Šv. Egidijus, atsiskyrėlis dykumoje, buvo maitinamas stirnos. Medžiojantis karalius su tarnais nusekė stirną iki šventojo urvo. Taip stirna, vedama Apvaizdos, atskleidė karaliui šventojo buvimą, ir karalius toje vietoje pastatė vienuolyną.

Šv. Egidijus (gyv. VIII šmt.) nuo pat savo jaunystės buvo didelis Dievo mylėtojas ir beturčių šelpėjas. Tėvams mirus, jis visus savo turtus išdalino pavargėliams. Bet užgirdęs, kad žmonės vadina jį šventu, jis pasišalino į dykumas. Padavimas sako, kad prie šv. Egidijaus labai pripratusi stirna, kuri savo pienu jį ir maitinusi. Per tąją stirną šventasis buvo vėl surastas. Kartą karalius bemedžiodamas pakliuvo į tas pačias dykumas, kur šv. Egidijus gyveno. Karaliaus tarnas, pamatęs stirną, užpjudė ją šunimis, šunys nusivijo stirną iki pat urvo, kur šventasis gyveno. Karalius, įėjęs į urvo vidų, pamatė šv. Egidijų ir stirną, po jo kojų gulinčią. Supratęs, kad tas atsiskyrėlis šventas žmogus, karalius pasižadėjo pastatyti toje vietoje vienuolyną.