Šv. Ambrozijui Milane esant vyskupu, Rytų šalies ciesorius Teodosijus, neklausydamas jo įspėjimų, sugriovė visą Tesalonikų miestą ir jo gyventojus išžudė už tai, kad kažinkas iš būrio per sumaištis užmušė jo vietininką. Ambrozijus papeikė Teodosijų, ragino daryti atgailą ir atskyrė jį nuo Bažnyčios. Bet Teodosijus nepaklausė ir norėjo įeiti į bažnyčią ; tada Ambrozijus atsistojo prieš jį ir, pastoralu (vyskupo lazda) gindamas, tarė: „Argi dar ir dabar nesupranti savo nedorybės baisumo? Vienas tėra visų mūsų Viešpats, Karalius ir pasaulio Kūrėjas! Argi drįsi pakelti savo rankas, krauju suterštas, prie maldos? Kaipgi tu priimsi Viešpaties Kūną tokiomis lūpomis, kurios taip baisų žmogžudystės liepimą ištarė?“ Ciesorius atsakė: „Ir Dovydas nusidėjo.“ Tada Ambrozijus tarė: „Nusidėjai, kaip Dovydas, daryk ir atgailą, kaip Dovydas!“ Ciesorius nutilo, nusižemino ir viešai pradėjo daryti atgailą: per aštuonis mėnesius stovinėdavo prie bažnyčios durų, viešai išpažino savo nusidėjimus ir su ašaromis meldė dovanojimo ; visi žmonės gailiai verkė. Tada Ambrozijus nuėmė nuo jo bausmę (ekskomuniką) ir suteikė jam išrišimą.