Šv. Pilypas Neris, mokydamas moterį atsikratyti apkalbų, liepė jai išbarstyti gaidžio plunksnas po miestą, o paskui jas surinkti. Kai moteris pasakė, kad tai neįmanoma, šventasis paaiškino, kad apkalbos žodžiai taip pat nesurenkamai išsisklaido.

Kartą pas šv. Pilypą Nerį atėjo viena romietė, labai palinkusi į apkalbą, ir prašė patarimo, kaip tos ydos nusikratyti. Šventasis tarė: „Eik į turgų, nusipirk papjautą, bet dar nenupeštą gaidį ir, eidama per miestą, pešk iš jo plunksną po plunksnos ir leisk į orą.“ Kada tai padarysi, sugrįžk pas mane ir pranešk, ką būsi padariusi.“ Moteriškė išpildė šv. Pilypo įsakymą. Kada ji sugrįžo, šventasis pagyręs ją už paklusnumą ir tarė: „Dabar eik atgal į miestą ir surink išbarstytas plunksnas.“ — „Tėve, tai nebegalima padaryti, nes vėjas plunksnas išnešiojo visais pakraščiais.“ — „Taigi, taigi! Taip nesurenkamai išsisklaido ir apkalbos žodžiai.“ Tas pasikalbėjimas taip paveikė moteriškę, kad ji pasidarė pavyzdinga savo liežuvio valdytoja.