„Niekas manęs neatplėš!..“

Persų karalius Darijus II (424 † 405) turėjo du sūnus: pirmagimį Artakserksą ir jaunylį Kyrą. Kyras žūt būt norėjo valdyti kraštą ir visokiais būdais stengėsi gauti iš tėvo sosto įpėdinystę. Visame jam padėjo motina. Savo tikslo nepasiekęs geruoju, tėvui mirus, Kyras mėgino jėga nuversti nuo sosto Artakserksą, bet buvo šio nugalėtas, suimtas ir pasmerktas mirti. Kada Kyras buvo atvestas į bausmės vietą, motina išsiprašė leisti jai atsisveikinti su brangiuoju sūneliu. Artakserksas sutiko. Priėjusi prie Kyro, motina apvyniojo savo plaukus aplink jo kaklą ir tarė: „Artakserksai! Niekas manęs neatplėš nuo Kyro. Aš mirsiu su juo!“ Tas motinos pasielgimas taip sujaudino Artakserksą, kad jis paleido Kyrą, sakydamas: „Mano brolis Kyras buvo vertas mirties bausmės, bet dėl motinos atleisiu jam.“