Laisvamanis draugas nesitikėjo, kad jėzuitas Kircheris rimtai tiki Dievu. Pamatęs didelį globusą, jis paklausė, kas jį padarė. Kircheris atsakė, kad niekas, taip patvirtindamas draugo laisvamanio nuostatas apie visatos atsiradimą. Tada Kircheris parodė, kaip nelogiška tikėti, kad sudėtingas globusas atsirado savaime, ir tuo pat metu neigti Dievą, sukūrusį daug didesnę ir sudėtingesnę visatą.

Jėzuitas Atanazas Kircheris (Kircher), didis fizikas ir astronomas, turėjo laisvų pažiūrų draugą, kurs gerbė jėzuitus dėl jų mokslingumo, bet nesigilino į jų skelbiamą religijos mokslą. Tikėjimą į Dievo buvimą jis laikė tik kunigų žaidimu, jokiu būdu ne mokslininkų vertu dalyku. Kartą kun. Kircheris darbavosi savo kambaryje, įsigilinęs į savo astronomiškus tyrinėjimus. Įėjęs minėtasis jo draugas nedrįso mokslininko atitraukti nuo darbo ir apžiūrinėjo kampe stovintį milžinišką globusą. But švelnusis kunigas tuojau metė savo darbą ir paklausė įėjusio, kaip patinka globusas. „Nepaprastai“, atsakė tasai, „bet pasakyk man, tėve, kas gi jį padarė?“ — „Kas jį padarė? Niekas!“ ramiai atsiliepė kunigas. „Tamsta iš manęs tyčiojiesi“ susiraukęs burbtelėjo atėjusis, kai kun. Kircheris tvirtino, kad globusas pats kambary atsiradęs. „Ach, mano meiluti! Kaipgi tu sakai, kad dar didesnis ir nuostabesnis globusas – visata yra atsiradusi savaime, jei netiki, kad šis globusas iš nieko atsirado?“