Kristupas Kolumbas, ilgai ieškojęs finansinės paramos savo kelionei atrasti naujų žemių, nusivylęs žemiškais valdovais, kreipėsi pagalbos į Švč. Mergelę Mariją. Jo malda buvo išklausyta, ir Kastilijos karalienė Izabelė parėmė jo ekspediciją, lėmusią Amerikos atradimą.

Amerikos atradėjas Kolumbas, sumanęs leistis į Atlanto vandenyną naujų žemių ieškoti, su savo planu nuvyko į savo gimtinį miestą Genuą, bet ten visi jį palaikė svajotoju ir niekas jo neparėmė. Tada Kolumbas nukeliavo pas Portugalų karalių, bet ir šis valdovas nesutiko aukoti didelės pinigų sumos, nes nieko gero iš Kolumbo kelionės jis nesitikėjo. Taip Kolumbas per 18 m. negalėjo rasti padėjėjų savo milžiniškame sumanyne. Nusivylęs žemiškais karaliais, jis nutarė kreiptis pas dangiškąjį Karalių. Nuvyksta į Seviliją ir ima melstis prie Švč. P. Marijos paveikslo: „Švč. Panele! Aš noriu surasti naujų žemių, kad ir tenai įsiviešpatautų kryžius ir Kristaus mokslas. Padėk man ir išmelsk savo Sūnų man reikalingą pagalbą.“ Kolumbo malda buvo išklausyta. Netrukus jį sutiko remti toje didelėje kelionėje Kastilijos karalienė Izabelė. 1492 m. rudenį jis su trimis laivais išplaukė į okeano platybes.