Turtingas pirklys rado batsiuvį dirbantį sekmadienį. Batsiuvys teisinosi neturtu. Pirklys pasiūlė sutartį: batsiuvys nedirbs sekmadieniais, o jei bus blogiau, pirklys atlygins nuostolius. Batsiuvys sutiko. Po pusės metų pirkliui paklausus, kiek mokėti, batsiuvys linksmai atsakė, kad sekmadienių šventimas atnešė laimės ir jis užsidirbo karvutei.

Vienas turtingas pirklys kartą sekmadienį apsilankė pas batsiuvį, kurį rado ir šventėje besisiuvantį. Pirklys priminė batsiuviui Trečiąjį Dievo Įsakymą. „Mano pone! Aš esu neturtingas ir kitokiu būdu negaliu užsidirbti pragyvenimui.“ Teisinosi batsiuvis. Pirklys tarė: „Gerai! Padarykime pusei metų šitokią sutartį. Jeigu tau, nedirbant šventadieniais, blogiau seksis, tai po pusės metų aš tau atlyginsiu visus, kad ir didžiausius, piniginius nuostolius.“ Batsiuvis paklausė ir šventadieniais nebesidarbavo. Praėjo pusė metų. Atėjo pirklys pas batsiuvį ir klausia, kiek jis turėsiąs sumokėti. Batsiuvis linksmai sušuko: „O, nieko! Šventadienių šventimas man atnešė didelės laimės. Aš per šį laiką užsidirbau jau ir karvutei nusipirkti.“