Danų kareivis, išgelbėjęs sužeistą švedų priešą ir duodamas jam gerti, nepasidavė keršto troškimui po to, kai švedas bandė jį nušauti. Už savo gerumą ir susivaldymą danų kareivis gavo karaliaus apdovanojimą.

Danai, sumušę savo kaimynus švedus, mūšio lauke pastatė sargyboje kareivį. Tasai kažin kur gavo butelį vyno. Jau rengėsi po sunkaus mūšio pasistiprinti, kaip užgirdo vieno sužeisto švedų kareivio maldavimą ir jam duoti kiek atsigerti. Danas prisiartino prie sužeistojo kareivio ir pasilenkė, kad geriau nelaimingąjį pagirdytų. Švedas pakėlė šautuvą ir iššovė į savo geradarį. Laimė, kad nepataikė. Tada danas ima ramiai butelį, vieną pusę vyno išgeria, o kitą atiduoda sužeistajam priešui, sakydamas: „Už tat gauni dabar tik pusę.“ Danų karalius, sužinojęs apie tokį savo kareivio pasielgimą, gausiai jį apdovanojo ir davė garbės ženklą, ant kurio buvo atmuštas pusiau pilnas butelis.