Kostarikoje vienas rabinas, skaitydamas Izaijo pranašystes apie kenčiantįjį Išganytoją, buvo giliai sujaudintas ir suprato, kad kalbama apie Kristų. Tai lėmė jo atsivertimą ir perėjimą į Katalikų Bažnyčią kartu su sūnumi.

Kostarikoje vienas rabinas sinagogoje aiškino savo klausytojams Šv. Raštą. Skaitydamas Izaijo pranašystes apie Išganytoją, rabinas ūmai sustojo prie žodžių: „Nuo kojos pado iki viršugalvio nėra jame nieko sveiko, žaizdos, randai ir tinstantys skauduliai, neaprišti, negydomi gydyklų ir nesuvilgyti aliejumi…“ (Iz 1, 6) ir pradėjo verkti. Klausytojai nustebę klausė vienas kitą: „Kas jam pasidarė?“ Giliai sujaudintas rabinas atsakė: „Tas, apie Kurį kalba pranašas, yra Kristus, Mesijas.“ Rabinas tuojau apleido sinagogą ir pradėjo mokytis krikščionių mokslo. Vėliau tasai rabinas su sūnumi perėjo į Katalikų Bažnyčią.