Pasakojimas apie vokiečių karalių Rupertą, kuris atsisakė priimti Paskutinį patepimą, bijodamas mirti. Ligai įsigalėjus, jis sutiko, ir teikiant sakramentą, kai kunigas meldė kūno sveikatos, karalius sušuko, kad būtų žinojęs, jog tai padeda ir kūnui, jau seniai būtų priėmęs. Jis pasveiko ir gyveno dar ilgus metus. Pasakojimas iliustruoja Sakramentų, įskaitant Paskutinį patepimą, naudą ne tik sielai, bet ir kūnui.

[Kai] vokiečių karaliui Rupertui, priėmus šventus atgailos ir altoriaus sakramentus, jam iš šalies priminė, kad apsirūpintų ir Paskutiniu patepimu, bet jis atsisakė, bijodamas, kad priėmus tą sakramentą nereikėtų mirti. Ligai įsigalint, karalius pagaliau sutiko. Teikiant tą sakramentą, kai išgirdo, kad kunigas meldžia jam kūno sveikatos, jis sušuko: „Kad būčiau žinojęs, kad Paskutinis patepimas padeda ir kūno sveikatai, jau seniai būčiau jį priėmęs.“ Jis tikrai pasveiko ir gyveno dar ilgus metus.