Šv. Kotryna Aleksandrietė drąsiai pasipriešino imperatoriaus stabmeldystės įsakymui ir nuginčijo 50 mokytų vyrų, įrodydama krikščionių tikėjimo tiesą. Jos ištvermė ir liudijimas atvedė daugelį prie Kristaus, o galiausiai ji pati mirė kankine.

Romos ciesorius Maksiminas, atvažiavęs į Aleksandrijos miestą, įsakė visiems miesto gyventojams paskirtą dieną aukoti dievaičiams. Tuo laiku gyveno Aleksandrijoje šventa mergelė Kotryna. Išgirdusi apie tokį nedorą ciesoriaus įsakymą, paėmė su savim keletą tarnaičių ir, nuėjusi pas ciesorių, nepaprastai drąsiai išpeikė jo niekšystę; ciesorius nežinojo nė ką jai atsakyti. Matydamas, kad pats vienas neįveiks drąsiosios gudruolės, ciesorius pasivadino 50 mokytojų ir iškalbingų vyrų, kad ją atkalbėtų nuo Kristaus tikėjimo. Bet šv. Kotryna taip aiškiai ir drąsiai įrodė krikščionių tikėjimo tikrybę, o stabmeldžių prietarų tuštybę, kad visi tie galvotojai ir daug kitų ten buvusių žmonių pripažino V. Kristų tikruoju Dievu. Supykęs Maksimas liepė sukurti didį laužą ir visus įtikėjusius į Jėzų sudeginti; jie ramiai ėjo į ugnį, garbindami Dievą. Šv. Kotryna savo kantrumu (ji buvo visaip kankinama) dar daug pagonių patraukė prie Kristaus. Pagaliau ciesorius liepė nukirsti jai galvą.