Karalius Antiochas vertė septynis Makabiejų brolius ir jų motiną valgyti draudžiamą mėsą. Jie atsisakė, pasirinkdami mirtį dėl Dievo įsakymų. Nepaisant žiaurių kankinimų (odos lupimo, galūnių nukirtimo, deginimo), jie išliko tvirti, liudydami viltį prisikelti amžinam gyvenimui, o motina padrąsino jauniausiąjį sūnų rinktis mirtį už Dievą ir pasitikėti Jo prisikėlimu.

Kai karalius Antiochas vertė septynis Makabiejų brolius ir jų motiną valgyti Dievo įsakymais uždraustą mėsą, jie atsakė: „Mes pasirengę verčiau mirti, negu peržengti Dievo įsakymus!“ Tuomet budeliai paėmė vyriausiąjį, numovė jam nuo galvos odą, nukirto rankas ir kojas. Bet, kada ir tai nieko nepadėjo, budeliai kankinį sudegino. Antras iškentėjo panašias kančias irgi su neišpasakytu rimtumu. Merdėdamas jis tarė budeliui: „Tu, didžiausias piktadari, atimi mums gyvybę, bet pasaulio Karalius prikels tuos, kurie miršta už Jo įsakymus, į amžiną gyvenimą.“ Trečias brolis, prieš duodamas nupjauti savo liežuvį, ištiesė rankas ir tarė: „Man jas suteikė Dangus, bet dėl Dievo aš jų dabar neapkenčiu, nes turiu viltį, kad Jisai man jas vėl sugrąžins.“ Karalius Antiochas ir kiti su juo buvusieji negalėjo atsistebėti tokiu jų tvirtumu. Kiti keturi broliai su savo motina baigė šį gyvenimą panašiomis kančiomis.