Ratisbonne atsivertimas

1842 m. Romoje žydas bankininkas Ratisbonne, gavęs Švč. Mergelės Marijos medaliką ir pamatęs Jos paveikslą bažnyčioje, patyrė staigų atsivertimą. Tapęs kataliku ir uoliu misionieriumi, jis įsteigė kongregaciją žydų atvertimui ir paliko daug misionieriško gyvenimo pavyzdžių.

1842 m. Romoje atsivertė žymus prancūzų žydas bankininkas Ratisbonne. Nuvykęs į Romą, jis aplankė savo draugą žydą, bet jau priėmusį krikščionybę. Šis dovanojo svečiui Švč. P. Marijos medaliką ir išsivedė jį aprodyti gražiąsias Romos bažnyčias. Šv. Andriejaus bažnyčioje Ratisbonne, žiūrėdamas į šv. Mykolo arkangelo koplyčią, apsuptą nepaprasta šviesa, pamatė Švč. P. Marijos paveikslą, koks buvo ir duotame jam draugo medalike. Susijaudinęs puolė ant kelių ir nutarė priimti draugo tikėjimą – pereiti į Katalikų Bažnyčią. Tapęs uoliu misionierium, Ratisbonne įsteigė „Šv. Simono Seserų“ kongregaciją (vienuolyną), kuri rūpinasi žydų atvertimu į krikščionių tikėjimą. Pats Ratisbonne mirė 1884 m., palikęs daugybę gražių misionieriaus gyvenimo pavyzdžių. Romoje šv. Andriejaus bažnyčios altoriuje atvaizduotas Švč. P. Marijos apsireiškimas Ratisbonne'ui.