Iš kalbos galima pažinti žmogaus kilmę, o iš keiksmų – kad jis iš pragaro, kur tesigirdi piktžodžiavimai ir neapykantos žodžiai. Piktžodžiautojus dažnai ištinka bausmė jau gyvenime. 1891 m. Šveicarijoje vyras, pasiderėjęs, kad geriausiai keikiasi, pradėjo keiktis ir neteko žado visam gyvenimui. Cituojama 1 Kor 6, 10, kad piktžodžiautojai nepaveldės dangaus karalystės.

Iš kalbos pažįstame, ar žmogus lietuvis, rusas, lenkas… Taip iš keiksmų pažinsi žmogų, kad jis yra iš pragaro, nes pragare tesigirdi piktžodžiavimai, keiksmai, V. Dievo neapykantos žodžiai. Keikūnai dažnai jau šiame gyvenime sulaukia bausmės. 1891 m. Šveicarijoje vienas vyras, Jonas Riteris, ėjo derybų, kad jis kuo geriausiai galėsiąs pasikeikti. Deja, pradėjęs savo negražų sumanymą vykdyti, užkando žadą ir paliko visą gyvenimą nebylys. — „Nei begėdžiai… nei piktžodžiautojai… nepaveldės dangaus karalystės“ (1 Kor 6, 10).