Neturtingas senelis skundėsi sunkumais dėl pirmųjų tėvų nuodėmės, tvirtindamas, kad jo šeima niekada nebūtų nusidėjusi. Turtingas ponas jį išbandė, apgyvendinęs name su visomis gėrybėmis, bet uždraudęs liesti vieną puodą. Smalsumas nugalėjo, ir seneliai pažiūrėjo į puodą, kas nutraukė jų lengvą gyvenimą.

Vienas neturtingas senelis nuėjo pas turtuolį malkų kapoti. Privargęs, pats vienas kalba: „Ot negeri buvo pirmieji tėvai! Dabar dėl jų nuodėmės turime taip sunkiai prakaituoti. Aš su savo žmonele niekad nebūtume to padarę.“ Tą senelio kalbą girdėjo ponas ir nutarė jį išmėginti. Vieną dieną pasišaukia ponas senelį ir sako: „Nuo šios dienos tu nebevargsi ir galėsi su žmonele ramiai ir laimingai gyventi štai šiame namelyje.“ Ir parodė jam gražų namelį, pilną visokių gėrybių. Viename prieššventyje ponas liepė pridėti senelių kambaryje visokių gardumynų ir leido jiems viską valgyti, tik įsakė neliesti vieno apvožto puodo. Kur tau seneliai iškentės! Vos ponas paėjėjo į sodo gilumą, seneliai pakėlė puodą, o iš po jo purpt ir išskrido paukštytė. Tuo ir baigėsi senelių rojaus gyvenimas.