Marijos Vardo šventė (rugsėjo 12 d.) buvo įvesta visoje Bažnyčioje popiežiaus Inocento XI po 1683 m. laimėtos kovos su turkais prie Vienos, kai Lenkijos ir Lietuvos karalius Jonas Sobieskis, su nedidele krikščionių kariuomene ir Marijos vardo lūpose, nugalėjo žymiai gausesnes turkų pajėgas, padėkodamas Marijai už pergalę.

Marijos Vardo šventė pirmą kartą užtinkama Ispanijoje, bažnyčioje vardu Cuenca. Žmonės jau nuo seniau ją šventė, bet Šv. Tėvas ją patvirtino tik 1513 m. Ta šventė būna po Marijos Gimimo, arba Šilinių. Kaip visai Bažnyčiai privalomą, Marijos Vardo šventę paskelbė popiežius Inocentas XI 1684 m. Tą jis padarė dėl nepaprastos Marijos pagalbos kovoje su turkais. 300 000 turkų su vadu Kara Mustafa buvo užėmę didelę dalį Vengrijos ir 1683 m. apgulė patį Vienos miestą. Apgulimas tęsėsi 60 dienų, ir visi miestiečiai buvo išvargę ir beveik nustoję vilties išsigelbėti. Baimė apėmė visą krikščionių pasaulį. Mat Viena buvo krikščionių ciesoriaus sostinė; ją paėmus, turkams būtų buvę daug lengviau pavergti visą krikščioniją. Tuo baugiu metu pop. Inocentas XI ragina šauktis Marijos. Žmonės paklauso. Ir neapsiriko. Į pagalbą ateina Lietuvos ir Lenkijos karalius Jonas Sobieskis. Visų krikščionybės gynėjų susidarė vos 50 000. Bet nenusiminta. Rugsėjo 12 d., Marijos Vardo dieną, kariai išklausė šv. Mišių. Karalius pats tarnavęs Mišioms ir priėmęs šv. Komuniją. Paskui visi, turėdami širdyje ir lūpose Marijos vardą, šoko vyti užpuolikus. Turkai neatlaikė ir ėmė bėgti. Kara Mustafa paliko net savo palapinę su brangiais daiktais. Sobieskis džiūgaudamas įėjo į miestą ir bažnyčioje padėkojo Marijai už pagalbą. Paskui jis visada nešiodavęs su savim Marijos atvaizdą. Amžinam šio nugalėjimo atminimui, ir buvo įvesta Marijos Vardo šventė visoje katalikų Bažnyčioje…