Šv. Pranciškus Salezietis leido moteriai eiti į balių su sąlyga, kad ji mąstytų apie Dievo, angelų ir šventųjų akivaizdą, mirties neišvengiamumą ir pragaro kančias už nuodėmes per šokius. Taip pat pateikiamos šv. Efremo ir šv. Ambraziejaus citatos apie šokių nedorumą.

Kartą pas šv. Pranciškų Salezietį atėjo viena ponia ir tarė: „Tėve, mano vyras nori, kad aš baliuje šokčiau. Ar aš galiu tai daryti?“ — „Leidžiu tamstai eiti į balių, bet tik su šia sąlyga. Per visą baliaus laiką tamsta turi galvoti: Mano elgesį stebi V. Dievas, angelai ir šventieji. Aš dabar šoku, bet pragare daug sielų kenčia už nusidėjimus per šokius. Aš šoku, bet mirtis mane visur seka.“ — Šv. Efremas: „Negalimas dalykas ir šiame gyvenime šokti ir kitame per amžius linksmintis. Negalima būti kartu pagoniu ir krikščioniu, nes niekas negali dviem ponams tarnauti. Kur šokiai, ten piktosios dvasios šventė.“ — Šv. Ambrozijus: „Šokis yra nekaltybės laidotuvės ir drovumo karstas.“