Gavėnios meto dovana tikėjimo kelionėje tikėjimo bendrakeleiviams – pagalba susivokiant, kas mes tokie esame. Susivokti labai nelengva. Iššūkis šių dienų visuomenėje – tapatybė. Norintiems suvokti esmę tai yra sudėtinga užduotis. Ypač sunku įvardyti savo tapatybę. Artėjant prie Prisikėlimo rytmečio džiaugsmo patirties, esame pakviesti sustoti ir dar kartą ieškoti atsakymo į klausimą, kas mes tokie esame ir kas mums gali padėti?

Mums, kaip ir tiems graikams, būtina pamatyti Jėzų, mylintį, gydantį, maitinantį alkanus, atleidžiantį nuodėmes, išvarantį demonus, išlaisvinantį varginamuosius, už mus nešantį kryžių, mirštantį ir svarbiausia – prisikeliantį. Mums būtina jį pamatyti ir sekti juo. Kasdienybėje mokomės numirti kaip kviečio grūdas, nebijodami aukotis dėl savo ir kitų ateities. Tikintis žmogus visada žvelgia į gyvenimą ateities vizijos pagrindu – gyvenu, kad gyvenčiau, kad kiti gyventų. Matyti Jėzų, susitikti jį reiškia regėti ateitį. Šių dienų žmogus itin susirūpinęs savo gyvybe – sveikata, išore ir daugybe kitų dalykų. Dažnai rūpinimasis sveikata ir kūniškumu tampa liga. Sunkia, negydoma liga. Pasaulis brukte bruka vaistus, papildus, vitaminus, kurių reikia, tačiau dažnai žmogui nieko daugiau nesiūloma – tik būti ligoniu, besistengiančiu kažkam įtikti, patikti, tačiau tik negyventi. Kristus mums siūlo visiškai kitą alternatyvą: „Kas nekenčia savo gyvybės šiame pasaulyje, išsaugos ją amžinajam gyvenimui.“

Ką reiškia nekęsti savo gyvybės šiame pasaulyje? Negi turime save niekinti, menkinti, žaloti, nesigydyti? Gyvybė – Dievo dovana, gyvenimas nėra mano nuosavybė. Savo gyvenimu esame pašaukti vykdyti Dievo valią, kad būtų pašlovintas Žmogaus Sūnus. Senoje giesmėje giedama: „Mes kaip bitelės po žalią pievą, dirbdami darbą garbinkim Dievą“, žmogaus gyvybingumas turėtų būti nukreiptas teisinga kryptimi – nesivadovauti savanaudiškumo principu. Kviečio grūdas pašauktas supūti iš meilės, kad atidavęs gyvybės syvus galėtų užauginti ateities kartą. Anot apaštalo Pauliaus: „Viską, ką darote, darykite su meile“ (1 Kor 16, 14). Tarnavimas kitam yra iššūkis, tačiau tai nuopelninga, kai žmogus šią užduotį atlieka su meile kitam. Būtina kasdienybėje atpažinti, kad gavėnios metą išgyvename teisiamo pasaulio tikrovę. Kam mes tarnaujame dirbdami savo darbus, kurdami gyvenimus, mokydamiesi, tiesiog gyvendami? Yra pavojaus, kad galima pasitarnauti ir šio pasaulio kunigaikščiui. Pasaulis teisiamas, nes mūsų abejingumas kito skausmui, pavydas dėl kito džiaugsmo ir sėkmės, neatidumas kitam, negebėjimas būti šalia kito, kai tai būtina, kitaip sakant, meilės trūkumas, paskelbia nuosprendį. Žmonija nemoka vertinti to, ką turi, negeba dėkoti už tai, ką gauna. Evangelijoje šiandien skaitome, jog Dievas ir vėl stengiasi dėl savo kūrinių – pasigirsta Jo balsas, drąsinantis pasitikėti jo Sūnumi. Jis turi amžinojo gyvenimo žodžius ir tik jame yra mūsų išganymo viltis. Neverti esame gauti Dievo malonę, tačiau meilė nepaiso vertumo – Ji nenuilsdama myli.

Artėja Velykos ir jos bus tikras mūsų prisikėlimas tada, kai būsime Jo patraukti, perkeisti, sustiprinti. Pasaulis nėra vieta, kur rasime paguodą ir viltį. Jo Kryžius yra mums ženklas, rodantis pergalę – šiuo ženklu nugalėsi. Ant jo Jėzus buvo pakeltas nuo žemės ir traukia mus prie savęs. Apie mūsų gyvenimo išvadas išgirsime iš Dievo, ir taip svarbu, kad mūsų gyvenimas būtų patrauktas prie Jo, kuris veda mus į gyvenimą, į pergalę, į prisikėlimą.

Sunki valanda? Jis žino, kaip tu jautiesi. Išdavystė? Jis pažįsta, kas yra išdavystė. Išbandymas? Jis tau padės, nes gerai tave supranta. Su juo gavėnioje, su juo Velykose, su juo ir kasdienybėje. Su juo nešant kryžių, su juo ir Dangaus Karalystėje. Mes pašaukti savo gyvenimu Dievui tarnauti, o Jis mums pažada, kad būsime ten, kur ir jis. Judėdami link Velykų – Prisikėlimo, atpažinkime pašaukimą tarnauti Viešpačiui, kad būtume pagerbti Dangiškojo Tėvo. Keliaudami link Velykų, garbindami Dievą kasdienybėje ir per šventes, kasdien ugdykime troškimą pamatyti Jėzų ir sekti juo iki galo. Jis ir per likusias gavėnios dienas, ir Velykų rytą veda mus į amžinąsias Velykas. Gyvenkime taip, kad gyventume, kad ir kiti galėtų gyventi. Amen.

Šaltinis: https://www.baznycioszinios.lt/site/files/file/pdf/bzinios_2018-02.pdf