451 m. Chalcedono visuotiniame Bažnyčios susirinkime, popiežiui Leonui I atsiuntus laišką, paaiškinantį, kad Kristuje yra dvi prigimtys (dieviškoji ir žmogiškoji), dalyvavę vyskupai vieningai priėmė jo mokymą šūksniais "Leono lūpomis Petras kalba!", parodydami, kaip aukštai buvo vertinami Romos vyskupai (Popiežiai) anais laikais.

Konstantinopolio vienuolis Eutichis ėmė mokyti žmones, kad Kristuje esanti tik viena prigimtis – dieviškoji, kurioje žmogiškoji prigimtis buvusi įsiliejusi, kaip lašas vandens vyno taurėje. Eutichio sekėjai vadinosi monofizitais (iš gr. mone physis = viena prigimtis). Popiežius Leonas I pasiuntė Konstantinopolio vysk. Flavijonui raštą, kuriame aiškiai išdėstė, kad Kristuje yra dvi prigimtys: dieviškoji ir žmogiškoji. Kai tą Leono I laišką perskaitė visuotiniame Bažnyčios susirinkime Chalcedone (451), visi 600 dalyvavusių vyskupų vienu balsu sušuko: „Leono lūpomis Petras kalba! Tebūnie atskirtas nuo Bažnyčios, kas kitaip tiki.“ Tai rodo, kaip anais laikais vertindavo Romos vyskupus.