Indijoje pasakojama apie žemiausią socialinį sluoksnį – parijus, kurie buvo persekiojami, turėjo gyventi atskirai ir negalėjo bendrauti su kitomis kastomis.

Indijoje nuo seno vyrauja paprotis skirti žmones luomais, vadinamomis kastomis. Žemiausias luomas – tai parijai, daugiausia belaisviai iš Egipto kolonijų. Parijams griežtai draudžiama bendrauti su kitomis kastomis. Jie turi gyventi toli nuo žmonių, kur miškuose; jie negali pasirodyti gatvėje, šventykloje; jie turi savo šulinius. Jei parijas nori ko nusipirkti, padeda pinigus tam tikroje vietoje ir pasislėpęs laukia, kol pirklys, pastebėjęs pinigus, jų vietoje padeda maisto produktų. Artindamiesi prie trobesių, parijai turi barškalais barškinti, kad gyventojai žinotų ir nuo jų nusisuktų. Su laisvaisiais indai parijai turi kalbėti užrištomis akimis. Pamatęs brahmaną (indų kunigą), parijas turi tuojau bėgti nuo jo…