Pasakojama apie ikonoklastų persekiojimą prieš II Nikėjos susirinkimą. Ciesorius Konstantinas Kopronimas klausė vienuolį Steponą apie paveikslų garbinimą. Steponas, paimdamas pinigą su ciesoriaus atvaizdu, paklausė, ar jį nubaustų, jei tą pinigą sutryptų. Ciesoriui patvirtinus, kad tai įžeistų jį, vienuolis palygino tai su Aukščiausiojo Karaliaus atvaizdų niekinimu. Steponas buvo žiauriai nukankintas.

Prieš II Nikėjos susirinkimą 787 m., kuriame Bažnyčios kunigaikščiai patvirtino šventųjų paveikslų garbinimo naudingumą, daugiau kaip šimtą metų siautė vadinamasis paveikslų persekiojimas. Tūkstančiai gražiausių ir brangiausių šventųjų paveikslų buvo sunaikinta. Kartą ciesorius Konstantinas Kopronimas pasišaukė šventą vienuolį Steponą ir paklausė, kokios nuomonės jis esąs apie paveikslų garbinimą. Steponas paėmė pinigą ir paklausė: „Kieno čia paveikslas?“ — „Ciesoriaus.“ — „Ar baustų mane, jei aš tą pinigą ciesoriaus akivaizdoje sutrypčiau?“ — „Žinoma, nes tuo pačiu tu įžeistumei ir ciesorių.“ Tada šventasis vienuolis kalbėjo toliau: „O, kaip apakę jūs esate, kad nematote tokio pat įžeidimo Aukščiausiojo Karaliaus, kurio paveikslus jūs atsidėję niekinate.“ Steponas buvo žiauriai nukankintas.