Netoli Vienos miesto gyveno suvargusi šeima, kurią išlaikė jų vienintėlė duktė. Duktė tarnavo buhaltere vienoje popieriaus krautuvėje. Krautuvei subankrutavus, duktė neteko darbo ir turėjo parduoti savo gražius plaukus, kad už gautus pinigus galėtų ir pati pramisti ir savo tėvus išlaikyti, kol susiras naują tarnystę. Laikas bėgo. Pinigai baigėsi. O tarnystė vis neatsirado. Užgirdo, kad vienas dantistas už sveikus priekinius dantis moka po 30 guldenų. Eina vargšė pas tą dantistą. Sužinojęs apie mergaitės vargą, geraširdis dantistas davė jai 100 guldenų ir paliko sveikus jos dantis. Paskui, nuėjęs pas gerosios dukters tėvus, paprašė jos rankos.