Eudoksijus, krikščionis, persirengęs vaikščiojo tarp jo ieškančių kareivių. Paklaustas, kur galėtų būti grafas Eudoksijus, jis pakvietė kareivius pas save ir vėliau pasisakė esąs ieškomasis. Nepaisant to, kad kareiviai siūlė jį palikti, jis pats prisipažino seniūnui.

Eudoksijus gyveno apie antrąją pusę trečiojo šimtmečio, viešpataujant žiauriam krikščionių persekiotojui ciesoriui Diokletianui. Eudoksijus buvo garsus Melitinos pilietis, kuris priėmė krikščionių tikėjimą ir buvo pavadintas Marijonu. Sužinoję pagonys apie tą Eudoksijaus dvasinę permainą, įskundė jį Melitinos seniūnui. Tasai išsiuntė daugybę kareivių ieškoti grafo Eudoksijaus. Eudoksijus persivilko kitais rūbais ir ramiai vaikštinėjo tarp tų pačių jo ieškančių kareivių. Vienas kareivis ir sako Eudoksijui: „Ar nežinai, gerasis žmogau, kur galėtų būti pasislėpęs grafas Eudoksijus?“ — „Eikim pas mane į gryčiutę pasilsėti, o paskui aš jums parodysiu ir grafą Eudoksijų.“ Kareiviai priėmė tariamojo nepažįstamojo žmogaus pasiūlymą. Pradėjus visiems gardžiai valgyti pas Eudoksijų, kareiviai ėmė klausinėti, kame gi esąs didžiūnas Eudoksijus? Eudoksijus dabar atsistojo ir visų akivaizdoje atsiliepė: „Aš pats esu jūsų ieškomasis Eudoksijus!“ Pagonių kareiviai nustebo ir žadėjo nebeliesti Eudoksijaus. But Eudoksijus, atsisveikinęs su savo brangiąja žmona ir vaikeliais, nuėjo drauge su kareiviais pas seniūną ir pats jam prisipažino esąs krikščionis. Seniūnas gerai pažino garsų vyrą ir pradėjo geruoju atkalbinėti jį nuo Kristaus. Bet Eudoksijus nė neklausė pagonių kalbų.