Mes visi esame vienu ar kitu metu išgyvenę patirtį priimti ką nors į svečius. Toks įvykis ne improvizavimui. Reikia paruošti meniu, nupirkti, kas reikalinga, iš anksto paruošti patiekalus, neužmirštant sutvarkyti, nuo vieno galo iki kito, namus. Sulig tuo, kiek mes numatome tų dalykų atlikimą, mes turime mažiau įtampos paskutinę minutę. Taip mes esame labiau nusiteikę priimti tuos ar tas, kurie mus aplanko. Priešingai, kai kas nors atvyksta netikėtai, tai mus gali sugluminti, nes mes neturime laiko pasiruošti. Tokioje situacijoje mes lengvai galime pasijusti susirūpinę ar skubantys, nes mes neesame pasiruošę taip, kaip norėtume.

Šio sekmadienio skaitiniuose mums pristatomos kaip tik tokios situacijos. Pirmame skaitinyje iš Pradžios knygos Abraomą netikėtai aplanko trys paslaptingi asmenys, kurie simbolizuoja paties Dievo Artumą. Abraomas ir Sara tuojau ima triūsti ruošdami priėmimo vaišes, tokį svarbų ženklą klajoklių tautose. Bet taip plušėdami du namiškiai rizikuoja užmiršti svečių artumą. O tarp šių visų rūpesčių Dievas praneša, kad jie turės sūnų.

Antras apsilankymas – tai gerai žinoma evangelija apie Mortą ir Mariją. Ši evangelija ilgą laiką buvo laikoma dviejų tipų, taip vadinamų religinių pašaukimų, šaltiniu. Morta, išeinanti iš virtuvės, atitiktų, kaip tokia, apaštalinį arba aktyvų pašaukimą. Gi jūs, brangūs Palendrių bendruomenės vienuoliai, pagal šią interpretaciją, būtumėte išsirinkę geriausiąją dalį, kuri nebus iš jūsų atimta. Bet kuriuo atveju šis griežtas atskyrimas turbūt yra kiek skubotas, taigi ir šiek tiek paviršutiniškas. Geriausioji dalis, žinoma, yra klausytis Jėzaus, bet ir veikdami mes turime Jo klausytis taip, kaip kontempliacijoje. Nes, iš tikrųjų, Jėzus nepriekaištauja Mortai, kad ši užsiima namų rūpesčiais, juk tarnavimas yra įprastas būdas būti mokiniu. Bet tai, dėl ko Jis jai priekaištauja, greičiausiai yra, kad ji klausosi nepakankamai ir dėl šios priežasties nesupranta savo sesers pasirinkimo.

Taigi Jėzus šiandien mus kviečia gerbti kiekvienos ir kiekvieno temperamentą. Vieni yra sukurti kontempliacijai, kiti veiklai. Esminis dalykas, koks bebūtų mūsų pašaukimas, tai mokėti sustoti, kad galėtume klausytis Jėzaus. Tada būtent Jo balsas ves mūsų veikimą. Taigi mes visi esame kviečiami būti arba tapti kontempliatyviaisiais, tai yra vyrais ir moterimis, kurie kreipia savo gyvenimą sulig Viešpaties balso klausymu ir kontempliacija. Betanija, vieta, kur įvyko Evangelijoje aprašytas epizodas, tai miestas esantis visai šalia Jeruzalės. Betanija, bendresne prasme, yra tapusi vardu vietos, kurioje gerai jaučiamasi, kur galima pailsėti ir atgauti jėgas.

Taip daugelis religinių namų, skirtų atostogoms, poilsiui ar priėmimui turi šį gražų vardą – Betanija. Jėzus mėgo apsistoti Betanijoje, pas Mortą, Mariją ir Lozorių. Jų namai buvo Jam ramus etapas. Kiekvienas iš mūsų taip pat gali tapti maža Betanija. Tegu mūsų širdis taps arba iš naujo taps tikra Jėzaus priėmimo vieta, vieta, kur Jis mėgsta svečiuotis. Taip, plačiai atverkime Jam mūsų vidaus namų duris. Tegu niekuomet nebus jis mums svetimas, bet laukiamas vidinis svečias, kuris apsireiškia kaip šviesa. Mokėkime Jį atpažinti pasislėpusį savo slėpinio gelmėje ir priimti jį širdimi degančia dėmesingumu bei akimis atgręžtomis į Jo šviesą. Amen.

Šaltinis: https://palendriai.lt/aktualijos/homilija/90-16-eilinis-sekmadienis-c-metai.html