1596 m. Japonijoje 26 krikščionys, įskaitant misionierius ir vietinius tikinčiuosius, patyrė žiaurius kankinimus ir buvo nukryžiuoti. Nepaisant kančių, jie džiaugsmingai giedojo ir liudijo tikėjimą, įskaitant 12 metų berniuką, kuris atsisakė išsižadėti Kristaus ir mirė kankiniu.

Prie žiauriojo Japonijos krikščionių persekiotojo karaliaus Taikosamos 1596 m. buvo pasmerkti mirti 6 pranciškonai, 3 jėzuitai misionieriai ir 17 japonų katalikų, padėjusių pirmiesiems misijose. Pasmerkus nelaiminguosius mirti, nupjaustė jiems ausis ir kruvinais veidais vežė didžiausiame šaltyje į Nanagasaki uostą. Vežė atviruose vežimuose, kad labiau atbaidytų žmones nuo krikščionystės. Vežami į mirties vietą ištikimieji Kristaus mokiniai visą laiką giedojo šventas giesmes. Kai visi buvo pakelti ant kryžių, prisiartino du budeliai su ietimis ir pervėrė kenčiantiems vienas dešinius, antras kairius šonus. 1862 m. tie 26 japonų kankiniai buvo paskelbti šventaisiais. — Tarp šitų kankinių buvo trys vaikiukai ministrantai. Vieną iš jų, 12 metų Antaniuką, pasišaukė teisėjas ir tarė: „Vaikuti, tavęs pasigailėsiu ir dar gausiai apdovanosiu, jei išsižadėsi krikščionystės.“ But jaunasis Kristaus sekėjas drąsiai atsakė: „Tai būtų didžiausia nesąmonė – dėl laikinųjų dalykų išsižadėti amžinųjų.“ Narsusis 12 metų kankinys buvo nukryžiuotas kartu su kitais Kristaus sekėjais.