Brangūs broliai ir seserys, šiandien popiežius Pranciškus skelbia šventaisiais popiežius Joną dvidešimt trečiąjį ir Joną Paulių antrąjį, du apaštalo Petro įpėdinius, kuriems ypač tinka Jėzaus žodžiai: „Palaiminti, kurie tiki nematę !“ Šie prisikėlusio Jėzaus žodžiai apaštalui Tomui kreipiasi ne į jį, bet į visus, kurie nebuvo kaip jis prisikėlimo liudininkai. Juk mums šiandien Jėzus linki laimės tikėti nemačius. Iš tiesų, tikėjimas yra ankstesnis už regėjimą. Jeigu netikime, kad egzistuoja tai, ko neregime, niekada to nepamatysime ir neregėsime. Palaimintas, kuris tiki nematęs, nes yra tikras, jog pamatys. „Jeigu tikėsi, pamatysi Dievo šlovę“, sakė Jėzus Mortai.

Apaštalai mums pateikia kitų pavyzdžių, kur reikia pasirinkti arba tikėti prieš matant. Kas atsitiko išdaviko Judo širdyje? Šventasis Jonas teigia, kad jis grobstydavo kasą. Jis įprato slėpti, nedrįso pasitikėti gailestingumu Jėzaus, kuris jam būtų pasakęs kaip ir moteriai svetimautojai: „Nė aš tavęs nepasmerksiu!“ Be to, po išdavimo jam buvo dar sunkiau tikėti, kad Jėzaus gailestingumas buvo tikrai visiems: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą“.

Užuot patikėjęs laime, Judas pasuko į savo nelaimės kelią. Tačiau Petras išpažino tikėjimą nors neregėjo ir nesuprato. Visiems pasitraukus, jis tarė Jėzui: „Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius“. Prie Cezarėjos jis paskelbė: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!“ Bet tuoj po to, jis atsisakė tikėti Jėzų, pranešantį apie savo kančią: „Viešpatie, tau neturi taip atsitikti!“ O aukščiausiojo kunigo kieme, tris kartus jis išsigynė Jėzaus: „ Aš nepažįstu to žmogaus!“.

Tačiau Petras prisiminė Jėzaus žodžius: „Aš meldžiuosi už tave, kad tavasis tikėjimas nesusvyruotų“. Petro širdis perplyšo, kaip klausytojų širdys Sekminių dieną. Jis patikėjo gailestingumu ir laimingai jį pasiekė. Štai kodėl Petras sveikina tikinčiuosius: „Jūs mylite Jėzų Kristų, nors ir nesate jo matę; tikėdami jį, nors ir neregėdami, džiūgaujate neišsakomu ir šlovingiausiu džiaugsmu, nes žinote gausią tikėjimo siekinį – sielų išganymą“.

Tačiau, ar šis tikėjimas pasiliko tik teoriškai, mūsų galvoje, ar jis perėjo ir į mūsų širdį, į mūsų gyvenimą? Meilės įsakymas yra mylėti Dievą visa širdimi, visu protu ir visomis jėgomis. Tai ir mūsų tikėjimo saikas. Kiekviename bandyme, Jėzus tau sako: „Jau nebūk netikintis, būk tikintis!“. Ar išbandymo metu, tikrai pasistengei tikėti visa širdimi, neabejodamas Jėzaus meile? Ir ar patyrei kaip psalmistas: „Sielvarte Dievo šaukiausi, ir jis mane išgirdo“? Tikrai, palaimintas, kuris tiki!

Todėl nebijokite eiti toliau, remti visą savo gyvenimą tikėjimu, ir ne tik kartais, kai sekasi blogai, bet nuolat. Tada dalyvausime amžinoje laimėje tų, kurie tikėjo neregėdami, drauge su mūsų tikėjimo išpažinimo apaštalu ir vyriausiuoju kunigu Jėzumi, kuris sakė: „Tėve, į tavo rankas atiduodu savo dvasią“. Dabar jis prisikėlęs sėdi Dievo Tėvo dešinėje. Šiandien mes galime ypač jungtis prie visos Bažnyčios džiaugsmo ir amžinosios laimės didžių popiežių, prašydami jų užtarimo ir sekdami jų gyvenimo pavyzdžiais.

Šaltinis: https://palendriai.lt/aktualijos/homilija/248-%E2%80%9Epalaiminti,-kurie-tiki-nemat%C4%99-%E2%80%9C.html