Kareiviai traukiantys prie Kievo, dalis sukilusi prieš Pilsudskį. Leitenantas pavadino tai Napoleono klaida. Pilsudskis įsakė poručiką nuvežti į Varšuvos citadelę. Po pusantrų metų Pilsudskiui pralaimėjus, jis prisiminė poručiką ir pasakė, kad šis pasakęs tiesą, tačiau esąs blogas karys ir patarė stoti į kunigų seminariją.

Kai Pilsudskio pulkai, besivydami bolševikus, prisiartino prie Kievo, Pilsudskis svajojo siekti Juodąją jūrą. Kartą naktį, kada štabas rengė vyriausiąjį puolimą, nors kariuomenė ir buvo pakrikusi, Pilsudskis drauge su juo esantiems karininkams įsakė: „Trys valandos darbo, ir mes žygiuosime pro Kievą tolyn…“ Poručikas Chmelnevskis paabejojo: „Aš abejoju. Man rodos, kad teks trauktis. Napoleono klaidą darom, pone vade!“ Visi užčiaupė žadą. Pilsudskis padėjo ranką ant kardo rankenos, sutraukė antakius ir piktai įsakė atvesti du puskarininkius. „Nuveskite poną poručiką į Varšuvos citadelę. Jam su mumis baisu.“ Chmelnevskis iškalėjo pusantrų metų. Kai Pilsudskis ties Kievu pralaimėjo ir vos vos Varšuvą nuo bolševikų apgynė, prisiminė Chmelnevskį ir įsakė jį atvesti pas save. „Tu sakei tiesą,“ pareiškė Pilsudskis, „tačiau vis dėlto karys iš tavęs blogas. Stok į kunigų seminariją.“