Jaunas kataliku tapęs darbininkas Augustas Bodinas buvo išvarytas iš namų tėvo, neapkenčiančio jo tikėjimo. Gatvėje, skaitydamas knygą „Kristaus Sekimas“, jis perskaitė, kad nepasiekė pasiaukojimo ribų, kol neišliejo kraujo dėl Kristaus, ir tai jį sustiprino bei paskatino ieškoti Komunijos.

Vienas jaunuolis darbininkas (prancūzas Augustas Bodinas) priėmė katalikų tikybą ir kaip tik dėl to užsitraukė savo tėvo neapykantą. Vieną vakarą, sugrįžęs iš savo draugijos susirinkimo, rado užkištas duris. Beldžiasi. Išeina tėvas su lazda: „Eik gulti, kur nori, bet į šiuos namus – neįeisi.“ Kur dingti, atsidūrus gatvėje? Sumanė eiti susirasti užuovėją į apleistus tvirtovės fortus. Beeinant, ranka užkliuvo už kišenės, kurioje visada nešiodavosi „Kristaus Sekimą“. Priėjo arčiau gatvės lempos, atskleidė ir skaito: „Kol dėl Kristaus neišliejai kraujo, žinok, kad dar nepasiekei pasiaukojimo ribų.“ „Vadinas, negaliu skųstis. Priešingai, turiu jaustis laimingas“. Ir rytą karžygis jaunuolis, nakties rasa apšarmojęs, eina prašyti savo draugijos kapeliono, kad, prieš eisiant į darbą, jam Komuniją duotų.