Diokleciano persekiojimas siekė visiškai sunaikinti krikščionybę, tačiau po dešimties metų, nepaisant paminklo apie jos sunaikinimą, Konstantinas Didysis suteikė krikščionims laisvę, įrodydamas, kad Kryžius triumfavo.

Blogiausi laikai pirmiesiems krikščionims buvo prie ciesoriaus Diokleciano. Tada buvo tokie baisūs persekiojimai, kad krikščionys net pradėjo naują erą nuo 303 m. Ciesorius tais metais išleido tokius įstatymus, kurie turėjo visai išnaikinti krikščionių tikėjimą. 1) Krikščionių bažnyčias sugriauti ir jų šventas knygas (Šv. Raštą, Mišiolus…) sudeginti. 2) Vyskupus ir kunigus uždaryti kalėjimuose ir kankinimais versti atsimesti nuo Kristaus. 3) Krikščionims atimti visas pilietines teises ir išvaryti iš valdiškų vietų. 4) Krikščionis teismuose kankinimais versti aukoti dievaičiams; nesutinkančius to daryti žudyti. 5) Visus valdininkus ir kareivius laikas nuo laiko versti aukoti pagonių dievams, o atsisakančius tai daryti nuteisti mirti. Tada mirė kankinių mirtimi Tebų legionas, šv. Florijonas, šv. Agnietė (13 m.), šv. Liucija… Šis baisusis persekiojimas truko net 10 metų. Jau buvo pastatytas Dioklecianui ir paminklas su užrašu: „Ciesoriui Dioklecianui, krikščionių vardo išnaikintojui.“ But tais pačiais metais Konstantinas Didysis paskelbia krikščionims laisvę. Krikščionybė visoje gražybėje pražysta. Kryžius triumfuoja.