Du Romos dvaro tarnautojai praleido dvi dienas vienuolyne. Vienas, skaitydamas šv. Antano gyvenimą, suprato, kad tarnauti žemiškam karaliui, o ne Dievui, yra neišmintinga. Jis suvokė, kad Dievo malonė trunka per amžius.

Du Romos ciesoriaus dvaro rūmų aukšti tarnautojai netikėtai turėjo dvi dienas praleisti vienuolyne. Vienas jų nuobodžiaudamas ėmė skaityti šv. Antano atsiskyrėlio gyvenimą. Skaitė ir beskaitydamas pamažu traukė savo širdį nuo pasaulio. Perskaitęs visą knygą, tarė savo draugui: „Mano mielas! Mes esame neišmintingi. Tarnaujame žemės karaliui, rūpinamės įgyti jo malonių ir prietelystę, kuri truks vos keletą metų, o visai nesirūpiname apie Karalių Karaliaus, t. y. Dievo, meilę ir malonę, kuri truks per amžius“.