4 Gavėnios sekmadienis

Maldauti su ašaromis ir džiūgauti Šventojoje Dvasioje – tokia turi būti visą laiką, ir ypač per Gavėnią, mūsų dvasinio gyvenimo nuostata. Gavėnia yra atsivertimo, apsivalymo ir dvasinės šviesos kelionė dykumoje. Kasmet šis šventas liturginių metų laikas, sakytumėm, dabartinio gyvenimo atvaizdas ir simbolis, primena mūsų žmogiškos egzistencijos tikrovę – šiame pasaulyje mes išgyvename tremtį, ir sykiu nurodo pagrindinį tikslą – atgaila ir dideliu ilgesiu keliaujame paskui savo vadovą ir Išganytoją Jėzų iki jo Kryžiaus mirties ir prisikėlimo.

Prislėgti žmogiškos silpnybės ir pasaulio nuodėmės pasekmių, apsupti visokių išbandymų, gundymų ir kovų, mes keliaujame ne tik į Velykų liturginę šventę, bet ir į Amžinąsias Velykas, į savo tikrąją tėvynę.

Mūsų giliausias troškimas yra įžengti į mūsų Viešpaties džiaugsmą, į Pažadėtąją žemę, į dangiškąją Jeruzalę, kur amžinai gyvensime bendrystėje su Dievu ir visais šventaisiais. Šiandien, pasiekus Gavėnios vidurį, Bažnyčia švenčia džiaugsmo, „Laetare“, sekmadienį, taip vadinamą dėl įžangos giesmės pirmo žodžio, kuris reiškia „Džiūgauk“.

Šiandien liturgija veda mus tarsi prie oazės dykumoje, kur galime numatyti ir nujausti savo širdyje tą džiaugsmą, kuriuo Viešpats nori apsčiai mus pasotinti mūsų kelionės pabaigoje. Visos šios dienos giesmės ragina mus džiūgauti ir linksmintis kartu su Viešpačiu ir su visais Dievo vaikais Bažnyčioje. Tačiau kaip mums jau dabar įžengti į Viešpaties džiaugsmą? Mūsų padėtis labai panaši į būklę tų žmonių, apie kuriuos pasakojo ką tik girdėta Evangelijos ištrauka. Jie visi stokojo Dievo malonės ir šviesos. Bet tik vienas varganas elgeta, kuris prisipažino esąs aklas, sulaukė Jėzaus, vienintelės ir tikros pasaulio šviesos, išgydymo. Taip yra ir su mumis.

Pakanka nuolankiai prašyti iš Viešpaties džiaugsmo dovanos, pripažįstant, jog savyje neturime tikrojo džiaugsmo šaltinio. Ir priešingai, jei savyje ieškome džiaugsmo, atsiskyrę nuo nesavanaudiškos bendrystės su Viešpačiu ir Dievo vaikais, savo širdyje rasime ne džiaugsmą, o apgaulingus malonumus, vedančius į vergystę ir neviltį. Dievas yra mūsų džiaugsmo šaltinis ir pirmasis pavyzdys. Jis visada buvo, yra ir bus begaliniai laimingas. Švenčiausioje Trejybėje tobulas džiaugsmas kyla spontaniškai iš Dievo širdies kaip muzika, kaip meilės giesmė, kaip simfonija. Kiekvienas dieviškasis asmuo turi džiaugsmo pilnatvę ne savyje, bet tik gyvoje bendrystėje su abiem kitais asmenimis. Tiksliau sakant, tarp Tėvo ir Sūnaus Šventoji Dvasia yra amžinasis bendrystės, meilės ir džiaugsmo ryšys.

Be to, vienintelis Dievo tikslas kuriant pasaulį buvo padaryti mus savo draugais ir įvesti mus į savo džiaugsmą. Brangūs broliai ir seserys, esantys su mumis Palendriuose ar besiklausantys šių Mišių per Marijos radiją. Visa ši tikrovė turi mums įkvėpti daug drąsos. Kokia bebūtų dabartinė mūsų gyvenimo padėtis, nesvarbu, ar esame tamsybėse, dideliuose sunkumuose, apleisti, vieniši senatvėje, ar gulime ligoninėje, sėdime kalėjime, mes žinome, kad Dievas yra tobulai laimingas, kad jis mus myli ir šaukia mus dalyvauti jo džiaugsme. Mes iš tikrųjų dar keliaujame tremtyje, mums tenka išgyventi daug sunkių ir skausmingų išbandymų.

Tačiau Dievas siuntė savo Sūnų – pasaulio Šviesą ir išganymo malonės šaltinį. Jis pats yra tas pasiųstas šaltinis, apie kurį kalba Evangelija. Jėzus užsikėlė ant savęs mūsų purvą, mūsų nuodėmes, visus mūsų sunkumus ir jų vietoje siūlo mums savo stiprybę, šviesą ir gyvenimą. Jis lydi mus kelionėje, kaip trykštantis vandeniu akmuo lydėjo Mozę kelyje per dykumą į Pažadėtąją žemę. Trokšdami priimti Kristų tikėjimu ir viltimi, mes jau žengiame į savo Viešpaties džiaugsmą. Kaip rašo Šventasis Paulius laiške filipiečiams, mes jau esame dangaus tėvynės piliečiai – mūsų gyvensena yra danguje su Kristumi ir šventaisiais. Kristus yra ištikimas.

Jis išvaduos mus iš visų mūsų nuodėmių ir išbandymų, vesdamas mus iki galo, iki jo Tėvo šlovingosios karalystės. Mes jau turime bendrystę su juo. Štai kodėl Bažnyčia ragina mus nuo dabar džiaugtis ir giedoti: Laetare – Džiūgauk, Jeruzale! Skubėkit į būrį visi, kurie mylite ją: linksmai džiūgaukite, jūs, kurie tik buvote nuliūdę; šokinėkite ir apsčiai semkite džiaugsmo iš jūsų paguodos šaltinių. Amen.

Šaltinis: https://palendriai.lt/aktualijos/homilija/357-iv-gav%C4%97nios-sekmadienis-2015-b.html