Gailestingumo Motina

Per Gailestingumo Motinos šventę prieš akis iškyla maloningasis Aušros vartų Marijos atvaizdas, apimantis Marijos dvasinio kelio santrauką nuo Apreiškimo metu ištarto „Tebūnie” iki paskutinių nuo kryžiaus ištartų Jėzaus žodžių įsidėjimo į širdį. Elzbietos palaiminimas, ištartas Marijai aplankymo metu, diena iš dienos tikrai pildėsi jos žemiškojo gyvenimo kelyje. Golgotoje Jėzaus ištartas „Atlikta” reiškė abiejų – Sūnaus ir Motinos – žodį. Marijos, žvelgiančios į nukryžiuotą Sūnų, veide spindi nebe skausmas, bet jau pašlovinto Jėzaus dovanota motinystė. Simboliška, kad Gailestingoji Motina ypač gerbiama Vilniuje, kur šventajai seselei Faustinai buvo apreikšti Dievo Gailestingumo slėpiniai.

Marijos Gailestingumo Motinos šventei parinkti skaitiniai apmąstomi ir kitų Švč. Mergelės garbei skirtų iškilmių metu. Tie patys Izaijo pranašystės žodžiai skelbiami per Kristaus Gimimo Mišias. Priespaudos, nevilties ir tamsybių varginamą tautą nušviečia „didi šviesa”. Pranašas primena Midjano dieną, kai besąlygiškas pasitikėjimas Viešpačiu nulėmė būrelio karių pergalę prieš gausias priešo pajėgas. Pranašaujamas nuostabaus Kūdikio gimimas. Jo vardai ženklina laukiamojo Mesijo programą: „Nuostabusis Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis”. Gailestingumas nereiškia bejėgiškumo ar melancholijos. Tai veikiau Dievo galybės apstumas, į kurį atsiliepiama pasitikėjimu.

Ištrauką iš Laiško galatams skaitome ir per Marijos Dievo Gimdytojos iškilmę. Gailestingumo Motinos slėpinys taip pat įgauna prasmę tik „atėjus laiko pilnatvei”. Dievas panoro užbaigti vergystės įstatymo valdžioje laiką. Jis atsiuntė savo Sūnų, įgaliotą skelbti prasidėjusią Dievo karalystę. Tai, kad Sūnus „gimęs iš moters”, dar kartą primena mums, jog jis nėra kokia nors dangiška vizija. Šventosios Dvasios veikimu jis tapo kūnu Mergelėje Marijoje. Jėzus priėmė ne tik žmogiškąją prigimtį, bet taip pat istorinę padėtį, tapdamas pavaldus tam pačiam įstatymui. Gailestingumo darbai nėra efemeriški, jie „turi kūną”. Jie visiškai neprieštarauja maldos gyvenimo pirmenybei. Malda priartina „laiko pilnatvę”.

Raktas į Gailestingumo Motinos slėpinį yra talpios Jono evangelijos eilutės: „Štai tavo sūnus!” ir „Štai tavo motina”. Tik Jono evangelijoje paminima, kad prie kryžiaus stovėjo Jėzaus motina ir mylimasis mokinys. Jėzaus žodžiai, kuriais jis paveda motiną mokinio globai, atskleidžia ne tik jo sūnišką rūpestį. Tai taip pat reiškia Marijos, naujosios Ievos ir visų tikinčiųjų Motinos, dvasinę motinystę.

Kreipinys „moterie” nebuvo nepagarbus. Jėzus taip pat kreipėsi į savo Motiną per Kanos vestuves. Tai buvo įprastinė kreipinio į moterį forma (plg. Jn 4, 21). Kita vertus, visiškai neįprasta, kad tokiu kreipiniu sūnus kreiptųsi į savo motiną. Sąmoningai pavartotas kreipinys „moterie” sustiprina Marijos dvasinę motinystę visiems tikintiesiems. Nors šioje ištraukoje minimas mokinys nekonkretizuojamas, palyginus kitas Jono evangelijos vietas (ypač Jn 13, 23), pasidaro aišku, kad omenyje turimas „mylimasis mokinys”.

„Nuo tos valandos mokinys pasiėmė ją pas save”. Istorine prasme kalbama apie momentą, nuo kurio mokinys pasiėmė pas save Jėzaus motiną. Tačiau evangelistas taip pat siekia perteikti dvasinę šio įvykio prasmę. Pašlovinimas ant kryžiaus davė tikrąją pradžią bendrajai sūnystei ir motinystei, kurią simbolizuoja Jėzaus nusakytas ryšys.

„Štai tavo motina!” Marija tapo visų Motina, o mes – jos vaikai. Kryžiaus papėdėje prasideda naujas Marijos gyvenimo etapas. Iki tol ji buvo Jėzaus motina, nuo tos akimirkos yra visų žmonių Motina. Visų tautų ir kartų žmonės yra jos vaikai. Tai naujas Marijos išaukštinimas, nauja jos misija, tačiau tas pats Angelo apreiškimu pradėtas kelias. Šiuo keliu veda vienintelis ištartas „Tebūnie”.

Šaltinis: https://www.baznycioszinios.lt/old/bz0320/320hom2.html