Per krikščionių persekiojimą Japonijoje, jauna mergaitė Magdalena su kryžiumi rankoje drąsiai stojo į mirtį ugnyje, jos dvylikametis brolis taip pat bėgo per liepsnas pas degančią motiną. Kita pamaldi mergaitė, Gridonija, rasdavo paguodą maldoje, kęsdama didelius fizinius skausmus.

Žiaurus krikščionių persekiotojas Arima Japonijoje pasmerkė sudeginti tėvą ir motiną drauge su sūnumi ir dukterimi. Visų mažiausiasis kūdikis, duktė Magdalena, tartum milžinė-mergaitė ėjo į ugnį su kryžiumi rankoje. „Uždėkite man degančių anglių ant galvos,“ sušuko ji. Padarius, ko mergaitė norėjo, jinai laikė save papuošta rožėmis ir brangiais blizgančiais akmenimis. Taip pasiruošusi, užsilipo ant ugnies aukuro ir atidavė savo skaistų kūną liepsnoms. Tos mergaitės broliukas, dvylikos metų vaikelis, vardu Jokūbas, linksmindamasis bėgo per liepsnas prie savo jau degančios motinos ir, žemai nulenkęs galvą prieš ją su savo kryželiu rankoje, sušuko: „Jėzau, Marija, kokia laimė!“ ir tuojau pakrito negyvas šalia jos. — Gonzagos Gridonija, dievobaiminga mergaitė, išsilaužė sau koją; netikusiai sutaisius ją, reikėjo vėl laužti jau sugijusią, ir tokiu būdu ji trejiems metams buvo priversta prikalta gulėti lovoje. Nežiūrėdama tų baisiausių sopulių, ji neprašė savo maldose palengvinimo ir išsivadavimo iš jų, but guosdavo save dangaus linksmybėmis, kur visi kentėjimai pasibaigs.