Spartiečiai labai gerbdavo senuosius. Nei vienas jaunas spartietis nedrįsdavo sėdėti, kada prie jo prieidavo senas žmogus. Kartą per olimpinius žaidimus vienas senelis ilgai vaikščiojo minioje, ieškodamas kur atsisėsti, bet niekas neužleido jam vietos. Pagaliau jis nuėjo į spartiečių kvartalą. Čia jaunuoliai tuojau sustojo ir paprašė senelį sėstis. Senelis tada balsu sušuko: „Visi graikai nusimano apie dorybes, bet tik spartiečiai jas gyvenime rodo.“