Profesorius Parinis, ilgametis masonų narys, sunkiai sužeistas dvikovoje, panoro susitaikyti su Dievu ir atsisakė masonystės. Paaiškėjo, kad jis jaunystėje kasdien melsdavosi už mirusius.

Gabus profesorius Parinis ilgą laiką buvo uolus masonų organizacijos narys. Jis buvo net raštu pasižadėjęs ligoj nesišaukti kunigo, o testamente pažymėjęs, kad jį palaidotų be jokių bažnytinių ir tikybinių apeigų. Kartą dvikovoje prof. Parinis buvo sunkiai sužeistas. Pradėjęs galvoti apie mirtį, jis paprašė pakviesti kunigą. Akivaizdoje savo masonų draugų Parinis viešai išsižadėjo masonų sektos ir atšaukė visus savo prieštikybinius raštus. Atlikęs išpažintį, maldingai priėmė šv. Komuniją ir paskutinį patepimą. Mirė laikydamas kryžių rankose. Paskum paaiškėjo, kad prof. Parinis nuo pat jaunystės kasdieną su dideliu maldingumu kalbėjo maldelę už mirusius „De profundis.“