Švč. Kristaus Kūnas ir Kraujas (Devintinės) (C)

Iš 16, 4: Tada VIEŠPATS tarė Mozei: „Tikėk manimi, aš lysiu jums duona iš dangaus. Kasdien žmonės teeina ir tepasirenka tik tiek, kiek pakaktų vienai dienai, kad išbandyčiau, ar jie laikosi mano mokymo, ar ne. <…> ¹⁴ Rasai nukritus, žiūri – dykumos paviršiuje guli kažkas smulkaus, panašaus į grūdelius – taip smulkaus tarsi šerkšnas ant žemės. ¹⁵ Tai pamatę, izraeliečiai klausė vieni kitų: „Kas tai yra?“ – nes jie nežinojo, kas tai buvo. Mozė jiems tarė: „Tai duona, kurią VIEŠPATS davė jums valgyti. 

Ps 23: VIEŠPATS yra mano Ganytojas, – man nieko netrūksta. ² Žaliose pievose mane paguldo, prie ramių tvenkinių gano. ³ Jis atgaivina mano gyvastį, veda teisumo takais, kaip dera jo vardui. ⁴ Nors einu per tamsiausią slėnį, nebijau jokio pavojaus, nes tu su manimi. Tavo ganytojo lazda ir vėzdas – jie mane apgins. ⁵ Tu padengi man stalą mano priešų matomoje vietoje, patepi dosniai mano galvą aliejumi – sklidina mano taurė! ⁶ Tik gerumas ir ištikima meilė lydės mane per visas mano gyvenimo dienas, ir aš visados gyvensiu VIEŠPATIES Namuose.

Ps 34, 9: Išbandykite ir patirkite patys, koks geras yra VIEŠPATS. Laimingas žmogus, kuris randa pas jį užuovėją!

Pat 9, 1-6: Išmintis pasistatė namus, išsikirto septynis šulus. ² Ji prirengė vaišes, supilstė vyną, padengė net stalą. ³ Ji išsiuntė savo tarnaites paskelbti miesto aukštumose: ⁴ „Teateina čionai neišmanėliai!“ Neturintiems sveikos nuovokos ji sako: ⁵ „Ateikite, valgykite mano duonos, gerkite vyną, kurio pripilsčiau. ⁶ Atsisakykite nesubrendimo, kad gyventumėte ir eitumėte suvokimo keliu.

Sir 24, 18-22: {Gimdau kilnią meilę, pagarbą ir šventą viltį; būdama amžina, esu duota visiems savo vaikams –tiems, kurie yra jo paskirti.} ¹⁹ Ateikite pas mane visi, kurie manęs trokštate, valgykite iki soties mano vaisių. ²⁰ Atsiminti mane yra saldžiau už medų, geriau turėti mane, negu medaus korį. ²¹ Kas mane valgo, labiau manęs alksta, kas mane geria, labiau manęs trokšta. ²² Kas manęs klauso, niekais nenueis, kas elgiasi, kaip aš liepiu, niekad nenusidės“.

Jn 6, 32-35.48-58: Tada Jėzus tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: tai ne Mozė davė jums duonos iš dangaus, bet mano Tėvas duoda jums iš dangaus tikrosios duonos. ³³ Dievo duona nužengia iš dangaus ir duoda pasauliui gyvybę“. ³⁴ Tada jie ėmė prašyti: „Viešpatie, duok visuomet mums tos duonos!“ ³⁵ Jėzus atsakė: „Aš esu gyvybės duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš. ⁴⁸ Aš esu gyvybės duona. ⁴⁹ Jūsų tėvai dykumoje valgė maną ir mirė. ⁵⁰ O štai ši duona yra nužengusi iš dangaus, kad kas ją valgys, nemirtų. ⁵¹ Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys šią duoną – gyvens per amžius. Duona, kurią aš duosiu, yra mano kūnas už pasaulio gyvybę“. ⁵² Tuomet žydai ėmė tarp savęs ginčytis ir klausinėti: „Kaip jis gali mums duoti valgyti savo kūną?!“ ⁵³ O Jėzus jiems kalbėjo: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite jo kraujo, neturėsite savyje gyvybės! ⁵⁴ Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną. ⁵⁵ Mano kūnas tikrai yra valgis, ir mano kraujas tikrai yra gėrimas. ⁵⁶ Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje, ir aš jame. ⁵⁷ Kaip mane yra siuntęs gyvasis Tėvas ir aš gyvenu per Tėvą, taip ir tas, kuris mane valgo, gyvens per mane. ⁵⁸ Štai duona, nužengusi iš dangaus! Ji ne tokia, kokią protėviai valgė ir mirė. Kas valgo šią duoną – gyvens per amžius“.

Hbr 10, 19-25: Taigi, broliai, Kristaus kraujas laiduoja mums, kad žengsime į šventovę. ²⁰ Jis atvėrė mums naują ir gyvą kelią pro uždangą, tai yra per savąjį kūną; ²¹ mes turime ir didį kunigą Dievo namams. ²² Todėl ateikime su tyra širdimi ir giliu tikėjimu, apvalę širdis nuo nešvarios sąžinės ir nuplovę kūną švariu vandeniu! ²³ Išlaikykime nepajudinamą vilties išpažinimą, nes patikimas tas, kuris yra davęs pažadus, ²⁴ ir sergėkime vieni kitus, skatindami mylėti ir daryti gerus darbus. ²⁵ Neapsileiskime lankyti savųjų susirinkimo, kaip kai kurie yra pratę, bet skatinkime vieni kitus juo labiau, juo aiškiau regite besiartinančią dieną.

Apr 19, 6-9: Vėl išgirdau gausingos minios balsą, lyg didelių vandenų šniokštimą ar galingų griaustinių dundėjimą. Jie skelbė: „Aleliuja! Užviešpatavo mūsų Viešpats Dievas, Visagalis. ⁷ Džiūgaukime ir linksminkimės, ir duokime jam garbę! Nes prisiartino Avinėlio vestuvės ir jo nuotaka pasirengusi. ⁸ Jai buvo duota apsivilkti spindinčia, tyra drobe; o ta drobė – tai šventųjų teisūs darbai“. ⁹ Ir sako man [angelas]: „Rašyk: ‘Palaiminti, kurie pakviesti į Avinėlio vestuvių pokylį’“. Jis pridūrė: „Šie žodžiai yra tikri Dievo žodžiai!“

Šaltinis: http://biblija.lt