Bolševikams bandant pagrobti šventus indus iš Petrogrado bažnyčios, Brusilovienė, žinomo generolo giminaitė, drąsiai stojo prieš minią, gindama Kristaus Kūną. Teisme ji nepaneigė savo žodžių, o nubausta mirtimi, pareiškė, kad mirtis neatims ramybės, kurią įgijo priimdama Švenčiausiąjį, parodydama tvirtą tikėjimą ir meilę Eucharistijai.

Kada bolševikai veržėsi į vieną Petrogrado bažnyčią pagrobti šventus indus, Brusilovienė, žinomojo generolo Brusilovo giminaitė, atsistojo beginklių katalikų minios priešakyje ir, visus drąsindama, tarė: „Netikintieji atėjo išniekinti Kristaus Kūną!“ Nuvesta į bolševikų teismą tų žodžių ne tik neišsigynė, bet dar jais didžiavosi. Išgirdusi teismo sprendimą nubausti ją mirtimi, tarė: „Jūs galite atimti man gyvybę, bet jūs neišplėšite iš mano širdies to ramumo, kurio aš įgijau šį rytą priimdama Švenčiausiąjį.“ — „Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę; ne kaip pasaulis duoda, aš jums duodu. Tegul jūsų širdys nenusigąsta ir tenebijo“ (Jn 14, 27).