Jėzus Kristus. Kas jis? Koks? Evangelijos, o ir Senasis Testamentas jį apibūdina kaip nešaukiantį, nerėkiantį, gatvėje nesigirdi jo balso. Rusenantis dagtis nebus jo užgesintas, o linguojanti nendrė nenulaužta. Jėzus Kristus gydo, meiliai žvelgia į žmones, jam gaila vaikų ir našlių, jis rūpinasi, kad alkani žmonės nenusilptų pakeliui į savo namus. Jis gelbsti apaštalus, kad jie nepražūtų audroje, ištiesia ranką skęstančiam Petrui. Jėzus Kristus – Dievas ir Žmogus, o jo veikimo strategija vien meilės ir vilties Karalystės kūrimas.

Šiandien evangelistas Jonas, mylimasis Jėzaus mokinys, tikras jo pusbrolis (jų motinos – tikros seserys), mums pasakoja apie kitokį Jėzų. Jam rūpi Šventykla – Dievo, o tai reiškia jo paties tikrieji namai žemėje, maldos namai. Žmonės šventykloje aukoja aukas Dievui, meldžiasi, perka ir parduoda. Taip buvo visada, ir niekam nė į galvą neatėjo, jog tai neteisinga. Ir štai ateina Jėzus, kurį uolumas dėl Dievo namų, maldos namų graužia, ir išvaiko visus. Žodžio negana, jis imasi griežtų priemonių – susisuka iš virvučių rimbą. Kodėl? Meilę ir gailestingumą skelbiantis Jėzus staiga ima drastiškai elgtis. Dievas daro viską, kad pasiektų reikiamą rezultatą. Jis dažnai primena žmonėms, jog jis yra Dievas ir jo rūstybė atspindi žmonių elgseną. Šventyklos prekeiviai užmiršo Dievo priesaką, kad Dievo garbei skirtas statinys turi būti visapusiškai švarus – šventas, kitoks nei įprastiniai statiniai. Ir staiga Šventykla – turgus, savotiškas tvartas, derybų, ginčų gal net nesutarimų ar suktybės vieta. Dievui greičiausiai čia nebeliko vietos.

Jėzus Kristus leidžia visiems suprasti, o tai reiškia ir mums – XXI amžiaus žmonėms, jog Dievo namuose žmogus pakviestas susitikti Dievą. Šių dienų žmogus trokšta bažnyčias padaryti koncertų ir teatrų salėmis, labai dažnai politikai veržiasi sakyti savo agitacines, programines, rinkimines kalbas. Žmonės nori Dievo namuose per sakramentų teikimą jiems prikabinėti balionų, prileisti balandžių, pribarstyti grūdų ar žiedlapių, pridegioti žvakių ir visaip kitaip paversti Dievo namus profaninės paskirties patalpomis. Tokia realybė. Ar ji teisinga? Ar Jėzui tai patiktų, ar jis vėl nenusivytų iš virvučių rimbo ir mūsų neišvaikytų ir savo namų? Na, sakykime, tokie laikai, gal ir Jėzus viską suprastų ir taip drastiškai nesielgtų?..

Šioje Evangelijos ištraukoje randame dar vieną svarbią mums žinią – esame Dievo šventovės. Mūsų kūnas, gyvenimas skirti Dievui. Mes pašaukti gyventi, numirti, nueiti į Dangų ir paskutinę Teismo dieną prisikelti. Kristus mus įspėja, kad to niekada neužmirštume. Gavėnios metas – tinkamiausias laikas pasižiūrėti į savo kūno šventyklą ir pasirūpinti jos švara ir šventumu. Gal mūsų gyvenimo ir kūno šventykloje yra Dievą užstojančių rūpesčių, kurie atitraukia mus nuo gyvenimo su Dievu? Kažin ar mūsų viduje nebaubia piktumo, pagiežos, pavydo, keršto ir neatleidimo artimui jaučiai? Ar kartais nebliauna nerimo, sumaišties, įtampos, išgąsčio ir nepasitenkino avys? Ar nesiblaško mūsų vidų teršiantys balandžiai? Mūsų šventyklos ilgai statomos, juk gyvename ilgiau nei 46 metus. Jos apgriūva, apšempa ir mums reikia jomis pasirūpinti.

Gavėnia – sielos, kūno ir gyvenimo remonto laikas. Reikia mums rimbo iš virvučių – pasninko, maldos ir išmaldos. Būtina išvaikyti mamonos gundymą, išsiblaškymo ir vidinės suirutės prekeivius. Pasitikėkime Dievu – jo begaline meile ir gailestingumu. Jis atstatys mūsų gyvenimą, padės iškuopti vidų. Tik įtikėkime Šventuoju Raštu ir Jėzaus pasakytais žodžiais. Įtikėjusieji jo Vardą patiria ir patirs jo daromus stebuklus ir mums rodomus meilės ženklus. Gavėnios metas – atgailos ir atsivertimo per Atgailos sakramentą metas. Artindamiesi prie klausyklų gerai įsidėmėkime – Jėzus žino, kas yra mūsų viduje, kaip gyvename. To jo žinojimo padrąsinti, būkime atviri per išpažintį, kad, nuodėmklausio padedami, patys susisuktume iš virvučių rimbą ir, Dievo malonei veikiant, savo namus padarytume maldos ir susitikimo su Dievu namais. Uolumas dėl Dievo namų – bažnyčių ir mūsų gyvenimo – tegul mus sugraužia. Tegul Dievas padeda atstatyti mūsų namus iš naujo taip, kad būtume verti prisikėlimo kartu su Kristumi. Amen.

Šaltinis: https://www.baznycioszinios.lt/site/files/file/pdf/bzinios_2018-01.pdf