Dvylikametis Jėzus, paklusdamas įstatymui, keliavo į Jeruzalę Velykoms. Šventykloje jis tris dienas stebino Įstatymo mokytojus savo išmintimi, atsakymais ir klausimais. Tikėtina, kad jis aiškino Senojo Įstatymo vietas, kalbančias apie būsimą Išganytoją.

Jėzui sukako dvylika metų. Pasiekęs šį amžių, žydų bernaitis turėdavo laikytis įsakytųjų pasninkų ir tris kartus į metus, būtent, Velykų, Sekminių ir Palapinių šventėse, arba, jei per toli gyvendavo, tai bent Velykose, keliauti į šventyklą (Įst 16, 16). Artinantis šventės dienai, ant kalnų uždegtos ugnys skelbdavo naujo mėnesio šventę; buvo taisomi keliai ir tiltai ir naujai nutepami kapų paminklai. Nors J. Kristus, kaip Dievo Sūnus, Įstatymų Davėjas, to įsakymo galėjo ir nesilaikyti, bet, atėjus Velykoms, nuvyko į Jeruzalę ir tris dienas čia pasilikęs savo išmintingais atsakymais ir klausimais stebino Įstatymo aiškintojus ir mokytojus. Galimas daiktas, kad J. Kristus aiškino S. Įstatymo tas vietas, kuriose kalbama apie N. Įstatymo Leidėją, dieviškąjį Išganytoją.