# Sekmadienių pamokslai (homilijos)
## Posts
- [Dievo įstatymas. Šv. Maksimas Išpažinėjas](http://gyvojiduona.lt/index.php?page=meditacija-c-5-velyku-sekmadienis#new_tab): Gerasis Dievas seniai per įstatymą ir pranašus žmonėms įsakęs vieniems kitus mylėti, laikų pabaigoje iš meilės žmonėms pats savimi šį įstatymą išpildė tapdamas žmogumi. Dievas mus pamilo ne tik kaip save patį, bet daugiau nei save patį…
- [Benediktinų homilija. B. de la Borderie OSB](https://www.palendriai.lt/aktualijos/homilija/450-iv-velyk%C5%B3-sekmadienis-homilija-c-metai-2016.html#new_tab): Sulaukę Velykų laiko vidurio, šiandien švenčiame Gerojo Ganytojo sekmadienį. Ezekielio knygoje Viešpats priekaištavo Izraelio ganytojams dėl jų nusikaltimų…
- [Popiežiaus Pranciškaus žinia 59-osios Pasaulinės maldos už pašaukimus dienos proga](https://lvk.lcn.lt/naujienos/,505#new_tab): Nors mūsų laikais vis dar pučia šalti karo ir priespaudos vėjai ir dažnai susiduriame su poliarizacijos reiškiniais, Bažnyčioje inicijavome sinodinį procesą: jaučiame būtinybę eiti kartu, ugdyti klausymosi, dalyvavimo ir dalijimosi santykius…
- [Manosios avys](https://homilijos.kristoteka.lt/manosios-avys-v-kaknevicius/): I. Pirmame skaitinyje girdėjome, kaip apaštalai Paulius ir Barnabas priekaištauja pavydo apimtiems žydams: „Pirmiausia jums turėjo būti skelbiamas Dievo Žodis; kadangi jūs Jį atmetate ir patys laikote save nevertais Amžinojo Gyvenimo, tai mes kreipiamės į pagonis“ (Apd 13, 46). Kaip dažnai žmonių gyvenimai keičiasi per pavydą. Gal kam teko skaityti knygą „Septynios mirtinos nuodėmės“skirta tiems, kas suvokia...
- [Gerasis Ganytojas](https://homilijos.kristoteka.lt/gerasis-ganytojas-v-sidaras/): Gerojo ganytojo paveikslas, kurį šiandieną primena Evangelija, yra paimtas iš Kristaus laikų ūkinės veiklos. Avių ūkis buvo daugelio ano krašto žmonių pragyvenimo šaltinis. Šis ūkis buvo labai paprastas. Vasaros metu avių banda būdavo išleidžiama į ganyklas ir jose pasilikdavo iki vėlyvo rudens. Nakčiai avis sugindavo į aptvarus, kad žvėrys ar vagys, pasinaudoję tamsa, jų nepagrobtų....
- [Ar myli mane? Kard. S. Tamkevičius](http://kaunas.lcn.lt/08/arkivtekstai/iki2002m/velykos3-c2001.html#new_tab): Apaštalas Jonas yra aprašęs Jėzaus pasirodymą ant Tiberiados ežero kranto (Jn 21). Su savo mokiniais jis valgė tik ką sugautą žuvį, po to kreipėsi į Petrą: „Simonai, ar myli mane?” Šį klausimą Jėzus pakartojo tris kartus ir Petras tris kartus patvirtino mylįs savo Mokytoją…
- [Dievo meilės patirtis. Br. L. Skroblas OSB](http://palendriai.lt/images/PDF/HOMILIJA_Velyku_III.pdf#new_tab): Visuose ką tik girdėtuose bibliniuose skaitiniuose jaučiamos šios tikrovės, ir dėl jų pirmose bendruomenėse regime veikiančią prisikėlusio Viešpaties gyvenimo galią. Sykiu esame raginami tikėti, kad ta pati galia vis dar veikia ir tarp mūsų. Ši galia reiškiasi pirmiausia tuo, kad mes „atgavome Dievo vaikų garbę“…
- [Esame toje pačioje valtyje. Kun. F. X. Akono SJ](https://m.facebook.com/sv.ignacas/photos/a.665191906872652/1109453895779782/#new_tab): „Esame toje pačioje valtyje”, sako vienas kitam draugai, kai susirenka ir dalijasi džiaugsmu bei skausmu. Tokioje pat komandinėje ir draugiškoje dvasioje Petras sako savo draugams: „Einu žvejoti”, o šie atsako: „Ir mes einame kartu su tavimi”. Ši patirtis yra tikras broliškas „ranka rankon”, „koja kojon” gestas…
- [Ar myli mane? Kun. R. Karpavičius](https://www.kazimieroparapija.lt/evangelijos/iii-velyku-sekmadienis-ar-myli-mane/#new_tab): Ši evangelijos ištrauka jauki, šilta ir vaizdinga. Ji perkelia mus į Bažnyčios aušrą, tą rytą, kai prisikėlęs Jėzus sudaro su savo mokiniais sandorą, meilės sandorą. Jis tą rytą prikėlė mokinių širdis, prikėlė jų meilę, prikėlė Bažnyčią…
- [Paskyrimas meilės pagrindu](https://homilijos.kristoteka.lt/paskyrimas-meiles-pagrindu-baznycios-zinios/): Trečiojo Velykų sekmadienio liturginiai tekstai mums iš naujo byloja apie Prisikėlimą. Apaštalų darbų knygoje Lukas atpasakoja apaštalų liudijimą vyriausiojo kunigo ir teismo tarybos akivaizdoje. Apreiškimo knygoje šventasis Jonas regi dangiškąją liturgiją, kuria pagerbiamas užmuštasis Avinėlis, šlovinamas didžiulio angelų choro ir aukštinamas visos kūrinijos. Evangelija pasakoja apie prisikėlusiojo pasirodymą mokiniams ant Tiberiados ežero. Po stebuklingos žūklės...
- [Laikų pabaiga](https://homilijos.kristoteka.lt/laiku-pabaiga-kard-sigitas-tamkevicius/): Baigiantis liturginiams metams Mišiose skaitomas Dievo žodis pasakoja apie laikų pabaigą. Pranašo Danielio knygoje rašoma: „Daugelis miegančiųjų žemės dulkėse atsibus – kai kurie amžinajam gyvenimui, kiti gėdai ir amžinajai negarbei. Išmintingieji švytės dangaus skliauto spindesiu, o vedusieji daugelį į teisumą bus tarsi žvaigždės per amžių amžius“ (Dan 12, 2–3). Jėzus, skelbdamas Evangeliją, taip pat kalbėjo...
- [Nuo žemės pakraščių iki Dangaus tolybių. Kun. R. Mizgiris OFM](https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/sekmadienio-evangelija-nuo-zemes-pakrasciu-iki-dangaus-tolybiu.d?id=88645063): Jėzaus žodžiai šio sekmadienio Evangelijos tekste pateikia kosminės permainos atbaigtą paveikslą. Centre – Žmogaus Sūnaus atėjimas, ženklinantis senojo pasaulio su visu savo blogiu pabaigą ir naujojo pasaulio bendrystėje su juo pradžią. Pirmaisiais krikščionybės amžiais ta diena buvo ne baimės, bet vilties ir džiaugsmo diena (Apr 22, 17. 20)…
- [Kun. G. Jankūno homilija](https://krekenavosbazilika.lt/aktualu/sekmadienio-evangelijos-komentarai/sekmadienio-evangelijos-komentaras/show/xxxiii-eilinis-sekmadienis-b): 2015 11 15 Homilijos audio įrašas. Pagrindinė mintis Mk 13, 31: „Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis.“
- [Kun. A. Toliato homilija](http://www.toliatas.lt/2015-11-15-xxxiii-eilinis-sekmadienis/): 2015 11 15 Homilijos audio įrašas kun. Algirdo asmeniniame puslapyje.
- [Ilgėtis ir laukti](https://homilijos.kristoteka.lt/ilgetis-ir-laukti-kun-vitas-kaknevicius/): I. Pirmame skaitinyje pranašas Danielius sako: „Išmintingieji švytės dangaus skliauto spindesiu, o vedusieji daugelį į teisumą bus tarsi žvaigždės per amžių amžius“ (Dan 12, 3). Danieliaus knyga prasideda Nebukadnecaro įsiveržimu į Judėją ir belaisvių ištrėmimu į Babiloną. Tačiau Danieliaus knyga baigiasi tuo, kad Mykolas pasirodo išvaduoti Dievo tautą iš paskutiniųjų laikų Babilono. Galų gale, kaip parodyta per...
- [Būkite pasirengę (II). V. Kolyčius](https://homilijos.kristoteka.lt/pamokslai/bukite-pasirenge-ii-v-kolycius/): Per kiekvienas Mišias sakome: „Mes skelbiame, Viešpatie, Tavo mirtį, išpažįstame Tavo prisikėlimą, laukdami Tavęs ateinant.“ Jis vėl sugrįš!..
- [Būkite pasirengę. Bažnyčios žinios](https://homilijos.kristoteka.lt/bukite-pasirenge/): Šio sekmadienio Evangelija reikalinga paaiškinimų. Geriau įsižiūrėję į Evangelijos tekstą, matome, kad čia kalbama apie du dalykus. Pirmiausiai – tai Kristaus pranašystė apie žydų nelaimes, kilusias dėl žydų sukelto maišto. Atsiradę netikri mesijai sukurstė žydus sukilti prieš nekenčiamus pavergėjus. 66 metais tauta pakilo į kovą. Romos imperatorius Vespazijanas pasiuntė didelę kariuomenę nubausti sukilėlių. Per didžiąsias...
- [Kelkitės ir stokit žmogaus sūnaus akivaizdon](https://homilijos.kristoteka.lt/kelkites-ir-stokit-zmogaus-sunaus-akivaizdon/): Keičiasi liturginiai metai, keičiasi ir Evangelijos skaitiniai: nuo Morkaus pereiname prie Luko Evangelijos. Tik tema lieka ta pati: laikų pabaiga. Dairydamiesi į gamtą, pastebime nuolat besikartojančią metų laikų kaitą. Tai primena ir žodžiai: „Stebėkite figmedį bei kitus medžius. Kai jie ima sprogti, jūs žinote arti esant vasarą”(Lk 21,29). Vis dėlto Šventasis Raštas kreipia mūsų mintis...
- [Dvi karalystės](https://homilijos.kristoteka.lt/dvi-karalystes/): Autorius: BAŽNYČIOS ŽINIOS Šio sekmadienio skaitinius vienija mintis apie Karalystę, kurią Jėzus, antrąkart nužengęs į pasaulį, perduos Tėvui. Pirmajame skaitinyje pranašo perteikiamoje vizijoje Bažnyčios tradicija įžvelgia Kristaus paveikslą. Antrajame skaitinyje jau aiškiai kalbama apie Jėzų, kuris yra Alfa ir Omega, kuris ateina su debesimis. O Evangelijoje girdime Jėzų liudijant apie Karalystę Poncijaus Piloto akivaizdoje. Daugumai...
- [Štai tavo motina](https://homilijos.kristoteka.lt/stai-tavo-motina/): Taip jau nutiko, kad ikoną, vaizduojančią Motiną su kūdikiu, nusinešiau į klausyklą tą pačią dieną, kai pradėjau rengti šį pamokslėlį. Padėjau ikoną ant atbrailos, atsiverčiau skaitinių knygą su liturginiais tekstais ir įkrito žodžiai: “Štai Tavo Motina” (Jn 19, 27). Mater Misericordiae. Gailestingoji gailestingumo Motina, turinti užjaučiančią, gerą ir nuolankią širdį. Tuos Evangelijos žodžius galima užrašyti...
- [“Bažnyčios ir jos istorijos Viešpačiui”](https://homilijos.kristoteka.lt/baznycios-ir-jos-istorijos-viespaciui/): IKą mes švenčiame, minėdami Romos Šv. Jono bazilikos Laterane (Basilica di S. Giovanni in Laterano) konsekraciją? Ši bazilika yra “visų bažnyčių visame mieste ir visame pasaulyje galva ir motina” (omnium urbis et orbis ecclesiarum caput et mater); iš pradžių ji buvo dedikuota Švč. Išganytojui (Ss. Redemptori)… Švenčiame Dievo išganymo darbą, kuris po Biblijos metų tęsiasi...
- [Vėlinės - prisikėlimo priminimas](https://homilijos.kristoteka.lt/velines-prisikelimo-priminimas/): Jau Vėlinių išvakarėse ant kapų uždegtos žvakės išsklaidė niūrią tamsą, ir baugščiai liepsnodamos apšvietė ne tik artimųjų kapus, bet ir rimtimi bei susimąstymu pažymėtus mūsų veidus. Apie ką mąstome stovėdami prie kapo ar šiandien švęsdami Eucharistiją, kurios metu paminime visus mirusiuosius? Pagaliau, ką Bažnyčia nori pasakyti Vėlinių dieną Dievui ir žmonėms? Dažniausiai mūsų mintys būna...
- [Paguoda žemėje ir danguje](https://homilijos.kristoteka.lt/paguoda-zemeje-ir-danguje/): Įsigilinus į aštuonis palaiminimus, iškart pastebime, kad prasminis akcentas krinta ant antrosios posakio dalies. Kristaus mokinys iš esmės yra laimingas žmogus. Jo laimė gali būti išreikšta konkrečiais žemiškais įvaizdžiais: turtu, sotumu, linksmumu (plg. Lk 6, 21), tikrumu dėl ateities (žemės paveldėjimu), Dievo regėjimu ar paguoda. Per visus metus mąstėme apie romumą ir nesipriešinimą piktam, todėl...
- [Tikėti ir skelbti](https://homilijos.kristoteka.lt/tiketi-ir-skelbti/): Kaip dažniausiai ankstesniais kartais, taip ir šį, Viešpačiui Jėzui iškeliaujant iš Jericho miesto, drauge ėjo didelė minia. Minioje buvo skeptiškai nusiteikusių ir besižavinčių Jėzaus veikla žmonių; fariziejų, ketinančių Išganytoją viešai dėl ko nors apkaltinti, ir atviraširdžių tikinčiųjų, kurie džiaugsmingai ir nuoširdžiai dėkodami priėmė Dievo malones. Prie kelio sėdėjo aklasis elgeta Bartimiejus. O ką gi jis...
- [Noriu garbės](https://homilijos.kristoteka.lt/noriu-garbes/): Tarnavimas ir išaukštinimas. Būtent šie žodžiai iškyla atmintyje, išklausius evangelisto Morkaus mums perduotą apaštalų Jokūbo ir Jono pokalbį su Jėzumi. Koks žmogiškas ir suprantamas jų noras “sėdėti vienam tavo šlovės dešinėje, kitam – kairėje”. Ar mes nenorime būti arčiau garbingųjų, galingųjų, valdančiųjų? Pagaliau, ar patys nenorime tokie būti? Norime ir sąmoningai ar nesąmoningai to siekiame....
- [Kas yra meilė?](https://homilijos.kristoteka.lt/kas-yra-meile/): Eilinį kartą susiduria dvi evangelijos – Kristaus ir žmogaus. Kristaus evangelija – meilės evangelija, jis meiliai žiūri ne tik į klausiantį žmogų, bet ir į kiekvieną, kuris ieško amžinojo gyvenimo. Meilės evangelija. O kas yra meilė? Šv. Jonas sako: “Dievas yra meilė”. Apaštalas Paulius išvardija jos požymius: neišpuikusi, neišdidi, neieško naudos, nepamena pikto… Ar meilė...
- [Santuokos ir skyrybos](https://homilijos.kristoteka.lt/santuokos-ir-skyrybos/): Skyrybos – šių dienų Bažnyčios – Dievo šeimos žaizda. Pati santuoka puolama iš visų pusių – homoseksualistų judėjimai, “laisvosios meilės” idėjos, kontraceptinių priemonių idealizavimas – visko neišvardysi. Pasaulis daug matęs, ir, kas žino Bažnyčios istoriją, galėtų pasakyti – nieko nauja po šia saule. Skaudžiausia, kad santuoka puolama Katalikų Bažnyčios narių: kai kurių teologų, kunigų, pasauliečių....
- [“Nukirsk, išlupk”](https://homilijos.kristoteka.lt/nukirsk-islupk/): Jėzaus vardas dėl skelbiamo mokslo ir dėl stebuklų plačiai išgarsėja Izraelyje. Jėzaus siunčiami apaštalai gauna galią patys kai kurias ligas jo vardu pagydyti. Bet atsiranda gudruolis, kuris į juos nusižiūrėjęs pats bando gydyti Jėzaus vardu. Sekasi ir jam. Apaštalams tai nepatinka. Jie nori, kad tik jų grupė turėtų tą teisę. Jie bandė tam drausti ir...
- [Gimimo diena](https://homilijos.kristoteka.lt/gimimo-diena/): Autorius: KUN. R. GAIDYS “Žmogus gimsta iš moters, gyvena trumpą laiką ir yra pilnas nelaimių. Jis išdygsta kaip žiedas, ir yra sutrinamas; bėga kaip šešėlis, ir niekad nepasilieka tame pačiame stovyje” (Job 14,1). Šių laikų žmonės paprastai mini savo gimimo dieną. Tik retai ir ypač pasižymėjusių asmenų minima ir mirties diena. Bažnyčioje dažniau minima mirties...
- [Kančia ir tarnavimas](https://homilijos.kristoteka.lt/kancia-ir-tarnavimas/): Jėzus iš Galilėjos keliavo su mokiniais į Jeruzalę paskutinėms žemiškojo gyvenimo Velykoms. Kaip mes iš anksto rengiamės kokiems nors darbams, taip ir Jėzus iš anksto rengėsi savo kančiai, paskelbdamas apie tai mokiniams. Apaštalai, matydami Jėzaus dieviškąją galybę, net ir minties negalėjo sau leisti, kad jis duotųsi niekinamas ir kankinamas. Jėzus, kalbėdamas apie kančią ir mirtį,...
- [Nebuvo jame gražumo](https://homilijos.kristoteka.lt/nebuvo-jame-grazumo/): Tūlam “kryžių šalies” žmogui, regis, turėtų būti natūralu ir miela švęsti iškilmę, kuri aukština kryžių. Sakome, kad lietuviams šis ženklas ypač savas ir brangus. Antai daugelio globojamas auga, gražėja garsusis Kryžių kalnas, daug kur svetur tapęs Lietuvos simboliu ir jau susilaukęs čia pat ne vieno savo antrininko. Per Atgimimą kryžiai vėl išėjo į viešumą: jų...
- [Bažnyčia, kuri džiaugiasi pagonių tikėjimu](https://homilijos.kristoteka.lt/baznycia-kuri-dziaugiasi-pagoniu-tikejimu/): Nors šįkart evangelistas Morkus savo pasakojimą apie Jėzų pradeda geografinėmis detalėmis (Tyro ir Sidono sritys, Galilėjos ežeras, Dekapolio kraštas), bus šiek tiek rizikos, jei mėgstantis tikslumą skaitytojas turės po ranka Naujojo Testamento žemėlapį ir pamėgins nubrėžti Jėzaus kelionės kryptį. Gausis keisčiausias, sunkiai įsivaizduojamas kelias, su netikėtais ir nelogiškais vingiais ir apylankomis. Nežinia, ar Evangelijos autorius...
- [Prisitaikymas](https://homilijos.kristoteka.lt/prisitaikymas/): Vienoje gimnazijoje teko klausinėti mokinius. Jų atsakymuose skambėjo dažnai girdimos mintys: “Tikiu Dievą, bet nesijaučiu įpareigotas vykdyti Bažnyčios įsakymų – šventadieniais dalyvauti Mišiose, atlikti išpažintį, laikytis įvairių apeigų. Tie įsakymai nėra tikri, jie primesti iš išorės. Jei jų laikyčiausi, būčiau veidmainis”. Tai yra tų Dievo vaikų šventa tikrovė. Pats Jėzus pasipriešino veidmainystei: “ Ši tauta...
- [Pasirinkimas](https://homilijos.kristoteka.lt/pasirinkimas/): “Kieti jo žodžiai, kas gali jų klausytis?” Taip kalbėjo “daugelis”, kurie sekė Jėzų po to, kai išgirdo jį kalbant. Tai jau šis tas. Šiandien dažnai nenorima klausyti Kristaus žodžių, ypač iš lūpų tų, kurie kalba Kristaus vardu – net neišgirdus, kas kalbama ar skelbiama. O ką jie buvo išgirdę? Tai, ką per pastaruosius keturis sekmadienius...
- [Priimti Jėzų - tai visiškai priklausyti jam](https://homilijos.kristoteka.lt/priimti-jezu-tai-visiskai-priklausyti-jam/): Neįtikimas meilės stebuklas. Viešpats Jėzus tapo gyvąja duona, kad mes ją valgytume ir turėtume savyje jo gyvybės (plg. Jn 6,52). Dar daugiau: Išganytojas šv. Komunijoje save mums duodamas kaip dovaną, sako: “Kas valgo Mano kūną ir geria Mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, (…) tas pasilieka Manyje ir Aš jame”. Kitoje Evangelijos vietoje Jėzus kalba:...
- [Marijos garbė](https://homilijos.kristoteka.lt/marijos-garbe/): Autorius: KUN. V. BRILIUS Švč. Mergelės Dangun Ėmimo šventę Bažnyčia džiaugsmingai mini prieš daug metų žmonijos istorijoje atsitikusį įvykį: Dievo Motinai Mergelei Marijai baigus savo žemiškąjį gyvenimą, Viešpats vėl sujungė jos sielą su kūnu ir kartu paėmė į dangiškąją garbę pas save. Liturginiai šios šventės pradmenys aptinkami jau VI amžiuje Bizantijos Bažnyčiose ir turi pavadinimą...
- [Aš esu gyvoji duona...](https://homilijos.kristoteka.lt/as-esu-gyvojo-duona/): Kartą išminčius paklausė savo mokinių: “Koks turtas didžiausias pasaulyje?” Vienas sakė, jog nėra nieko geresnio už mokėjimą nuspėti ateitį. Geras draugas, kuriam galėtum patikėti savo paslaptis,- tarė antrasis. Trečiasis paminėjo gerą kaimyną, su kuriuo galėtų dalytis nelaimėje skausmu, o sėkmėje – džiaugsmu. “Mylinti, tauri širdis yra pats didžiausias turtas pasaulyje”, – tarė dar vienas mokinys....
- [Eucharistija - gyvybės duona](https://homilijos.kristoteka.lt/eucharistija-gyvybes-duona/): Iš vieno Prancūzijos uosto į Ameriką išplaukė keleivinis laivas. Vidury vandenyno netoli negyvenamos salos jis atsitrenkė į povandenines uolas. Nors visi žmonės išsigelbėjo, bet saloje nebuvo nei maisto, nei vandens. Neišvengiamai artėjo bado mirtis. Tarp nelaimingųjų keleivių buvo motina su kūdikiu. Į save ji nekreipė dėmesio, tačiau negalėjo susitaikyti su mintimi, kad kūdikis mirs badu...
- [Truputį pailsėkite](https://homilijos.kristoteka.lt/truputi-pailsekite/): Kristus ragina: “Eikite sau vieni į negyvenamą vietą ir truputį pailsėkite” (Mk 6,31). Visi esame žmonės, ilgas darbas be poilsio mus nualina. Mes pavargstame – nesvarbu, ką dirbtume, kas bebūtume. Mokytojui, kunigui ar eiliniam darbininkui – visiems reikalingas poilsis. Kur begyventume, mieste ar kaime, visi turime pailsėti – atstatyti savo kūno jėgas. Jėzus dėl to...
- [Dvylikos pasiuntimas](https://homilijos.kristoteka.lt/dvylikos-pasiuntimas/): Mūsų žodžiuose ir posakiuose dažnai glūdi gilesnė prasmė, negu atrodo iš pažiūros. Kai tikintieji sekmadieniais dalyvauja šv. Mišiose, jie atlieka savo kaip katalikų pareigą. Pats žodis Mišios turi gilesnę prasmę, negu paprastai numanoma, kalbant apie sekmadienio pareigos atlikimą . Jis kilęs iš lotyniškojo “missa”, turinčio “pasiuntinybės” reikšmę. Baigiamųjų Mišių žodžių “ite missa est” prasmė yra...
- [Šventi sausainiai](https://homilijos.kristoteka.lt/sventi-sausainiai/): Daug kalbėta apie tikėjimą, apie netikėjimą, apie žmogaus santykį su Dievu. Daug kartų apeliuota į žmogaus sąžinę, bet veltui. Gyvendamas kartais pamiršti, kad tikėjimas Dievo dovana. Kažin, kas galėtų nubrėžti grafiką – tikėjimo priklausomybė nuo žinių? Matyt, vėl tik Dievas. Norėčiau palyginti tarybinių laikų vaikus su dabartiniais. Tada Pirmajai Komunijai ruošdavo lyg ir slapčiomis, o...
- [Tikėjimo skelbėjai](https://homilijos.kristoteka.lt/tikejimo-skelbejai/): Autorius: KUN. A. KAZLAUSKAS Švenčiant Apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmę svarbu apmąstyti kiekvieno krikščionio pašaukimą ir pasiuntinybę. Šių dviejų didžiųjų Bažnyčios apaštalų tarnystės prasmę ir svarbą gražiausiai ir tiksliausiai skelbia Iškilmės dėkojimo giesmė: “Petras mums – tikėjimo vadas, o Paulius – jo tiesų aiškintojas ir gynėjas. Petras išrinktosios tautos vaikams Bažnyčią steigė, Paulius pagonių tautas...
- [JHWH](https://homilijos.kristoteka.lt/jhwh/): Viena tema apgaubia Bažnyčią vis sugrįžtančią prie savo šaltinių ir viršūnių kiekvieną sekmadienį. Tikriausiai ją būtų galima pavadinti Dievo buvimu ir veikimu šalia, kartu su žmonėmis. Šio sekmadienio Dievo žodžio liturgija konkrečiai ir aiškiai vėl ištaria savojo Dievo vardą – Jahvė esantis – kartu – su… Prieš kiekvieno akis jūra iškyla kaip begalybės simbolis, audros...
- [Žmogus kaip dirva](https://homilijos.kristoteka.lt/zmogus-kaip-dirva/): Mokydamas Jėzus labai dažnai sakė palyginimus. Norėdamas, kad jo klausytojai pajėgtų suvokti Dievo karalystės slėpinius, Jėzus pasitelkia pavyzdžius iš kasdieninio Palestinos žmonių gyvenimo. Šiandienos Evangelija remiasi žemdirbio patirtimi. Pirmajame palyginime Jėzus iškelia pačioje sėkloje glūdinčią augimo galią. Ūkininkas gali išpurenti dirvą, pasėti sėklą, tačiau jos augimas priklauso ne nuo jo darbo ar budėjimo, bet nuo...
- [Jėzaus motina ir broliai](https://homilijos.kristoteka.lt/jezaus-motina-ir-broliai/): Skelbti Gerąją naujieną Jėzus pradėjo labai sėkmingai. Žmonės spaudėsi apie jį, kad galėtų jo pasiklausyti. Morkus aiškiai pabrėžia, jog “susirinko tiek žmonių, kad jie nebegalėjo nė pavalgyti”. Namai, kuriuos Jėzus laikė savais, be abejonės, buvo Simono Petro namai Kafarnaume (Mk 1, 29; 9, 28; 10, 10). Šiandieniniuose Kafarnaumo griuvėsiuose archeologai rado pamatus kuklaus žvejo namelio,...
- [Sotina](https://homilijos.kristoteka.lt/sotina/): Autorius: MONS. J. KAUNECKAS Kolūkio pirmininkas Naujųjų Metų išvakarėse užeina pas religingus žmones ir palinki… numirti ir nueiti pas išsiilgtąjį Dievą. Ekskunigas J. Ragauskas siūlė šitaip išbandyti tikinčiųjų ir net kunigų tikėjimą. “Matysit, visi kreivai pažiūrės, jei palinkėsit jiems numirti, nors sako, kad viską vertina amžinybės žvilgsniu”. Teko matyti ateistinį plakatą: kunigas dalija Komuniją būriui...
- [Dievas su mumis](https://homilijos.kristoteka.lt/dievas-su-mumis/): Autorius: MONS. J. KAUNECKAS Nedaugelis lietuvių yra buvę šunų kapinėse. Sukrečia. Tikri antkapiai, net marmuras. “Čia ilsisi mano mielas Max – mano paskutinė viltis ir vienintelė mano gyvenimo paguoda”. Gali juoktis, bet neskubėk, nes pamąsčius, toks užrašas sukrečia. Žmogus palaidojo paskutinę paguodą. Ir toji paguoda tik šuo! Kaip tai gali būti? Kas atsitiko, kas sudužo...
- [Dievo pažadas](https://homilijos.kristoteka.lt/dievo-pazadas/): Iki šiol nepakankamai vertiname Šventosios Dvasios reikšmę Bažnyčios gyvenime. Labai uoliai švenčiame mums žmogiškai artimą Kristaus gimimo šventę – Kalėdas. Gyvai išgyvename Kristaus kentėjimus ir mirtį, suprantama, džiaugiamės Prisikėlimu. Kalbame apie Jėzaus priėmimą į savo gyvenimą, bet kažkaip vengiame kalbėti apie Šventąją Dvasią. Tiesa, kartais formaliai paraginame melstis į Šventąją Dvasią, atkalbame liturgijoje numatytas maldas,...
- [Ko stovite, žiūrėdami į dangų](https://homilijos.kristoteka.lt/ko-stovite-ziuredami-i-dangu/): Autorius: KUN. A. BELICKAS Minint Kristaus žengimą į dangų pirmiausia noriu priminti apaštalo Pauliaus žodžius, užrašytus jo Laiške efeziečiams: “Meldžiu, kad mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Dievas, garbės Tėvas, suteiktų jums išminties ir apreiškimo Dvasią ir jūs galėtumėte jį pažinti…” Mes galbūt nežinome, bet šv. Paulius gerai žinojo, ką sako. Kristaus žodžiai ir darbai jam buvo...
- [Vyskupo Juozo Žemaičio MIC žodis kunigams ir tikintiesiems Gerojo Ganytojo sekmadienio proga](https://homilijos.kristoteka.lt/vyskupo-juozo-zemaicio-mic-zodis-kunigams-ir-tikintiesiems-gerojo-ganytojo-sekmadienio-proga/): Autorius: VYSK. J. ŽEMAITIS Brangūs broliai ir seserys! Šiandien , Gerojo Ganytojo sekmadienį, Bažnyčia kviečia visus savo narius ypač prisiminti dvasios vadus: popiežių, vyskupus ir kunigus, melsti Viešpatį palaimos jų darbams, o taip pat prašyti, kad pasišauktų daugiau darbininkų į savo pjūtį( plg. Mt 9, 38). Baigęs atpirkimo darbą, laimėjęs mūsų išganymui reikalingų malonių, Jėzus...
- [Viešpats - tavo draugas](https://homilijos.kristoteka.lt/viespats-tavo-draugas/): Autorius: KUN. V. ŠIUŠA Šio sekmadienio Šventojo Rašto skaitiniai kviečia mus į Paskutinės Vakarienės kambarį pasklausyti Viešpaties žodžių, pasakytų atsisveikinimo kalboje kančios išvakarėse: “Vaikeliai, aš jau nebeilgai būsiu su jumis”(Jn 13, 33). Ir mylimasis mokytojas palieka savo testamentą – įsakymą,” kad jūs vienas kitą mylėtumėte: kaip aš jus mylėjau” (Jn 13, 34). Šioje istorinėje kalboje...
- [Vienybės šaltinis](https://homilijos.kristoteka.lt/vienybes-saltinis/): Autorius: KUN. A. BELICKAS Po Evangelijos skaitinio minutėlei sustabdykime savo minties skrydį į dvasios aukštumas ir pažvelkime vieni į kitus. Kokie esame skirtingi: charakteriais, temperamentais, socialine padėtimi. Kai kurie net nepažįstame vieni kitų. Esame svetimi. Kas mus vienija? Taip – vienija Kristus, Bažnyčia. Žodžio liturgija dabar skatina giliau apmąstyti, kokia yra ir turi būti pakrikštytųjų...
- [Gerasis ganytojas](https://homilijos.kristoteka.lt/gerasis-ganytojas/): Autorius: MONS. DR. J. JUODELIS Jėzaus Kristaus, kaip ganytojo, vaidmuo žmonijos atpirkimo istorijoje yra labai reikšmingas. Senovėje Rytų klajoklių tautos vertėsi gyvulininkyste. Ne išimtis ir Izraelio tauta. Daugumas gyventojų augino ir globojo naminius gyvulius, ypač avis. Nenuostabu, kad gražiausi Jėzaus Kristaus pasakojimai bei palyginimai yra paimti iš avių gyvenimo ir žmogaus ryšio su jomis. Jau...
- [Ramybė jums](https://homilijos.kristoteka.lt/ramybe-jums/): Autorius: KUN. E. RINKEVIČIUS Apaštalų darbų knygos ištraukoje, pirmajame skaitinyje, girdime cituojamus šv. Petro žodžius: “Jūs nužudėte gyvybės kūrėją, kurį Dievas prikėlė iš numirusių, ir mes esame to liudytojai” (Apd 3, 15). Koks baisus kaltinimas miniai, koks sunkus priekaištas. Gavėnioje prisiminėme savo nuodėmes, kuriomis įžeidėme Dievą ir kurios buvo reikalingos begalinės aukos. Žmogus savo nuodėmėmis...
- [“Ramybė jums” praktiškai](https://homilijos.kristoteka.lt/ramybe-jums-praktiskai/): Dvidešimto amžiaus žmonijai Kristus kelią rodo, kurį numatė didis Praamžius. Beribei meilei kelius pramynęs, visų jis laukia džiaugsmo tėvynėj. “Ramybė jums”, – kartojo Kristus savo mokiniams ir visiems, kuriuos lankė, kuriems, palikęs kapą, jis pasirodė tada prieš 20 amžių. Ramybės linkėjo savo vos tik pradėjusiai gyvuoti Bažnyčiai, – didžiosios meilės kūrėjai. Šis Kristaus linkėjimas išgąsdintiems,...
- [Velykos](https://homilijos.kristoteka.lt/velykos/): “Sielvartas tapo linksmybe”, sako Velykų giesmė. Linksmybe tapo begalinis Švč. Motinos sielvartas, atgailotojos Magdalenos, apaštalo Jono, šventųjų moterų sielvartas. Linksmybe tapo ir visų mokinių išgąstis, baimė, sutrikimas. Bet ne visiems Jeruzalėje anos Velykos buvo malonios. Kaip ir dabar, – ne visi gi žmonės ir mūsų mieste, Tėvynėje džiaugiasi Velykomis. Kai kam jos yra rakštis. Kristaus...
- [Kaip suprasti Kristaus kančią?](https://homilijos.kristoteka.lt/kaip-suprasti-kristaus-kancia/): Šio sekmadienio liturgijos ašis – Viešpaties Kančios atpasakojimas. Daugeliui krikščionių (praktiškai visiems tiems, kurie nedalyvauja Didžiojo Penktadienio liturgijoje) tai vienintelė galimybė išgirsti šią Evangelijos dalį. Pirmiausia į akis krinta keistas dalykas; ši Evangelijos dalis skaitoma kaip tik Palmių (lietuviškai Verbų), arba Kančios, sekmadienį, kuris yra apibūdinamas kaip šventė ir triumfas. Mūsų šiandienis šventimas prasideda džiugiu...
- [Visus patrauksiu prie savęs](https://homilijos.kristoteka.lt/visus-patrauksiu-prie-saves/): Jau penkta savaitė keliaujame Gavėnios keliu, paskatinti raginimo “atsiverskite”. Mąstome apie Dievo sandorą, su mumis sudarytą, laiko bandytą, žmogaus netesėtą, anot pranašo Jeremijo, mūsų sulaužytą, nors buvome vedami net už rankos. Spyriojamės laikomi už rankos, murmame vedami iš Egipto nelaisvės. Tam, kuris lieka mums ištikimas, nebėra kur trauktis. Dėl savo ištikimybės Jis sudaro su mumis...
- [Mokytis mylėti](https://homilijos.kristoteka.lt/mokytis-myleti/): Kartą vienas kunigas papasakojo istoriją apie jo parapijoje gyvenančią šeimą: vyrą ir moterį, kurie turėjo vieną vienintelį berniuką – sūnų, gimusį su Dauno sindromu, širdies nepakankamumu ir kvėpavimo susirgimu. Kai jis gimė, tėvai nuliūdo, tačiau labai mylėjo savo vaikelį, nes jis priklausė jiems ir buvo jų rūpestis. Jie įrengė jo miegamąjį su stiklinėmis sienomis, kad...
- [Turgavietė širdyje](https://homilijos.kristoteka.lt/turgaviete-sirdyje/): “Siunčiu savo pasiuntinį pirma savęs parengti man kelią. Staiga ateis į savo šventyklą Viešpats, kurio jūs ieškote. Sandoros pasiuntinys, kurio jūs trokštate, tikrai jau ateina, – kalbėjo Galybių VIEŠPATS. Bet kas gali ištverti jo atėjimo dieną ir kas gali išsilaikyti, jam pasirodžius? Juk jis yra kaip lydytojo ugnis ir kaip skalbėjų šarmas. Jis sėdės kaip...
- [Atsimainymas](https://homilijos.kristoteka.lt/atsimainymas/): Šitas mano mylimasis Sūnus” ir šiandien skamba balsas iš debesies. Tai Jėzaus krikšto metu dangiškojo Tėvo ištartų žodžių jo atžvilgiu patvirtinimas. Čia, po tuo paprasto Izraelio „rabi” – mokytojo apdaru, Kristaus atsimainymo šviesoje nors trumpam laikui atsiskleidžia giliausia Jėzaus tapatybė, kuri galutinai suspindės tik visiškoje Tėvo garbėje. Jėzus – dangiškojo Tėvo Sūnus. Tačiau po tuo...
- [Bandymai yra reikalingi](https://homilijos.kristoteka.lt/bandymai-yra-reikalingi/): Rodos, taip neseniai šventėme Adventą. Ausyse dar tebeskamba kalėdinės giesmės. Vos prieš dvi savaites iš Lietuvos bažnyčių pasitraukė prakartėlė su Kalėdų eglute… O jau ir Gavėnia. Tai kitas tarpsnis į besitęsiančias Velykas – į įsikūnijusį, būtent atėjusį kentėti, mirti, prisikelti iš mirties ir galintį gyventi kiekviename mūsų Dievo žodį; kitas žingsnis į gilesnį Kristaus pažinimą,...
- [Matyti šalia esančio žmogaus vargą](https://homilijos.kristoteka.lt/matyti-salia-esancio-zmogaus-varga/): Senosios Sandoros epocha buvo pažado išsipildymo, išganymo laukimo metas, todėl Dievo žodis, parašytas Senojo Testamento knygose, tegalėjo paguosti būsimojo atpirkimo malonėmis, kviesdamas tikinčiuosius ruoštis deramam ateisiančio Išganytojo sutikimui. Dievas tačiau nevengia parodyti žmonėms savo meilę, apdovanodamas juos visokiomis malonėmis bei gėrybėmis, nuolat ir nuolat atleisdamas nuodėmes, išgelbėdamas iš prispaudimų, į kuriuos per savo pačių nuodėmes...
- [Šviesa visoms tautoms apšviesti](https://homilijos.kristoteka.lt/sviesa-visoms-tautoms-apsviesti/): Žiema verčia dar vieną – paskutinį savo puslapį. Atėjo vasaris. Galbūt šiandien dar sunku patikėti, tačiau jau nebe už kalnų pavasaris – atgimimo metas. Bažnyčia šį laikotarpį pradeda Jėzaus paaukojimo šventykloje švente. Ši šventė turi gilias šaknis krikščionybės istorijoje. Pirmosios užuomazgos aptinkamos jau apie 400 m. po Kr. Jeruzalėje. Kiek vėlesni šaltiniai pamini su ja...
- [“Kerštas”](https://homilijos.kristoteka.lt/kerstas/): Jeruzalės talmude užrašytas nuostabus pamokslas, tinkantis šio sekmadienio skaitiniams:Paklausė išminčių: “Kokia bausmė laukia nusidėjėlio?” Šis atsakė: “Nusidėjėlius seka nelaimė” (Pat 13, 21). Paklausė pranašą… ir šis atsakė: “Nusidėjėlis turi mirti” (plg., Ez 18, 4). Paklausė Šventąjį, šlovė jam: “Jis atsivers ir jam bus atleista”.Ir didžiojo blogio miesto Ninevės neištiko jokia kita bausmė – tik atsivertimas:...
- [Atpažinti Dievą žmoguje](https://homilijos.kristoteka.lt/atpazinti-dieva-zmoguje/): Dievas nuolat žmogų šaukia: “Samueli, Jonai, Petrai.” Stebėtina, kaip visais laikais žmogus neatpažįsta Dievo ir neatsiliepia jam. Tai nuostabiai tiksliai ir psichologiškai pavaizduota pirmajame skaitinyje (plg., 1 Sam 3, 3…). Ir tuo labiau tai nesuprantama, kai žinai, jog pats žmogus yra “Dievo šventovė” (2 skait.: 1 Kor 6, 19), kad Dievą gali rasti kiekviename žmoguje....
- [Aš atnešiau jums saulės patekėjimą](https://homilijos.kristoteka.lt/as-atnesiau-jums-saules-patekejima/): Netruks prabėgti treji metai, kai visas pasaulis švęs 2000 metų nuo Kristaus gimimo. Kas yra tas Jėzus Kristus, kad besąlygiškai Juo remiamės, nuoširdžiai Jį mylime ir visko iš Jo tikimės? Pastebėkite, kai mylime žmogų, mažiausiai galime pasakyti, kas jis yra. Mes bandome juo sekti, mums sunku be jo gyventi. Tai tinka ir kalbant apie Jėzų....
- [Trijų karalių šventė](https://homilijos.kristoteka.lt/triju-karaliu-svente/): Evangelijos pasakojimą apie tris karalius būtų galima perkurti į įdomų pasakojimą, į savotišką nuotykių istoriją, kurias mes taip mėgstame. Bet geriau įsižiūrėję, pastebime, kad tai nėra pasakojimas, skirtas vaikams ar laisvalaikiui. Šis pasakojimas galėtų būti vienas iš labiausiai stebinančių Naujajame Testamente. Kelias.Išminčiai pamato užtekėjusią žvaigždę ir leidžiasi į kelionę. Bet žvaigždė jų neapsaugo nuo netikėtumų...
- [Sugebėjimas džiaugtis ir svarstyti](https://homilijos.kristoteka.lt/sugebejimas-dziaugtis-ir-svarstyti/): Šiandien, kai vyksta džiugūs šv. Kalėdų ir Naujųjų metų šventiniai renginiai, natūralu, kad vieni linksminasi, o kiti rūpinasi, kad tam džiaugsmui nieko netrūktų. Juk ir normalioje šeimoje maži vaikučiai krykštauja, o tėveliai įdėmiai žvalgosi, kad jiems nieko blogo neatsitiktų. Galima sakyti, kad visas žmonių gyvenimas vyksta tarp šių dviejų būsenų – džiaugsmo ir rūpesčio. Jėzaus...
- [Šventoji šeima](https://homilijos.kristoteka.lt/sventoji-seima/): Praslinkus keturiasdešimčiai dienų, Juozapas ir Marija, laikydamiesi įstatymo, liepiančio kiekvieną pirmagimį paaukoti Dievui (Iš 13, 2), nunešė kūdikį į Jeruzalės šventyklą. Šis įstatymas liudija Dievo gailestingumą, teikiantį žmogui gyvybę. Tačiau jis negalėjo būti vykdomas paraidžiui. Todėl egzistavo kitas įstatymas (Sk 18, 16) – išpirka už pirmagimį. Tai buvo maždaug 72, 25 gramai sidabro. Gimdytojai galėjo,...
- [Aš jums skelbiu didelį džiaugsmą](https://homilijos.kristoteka.lt/as-jums-skelbiu-dideli-dziaugsma/): “Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas” (Lk 2, 1-14). Sveikindamas Jus Kristaus Gimimo šventės proga, noriu pasidalyti pirmųjų Kalėdų džiaugsmu, kurį išgyveno Švč. M. Marija, Juozapas ir Kūdikėlį Jėzų aplankę piemenys. Noriu, kad šio džiaugsmo būtų sklidinos jūsų širdys ir jūsų...
- [Kad pabustų mūsų sąžinė](https://homilijos.kristoteka.lt/kad-pabustu-musu-sazine/): Apmąstydami Jėzaus gimimo priešistorę, susiduriame su neperžengiama tikėjimo gelme: Dievuje esantis slėpinys, “nutylėtas per amžinuosius laikus”, Šventosios Dvasios galia tapo kūnu mergelės Marijos įsčiose. Evangelistas Matas liudija angelo Gabrieliaus žodžius Juozapui: “Marijos vaisius yra iš Šventosios Dvasios”, o Lukas – Marijai: “Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs”. Abu jie atskleidžia Šventosios Dvasios misiją: pabudinti sąžinę. Įdomiausia,...
- [“...Raktas, centras ir tikslas...”](https://homilijos.kristoteka.lt/raktas-centras-ir-tikslas/): Kaip ir praeitą sekmadienį, taip ir šiandien, Evangelija kreipia mūsų dėmesį į Joną Krikštytoją, nes jis Dievo siųstas žmogus, jis ateina kaip liudytojas, kad paliudytų šviesą ir kad visi įtikėtų; nors pats Jonas Krikštytojas nebuvo šviesa, bet turėjo liudyti apie šviesą. Pirmosiose Evangelijos eilutėse net tris kartus sutinkame žodį “liudyti”. Sustokime ties šiuo Evangelijos aspektu,...
- [Adventas be įrodymų?](https://homilijos.kristoteka.lt/adventas-be-irodymu/): Kiekvieną kartą, kai reikia pereiti per keturias Advento savaites ir jas kažkaip įprasminti, susiduriame su aibe klausimų, prieštaravimų, paradoksų. Štai per pamaldas bažnyčioje regime pasikeitusią aplinką ir nuotaikas, dingo gėlės, pritilo vargonai, visur stengiamasi pabrėžti santūrumą ir rimtį. Katekizmai, maldaknygės ir pamokslai mums primena: metas atgailauti, atsiversti, apsimarinti. Mąstyti apie dvasinius dalykus. “Amžinąsias vertybes”, kaip...
- [Atsiversti, budėti, laukti](https://homilijos.kristoteka.lt/atsiversti-budeti-laukti/): Šį sekmadienį be saliutų ir šampano taurių pradedame naujus liturginius metus. Kartu ateina Adventas – keturios rimties savaitės prieš Kalėdas. Įprasta kartoti, jog tai esanti įžanga į Kristaus gimimo iškilmes. Dvasinis pasirengimas, apsivalymas artėjančios šventės proga, kad Kalėdų džiaugsmas būtų tobulesnis. Juk ne veltui per Adventą raginama atlikti išpažintį, susilaikyti nuo “triukšmingų pasilinksminimų”, o penktadieniais...
- [Tarnaujantis valdovas](https://homilijos.kristoteka.lt/tarnaujantis-valdovas/): Kristaus Karaliaus švente Bažnyčia baigia dar vienus liturginius metus. Karalių laikai seniai praėjo, todėl 1925 m. popiežiui Pijui XI ją paskelbus enciklikoje “Quas primas” buvo abejojančių šios šventės tikslingumu. Vis dėl to ji prigijo liturginiame kalendoriuje, nors dabar dažniau tituluojama Kristaus Pasaulio Valdovo švente. Kaip pavadinsi, nepagadinsi. Kristus yra pasaulio ir istorijos Viešpats, o šio...
- [Neužkaskime talentų](https://homilijos.kristoteka.lt/neuzkaskime-talentu/): Dažnai Dievo sprendimai ir vertinimai atrodo keisti, sunkiai suprantami. Išklausius Kristaus palyginimo apie talentus, kuriuos šeimininkas prieš išvykdamas paliko tarnams, norisi su nelaiminguoju tarnu sušukti: “Tikrai, Viešpatie, Tu “kietas žmogus – pjauni, kur nesėji, ir renki, kur nebarstei”. Kodėl šis tarnas taip skaudžiai nubaudžiamas, jei nepadarė nieko blogo? Neapgavo šeimininko, nepagrobė jam patikėto turto, bet...
- [Išmintis ar gudrumas](https://homilijos.kristoteka.lt/ismintis-ar-gudrumas/): Apie žmones, kurie sugeba aukščiau pakilti karjeros laiptais, užsidirbti daug pinigų ar ištaigingai susitvarkyti savo buitį, sakoma, – jie gudrūs, moka gyventi. Dažnai pavydžiu žvilgsniu palydime prabangaus automobilio ar namo savininką, mėgstame skaičiuoti kitų pinigus ir stebimės bankininkų, verslininkų algomis. Stengiantis gyventi iš kelių šimtų ar mažiau sunkiai uždirbtų litų, labai žmogiška svajoti apie lengvai...
- [Visi šventieji: šeimos šventė Dievo karalystėje](https://homilijos.kristoteka.lt/visi-sventieji-seimos-svente-dievo-karalysteje/): Bažnyčios tikėjimas, kad mirštant mūsų gyvenimas tik pakinta, bet nenutrūksta, kad danguje mums parengta amžinoji buveinė, švelnina mūsų liūdesį dėl išėjusių mylimų žmonių. Šventųjų garbinimas, prasidėjęs jau pirmųjų krikščionių Bažnyčioje kankinių atminimu, teikia mums guodžiantį tikrumą, jog šie visiškai išganyti Dievo karalystės nariai yra mūsų reikalų tvarkytojai prie dangiškojo Tėvo sosto. Jie visada su mumis...
- [Kas save aukština, bus pažemintas](https://homilijos.kristoteka.lt/kas-save-aukstina-bus-pazemintas/): Fariziejų būta ne tik Jėzaus laikais. Fariziejiškumas yra nuolatinis pavojus visais laikais ir išbandymas, ypač tenkantis religingiems žmonėms. Nors ir gerbdamas Rašto mokytojų bei fariziejų mokymo autoritetą, Jėzus atmeta jų gyvenimo būdą. Praraja tarp mokymo ir gyvenimo yra smerktinas dalykas, Jėzus reikalauja žodžių ir darbų sutapimo. Jėzaus kritika fariziejų adresu yra daugialypė. Jis prikiša fariziejams,...
- [“Ar tu mane myli“](https://homilijos.kristoteka.lt/ar-tu-mane-myli/): Neseniai mačiau filmą “Smuikininkas ant stogo”, kuris pasakoja apie Ukrainos žydų gyvenimą šio amžiaus pradžioje. Jame yra labai graži scena, kuomet pagrindinis veikėjas Tewie, pienininkas, klausia savo žmonos: “Ar tu mane myli?”. Ši iš pradžių nenori atsakyti, bet vėliau, kiek suirzusi, prataria:”O kaip tu manai? Dvidešimt penkeri metai gyvenu su tavim, tau verdu valgyti, skalbiu,...
- [Dievas yra istorijos Viešpats](https://homilijos.kristoteka.lt/dievas-yra-istorijos-viespats/): Dievo Tautai niekada neteko gyventi šiltadaržio sąlygomis. Pergalės džiaugsmą keitė įtampa ir nerimas dėl artėjančios grėsmės, ramų gyvenimą savoje žemėje nutraukė tremtis. Kaip lengva politinės maišaties, ekonominės suirutės sąlygomis prarasti tikėjimą ir viltį, užmiršti, kam tarnauji ir, koks pagrindinis gyvenimo tikslas! Šios dienos Šventraščio tekstai mums sako, kad mus valdo ne permainingos istorinės aplinkybės, o...
- [Kvietimas į puotą](https://homilijos.kristoteka.lt/kvietimas-i-puota/): Šiandienos Žodžio liturgijoje girdėjome vieną iš Kristaus palyginimų apie dangaus karalystę. Šią sąvoką dažnai girdime pamoksluose, skaitome Šventojo Rašto puslapiuose ir, žinoma, norime suvokti kokia ji, ieškome jos apčiuopiamų formų. Kas tai?! Gal Bažnyčia, tam tikras žmonių gyvenimo būdas ar paslaptinga dieviška galia, įtaigojanti mūsų gyvenimą? Kaip besistengtume pamatyti ją akimis, paliesti rankomis ar bent...
- [Pasitikėti Dievu ir atsakyti į jo meilę](https://homilijos.kristoteka.lt/pasitiketi-dievu-ir-atsakyti-i-jo-meile/): Skaitydami Šventraštį prisimename Išganymo istoriją, kurios šerdis – pokalbis tarp žmogaus ir jį užkalbinusio Dievo, su meile ir kantrumu laukiančio atsako. Dievo rūpestį žmogumi apdainuoja Izaijas, lygindamas jo išrinktąją tautą su vynuogynu, kurį Viešpats stropiai prižiūri: purena žemę, išrenka iš jos akmenis ir apsodina rinktinėmis vynuogėmis (plg. Iz 5, 2). Tačiau giesmė baigiasi liūdnai. Vietoj...
- [Klusnumas, tikėjimas, meilė...](https://homilijos.kristoteka.lt/klusnumas-tikejimas-meile/): Didelė yra klusnumo jėga! Klusnumas – kildinamas iš veiksmažodžio klausyti, paklusti. Kalbant apie klusnumą Dievui, suprantame, kad Viešpačiui paklūsta tik tikintis žmogus. “Ir nė vienas negali ištarti: “JĖZUS YRA VIEŠPATS”, jei Šventoji Dvasia nepaskatina” (1 Kor 12, 3). Vadinasi, klusnumas – tarsi dūmas, kylantis iš tikėjimo laužo. O tikėjimas – lyg šaltinis, iš kurio trykšta...
- [Atsakomybės stoka](https://homilijos.kristoteka.lt/atsakomybes-stoka/): Autorius: KUN. G. VITKUS Būkite pasirengę, nes žmogaus sūnus ateis, kai nesitikėsite (Lk 12, 35-40). Pamokslas, pasakytas rugsėjo 7 d. Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčioje, laidojant rugsėjo 4 d. Kauno mariose paskendusius Kauno Jėzuitų gimnazijos mokinius. Brangieji tėvai, broliai , sesutės, mokytojai, kauniečiai ir visi iš įvairių Lietuvos vietų atvažiavusieji, nėra mūsų veiduose šypsenų,...
- [Pasitikėkite Dievu, kurio gailestingumas beribis](https://homilijos.kristoteka.lt/pasitikekite-dievu-kurio-gailestingumas-beribis/): Šiandien mūsų visuomenėje daug sumaišties ir netvarkos. Žmonės kenčia dėl sunkių gyvenimo sąlygų, nuo neteisybės, melo, korupcijos. Dažnai klausiame, kada gi tas gyvenimas pagerės, kada žmonės taps sąmoningesni, jaus didesnę atsakomybę už save, kitus ir visą tautą. Susidūrę su neviltimi, giliai širdyje ieškome to, kas gali duoti viltį. Evangelija kalba apie viltį, kurią Dievas sėja...
- [Atleisti visiškai ir besąlygiškai](https://homilijos.kristoteka.lt/atleisti-visiskai-ir-besalygiskai/): Kaltės ir atleidimo problema yra egzistencinė problema kiekvienam žmogui, ypač bet kokiai žmonių bendrijai. Žmonių kaltė, deja, auga diena iš dienos. Nesumažinus jos per atleidimą, ji ima slėgti žmogaus laimę, netgi gyvenimą. Tas, kuris atleidžia, yra ne kvailas, bet išmintingas žmogus, gelbėtojas. Nors jam už tai neretai tenka mokėti, ši kaina už ramybę ir taiką...
- [Į Kristaus bendruomenės mokyklą...](https://homilijos.kristoteka.lt/i-kristaus-bendruomenes-mokykla/): Rugsėjį mokyklų skambučiai iš naujo kviečia mokinius į klases, studentus – į auditorijas. Šį sekmadienį Kristaus Gerosios Naujienos (Evangelijos) žodis kviečia sėsti į krikščioniškos bendrystės suolą. Aiškėja, jog Kristaus bendruomenei gresia ne vien klaidingi mokymai, bet kur kas labiau – jos narių klaidinga tarpusavio elgsena. Kristaus Bažnyčia yra nusidėjusių brolių ir seserų šeima. Konkretaus žmogaus...
- [Būti Dievo suvedžiotam...](https://homilijos.kristoteka.lt/buti-dievo-suvedziotam/): Gamta verčia naują puslapį. Ateina, teisingiau, sugrįžta ruduo. Kadaise bertas grūdas širdį ir akis džiugina nauja duona. Ruduo turi savo jėgą gyventi… taip pat savus prieštaravimus. Turėsiu gi suartėti su rudeniu ir su juo susibičiuliauti, prisijaukinti jį, šį prieštaravimų metą. Šį pirmąjį rugsėjo sekmadienį Šventojo Rašto skaitiniai išties prašosi prisijaukinami: tragiško likimo pranašas Jeremijas, svajoklis...
- [O kuo jūs mane laikote?](https://homilijos.kristoteka.lt/o-kuo-jus-mane-laikote/): Perskaitęs šio sekmadienio skaitinius prisiminiau vieną atsitikimą. Prieš daugybę metų, kai jau buvo atsiradę pirmieji dangoraižiai, į vieną didmiestį atvyko trys jaunuoliai. Kad būtų ekonomiškiau, jie išsinuomojo kambarį trisdešimtame aukšte. Vieną vakarą jaunuoliai grįžo į viešbutį vėlokai. Dėl techninių kliūčių neveikė keltuvas – liftas. Jaunuoliai per daug nenusiminė ir nutarė lipti laiptais. Jauniems žmonėms, pripratusiems...
- [“Ateikite pas mane visi...”](https://homilijos.kristoteka.lt/ateikite-pas-mane-visi/): Visiems tikintiesiems labai gerai žinomi Viešpaties Kristaus pasakyti žodžiai: “Kai būsiu pakeltas nuo žemės, visus patrauksiu prie savęs” (Jn 12, 32). Daugelis mūsų išaugę krikščioniškoje aplinkoje, nuo pat mažens girdėjome Kristaus žodžius – Evangeliją, pasakojimus apie Kristaus stebuklus, apie Jo gerumą, švelnumą ir meilę žmonėms. Šio sekmadienio Evangelijos skyrelis ne vieną klausytoją priverčia susimąstyti. Argi...
- [Marijoje įžvelgiame savo pačių ateitį](https://homilijos.kristoteka.lt/marijoje-izvelgiame-savo-paciu-ateiti/): Autorius: KARD. J. MEISNERIS Švč. M. Marijos Ėmimas į dangų (Žolinė) Jau daug šimtmečių žmonija stengiasi sukurti antžmogį, antžmogį be Dievo, kuris būtų savo paties laimės kalvis, visų savo kelių tikslas ir galiausiai visa ko matas. Kuo šie mėginimai baigėsi, kokias pabaisas jie pagimdė ir kokias nelaimes atnešė pasauliui, žino kiekvienas, kuriam Hitlerio ir Stalino...
- [„Palaiminti taikdariai...”](https://homilijos.kristoteka.lt/palaiminti-taikdariai/): Šventojo Rašto žodis 28 psalmėje mums byloja: Virš vandenų pasigirsta Viešpaties balsas!Dievo didybė sugriaudžia!Viešpats viršum vandenynų plačiųjų!Viešpaties balsas galingas!Skardus Viešpaties balsas! Griauna kedrus Viešpaties balsas,Libano kedrus Viešpats laužo.Jo liepimu šokinėja Libanas,tarsi jautukas šokinėja Sarjonas. Skelia žaibo ugnis Viešpaties balsas.Jo balsas drebina tyrus,Kadešo dykumas purto.Viešpaties balsas ąžuolus gniuždo,žievę miškui nukaišia. Kaip puikiai tinka po šios psalmės...
- [Mūsų pasitikėjimo pagrindas](https://homilijos.kristoteka.lt/musu-pasitikejimo-pagrindas/): Šio sekmadienio skaitiniai yra labai gražūs. Galima būtų kiekvieną ištrauką svarstyti atskirai arba atsižvelgiant į visos knygos t. y., pranašo Izaijo knygos, Laiško romiečiams, taip pat Mato evangelijos kontekstą. Bet galima, ir tai net teisingiau, pažvelgti į šio sekmadienio tekstus taip, kaip jie yra sugrupuoti. Galima sakyti, kad iš šių trijų tekstų ir psalmės yra...
- [Dirvoje užkastas lobis](https://homilijos.kristoteka.lt/dirvoje-uzkastas-lobis/): Vaizdingame Jėzaus palyginime apie paslėptą lobį mūsų dvasios žvilgsnį pirmiausia patraukia trys ryškūs dalykai:– dirva, kurioje slypi turtas;– paslėptos brangenybės;– ieškančiojo elgesys. Palyginimo dirva be abejonės ženklina pasaulį, gyvenimo tikrovę, mums duotąją čia laiko ir erdvės atkarpą, kurioje “visko yra”: šalia kviečių auga raugės, būties ežere plaukioja geros ir blogos žuvys (plg. Mt 13, 48),...
- [Pasitikėjimas gėrio galia](https://homilijos.kristoteka.lt/pasitikejimas-gerio-galia/): Jėzui keliaujant su mokiniais kai kurių kaimų gyventojai atsisakė juos priimti. Kaip pasakojama Luko evangelijoje, mokiniai užsirūstinę sušuko: “Viešpatie, jei nori, mes liepsime ugniai kristi iš dangaus ir juos sunaikinti!” Ar mes nesinešiojame širdyje panašių troškimų? Dievas turėtų tarsi energingiau įsikišti ir parodyti savo galybę. Kodėl Dievas vienodai elgiasi su maldingaisiais ir nemaldingaisiais, su teisiaisiais...
- [Karalystės sėkla](https://homilijos.kristoteka.lt/karalystes-sekla/): Kalbėdamas apie karalystę, Jėzus vartoja daug įvaizdžių ir simbolių. Kasdieniais įvaizdžiais Jis stengiasi sužadinti klausytojų smalsumą ir paskatinti nuo paviršutiniško svarstymo leistis į gilesnį Dievo minčių apmąstymą. Daugelis tų įvaizdžių remiasi Senuoju Testamentu. Pavyzdžiui, šiandien girdėtame Jėzaus pasakojime apie sėjėją ir sėklą, kalbama panaudojant daug žemdirbystės įvaizdžių, būdingų Senojo Testamento izraelitams. Izaijas rašė, kad Dievo...
- [Mes nesame skolingi kūnui](https://homilijos.kristoteka.lt/mes-nesame-skolingi-kunui/): Savo laiškuose šv. Paulius dažnai vartoja antitezę kūnas – siela. Tai mėgstama jo tema. Iš tiesų, krikščionio širdyje vyksta nuolatinė kova – kiekvienas yra pašauktas laisvei, kuri leidžia žmogui pasirinkti. Deja, ta galimybė rinktis dažnai panaudojama ne pagal Dievo valią. Žmogus apsisprendžia už nuodėmę, kuri griauna Šventosios Dvasios darbą. Nuodėmė pavergia tuos, kurie paklūsta jos...
- [Priimti Viešpatį](https://homilijos.kristoteka.lt/priimti-viespati/): Šį sekmadienį Viešpats nori pratęsti pokalbį su savo Bendruomene apie misiją. Tai paskutinioji iš penkių Evangelijos pagal Matą, Jėzaus kalba. Paskutinioji ir labiausiai spalvinga, labiausiai įpareigojanti, labiausiai sunki. Šiandieninė liturgija visą savo dėmesį sutelkia į priėmimą: pranašo, teisiojo, mažutėlio, tai yra savojo Viešpaties, savojo kryžiaus, savojo krikščioniško gyvenimo priėmimą. Tačiau šis priėmimas ne pasirinktinas, bet...
- [Krikščionio misija - liudyti gyvenimu](https://homilijos.kristoteka.lt/krikscionio-misija-liudyti-gyvenimu/): Apaštale, pranaše, mokiny, krikščioni, šį sekmadienį Viešpats vėl tau kalba. Vėl iš naujo reikėtų išgirsti jo priminimą apie tavąją misiją – liudijimą ir šios misijos būtinybę. Pagal Mato evangelijos struktūrą, ištrauka, apie kurią mąstome šiandien, yra Jėzaus kalba apie apaštalų išsiuntimą, paties evangelisto perskaityta jo bendruomenės patirtimi. Evangelijos rašymo metu Bažnyčios ir žydų sinagogos santykiai...
- [Pjūtis laukia darbininkų](https://homilijos.kristoteka.lt/pjutis-laukia-darbininku/): Kai bažnyčioje girdime Kristaus žodžius “Pjūtis didelė, o darbininkų maža” (Mt 9, 37), dažniausiai kyla liūdnos mintys apie kunigų trūkumą Lietuvoje ir visame pasaulyje. Tačiau šie Kristaus žodžiai turi priminti ir mums svarbią krikščionio pareigą skleisti tiesą ir gėrį. Mes visi pakrikštytieji esame įpareigoti būti apaštalais, tai yra, Kristaus pasiuntiniais, kad gyvenimu ir žodžiu, darbu...
- [Malonės akimirka](https://homilijos.kristoteka.lt/malones-akimirka/): Autorius: BAŽNYČIOS ŽINIOS Šį paskutinį liturginių metų sekmadienį švenčiame Kristaus Karaliaus iškilmę. Prisikėlęs ir apsireiškęs apaštalams, Jėzus tarė: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje“ (Mt 28, 18). Ši valdžia kyla iš meilės, kurią Dievas apreiškė savo Sūnaus aukoje. Kryžius – tai sostas, nuo kurio pasirodė Meilės didingasis karališkumas: aukodamasis už pasaulio atpirkimą, kad išlaisvintų...
- [Pažeidžiama karalystė](https://homilijos.kristoteka.lt/pazeidziama-karalyste/): Autorius: BAŽNYČIOS ŽINIOS Dievas yra mūsų karalius, o mes – jo karalystė. Mūsų pašaukimas atsiskleidžia Izraelio tautos istorijoje. Dievo karalystė nėra iki galo įgyvendinta, ji skleidžiasi nepastebimai, kaip dygsta pasėtas grūdas. Nepasikliaudami Dievo vadovavimu, izraelitai norėjo „tvirtos rankos“ ir prašė Dievą, kad paskirtų jiems karalių panašiai kaip kitoms tautoms. Viešpats įvykdė šį prašymą ir patepė...
- [Karališkasis Veidas](https://homilijos.kristoteka.lt/karaliskasis-veidas/): Autorius: BAŽNYČIOS ŽINIOS Senojo Izraelio istorijoje monarchijos atsiradimą apie 1020 metus prieš Kristų lydėjo įtampa tarp skirtingų grupių jausenos bei nuostatų. Vieni norėjo karaliaus valdžios, manydami, kad ji suteiks vienybės ir politinės galios Izraelio gentims. Kiti nuogąstavo, jog žemiškojo karaliaus valdžia gali sukelti grėsmę Jahvės viešpatavimui. Karalių palaikanti partija paėmė viršų, ir Saulius tapo pirmuoju...
- [Meilės ir Tiesos Karalius](https://homilijos.kristoteka.lt/meiles-ir-tiesos-karalius/): Autorius: BAŽNYČIOS ŽINIOS Kristaus Karaliaus šventė nepuoselėja triumfalizmo nuotaikų. Evangelijos skaitinyje belaisvis Karalius Kristus stovi priešais žemiškosios valdžios atstovą, Romos vietininką Poncijų Pilotą. Šio sekmadienio skaitinyje triskart užsimenama apie Kristų kaip karalių. Du kartus karalystės titulas tarsi pašaipiai nuslysta pro šalį. Tik vienas tiesiai atpažįsta tikrąją Jėzaus karalystę, tačiau jis pats yra pasmerktas nusikaltėlis. Pirmi...
- [Kristaus Karaliaus šventei](https://homilijos.kristoteka.lt/kristaus-karaliaus-sventei/): Autorius: BAŽNYČIOS ŽINIOS 1925 m. gruodžio 11 dieną popiežius Pijus XI visoje Bažnyčioje įvedė Kristaus Karaliaus šventę. Bet ar nepavėluota? Karaliai jau nyksta. Europos karalius galime skaičiuoti ant rankos pirštų. Ir vis dėlto. Šiuo metu, kai esame nusivylę žemiškaisiais valdovais, mūsų sąmonėje vėl iškyla Kristaus Karaliaus vizija. Žvelkime į rytus, žvelkime į vakarus, klauskime, kur...
- [Savo ištverme jūs išsaugosite savo gyvybę](https://homilijos.kristoteka.lt/savo-istverme-jus-issaugosite-savo-gyvybe/): Autorius: KUN. R. DABKEVIČIUS OSB Brangūs Broliai ir Seserys, šiandieną mes švenčiame XXXIII eilinio laiko sekmadienį, kuris yra priešpaskutinis šio liturginio laiko sekmadienis, kurį kitą savaitę apvainikuos Kristaus Karaliaus, Visatos Valdovo iškilmė. Jeigu kiekvieno sekmadienio skaitiniai leidžia išskirti vieną ar kitą pagrindinę, juos apvienijančią, mintį, taip apie šio sekmadienio skaitinius galima pasakyti, jog jie siekia...
- [Tai, kas ateis](https://homilijos.kristoteka.lt/tai-kas-ateis/): Autorius: KUN. V. KAKNEVIČIUS I. „Ugnies“ simbolika, kuri bibliniuose tekstuose turi įvairias reikšmes. „Ugnis“ Senajame Testamente visų pirma pabrėžia Dievo buvimą ir įkūnija Jo prigimtį. Kadangi žmogus negali „ugnies“ paliesti nei užvaldyti ją, ji simbolizuoja neliečiamybę ir Dievo transcendenciją. „Ugnis“ Senajame Testamente visų pirma pabrėžia Dievo buvimą. Todėl Dievas apsireiškia Mozei „degančiame krūme“: „Viešpaties angelas pasirodė jam degančio krūmo...
- [Pabaigos ženklai](https://homilijos.kristoteka.lt/pabaigos-zenklai/): Autorius: BAŽNYČIOS ŽINIOS. Priešpaskutinį liturginių metų sekmadienį Bažnyčia kviečia apmąstyti laikų pabaigos tiesas. Pranašo Malachijo skaitinys parengia eschatologinei Evangelijos žiniai. Senajame Testamente dažnai kalbama apie „Viešpaties dieną“. Daugelis ją įsivaizdavo kaip išlaisvinimo, džiaugsmo ir laimės dieną. Tačiau pranašai skelbė, jog tai bus taip pat Dievo rūstybės diena. Pasak pranašo Sofonijo, „didžioji Viešpaties diena jau arti“:...
- [Viešpaties Diena](https://homilijos.kristoteka.lt/viespaties-diena/): Besibaigiant liturginiams metams, Bažnyčia kviečia mus kreipti žvilgsnį į Viešpaties dieną. Biblijoje šį sąvoka reiškia Dievo įsikišimą į savo tautos istoriją. Jau Sinajuje Dievas pasirodė kaip tas, kuris įžengia į laiką. Viešpats vadovauja šiam laikui iki didžiosios Viešpaties dienos, kuri drauge bus ir laikų pabaiga. Prieš žydų išėjimą iš Egipto ši paskutinė diena buvo taikoma...
- [Ištvermės dorybė](https://homilijos.kristoteka.lt/istvermes-dorybe/): Jeruzalės šventykla, pastatyta Saliamono maždaug prieš 3000 m., buvo laikoma vienu iš septynių pasaulio stebuklų. Jėzus sako, kad ji bus sugriauta. Gėrėtis daiktų gražumu yra teisinga, tačiau neužmiršti jų trapumo taip pat svarbu. Dievui svarbiau ne išorė ar iš marmuro pastatyta šventykla, bet žmogus ir jo širdies grožis, kuris yra amžinas. Kažkas Jėzaus paklausia apie...
- [Trys pabaigos](https://homilijos.kristoteka.lt/trys-pabaigos/): Luko evangelijos 21 skyrius prasideda pasakojimu apie Jeruzalės šventyklą. Mokiniai atkreipė Jėzaus dėmesį į Jeruzalės šventyklos didybę ir grožį, o Jėzus liūdnai į ją žvelgdamas ištarė: „Ateis dienos, kai iš to, ką matote, neliks akmens ant akmens, viskas bus išgriauta”. Mokiniai savo ruožtu paklausė: „Mokytojau, kada tai įvyks? Ir koks bus ženklas, kada tai prasidės?”...
- [Vėl grįšiu pas jus. G. Motte OFM](http://www.lcn.lt/bzinios/bz9808/808hom2.html#new_tab): Kaip ir praėjusį sekmadienį, šiandien girdime Jėzaus žodžius, pasakytus Paskutinės Vakarienės metu. Tai bene reikšmingiausi ir brangiausi Jėzaus pasakyti žodžiai.
- [Dvasios pažadas](https://homilijos.kristoteka.lt/dvasios-pazadas-baznycios-zinios/): Artėjant Sekminėms visiems trims liturginiams skaitiniams būdinga Šventosios Dvasios tema. Apaštalų darbuose Lukas aprašo ankstyvosios Bažnyčios susirinkimą, kur nustatomi santykiai tarp krikščionių, kilusių iš judėjų, ir krikščionių, atėjusių iš pagoniškos aplinkos. Įsidėmėtinas išvados formulavimas: „Šventajai Dvasiai ir mums pasirodė teisinga”. Apreiškimo knygoje vaizduojama mesijinė Bažnyčia, kuriai jau nebereikia šventyklos. Prisikėlusiojo Bažnyčioje Dievas garbinamas dvasia ir...
- [Visa nauja. A. Belickas](http://www.lcn.lt/bzinios/bz9808/808hom1.html#new_tab): Vienas žodis šiandienos Žodžio liturgijoje kartojamas ypač dažnai – tai būdvardis „naujas”. Jonas kalba apie „naują dangų ir naują žemę”, regi „naująją Jeruzalę”, o Kristus skelbia „naują įsakymą”…
- [Radikalus atnaujinimas](https://homilijos.kristoteka.lt/radikalus-atnaujinimas-baznycios-zinios/): Nuo Velykų mums laipsniškai atsiskleidžia, kaip Jėzaus prisikėlimas pradeda naują erą žmonijos istorijoje. Šiandien galėsime dar kartą apmąstyti, kokią kainą sumokėjo Jėzus, ir kaip mums patiems įsileisti į širdį atpirkimo malonę. Penktojo Velykų sekmadienio liturgijoje, visuose trijuose skaitiniuose, savaip išreiškiamas radikalus naujumas. Apaštalų darbų knygoje pasakojama apie pirmosios Pauliaus misijų kelionės pabaigą. Į Bažnyčią įsijungia...
- [Karalius ir Ganytojas](https://homilijos.kristoteka.lt/karalius-ir-ganytojas/): Šiandien paskutinis liturginių metų sekmadienis. Jis skirtas Jėzui Kristui – Ganytojui ir Karaliui. Šiais dviem skirtingais įvaizdžiais atskleidžiamas tas pats asmuo, tačiau šie įvaizdžiai tokie talpūs, kad tarp jų driekiasi ištisa išganymo istorija. Pirmajame skaitinyje vyrauja Ganytojo įvaizdis, antrajame skaitinyje ir Evangelijoje – Karaliaus. Pranašas Ezechielis tapo gerojo Ganytojo paveikslą. Jis į Jahvės lūpas įdeda...
- [Dievo planas](https://homilijos.kristoteka.lt/dievo-planas/): Dievas mus kviečia dalytis Jo gyvenimu „Dievas, be galo tobulas ir pats savyje laimingas, vien iš savo gerumo laisvai sukūrė žmogų, kad padarytų jį savo laimingo gyvenimo bendrininku. Dėl to kiekvienu metu ir kiekvienoje vietoje Jis yra žmogui artimas. Jis žmogų kviečia, padeda žmogui Jo ieškoti, Jį pažinti, Jį visomis jėgomis mylėti. Visus nuodėmės išsklaidytus...
- [Sutikime ateinantį jaunikį](https://homilijos.kristoteka.lt/sutikime-ateinanti-jauniki/): Mes visi, kaip palyginimo mergaitės, laukiame atvykstančio jaunojo, pakviesiančio mus į vestuvių puotą. Niekas iš mūsų nežinome nė dienos, nė valandos, kada jis atvyks. Tačiau nebūkime kaip paikosios mergaitės, pasiėmusios žibintus, bet pamiršusios alyvą. Dievas mums suteikė niekados neišsenkančią alyvą – Šventąją Dvasią. Tai Ji neleidžia mūsų žibintams užgesti. Viešpaties Dvasia yra tiesos Dvasia, atverianti...
- [Vėlinės](https://homilijos.kristoteka.lt/velines/): Autorius: BAŽNYČIOS ŽINIOS Šiandien prisimename mirusiuosius. Tačiau krikščioniui Vėlinės ne prisiminimų šventė. Juk mes, krikščionys, tikime, kad mirusieji iš tiesų gyvena Dieve, ne tik mūsų prisiminimuose. Tad lankydami kapines stenkimės ne atgaivinti prisiminimus ar skausmingus išgyvenimus, bet verčiau apmąstykime tą didelę kelionę, kurią mums visiems teks įveikti. Tad šiandien pakalbėkime ne apie mirusiuosius, bet apie...
- [Visi šventieji](https://homilijos.kristoteka.lt/visi-sventieji/): Autorius: BAŽNYČIOS ŽINIOS Šiandien minime ne tik danguje susivienijusius šventuosius. Mūsų šventė apima kur kas daugiau. Švenčiame šventųjų bendravimo slėpinį. Jį išpažįstame „Tikiu“ maldoje: „Tikiu šventąją visuotinę Bažnyčią, šventųjų bendravimą…“ Visi šventieji, t. y. Kristaus atpirktieji, pradedant Marija, jau nukeliavusieji gyvenimo kelionę, sudaro vieną bendriją, vieną kūną – šlovingąjį Kristaus kūną, palaimintųjų Bažnyčią. Nors ir...
- [„Į Mozės krasę...“](https://homilijos.kristoteka.lt/i-mozes-krase/): Kiekvienas Šventojo Rašto žodis, kurį išgirstame per liturginius metus, skirtas be išimties visiems tikintiesiems: tiek Dievo žodį skelbiančiam kunigui, tiek žmonėms, kuriems jis skelbiamas. Kartais susiduriame su apgailėtinu iškraipymu – laimei, nūdien rečiau nei praeityje pasitaikančiu, – kai kunigas, Dievo žodžiu tarsi kardu smogia susirinkusiems žmonėms. O kartais kunigas piktnaudžiauja įvardžiu „jūs“, užuot sakęs „mes“,...
- [Mylėk Viešpatį, savo Dievą… ir savo artimą kaip save patį](https://homilijos.kristoteka.lt/mylek-viespati-savo-dieva-ir-savo-artima-kaip-save-pati/): Jėzaus laikų tikintieji karštai ieškojo Įstatymo esmės. Kas išties Dievui svarbiausia, kuris įsakymas iš daugybės pamokymų reikšmingiausias? Jėzus – atsakydamas į Įstatymo mokytojo klausimą: „Mokytojau, koks įsakymas yra didžiausias Įstatyme?“ – neišskyrė kurio nors įsakymo, bet tai, kas Įstatyme buvo svarbiausia, suvienijo. Į šį klausimą Jėzus atsakė: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela...
- [„Atiduokite tad, kas ciesoriaus…“ – krikščionis ir politinė pareiga](https://homilijos.kristoteka.lt/atiduokite-tad-kas-ciesoriaus-krikscionis-ir-politine-pareiga/): Šio sekmadienio Evangelija kviečia pasidomėti vienu krikščioniškojo gyvenimo aspektu, kurį paprastai per sekmadienio Mišias primirštame, – tai politika. Šiandien visi įsitikinę, kad Evangelija neatitraukia tikinčiojo nuo socialinių ir politinių įsipareigojimų, bet, priešingai, jį kviečia šioje srityje ypatingai atsakomybei ir liudijimui. Tačiau sunku suprasti, kaip šis įpareigojimas remiasi Evangelija. Jėzaus žodis mums atskleidžia šios atsakomybės evangelinį...
- [Pakvietimas į amžinąsias vestuves](https://homilijos.kristoteka.lt/pakvietimas-i-amzinasias-vestuves/): Visiems nevedusiems ir nekantriai laukiantiems savo išrinktųjų pusių, trokštantiems paragauti santuokos džiaugsmo, norisi sakyti: „Būkite tikri, jūs būsite vedę. Laikų pabaigoje visas pasaulis sulauks vestuvių! Visi žmonės, jei tik panorės, galės susituokti su Kristumi, tobulu ir dėmesingu, švelniu ir geru sutuoktiniu, apie kurį tegali svajoti kiekviena sužadėtinė. Ir jei vis dėlto dar šioje žemėje sutiksite...
- [Vynininkai žmogžudžiai ir Dievo kantrybė](https://homilijos.kristoteka.lt/vynininkai-zmogzudziai-ir-dievo-kantrybe/): Išgirdę šį palyginimą daugelis sako pastebį jame antisemitinių nuostatų. Argi Viešpaties vynuogynas nėra jo pasirinkta žydų tauta? Argi pasiųstieji tarnai nėra pranašai, kurie taip dažnai būdavo atmetami ir netgi žudomi? Argi užmuštasis sūnus nėra tas pats Jėzus? Čia žydai kaltinami dievažudyste, ir atmestasis akmuo – Kristus tampa kertiniu akmeniu naujai išrinktajai krikščionių tautai. Toliau taip...
- [Teisiai gyventi – ar tikėti](https://homilijos.kristoteka.lt/teisiai-gyventi-ar-tiketi/): „Nedarau niekam blogo”, – teisinasi vienas. „Padedu, kam galiu”, – sako kitas. Be abejo, daugybė žmonių šia prasme gyvena „teisiai”. Kartais dar priduriama: „Nors ir neinu į bažnyčią, tas netrukdo man teisingai gyventi”. Argi ir Biblija nepatvirtina tokios nuostatos: „Ne kiekvienas, kuris man šaukia: ‘Viešpatie, Viešpatie!’ – įeis į dangaus karalystę, bet tik tas, kuris...
- [Toks yra mūsų Dievas](https://homilijos.kristoteka.lt/toks-yra-musu-dievas/): Jėzaus palyginimai atviri įvairiems aiškinimams. Norint suvokti šių palyginimų prasmę, reikia atsižvelgti į tuos klausytojus, kuriems jie galėjo būti skirti. Toks yra ir šios dienos palyginimas apie skirtingomis sąlygomis dirbusius darbininkus. Pirmiausia pabandykime atsijoti tokius galimus aiškinimus, kurie vargu bau atitiktų Jėzaus mintį. Pirmiausia vynuogynas. Kitais atvejais vynuogynas yra Bažnyčios įvaizdis šiame pasaulyje. Šiame palyginime...
- [Atleidimas](https://homilijos.kristoteka.lt/atleidimas/): Visur būtina atsakomybė – kaip žemėje, taip ir danguje. Dangaus karalystėje atsimokama panašiai kaip palyginime, kur karalius atsiskaito su savo tarnais. Kristus šiuo pasakojimu apie atsilyginimą nori parodyti begalinį Dievo gerumą ir tarnų gailestingumą. Mūsų skolos Dievui visada didesnės, negu galėtume išsimokėti. „Jūs esate atpirkti ne auksu ar sidabru, o brangiausiuoju Jėzaus krauju”. Mūsų skolos...
- [Meilės, ne teismo atmosfera](https://homilijos.kristoteka.lt/meiles-ne-teismo-atmosfera/): Jei tavo brolis tau nusikalstų, eik ir bark jį prie keturių akių. Jeigu jis paklausys, tu laimėjai savo brolį. Šios dienos Evangelijos skaitinys priklauso ketvirtam didžiajam Jėzaus pamokslui Mato evangelijos sandaroje. Čia kalbama apie nurodymus bendruomenės gyvenime. Kalbėdamas apie bendruomenę Matas turi omenyje krikščionių grupelę, kas sekmadienį susiburiančią Eucharistijai ir sudarančią vietinę Bažnyčią. Nuo pat...
- [Norint laimėti reikia prarasti](https://homilijos.kristoteka.lt/norint-laimeti-reikia-prarasti/): Petras sakė Jėzui: „Tu esi Mesijas, Gyvojo Dievo sūnus!” Šiandienos Evangelijos skaitinys pratęsia praėjusio sekmadienio skaitinį. Petras dvylikos apaštalų vardu atpažino Jėzuje Mesiją arba Kristų. Jis išgirdo esąs palaimintas, gavęs iš Dievo šį apreiškimą. Tuoj po to Petras gauna iš Jėzaus misiją būti uola, ant kurios statys pats Jėzus. Baigdamas savo didingą pažadą, Jėzus įsako...
- [Kas yra Jėzus iš Nazareto](https://homilijos.kristoteka.lt/kas-yra-jezus-is-nazareto/): Nuo pat liturginių metų pradžios laukiau šio Evangelijos skaitinio. Nebegalime ilgiau atidėlioti: turime patys sau užduoti klausimą: kas iš tikrųjų yra tasai Jėzus, apie kurį kalbame šiandienos liturginiame sambūryje ir apie kurį kalbėjome visados. Gal ir gerai, kad proga apmąstyti šį klausimą iškyla kaip tik šiuo laikotarpiu, jau atšventus visus svarbiuosius įvykius bei slėpinius: gimimą,...
- [Švč. Mergelės Marijos ėmimas į dangų](https://homilijos.kristoteka.lt/svc-mergeles-marijos-emimas-i-dangu/): Autorius: BAŽNYČIOS ŽINIOS Prisikelsime visi. „Tačiau kiekvienas pagal savo eilę. Pirmasis bus Kristus, tada priklausantys Kristui jo atėjimo metu”, – rašo apaštalas Paulius antrajame skaitinyje. Tarp „priklausančių Kristui” vienas asmuo jam priklauso unikaliai ir nepakartojamai: tai jo Motina, pagimdžiusi jį žmogiškuoju kūnu, gyvenusi drauge su juo kasdienos aplinkybėmis, melsdavusi bendra malda ir visų pirma stovėjusi...
- [Bangų blaškoma valtis](https://homilijos.kristoteka.lt/bangu-blaskoma-valtis/): Tik ką perskaitytoje Evangelijos ištraukoje evangelistas Matas pateikia mūsų žvilgsniui besikeičiančių kadrų virtinę: Jėzus prispiria mokinius išplaukti valtimi ir gal netgi priverčia atsidurti juos ežero platybėse; toliau Jėzus atsisuka į minią ir ją atleidžia; Jėzus vakaro sutemose užkopia į kalną ir pasineria į maldą; po to išgelbsti Petrą ir nuramina vėją. Ankstyvoji krikščionių bendruomenė išsaugojo...
- [Duona yra Dievo žodis](https://homilijos.kristoteka.lt/duona-yra-dievo-zodis/): Šie liturginiai skaitiniai prasideda pranašo Izaijo kvietimu: „Nagi, visi, kurie trokštate, ateikite prie vandens! <…> Ateikite, pirkite vyno ir pieno – be pinigų ir be kainos! Kodėl mokate pinigus už tai, kas nėra duona, <…> už tai, kas nepasotina?” Kas yra tas vanduo ir slėpiningas maistas, kurio Dievas per savo pranašą ragina įsigyti ir valgyti,...
- [Paslėptas lobis](https://homilijos.kristoteka.lt/pasleptas-lobis/): Jėzus vėl kalba apie savo karalystę palyginimais. Tai jo pamėgtas kalbos būdas. Praėjusio sekmadienio palyginimas pirmiausia vaizdavo dangaus karalystę, jos sandarą (kviečiai ir raugės), jos funkciją (raugas tešloje) ir jos augimą (garstyčios grūdelis), o šį sekmadienį kalbama apie pirklį, ieškantį brangių perlų, ir apie radusį dirvoje lobį ūkininką. Šie palyginimai pirmiausia byloja apie žmogaus nuostatą...
- [Į ką panaši Dangaus karalystė](https://homilijos.kristoteka.lt/i-ka-panasi-dangaus-karalyste/): Dangaus karalystė panaši į žmogų, kuris dirvoje pasėjo gerą sėklą. Dangaus karalystė panaši į garstyčios grūdelį. Dangaus karalystė panaši į raugą. Šių trijų sakinių pakanka suprasti, kad Jėzus čia kalba apie dangaus karalystę, esančią vis dėlto žemėje. Vien tik žemėje yra vieta augti augalams ir piktžolėms, vien tik žemėje yra tešlos, kurią reikia rauginti. Galutinėje...
- [Sėkla yra Dievo žodis](https://homilijos.kristoteka.lt/sekla-yra-dievo-zodis/): Pats vidurvasaris. Tai laikas, kai visa gamta subręsta ir imamas derlius. Anot šv. Pranciškaus, geroji „motina žemė” duoda žmogui sėklos sėjai ir duonos valgymui (I skaitinys). Pasikartoja didysis metinis duonos padauginimo stebuklas, netgi nepaisant to, jog dėl jo reguliarumo ir įprastumo jį priimame abejingai ir net nedėkingai. Tačiau liturgijoje šie didieji gamtos momentai, tvarkantys žmogaus...
- [Tėvas apreiškia nuolankiesiems Sūnų](https://homilijos.kristoteka.lt/tevas-apreiskia-nuolankiesiems-sunu/): Iš šios Evangelijos ištraukos tarsi dvelkia pagarbos ir Dievo baimės jausmas. Savo skurdžiais žodžiais bandome prisiliesti prie intymaus Tėvo ir Sūnaus dialogo. Į šį dialogą įvesdinti gali tik ne mūsų, ne žmogiška galia. Tai ta Dvasia, kuri džiaugsmo impulsu įkvepia Jėzų kalbėtis su Tėvu žmonių akivaizdoje. Evangelistas Lukas šį pasakojimą pradeda tokiais žodžiais: „Tuomet jis...
- [„Priimkite vieni kitus”](https://homilijos.kristoteka.lt/priimkite-vieni-kitus/): Šiandienos Evangelijos skaitinyje yra dvi skirtingos temos. Pirmosios santrauka galėtų būti „sekti Jėzų iki mirties”, o antrosios – „priimti Jėzų broliuose”. Šios dvi temos turi bendrą objektą ir subjektą – tai mes ir Kristus. Jos nušviečia mūsų santykio su Kristumi aspektus. Pirmajame skaitinyje girdime apie paprastą ir šiltą svetingumo gestą. Moteris šunemietė kiekvieną kartą priima...
- [„Nebijokite!”](https://homilijos.kristoteka.lt/nebijokite/): Klausydami šio Evangelijos skaitinio galime įsivaizduoti klausą paskaitos. Tačiau auditorijoje nėra nei projektoriaus, nei rašomosios lentos. Šį rytą Jėzus mato paniurusius, anaiptol netrykštančius entuziazmu mokinių veidus. Priežastis yra paprasta: išvakarėse Jėzus kiek atvėsino jų įkarštį paskelbdamas apie jų laukiančius persekiojimus. Išgirdę apie išmėginimus (Mt 10, 24 – 25) mokiniai neatrodo sužavėti jų laukiančia perspektyva. Taigi...
- [Matydamas minias, Jėzus gailėjosi žmonių](https://homilijos.kristoteka.lt/matydamas-minias-jezus-gailejosi-zmoniu/): Šiandienio pasaulio skurdas yra didesnis, negu įstengiame įsivaizduoti. Jungtinių Tautų dokumentai rodo, jog dviem ar trims ketvirtadaliams žmonijos trūksta būtiniausių dalykų. Su kokiu įkarščiu žemėje turėtume ieškoti skurdo dykynių, kad amžių pabaigoje išgirstume Kristaus balsą: „Aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote” (Mt 25, 3). Bet yra ir kitokių vargšų, kurie kiekvieną sekmadienį sėdi stadionuose...
- [Tikėjimo paslaptis](https://homilijos.kristoteka.lt/tikejimo-paslaptis/): Kristaus Kūnas ir Kraujas Mes skelbiame, Viešpatie,tavo mirtį ir išpažįstametavo prisikėlimą, kol Tuateisi garbėje. Kai Mišiose iškeliami eucharistiniai pavidalai, po kuriais slepiasi gyvasis Kristus, kunigas džiaugsmingai sušunka: „Tikėjimo paslaptis!” Ar tada mūsų širdys „nedega” (plg. Lk 24, 32)? Ar tada mes su tokiu karščiu kaip tas mokinys, kurį Kristus mylėjo, sušunkame: „Juk tai Viešpats?!” (Jn...
- [Mes panašūs į Dievą!](https://homilijos.kristoteka.lt/mes-panasus-i-dieva/): Parke ant suolo sėdi senutė ir lesina paukščius. Kai kuriuos iš jų ji pašaukia vardu ir džiaugiasi, kad vienas iš jų atlekia ir lesa iš jos rankos. Ji laiminga, kad štai yra gyvų būtybių, kurioms gali padaryti gera ir kurios yra jai atsidavusios. Aš irgi žiemos metu prie savo lango pakabinu nesūdytų lašinėlių, ir zylutės...
- [Sekminių netikėtumas](https://homilijos.kristoteka.lt/sekminiu-netiketumas/): Girdime apaštalus kalbant mūsų skirtingomis kalbomis. Tuo stebėjosi Jeruzalės svečiai. Šventoji Dvasia įveikia žmogišką nesusikalbėjimą. Ji įveikia ir vidinę žmogaus netvarką užkalbindama jį netikėčiausiomis progomis. Per Sekmines kalbame apie Bažnyčios gimimą ir jos viešą pasirodymą. Be abejo, pasakojimo apie Sekmines esminis elementas yra netikėtumas. Iš apaštalų tuo metu jau niekas nieko nebesitikėjo. Pasaulio akyse jie...
- [Žengimas į dangų](https://homilijos.kristoteka.lt/zengimas-i-dangu/): Dangun žengimo įvaizdis gali padaryti meškos paslaugą krikščionims, besistengiantiems kūniškai įsivaizduoti tai, kas iš tikrųjų yra didžiulis tikėjimo slėpinys. Matas, skirtingai negu Lukas, kalba ne apie žengimą į dangų, bet apie naują buvimą. Tai neprimena brangaus asmens palydėjimo į oro uostą, kur pakylama nuo žemės. Reikia pasistengti pamiršti visus įvaizdžius ir klausytis Jėzaus: jis anaiptol...
- [Pilypo klausimas](https://homilijos.kristoteka.lt/pilypo-klausimas/): Šiame Evangelijos skaitinyje randame atsakymą į Pilypo prašymą : „Parodyk mums Tėvą”. Šito nori kiekvienas žmogus. Šiandien to teiraujamasi dar radikaliau: Ar Dievas apskritai egzistuoja? Jeigu Jis egzistuoja – ar galima su Juo bendrauti? Ar galima Dievą bent kiek pažinti? Evangelistas Jonas įdeda į Jėzaus lūpas atsakymą tarsi diptiką dviem lygiagrečiomis dalimis. Dvasios dovana: „Jei...
- [Kelias pas Tėvą](https://homilijos.kristoteka.lt/kelias-pas-teva/): Tegul neišsigąsta jūsų širdys. Šis Evangelijos skaitinys mus nukelia į Paskutinę vakarienę. Mokinių būrelyje vyrauja tragiška atmosfera – Jėzus paskelbė apie Judo išdavystę, ir šis išėjo į nakties tamsą (Jn 13, 21–30). Vėliau Jėzus sako, jog eisiąs ten, kur jo mokiniai negalėsią sekti (Jn 13, 31–36). Galiausiai Jėzus išpranašauja Petrui, jog šis jo išsižadėsiąs tris...
- [Vienintelis ganytojas](https://homilijos.kristoteka.lt/vienintelis-ganytojas/): Ketvirtąjį Velykų sekmadienį Bažnyčia kviečia melstis už pašaukimus. Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas neina pro vartus į avių gardą, bet įkopia pro kur kitur, tas vagis ir plėšikas. Ant Galilėjos ir Judėjos kalvų visur matome beganančius kaimenes piemenis. Dieną gyvuliai skabo retą augmeniją akmenuotose kalvų atšlaitėse. Naktį daugelis piemenų suvaro savo kaimenes į...
- [„Argi mūsų širdys nebuvo užsidegusios?”](https://homilijos.kristoteka.lt/argi-musu-sirdys-nebuvo-uzsidegusios/): Kelyje į Emausą Prisikėlusysis tampa Rašto egzegetu, aiškinančiu savo Žodį ir Būtį. Jis nuo pat pradžių yra Žodis, kurio prasmė tik nuo dabar, nuo Prisikėlimo galutinai atsiskleidžia. Čia kalbama apie Mozę, pranašus, kas pasakyta „visuose Raštuose” (Lk 24, 27), o kitoje scenoje Jeruzalėje Jėzus aiškina Vienuolikai, kas parašyta apie Jį „Mozės įstatyme, Pranašų knygose ir...
- [Jėzus pasirodo bendruomenėje](https://homilijos.kristoteka.lt/jezus-pasirodo-bendruomeneje/): Tos pirmosios savaitės dienos vakare <…>. Po aštuonių dienų jo mokiniai vėl buvo kambaryje. Šios dienos Evangelijoje skaitome apie du prisikėlusio Jėzaus pasirodymus, kuriuos skiria aštuonios dienos. Kažkaip spontaniškai esame linkę sutelkti dėmesį į tą antrąjį pasirodymą, skirtą „specialiai Tomui”. Dažnai tapatinamės su juo, tarsi rasdami pasiteisinimą dėl savo tikėjimo trūkumų. Tačiau sąsajos su Tomu...
- [Karalius ant asilaičio](https://homilijos.kristoteka.lt/karalius-ant-asilaicio/): Visi keturi evangelistai pasakoja apie didingą Jėzaus įžengimą į Jeruzalę. Matas prideda prie įvykio aprašymo keletą svarbių detalių. Jis vienintelis pastebi, kad asilė buvo pririšta drauge su asilaičiu. Asilaičiu bus jojama pirmą kartą, šalia esanti asilė suteikia daugiau saugumo atlikti visiškai naują užduotį naujomis aplinkybėmis. Taip pat vienintelis Matas aprašo sceną, kaip vaikai šaukė šventykloje...
- [Lozoriaus kapas](https://homilijos.kristoteka.lt/lozoriaus-kapas/): Buvo vienas ligonis, Lozorius iš Betanijos kaimo, kur gyveno Marija ir jos sesuo Morta. Marija buvo toji pati moteris, kuri patepė Viešpatį kvepalais ir nušluostė plaukais jo kojas. Jos brolis Lozorius dabar sirgo. Betanija arabiškai šiandien vadinama „El Azarieh”, tai yra Lozoriaus kaimas. Hebrajiškai „Beithaneiah” reiškia skurdo namai. Alyvų kalno vakarų šlaite, už trijų kilometrų...
- [Žinoti ir tikėti](https://homilijos.kristoteka.lt/zinoti-ir-tiketi/): Eidamas pro šalį, Jėzus pamatė žmogų, aklą gimusį. Skirtingai nuo kitų stebuklų šį kartą Jėzus neprašomas pagalbos. Jis pats asmeniškai imasi iniciatyvos – Jėzus pamatė. Tai gali tapti paspirtimi mano maldai: Jėzus mato mano išbandymus. Jo mokiniai paklausė: „Rabi, kas nusidėjo, – jis pats, ar jo tėvai, – kad gimė neregys?” Jėzus atsakė: „Nei jis...
- [Apylankomis į tikėjimo kelią](https://homilijos.kristoteka.lt/apylankomis-i-tikejimo-kelia/): Gavėnios ir Velykų laikotarpiu Jono evangelijai, kuri neturi „savo” metų liturginiame ABC cikle, tenka ypatinga vieta. Šiandieniniame skaitinyje ir dviejų tolesnių sekmadienių skaitiniuose pateikiami tarpusavyje susiję ilgi pasakojimai apie samarietę moterį, neregį nuo gimimo ir Lozorių; apimtimi juos pranoksta gal tik šeštojo skyriaus mokymas apie Gyvybės duoną. Visi trys pasakojimai nukreipti į vieną tikslą: tai...
- [Etapas - taboras](https://homilijos.kristoteka.lt/etapas-taboras/): „Aš buvau visiškas ateistas… Įėjęs 17 val. 10 min. į Lotynų kvartalo koplyčią ieškoti draugo, išėjau 17 val. 15 min. su kitu, ne šios žemės Draugu. Aš pakliuvau į pasalą, tarsi malonės pasalą, ir išėjau būdamas tikintis katalikas…”Šitaip kalba Andrė Froissard, Komunistų partijos deputato sūnus, apie savo susitikimą su Viešpačiu. Tačiau po pašaukimo tik prasideda...
- [Gundymai ir tikrovė](https://homilijos.kristoteka.lt/gundymai-ir-tikrove/): Kadaise vienas atsiskyrėlis turėjo regėjimą: ant miesto sienos sėdi apsimiegojęs velniūkštis ir žiovauja. Anapus miesto sienos keliolika velnių vaikosi šventąjį dykumos atsiskyrėlį Antaną, stengdamiesi jį nugalėti, tačiau jų pastangos bergždžios. Kokia šios istorijos pamokanti išvada? Miestui, pilnutėliam drungnų krikščionių, pakanka apsimiegojusio velniūkščio, spėjančio visus sukontroliuoti. Kova prasideda tik tuomet, kai krikščionybė išgyvenama rimtai. Tik tuomet...
- [Naujasis Jėzaus įstatymas](https://homilijos.kristoteka.lt/naujasis-jezaus-istatymas/): Kalno pamokslas, prasidėjęs palaiminimais, tęsiasi per tris ilgus skyrius, kuriuose Matas išskiria šešias antitezes tarp Mozės Įstatymo („jūs esate girdėję…”) ir naujojo Jėzaus Įstatymo („o aš jums sakau…”). Šio sekmadienio skaitinyje pateikiamos keturios antitezės su įžanga, kuri duoda minčiai bendrą kryptį. Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti.Jėzus...
- [Žemės druska – pasaulio šviesa](https://homilijos.kristoteka.lt/zemes-druska-pasaulio-sviesa/): Jūs žemės druska.Žodžius „jūs žemės druska” Jėzus skiria „palaiminimų žmogui” – beturčiui, romiam, nuolankiam, taikdariui, persekiojamam… Tai labai raiškus ir atviras vaizdinys, imlus daugybei papildomų prasmių. Jėzaus laikais druska būdavo maišoma su trąšomis ir beriama į dirvą, kad būtų geresnis derlius. Šiandien druska vartojama maisto produktams konservuoti: ji sustabdo arba sulėtina produktų gedimą. Tačiau dažniausia...
- [Palaiminimai](https://homilijos.kristoteka.lt/palaiminimai/): Matydamas minias, Jėzus užkopė į kalną…Apmąstykime pirmuosius žodžius kaip įžangą į Kalno pamokslą. Matas vaizduoja pradedantį savo viešąją tarnystę Jėzų, apsuptą „mažųjų” žmonių minios. Anksčiau ši minia jau buvo aprašyta: tai visokių ligų bei negalių kamuojami žmonės (plg. Mt 4, 23). Jėzus meilingai žvelgia į suvargusiuosius ir apleistuosius (Mt 9, 36). Šiandien galime įsivaizduoti Jėzaus...
- [Pašaukimas](https://homilijos.kristoteka.lt/pasaukimas/): Išgirdęs, kad Jonas suimtas…Paprastai manome, jog mūsų epocha savo smurtu, įkaitų grobimais, žudynėmis, agresijomis yra pati neramiausia iš visų, tačiau Mato evangelija vaizduoja dramatišką Jėzaus gyvenamąjį laikmetį. Būtent tuomet, kai politinis valdovas uždaro į kalėjimą Jėzaus pusbrolį ir šis nebegali toliau pamokslauti, Jėzus imasi darbo. Tam reikia drąsos. Jėzus leidžiasi į pavojingą žygį, taip pat...
- [Plėšikas išpažįsta karalių](https://homilijos.kristoteka.lt/plesikas-ispazista-karaliu/): Šventė Bažnyčioje buvo įvesta tuomet, kai katalikiškos parapijos Europoje buvo tikrai galingos. Tuo metu pagarbiai žvelgta į Bažnyčios mokymą apie visuomenę, visur dominavo dideli katalikų susivienijimai, sąjungos, bendrijos. Daugeliui tikrai atrodė, kad artinasi Kristaus Karalystė. Svajota netgi apie „Kristų Karalių Karalystėje, kurią sudarytų vien jaunimas”. Tie laikai seniai nuėjo į praeitį, bet šventė liko. Ji...
- [Ištverti tikėjime](https://homilijos.kristoteka.lt/istverti-tikejime/): Klausimus apie blogį žmogus tikriausiai sau kėlė per visą savo egzistencijos istoriją. O krikščionybei kartais prikaišiojama, kad ji nenori spręsti blogio problemos pasaulyje, išsisukinėja ir vietoj to siūlo „pigią” paguodą – amžinąjį gyvenimą. Tačiau ir daugeliui krikščionių šie dalykai nėra visiškai aiškūs. Kartais krikščionis pasiduoda pagundai šį pasaulį matyti kaip visiškai blogą ir sugadintą. Pasaulis...
- [Penki atsakymai į vieną kvailą klausimą](https://homilijos.kristoteka.lt/penki-atsakymai-i-viena-kvaila-klausima/): Dievas tapo žmogumi. Bet tai nereiškia, kad jis ėmė ir pasidarė „žmogus”. Niekas neegzistuoja kaip kažkoks abstraktas. Yra tik šis konkretus žmogus, su tik jam būdingais individualiais bruožais. Jis konkrečiai čia gyvena, yra konkretus savo laiko žmogus, įaugęs į savo tautos konkrečią kultūrą. Tą patį galima pasakyti ir apie Jėzų, žmogumi tapusį Dievą. Visuomeninės struktūros,...
- [Laimės paradoksas](https://homilijos.kristoteka.lt/laimes-paradoksas/): Jėzų supa minia, kurios viduryje – jo mokinių būrys. Jėzus užlipa ant kalno, atsisėda ir kalba. Pasigirsta griežti ir kartu švelnūs žodžiai – palaiminimai. Jėzus užbaigia: „Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje”. Šiais žodžiais apibūdinama Visų šventųjų šventės atmosfera. Tai džiaugsmas ir atlygis visiems išgirdusiems palaiminimus ir įtikėjusiems jais. Ši šventė...
- [Dievo teismo viltingai belaukiant](https://homilijos.kristoteka.lt/dievo-teismo-viltingai-belaukiant/): Dalyvaudami Bažnyčios gyvenime dažnai išgirstame žodį psalmė ir nebesuprantame šio žodžio prasmės. Psalmės – tai Senojo Testamento maldos, kuriomis jau prieš tris ar net keturis tūkstančius metų žmonės garbino, prašė, atsiprašė ir dėkojo Dievui už patirtas malones. Psalmės nebūdavo kaip nors mechaniškai kuriamos, bet tiesiog išaugdavo iš žmogaus su Dievu bendravimo patirties. Dažnai žmogus jausdavosi...
- [Toks jau yra mūsų Dievas](https://homilijos.kristoteka.lt/toks-jau-yra-musu-dievas/): „Kad, ko gero, ji neateitų ir manęs neapkultų.” Kas? Ta našlė? Ji – teisėją? Tiesiog liaudiško sąmojo kupinas, atrodo, šis mūsų Evangelijos skirsnelis. Jėzus nevengia tokių liaudiškų, kartais ir šiurkštokų posakių. Jėzus nebijo įžeisti pamaldžiųjų, sakydamas, kad išrinktieji įkyriai šaukiasi Dievo per dienas ir naktis. Jėzus nė kiek nesivaržydamas persako ir apie save priešininkų sakomus...
- [Dėkingumo pamoka](https://homilijos.kristoteka.lt/dekingumo-pamoka/): Pasiklausius šios dienos perikopės, nekyla kitų minčių kaip tik apie dėkingumą. „Kur dar devyni?” Jėzus peikia tų devynių iš dešimties pasveikusių nedėkingumą ir pagiria vienintelį samarietį, žydų laikomą eretiku, kuris grįžo padėkoti. Be abejonės, gydydamas ligonius, Jėzus nepaisė konfesinių skirtumų. Ir mūsų diakonija neturėtų to daryti. Dėkingumas yra pirmoji, visų bendrai pripažįstama dorybė, kuria beveik...
- [Ir Pusdievis, ir niekas](https://homilijos.kristoteka.lt/ir-pusdievis-ir-niekas/): Šios dienos Evangelijos skaitinys atskleidžia dvi skirtingas Jėzaus mokinio puses, nutolusias viena nuo kitos kaip dangus nuo žemės. Pirmojoje skaitinio dalyje Jėzaus mokinys yra nelyginant pusdievis, galįs atlikti tiktai Dievui įmanomus darbus; antrojoje jis – samdinys, niekuomet nesijaučiąs pakankamai padaręs savo ponui ir galiausiai pareiškiąs, kad jis yra niekas. Jėzaus mokinys turi išsitekti tarp šių...
- [Laikas susikrauti lagaminus...](https://homilijos.kristoteka.lt/laikas-susikrauti-lagaminus/): …Ir taip ateina laikas susikrauti lagaminus. Nebelieka laiko blaškymuisi ar klaidų taisymui. Turima omenyje, ne banalios kasdienės klaidos ar dėmesio stoka. Neapsakomas vargas, nuostolis – nes visas gyvenimas buvo ne kas kita, o išsiblaškymas be tikslo, be vertybių skalės. Toks gyvenimas yra neautentiška egzistencija. Apie du tokius tipiškus atvejus ir kalbama šio sekmadienio Dievo žodžio...
- [Tarnauti Dievui – ar mamonai](https://homilijos.kristoteka.lt/tarnauti-dievui-ar-mamonai/): Pranašas Amosas buvo didysis teisingumo šauklys, gynęs Dievo įsteigtą ir Sandora įtvirtintą dorovinę tvarką. Jis pliekė karštligiško turtėjimo epochoje (Jeroboamo II karalystės laikotarpiu, 783 – 743 m. prieš Kristų) įsigaliojusias negeroves. Jo akis badė socialinio nuosmukio požymiai. Turtai, suplaukę į nedaugelio tautos vadovų rankas, buvo jų korupcijos priežastis; vargšų išnaudojimas tapo įprastas dalykas; ištobulintos tautinės...
- [Jėzus ieško tavęs](https://homilijos.kristoteka.lt/jezus-iesko-taves/): Pasitaiko, kad kunigui skaitant gražiausią Evangeliją, pavyzdžiui, kad ir šiandien, kaip Jėzus tartum geriausias piemuo ieško paklydusių avių, džiaugiasi nusidėjėlio sugrįžimu, klausytojai sau ramiausiai snaudžia. Evangelija jau dešimtis kartų girdėta, ir iš pirmųjų žodžių aišku, apie ką bus kalbama, todėl be jokio susidomėjimo klausomasi arba svajojama. Nors Evangelija jau daugel kartų girdėta, tačiau vargu ar...
- [Saikingai ar be saiko?](https://homilijos.kristoteka.lt/saikingai-ar-be-saiko/): Kas galėtų nepritarti Jėzui, klausydamas dviejų pavyzdžių “iš gyvenimo”? Vienas paimtas iš privataus tvarkymosi ūkyje, kitas užgriebia platesnius politinius horizontus. Žmogus, norėdamas pasistatyti namą, pirma susiskaičiuoja turimas lėšas, apsvarsto galimybes, numato, kiek kas kainuos. Atsisėdęs skaičiuoja išlaidas, “kad įsitikintų, ar turės iš ko užbaigti” (28). Kas veržiasi į didžiąją politiką ir nori pradėti karą, pirmiausia...
- [Išaukštinimas per nusižeminimą](https://homilijos.kristoteka.lt/isaukstinimas-per-nusizeminima/): Vienas fariziejus iškelia vaišes. Į jas pakviestas Jėzus stebi, kaip renkasi iškilmingi svečiai: fariziejai, sadukiejai, Rašto žinovai. Įėję renkasi garbingesnes vietas, nes kiekvienas save laiko geresniu už kitus. Geresnės vietos jau užimtos, o čia dar ateina labai garbingų svečių. Tuomet šeimininkui daug keblumų, nes jis bijo įžeisti naują svečią ar pažeminti ne garbingoje vietoje atsisėdusįjį....
- [Laimė būti viduje](https://homilijos.kristoteka.lt/laime-buti-viduje/): „Būti išgelbėtam” biblinėje kalboje reiškia „patekti į dangų”. Priešingi savo prasme posakiai būtų: „nebūti išgelbėtam” arba „netekti dangaus”. Tačiau tai visiškai nėra tas pats kaip „patekti į pragarą”. Šiandieniniame Evangelijos skaitinyje operuojama priešprieša – „būti lauke” ir „būti viduje”. Reikia iš visų jėgų stengtis „patekti į vidų” net ir tuomet, kai durys užrakintos ir kai...
- [Tikėjimo rungtynės](https://homilijos.kristoteka.lt/tikejimo-rungtynes/): Pirmajame skaitinyje Jeremijo kentėjimai aprašomi taip realistiškai, jog primena Jėzaus kančios aprašymą. Čia nevyksta jokių stebuklų, pagalbon neateina angelų legionai. Jeremijas bejėgis, apleistas, atiduotas į priešų rankas. Savo persekiotojams jis nedaro jokio įspūdžio. Nenuostabu, kad krikščionys įžvelgė jame Kristaus provaizdį. 38-ajame skyriuje skaitome, kad Jeremijas buvo atvestas tautos didikų akivaizdon ir apkaltintas išdavyste. Tai vyko...
- [Nuolankioji ir šlovingoji](https://homilijos.kristoteka.lt/nuolankioji-ir-slovingoji/): Autorius: BAŽNYČIOS ŽINIOS „Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas <…> (Apr 12, 1–17). Šis tekstas iš paskutinės Biblijos knygos yra tarsi santrauka viso, kas parašyta apie Mariją Šventajame Rašte. Čia dar kartą pateikiamas didingas „moters”, gyvybę duodančios motinos, naujosios Ievos paveikslas. Ji vaizduojama...
- [Antroji nakties sargyba](https://homilijos.kristoteka.lt/antroji-nakties-sargyba/): Po Jėzaus įžengimo į dangų, kai Lukas rašė savo Evangeliją, jaunoji Bažnyčia sprendė vis naujas ir gana sudėtingas problemas. Kai kur imta blaiviau žiūrėti į greitai lauktą antrąjį Kristaus atėjimą. Izraelis, kaip tauta, neatsivertė. Užtat misijos pagonių pasaulyje buvo sėkmingos. Visur kūrėsi naujos bendruomenės, bet tai dar nebuvo pasaulinio masto judėjimas. Krikščionys santykinai sudarė tik...
- [Tušti planai](https://homilijos.kristoteka.lt/tusti-planai/): Koheleto knyga toliau rutulioja Jobo knygoje pradėtą atpildo temą. Mokymas apie atpildą pačia paprasčiausia forma reiškia, jog geriesiems turi būti atlyginta, o blogieji nubausti šiame gyvenime. Negana to, tarp kančios ir nuodėmės yra tiesioginis ryšys: jei žmogus kenčia, vadinasi, jis yra nusidėjėlis. Jobas parodė, jog kentėjimas nebūtinai suponuoja kenčiančiojo kaltę. Kentėjimai gali visiškai nepriklausyti nuo kaltės. Tačiau...
- [Viešpatie, išmokyk mus melstis](https://homilijos.kristoteka.lt/viespatie-ismokyk-mus-melstis/): „Viešpatie, išmokyk mus melstis”. Be jokios abejonės mokinius žavėjo Jėzaus malda, kaip ir visas jo gyvenimas. Todėl jie prašo savo Mokytojo, kad ir juos išmokytų kreiptis į Dievą. Šitai visada traukė žmogų ir jis visais laikais ieškojo pagalbos ir dvasios vadovų. Vienas iš jų ir buvo Jonas Krikštytojas, kvietęs išrinktąją tautą į atgailą ir raginęs...
- [Tik patarnauti ar tarnauti?](https://homilijos.kristoteka.lt/tik-patarnauti-ar-tarnauti/): Šio sekmadienio skaitiniai pateikia mums du labai įdomius ir net, atrodytų, vienas kitam prieštaraujančius pasakojimus apie vaišingumą. Viešpats (Jahvė) atėjo pas Abraomą trijų pakeleivingų vyrų pavidalu, o tas labai svetingai juos sutiko: padavė vandens kojoms nusiplauti, atnešė užkąsti ir tiesiog šokte šokinėjo apie savo garbingus svečius, o tiksliau – svečią (Viešpatį). Šis Abraomo svetingumas neliko...
- [Mokytis būti artimu](https://homilijos.kristoteka.lt/mokytis-buti-artimu/): Kalbinęs Jėzų tikrai buvo išsilavinęs ir pažangus žydų teologas, uoliai studijavęs drauge su kitais Įstatymo žinovais. Tarp kitų dalykų buvo nebeaprėpiama gausybė įvairiausių atskirų priesakų, kurių ne tik įvykdyti, bet ir prisiminti buvo neįmanoma. Toje žmonių grupėje, kur jis mokėsi, buvo mėginta visus tuos priesakus nustumti į šalį, pareiškus, kad visa dorovė koncentruojasi ties vienu,...
- [Kur pjūties šeimininkas?](https://homilijos.kristoteka.lt/kur-pjuties-seimininkas/): „Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Melskite pjūties šeimininką…” Tai labiausiai žinoma ir dažniausiai cituojama mūsų perikopės eilutė. Beveik pažodžiui atpasakotą ją randame ir Evangelijoje pagal Matą (9, 37 ir t.) Beje, Luko Evangelijoje ji atrodo lyg įterptas svetimkūnis, o Matas ją pateikia labai motyvuotai: „Matydamas minias, jis gailėjosi žmonių, nes jie buvo suvargę ir apleisti,...
- [Be antenos ir neužmušamas](https://homilijos.kristoteka.lt/be-antenos-ir-neuzmusamas/): Autorius: MONS. J. KAUNECKAS Ištraukite iš televizoriaus anteną, ką bematysite? O juk daug žmonių gyvena tarsi be antenos esminiams gyvenimo dalykams… Prieš kiek laiko lankiau ligoninėje 21 metų jaunuolį kataliką. Jo būklė po avarijos buvo labai sunki. Žinojau, ir jis pats sakė: nebedaug liko gyventi. Padariau viską, ragindamas jį priimti sakramentus. Ne! Kukliai pasiūliau nors...
- [Fanatikas mokytojas, fanatikai mokiniai](https://homilijos.kristoteka.lt/fanatikas-mokytojas-fanatikai-mokiniai/): Reikėtų stebėtis, kodėl klausytojai, visi kaip susitarę, nebėga iš bažnyčios, išgirdę šios dienos Evangelijos žodžius: Kristaus mokiniui neleidžiama pirmiau palaidoti savo tėvą ir tik tuomet sekti Jį. Jeigu žmogus nori būti Jėzaus mokinys, jis privalo palikti šeimą, netgi netaręs atsisveikinimo žodžio. Reikia atminti dar ir tai, kad šie žodžiai buvo sakomi gilų šeimos jausmą turintiems...
- [Žaizdos](https://homilijos.kristoteka.lt/zaizdos/): Mes norime būti labai stiprūs, nesužeidžiami. Tai be galo sena žmonijos svajonė. Sakmės, mitai, legendos ir Šventasis Raštas kalba apie tai. Nibelungų giesmėje didvyris Zygfridas nužudo drakoną ir išsimaudo jo kraujyje, kad taptų nesužeidžiamas. Bet jam maudantis liepos lapas prilimpa prie peties. Taip ir lieka pažeidžiama vieta. Arba Achilas – Trojos didvyris ir dievas graikų...
- [Kristaus kūnas](https://homilijos.kristoteka.lt/kristaus-kunas/): Kosminė ostija Įsivaizduokime, kad mažutė balta ostija, padėta ant patenos Mišių aukai, auga ir didėja. Ji plečiasi iki visatos ribų. Jos skaidrus baltumas viską apgaubia, tačiau nepanaikina tų dalykų bruožų. Galiausiai visa visata atrodo kaip didžiulė ostija. Pasaulis ant visatos altoriaus aukojamas Kūrėjui. Ar vaizduotė ne per daug įsisiūbavo? Tokiai galvosenai rastume bendramintį – didįjį...
- [Trejybės slėpinys](https://homilijos.kristoteka.lt/trejybes-slepinys/): Bene dažniausiai vartojami katechetiniai simboliai, kuriais norima išreikšti Švč. Trejybę, yra trilapis dobilas ar lygiakraštis trikampis. Jais norima pailiustruoti tiesą, kad Dievas yra tuo pačiu metu Trejybė ir Vienybė. Tačiau jie nėra bibliniai. Visi simboliai, kuriais norima atvaizduoti Trejybę, turi bendrą bruožą: jais siekiama parodyti, kad trejybiškumas neprieštarauja vienybei. Tačiau nė vienas simbolis negali visapusiškai...
- [Tylus ženklas](https://homilijos.kristoteka.lt/tylus-zenklas/): Sekminių išvakarėse mums pateikiami pasirinktinai penki skaitiniai ir viena Evangelijos ištrauka. Išvakarių Evangelijoje (Jn 7, 37–39) yra Dvasios atsiuntimo pažadas. Vaizdžiausiai Sekminių įvykis aprašomas Apaštalų darbuose (2, 1–11), kur Lukas pasakoja apie ūžesį, ugnies liežuvius ir kalbų dovaną. Ar šis Šventosios Dvasios išliejimo atpasakojimas neprieštarauja šiandieniniam Evangelijos skaitiniui? Ne, Dvasios išliejimą lydi ne vien šios apraiškos....
- [Liudijimas – išbandymas](https://homilijos.kristoteka.lt/liudijimas-isbandymas/): Luji Evely (Louis Evely) žodžiais tariant, Kristaus Dangun Žengimas labiausiai išryškina mūsų tikėjimo kokybę. Bepigu tikėti, kai esi šalia Jėzaus, matai Jo ženklus, jauti Jo veikimą. Kur kas sunkiau, kai viso to nebėra. Mūsų laikais, galima sakyti, labiausia išryškėja Jėzaus pasitraukimas iš žemės, Jo juntamas nebebuvimas su mumis. Pasaulis vis labiau remiasi materialiomis, o ne...
- [„Vėl grįšiu pas jus!“](https://homilijos.kristoteka.lt/vel-grisiu-pas-jus/): Kaip ir praėjusį sekmadienį, šiandien girdime Jėzaus žodžius, pasakytus Paskutinės Vakarienės metu. Tai bene reikšmingiausi ir brangiausi Jėzaus pasakyti žodžiai. Reikia pripažinti, jog bendras įspūdis, juos išklausius, gana netikras. Mus kiek glumina tai, jog nesilaikoma mums įprastos loginės pasakojimo sekos. Atrodo, kad Viešpats skuba nuo vienos temos prie kitos, o šių minčių niekas tiksliai nesusieja....
- [Visa nauja](https://homilijos.kristoteka.lt/visa-nauja/): Vienas žodis šiandienos Žodžio liturgijoje kartojamas ypač dažnai – tai būdvardis „naujas”. Jonas kalba apie „naują dangų ir naują žemę”, regi „naująją Jeruzalę”, o Kristus skelbia „naują įsakymą”. Būtent Velykų paslapties šviesoje žodis „naujas” atskleidžia savo esmę ir svarbą krikščionio gyvenime. Visokio naujumo šaltinis yra Kristaus prisikėlimas; šis naujas įvykis leidžia viskam atsinaujinti. Per Jėzaus...
- [Per motiną Mariją – artyn prie išganytojo Kristaus](https://homilijos.kristoteka.lt/per-motina-marija-artyn-prie-isganytojo-kristaus/): Šią Motinos bei maldų už dvasininkus ir pašaukimus dieną Evangelija mums pateikia ištrauką, kurioje Viešpats Jėzus vaizduojamas kaip gerasis Ganytojas, besirūpinantis savo avelių amžinuoju likimu. Įsidėmėtina, jog pirmieji Kristaus žodžiai pabrėžia išskirtinį tikinčiųjų priklausomumo Išganytojui būdingą bruožą: žmonės, kurie klauso Jėzaus balso, yra jo avidės avys ir tikri jo sekėjai. Šiame kontekste žodis „klauso” turi...
- [Tai – Viešpats](https://homilijos.kristoteka.lt/tai-viespats/): Iki Sekminių kiekvieną sekmadienį skambės liturginiai skaitiniai iš Jono evangelijos. Šiandien 21 skyriuje kalba jau nebe evangelistas Jonas, bet vienas iš jo mokinių. Tai savotiškas post scriptum Jono evangelijai. Kas buvo tasai mokinys? Iš minčių dėstymo galima numanyti, kad tai ne koks įžvalgus dogmų sergėtojas, o veikiau sielovadininkas, turintis aiškią katecheto gyslelę. Tai įrodo daugybė trumpų tiesioginės...
- ["Mes matėme Viešpatį"](https://homilijos.kristoteka.lt/mes-mateme-viespati/): Šiuolaikiniai žmonės, žengdami į trečiąjį tūkstantmetį, mėgstame didžiuotis įvairiose srityse didesniu gamtos procesų vyksmo, kūrybinių galių vystymosi, pereinant vis naujus pažinimo labirintus, supratimu. Esame racionalūs ir kritiški, vadovaujamės naujausiu mokslo žodžiu. Žvelgdami į praeitį, dažnai ją pamirštame arba nuvertiname. Mes nesame tamsūs ir naivūs, kaip senesnių laikų žmonės, kurie tikėjo velniais, raganomis, vaiduokliais ir stebuklais....
- [Matyti ir tikėti](https://homilijos.kristoteka.lt/matyti-ir-tiketi/): A. de Sent-Egziuperi „Mažajame Prince” lapė patiki Mažajam Princui paslaptį: „Gerai matyti galima tik širdimi. Esminiai dalykai nematomi akimis”. Mažasis Princas pakartojo šį sakinį, kad geriau įsimintų. Mes taip pat pritartumėm šiam teiginiui, nereikalaudami tam kokio nors griežto pagrindimo. Šį teiginį paprasčiausiai patvirtina gyvenimo patyrimas. Jeigu kas nors reikalautų patvirtinti šią tiesą, tai reikštų, kad...
- [Jėzus, kryžius ir mes](https://homilijos.kristoteka.lt/jezus-kryzius-ir-mes/): Dramatiška Viešpaties Jėzaus Kristaus Verbų kančios istorija. Kiekvieną kartą, kai ją apmąstome, ji suteikia naujų įžvalgų, padedančių mums stebėti save Dievo šviesoje ir pripažinti, jog kartais ir mūsų pačių mintys, žodžiai ir poelgiai tam tikru požiūriu yra panašūs į Išganytojo kankintojų veiksmus. Vienašališka nuomonė, esą tik Jėzaus persekiotojai, kaip antai fariziejai, Erodas, Pilotas ir kiti...
- [Viešpaties žodžiai smėlyje](https://homilijos.kristoteka.lt/viespaties-zodziai-smelyje/): Mūsų gavėnia ritasi į pabaigą. Nemažai prisiklausėme šventų, pakilių žodžių apie atgailą, atsivertimą, Dievo gailestingumą ir meilę. Vieni mūsų sąžiningai laikėmės pasninko dienų, stengėmės pažaboti savo užgaidas, dažniau užsukdavome į bažnyčią ar sukalbėdavome papildomą maldelę. Kiti paprasčiausiai gyvenome kaip gyvenę, negalėdami užčiuopti savyje gavėnios pulso, per daug nesisielodami dėl išgertos taurelės ar penktadienį sukramsnoto kepsnio,...
- [Kuris sūnus pražuvėlis?](https://homilijos.kristoteka.lt/kuris-sunus-prazuvelis/): Evangelisto Luko papasakotą istoriją apie sūnų palaidūną galima pavadinti literatūros šedevru. Pasakojimo kompozicija, nepaprastas atskirų žodžių bei sakinių minties krūvis, lakoniškas scenų iškalbingumas daro jį neprilygstamą kūrinį. Kai kas šiai Evangelijos perikopei duoda antraštę „Gailestingasis tėvas”. Ją galėtume pavadinti dar ir „Skirtingi broliai”. Šie pavadinimai suteikia pasakojimui kitokių akcentų. Šis Evangelijos pasakojimas tūkstančius kartų buvo...
- [Nuolatos atsiversti](https://homilijos.kristoteka.lt/nuolatos-atsiversti/): Įvadas. Visiems žmonėms suprantama, kai policija suima įtariamą asmenį ir po sąžiningo, įstatymais pagrįsto teismo nusikaltėlis pasodinamas kalėjiman. Taip pat suprantama, jeigu besikėsinantį pikta daryti „žuliką” ištinka nelaimė. Dažnai įsivaizduojama, kad netvarkingai gyvenęs žmogus teisėtai nusipelnė ligos, nelaimės, kažkokio skausmo ar nelemtos mirties. Tokia pažiūra galioja, nors daug piktai ar nesąžiningai pasielgusių žmonių lieka nenubausti....
- [Dangaus pilietis](https://homilijos.kristoteka.lt/dangaus-pilietis/): Įvadas. Būdingai turtingi gavėnios skaitiniai šiandien mūsų tikėjimo akimis rodo du vaizdiniu, papildytu apaštalo Pauliaus džiaugsmu, kai Evangeliją priėmę tikintieji tvirtai Viešpatyje gyveno. Argi Abraomas ir trys Viešpaties Jėzaus pagrindiniai mokiniai išgyveno ne kažką panašaus į mūsų patirtį, kai gyvenimo sąlygos, išgyvenimai mus kviečia naują žingsnį žengti, kita mintimi į save ir į Dievą žvelgti? 1....
- [Pamaldūs gundymai](https://homilijos.kristoteka.lt/pamaldus-gundymai/): Šio sekmadienio Evangelijos skaitinys palieka daug neatsakytų klausimų. Kaip atrodė tas velnias? Ką jis galėjo padaryti Jėzui? Iš kur tas teatrališkas jo sugebėjimas parodyti visas pasaulio karalystes? Tačiau mums rūpi atsakymai ne į šiuos klausimus. Mes norime pažvelgti į gundymo tikrovę, pasikartojančią įvairiausiomis formomis, laiko ir vietos aplinkybėmis. Būdami Jėzaus mokiniai mes taip pat neišvengiame...
- [Atpildas ir gailestingumas](https://homilijos.kristoteka.lt/atpildas-ir-gailestingumas/): Pirmojoje Samuelio knygoje gausu pasakojimų apie varžybas tarp Sauliaus ir Dovydo. Saulius iš pavydo tampa priešiškas Dovydui: Dovydas pranoko jį kovų laimėjimais. „Saulius užmušė savo tūkstančius, Dovydas savo dešimtis tūkstančių” (1 Sam 18, 7). Kai Saulius nusprendžia užmušti Dovydą, pastarasis priverstas bėgti. Šios dienos skaitinyje aprašoma, kaip Dovydas užklumpa miegantį Saulių ir turi progą atimti Sauliui gyvybę....
- [Lygumos pamokslas](https://homilijos.kristoteka.lt/lygumos-pamokslas/): Lyg ir labiau esame įpratę girdėti palaiminimus, perduotus mums šv. Mato. Tą Mato evangelijos vietą dar vadiname „Kalno pamokslu”. Šiandien, kad iki galo išgirstumėm Jėzaus apreiškimą, Bažnyčia skaito palaiminimus, užrašytus ir perduotus mums šv. Luko. Tai „Lygumos pamokslas” – Jėzus nužengė nuo kalno ir apsistojo lygioje vietoje. Kaip Mozė (19,21), Jėzus nužengia nuo kalno, kur...
- [Dievo pašauktasis – Viešpaties žvejys](https://homilijos.kristoteka.lt/dievo-pasauktasis-viespaties-zvejys/): Parenkant Evangelijų skaitinius pagal liturginių metų ciklą, veikiausiai buvo vadovaujamasi dviem kriterijais: pirma, parinktos ištraukos, kurios randamos tik Luko knygoje, antra, parinktos temos ir tekstai, aptinkami ir kitų Evangelijų knygose, bet Evangelijoje pagal Luką kažkaip kitaip, ypatingai nušviečiami. Pastarajam atvejui būdingas Luko pasakojimas apie Jėzaus mokinių pašaukimą sekti jį. Morkus ir Matas šį įvykį nusako...
- [Meilės kelias](https://homilijos.kristoteka.lt/meiles-kelias/): „Aš trokštu jums nurodyti dar prakilnesnį kelią.” Šiais apaštalo Pauliaus žodžiais iš Laiško Korintiečiams prasideda viena gražiausių Šventojo Rašto vietų – vadinamasis Himnas meilei. Tikrai, šis kelias pranoksta visus kitus kelius. Tikra yra tai, kad meilė – svarbiausias žmogiškosios būties dalykas. Vienintelis klausimas, kurį kelia sau žmonės ir į kurį taip sunku atsakyti,– kas toji meilė ir...
- [Dievas tapo žodis](https://homilijos.kristoteka.lt/dievas-tapo-zodis/): Šį sekmadienį, – o ir ateinančius, – mes išgirsime žodžius apie Jėzų, kuris ima skelbti savo mintis gimtajame krašte, Nazarete. Apie tai pasakoja ir Matas su Morkumi, bet Luko pasakojimas yra išsamesnis. Visų pirma jis pradeda nuo viešojo Jėzaus gyvenimo pačios pradžios. Beje, jis taip pat žino, jog Jėzus jau yra sakęs pamokslus daugelyje Galilėjos...
- [Ženklas ir reikšmė](https://homilijos.kristoteka.lt/zenklas-ir-reiksme/): Mūsų kasdieniniame gyvenime tiek daug ženklų, jog mes nebesuspėjame jų apmąstyti, o tiesiog priimame kaip duotybę. Mūsų keliai ir gatvės nusėtos eismo reguliavimo ženklais, pakelėse pilna reklaminių skelbimų bei ženklų. Automobilio vairuotojas lemputės žybsniais rodo numatomą manevrą. Rankos mostu pasveikiname sutiktą draugą. Kiekvienas skaičius ar raidė yra komunikacijos priemonė. Mūsų šiandienos visuomenės gyvenimas būtų neįsivaizduojamas...
- [Mūsų Viešpaties krikštas](https://homilijos.kristoteka.lt/musu-viespaties-krikstas/): Šiandien mes švenčiame Jėzaus krikštą, pirmą viešą jo gyvenimo įvykį. Jonas Krikštytojas skelbė dykumoje atsivertimo krikštą, Viešpaties valia visus žmones ragindamas atsiversti, nes “atėjo metas”. Priimdamas Jono krikštą Jėzus pradėjo savo viešąją pamokslininko ir stebukladario veiklą. Jau nuo seno Zacharijo ir Elzbietos sūnus Jonas, Jėzaus giminaitis, pranašavo artimą Mesijo atėjimą ir krikštijo Jordano upėje. Visi...
- [Kaip kas reagavo?](https://homilijos.kristoteka.lt/kaip-kas-reagavo/): Apie kūdikį su Motina Marija būriuojasi keturios žmonių grupės. Tie žmonės labai skirtingai reaguoja į žinią, kad gimė naujas žydų karalius. Erodas. Jis atstatė romėnų sugriautą Jeruzalės šventyklą, puoselėjo joje vykstančias apeigas, kurioms grožiu ir puošnumu negalėjo prilygti joks kitas kultas, praktikuojamas kaimyninėse šalyse. Jį žeidžia atvykusių iš Rytų šalies išminčių klausinėjimai apie užgimusį naują žydų...
- [Marija svarstė savo širdyje](https://homilijos.kristoteka.lt/marija-svarste-savo-sirdyje/): Daugelis iš tų, kurie, Jėzui gimstant, atliko vienokį ar kitokį vaidmenį, šiandien įrašyti į Katalikų Bažnyčios šventųjų kalendorių. Tai Zacharijas ir Elzbieta, trys išminčiai, Simeonas ir Ona, pagaliau nekaltieji vaikeliai kankiniai. Tik kažkodėl tų Betliejaus piemenų niekas niekur nemini? O jie juk buvo regėtojai, jie pirmieji pakilo į kelionę ieškoti Jėzaus: “Bėkime į Betliejų pažiūrėti,...
- [Šventoji šeima](https://homilijos.kristoteka.lt/sventoji-seima-2/): Kalėdų šventės dar nesibaigia. Bažnyčia, švęsdama Šventosios Šeimos šventę, nori mums atskleisti meilę, besireiškiančią mūsų žmogiškosiose bendruomenėse, ypač šeimos bendruomenėje. Per vieną įvykį Juozapo, Marijos ir Jėzaus šeimoje Viešpats nori mums parodyti kokie privalo būti santykiai šeimos gyvenime apskritai. Lukas mums atpasakoja įvykį toje šeimoje, kuri yra pavyzdys visoms kitoms pasaulio šeimoms. Pagal tradiciją aplankant...
- [Viešpats lenkiasi prie manęs](https://homilijos.kristoteka.lt/viespats-lenkiasi-prie-manes/): Kasmet Kalėdos, nepaisant viso švenčių šurmulio, mus grąžina prie Jėzaus Kristaus asmens paslapties kaip prie šaltinio, nuo kurio viskas ir prasidėjo. Nors tai Asmenybė, kuria buvo intensyviai abejojama, ar ji realiai egzistavo. Per daug tendencingos žinios apie tą asmenybę – jo susižavėjusių mokinių liudijimas, todėl neobjektyvus, šališkas… O kitų šaltinių kalba labai fragmentiška, skurdi… Bet...
- [Kūdikis šoktelėjo iš džiaugsmo](https://homilijos.kristoteka.lt/kudikis-soktelejo-is-dziaugsmo/): Keturi žmonės švenčia prieškalėdį. Švenčia taip džiugiai ir nuoširdžiai, kad iš jų galime tik mokytis. Iš tų keturių du dar negimę, tačiau tie negimusieji būsimajai šventei netgi svarbesni už tas dvi suaugusias moteris. Apmąstymui surikiuokime tuos keturis asmenis pagal amžių. Iš jų vyriausia yra Elzbieta. Ji jau tikrai senyvo amžiaus. Nors niekas nebetikėjo, kad ji...
- [Krikštytojas kreipiasi į mus](https://homilijos.kristoteka.lt/krikstytojas-kreipiasi-i-mus/): Šiandien mums darosi vis aiškiau, jog negalima išskirti kokio nors vieno Jėzaus paveikslo ir tvirtinti, jog tik jame Jėzus pavaizduotas objektyviai, tai yra toks, koks jis iš tikrųjų yra. Kiekvienas evangelistas pabrėžia tai vieną, tai kitą Jėzaus bruožą, kiekvienas vaizduoja jį savaip. Todėl nenuostabu, kad ir evangelisto Luko Jonas Krikštytojas savo būdo bruožais yra kitoks...
- [„Taisykite Viešpačiui kelią!”](https://homilijos.kristoteka.lt/taisykite-viespaciui-kelia/): Vienas iš Viešpaties kalbėjimo būdų yra bažnytinė liturgija. Pabandykime įsiklausyti, ką mums byloja Advento liturgija. Čia nuolat sutinkame tris asmenybes: pranašą Izaiją, kuris skelbė, jog ateis Viešpats, kuris surinks savo tautą ir rūpestingai ją globos; Joną Krikštytoją, kuris nukreipė savo klausytojų žvilgsnį į Kristų, kaip pasaulio nuodėmę naikinantį aukos avinėlį, ir Mariją, kuri ištarė Fiat...
- [Gundymai](https://homilijos.kristoteka.lt/gundymai/): Gavėnios pradžioje Bažnyčia ragina krikščionių bendriją iš naujo pasitikrinti savo tikėjimo pagrindus. Gundymais dykumoje pavaizduotas pavojus tikėjimui tyko nuolatos. Šį pavojų patiria ne tik lengvai pasiduodantys vartotojiškos aplinkos pasiūloms, bet ir geri krikščionys, suvokiantys Dievo tautos atsakomybę. Žmogus, siekdamas laimės, natūraliai siekia saugumo, kurį nori įtvirtinti stabiliais, nekintamais ir numatomais dalykais. Atrodo saugiau pačiam pasirūpinti...
- [Druska ir šviesa](https://homilijos.kristoteka.lt/druska-ir-sviesa/): Biblinis tikėjimas apima ne tik Dievo garbinimą, bet taip pat žmonių tarpusavio santykius. Kiekvienam žmogui iškyla klausimas: kokią įtaką mano išpažįstamas tikėjimas daro mano gyvenimui? Pirmajame skaitinyje pranašas Izaijas užduoda šį klausimą izraelitams. Pranašas aštriais žodžiais kritikuoja tokį Dievo kultą, kuriuo siekiama atsikratyti gyvenimiškos atsakomybės, manipuliuojama Dievu, bandant užslėpti savo nusikaltimus. Prieš tai Izaijas vaizduoja...
- [Palaimintieji vargdieniai](https://homilijos.kristoteka.lt/palaimintieji-vargdieniai/): Visi trys šio sekmadienio skaitiniai kalba apie nuolankiuosius, silpnuosius, dvasios vargdienius. Pranašas Sofonijas gyveno septintajame amžiuje pr. Kristų, kai dar klestėjo Judo karalystė ir nebuvo sugriauta Jeruzalė. Panašiai kaip pranašai Amosas ir Ozėjas, kurie šimtmečiu anksčiau gyveno šiaurinėje karalystėje, Sofonijas taip pat matė kunigaikščių ir tautos galingųjų moralinį bankrotą. Visuomenės interesų nepaisymas nuosekliai vedė į...
- [Didžioji šviesa](https://homilijos.kristoteka.lt/didzioji-sviesa/): Izaijo pranašystėje kalbama apie „didžią šviesą”, o evangelistas Matas skelbia Jėzų esant „skaisčia šviesa”. Apie 732 metus pr. Kristų asirai nuniokojo aukštutinę Izraelio dalį, Zabulono ir Neftalio žemes. Tačiau pranašas Izaijas visiškai pasitiki, jog Dievas nepamirš savo tautos ir atstatys ją. Tamsybes pakeis šviesa, o liūdesį – džiaugsmas. Džiugesys išreiškiamas dviem būdingais Artimųjų Rytų įvaizdžiais:...
- [Dievo avinėlis](https://homilijos.kristoteka.lt/dievo-avinelis/): Šio sekmadienio liturginiuose skaitiniuose mums prabyla pranašas Izaijas, apaštalas Paulius ir Jonas Krikštytojas. Jie visi skirtingomis epochomis ir aplinkybėmis savaip kalba apie Jėzų. Jonas Krikštytojas du kartus prisipažįsta: „Aš jo nepažinojau” (Jn 1, 31.33). Paulius paaiškina, kad jis yra „Dievo valia pašauktas Kristaus Jėzaus apaštalas”. Per Izaiją atėjo apreiškimas apie Viešpaties tarną. Visi šie skirtingi...
- [Krikštas ir kryžius](https://homilijos.kristoteka.lt/krikstas-ir-kryzius/): Pirmajame liturgijos skaitinyje iš pranašo Izaijo giesmės apie Viešpaties tarną esame kviečiami įžvelgti Jėzaus provaizdį. Šį panašumą pastebėjo ankstyvoji Bažnyčia ir evangelistai, nes jį nurodė ir pats Jėzus. Pranašo žodžiais aiškiai nusakyta Jėzaus misija ir pašaukimas. Jėzaus krikštu prasideda jo išganomoji misija, kuria skelbiamas neregių praregėjimas, belaisvių išlaisvinimas iš vergystės. Šios gelbėjimo tarnystės pabaigą ženklina...
- [Žodis patvirtina ženklus](https://homilijos.kristoteka.lt/zodis-patvirtina-zenklus/): Visi trys šios dienos liturginiai skaitiniai kalba apie Viešpaties valią, pagal kurią jis mums apsireiškė. Šventasis Paulius šitaip apibendrina šio slėpinio žinią: Kristaus valios paslaptis paskelbta per Dvasią (plg. Ef 1, 9). Evangelistas Matas pasakoja apie išminčių iš Rytų apsilankymą Jeruzalėje. Galima įsivaizduoti, kokią sensaciją turėjo sukelti paslaptingi svetimšaliai, klausinėjantys apie žydų karaliaus gimimo vietą,...
- [Vardas ir programa](https://homilijos.kristoteka.lt/vardas-ir-programa/): Laimingos sutuoktinių akimirkos, kai abu tėvai kartu svarsto, kokiu vardu pavadins savo kūdikį. Dėl kai kurių vardų karštai diskutuojama, išbandomas jų skambesys. Vardai kelia asociacijas, jie primena šventuosius, kartais kultūros, politikos ar sporto įžymybes. Yra tokių šeimų, kuriose per kelias kartas nusistovėjusios vardų tradicijos. Visi tėvai nori, kad vardas atitiktų vaiko būdą. Vaikui parinktas vardas...
- [Dievo ir žmonių planai](https://homilijos.kristoteka.lt/dievo-ir-zmoniu-planai/): Autorius: BAŽNYČIOS ŽINIOS Visa Biblija yra tarsi Dievo šeimos istorija. Dievas atskleidžia savo slėpinius ir santykius su žmonėmis per šeimos ryšius. Sėkminga šeima yra galutinio ir iškilmingo visos žmonijos susibūrimo Dieve pranašystė. Skaitinys iš Siracido knygos mums primena, jog tikra šeimyninio gyvenimo sėkmė tėra įmanoma tik nepaliaujamai kovojant su egoizmu. Tiek šeimos tėvui, tiek motinai,...
- [Piemenys moko tikėjimo](https://homilijos.kristoteka.lt/piemenys-moko-tikejimo/): Svarbiausio pasaulio istorijos įvykio pirmieji liudytojai yra menki ir nesvarbūs žmonės – piemenys. Pats įvykis – menkai pastebimas ir gana įprastas. Piemenys, atvykę prie prakartėlės, paskelbia džiaugsmingą Dievo žinią, kurią jiems pranešė dangaus pasiuntiniai. Marija klausosi piemenų skelbiamos žinios ir svarsto ją širdyje. Piemenys, giedodami Dievui šlovės giesmę, suvokia įvykio didybę ir svarbą. Jų tikėjimas...
- [Emanuelio ženklas](https://homilijos.kristoteka.lt/emanuelio-zenklas/): Achazo valdymo metais (736–716) Aramo ir Izraelio karaliai susivienijo norėdami pasodinti į Jeruzalės sostą sau palankų, tačiau ne iš Dovydo giminės kilusį karalių (Iz 7, 1–6; plg. 2 Kar 16, 5–9). Izaijas ramina Achazą: Dovydo dinastija išliks, jei karalius laikysis tikėjimo ir Jahvės pažadų (Iz 7, 9b). Pranašą lydi jo sūnus vardu „Likutis sugrįš” (Iz...
- [Didžiausias ar mažiausias?](https://homilijos.kristoteka.lt/didziausias-ar-maziausias/): Izaijo poemoje viskas atrodo kilnu ir didinga. Pranašas rašo tarsi džiaugsmingą simfoniją naujam pasauliui. Pirmiausia čia džiaugiamasi dėl grįžimo iš tremties. Po Dievo tautos kojomis žydi dykuma, žmonės džiūgauja galėdami grįžti į Jeruzalę. Tačiau pranašo mintis ir žvilgsnis pranoksta šį horizontą. Pavaizduotasis grįžimas yra tik viso pasaulio atsivertimo į tikrąjį Dievą, Mesijo karaliavimo žmonijoje įžanga...
- [Atsivertimas per Eucharistiją](https://homilijos.kristoteka.lt/atsivertimas-per-eucharistija/): Autorius: BAŽNYČIOS ŽINIOS Biblijoje dažnai medžio įvaizdžiu perteikiama karališkųjų giminių suklestėjimo ir sunykimo istorija (plg. Ez 27; Ts 9, 7–16). Medis išauga ir sukeroja, vėliau sutręšta ir iš jo belieka tik kelmas. Izaijo pranašystėje laukiama naujos Dovydo giminės atžalos. Naujasis karalius ateis ne tiesioginiu karališkosios giminės tęstinumo keliu, bet per išbandymus, kaip atžala iš giminės...
- [Jeruzalės griūtis ir išaukštinimas](https://homilijos.kristoteka.lt/jeruzales-griutis-ir-isaukstinimas/): Pirmajame skaitinyje skamba mintis apie taiką. Religijos ir tikėjimo santykis su taika kaip niekad aktualus. Tikroji taika neįmanoma be Dievo žodžio pažinimo, tiksliau, to Žodžio, kuris tapo kūnu. Jėzus Kristus yra ta Šventykla, į kurią eina visos tautos. Kadaise iš Jericho į Jeruzalę keliaudavusiems maldininkams, išvydusiems virš Alyvų kalno jos bokštus, Šventasis miestas galėjo atrodyti...
- [Karališkasis veidas](https://homilijos.kristoteka.lt/karaliskasis-veidas-2/): Senojo Izraelio istorijoje monarchijos atsiradimą apie 1020 metus prieš Kristų lydėjo įtampa tarp skirtingų grupių jausenos bei nuostatų. Vieni norėjo karaliaus valdžios, manydami, kad ji suteiks vienybės ir politinės galios Izraelio gentims. Kiti nuogąstavo, jog žemiškojo karaliaus valdžia gali sukelti grėsmę Jahvės viešpatavimui. Karalių palaikanti partija paėmė viršų, ir Saulius tapo pirmuoju tautos karaliumi. Patirtis...
- [Kūno prikėlimas](https://homilijos.kristoteka.lt/kuno-prikelimas/): Senojo Testamento laikais izraelitai ilgą laiką neturėjo suvokimo apie pomirtinį gyvenimą. Jie tikėjo, jog mirusieji eina į šeolą. Gyvenimas šioje požemių karalystėje įsivaizduotas kaip prieblandos ir šešėlių pasaulis. Tuo metu izraelitams dar nebuvo atskleista tiesa apie pomirtinio gyvenimo pilnatvę. Kai kurie mąstytojai, tokie kaip Koheletas ir Jobas, taip pat psalmininkai bei mistikai stengėsi pažvelgti į...
- [Išganymas Zachiejaus namams](https://homilijos.kristoteka.lt/isganymas-zachiejaus-namams/): Aleksandrijos žydas, Išminties knygos autorius yra išminčius, apmąstantis išganymo istoriją ir darantis iš to išvadas. Skirtingai nuo pranašų, bylojančių apie Dievo tautos ateitį ir per tai aiškinančių jos prasmę, Išminties knygos autorius tiesiog apmąsto istoriją ir tokiu būdu siekia gilaus Dievo pažinimo. Per visą išrinktosios tautos istoriją atsiskleidžia gailestingojo Dievo veidas. Dievas nieko neatstumia, niekas...
- [Nuolankiojo malda](https://homilijos.kristoteka.lt/nuolankiojo-malda/): Išminčius Ben Sira drąsina varginguosius ir nuolankiuosius, kad Viešpats išklauso jų maldą. Šio sekmadienio skaitinyje atpažįstame skaidrią Magnificat giesmės gaidą. Nuolankumu grindžiamas tikėjimas. Žmogus, svarstydamas savo ryšį su Dievu, jaučiasi dvejopai sumišęs. Pirmiausia jis suvokia savo mažumą, menkumą ir niekingumą dieviškosios transcendencijos akivaizdoje. Tačiau tuo pat metu žmogus, patirdamas Dievo artumą, jaučiasi iškeltas į svaiginančias...
- [Ištvermingas tikėjimas](https://homilijos.kristoteka.lt/istvermingas-tikejimas/): Skaitiniai iš Išėjimo knygos ir Evangelijos parodo, jog ištvermė gali nuveikti tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo neįmanoma. Išėjimo knygoje aprašytas mūšis tarp neseniai iš Egipto išėjusio Izraelio ir klajoklių amalekitų. Kol Mozė, stovėdamas ant kalvos, laiko rankas iškėlęs, pergalė lydi Izraelį, kai jis nuleidžia rankas, kovos sėkmė persimeta Amaleko pusėn. Galiausiai Aaronas ir Huras...
- [Tikėjimas ir dėkingumas](https://homilijos.kristoteka.lt/tikejimas-ir-dekingumas/): Geroje istorijoje visuomet išryškėja pagrindinė visiems suvokiama mintis. Tačiau dažnai pasakojime esama taip pat subtilesnių atspalvių, kuriems suvokti reikia istorinių bei kultūrinių žinių. Dviejų Karalių knygų autorius surinko ir užrašė daugelį iš kartos į kartą tautoje pasakotų istorijų. Autoriaus pagrindinis tikslas buvo atspindėti izraeliečių monarchijos istoriją ir parodyti, kaip Jahvė apreiškė savo valią per šią...
- [Tikėjimo užmokestis](https://homilijos.kristoteka.lt/tikejimo-uzmokestis/): Šio sekmadienio pirmasis ir trečiasis skaitiniai tarsi provokuoja mus. Ką Dievas nori mums pasakyti? Kokias išvadas galiu padaryti tuos skaitinius taikydamas savo gyvenimui? Ar įkvėptasis autorius iš tikrųjų galėjo taip parašyti? Antrajame skaitinyje galima įžvelgti apibendrintą atsakymą į anuos sunkius ir provokuojančius klausimus. Pranašas Habakukas gyveno laikotarpiu, kai Judo karalystei grėsė nauja stiprėjanti galybė. Žlugus...
- [Pomirtinis likimas](https://homilijos.kristoteka.lt/pomirtinis-likimas/): Skaitinyje iš Amoso knygos vaizduojamas nuodėmingas tautos pasileidimas, užtrauksiantis ištrėmimo bausmę. Izraelitai bus ištremti iš tos šalies, kurią jiems žadėjo Viešpats ir kurioje jis leidosi pažįstamas. Amosas pranašauja, kad Dievo bausmė – tiesioginis jo tautiečių laisvai pasirinkto gyvenimo būdo padarinys. Evangelijoje apie turtuolį ir Lozorių taip pat kalbama apie „tremtį” – nusidėjėlio nutolimą nuo Dievo....
- [Turtas – palaima ar prakeikimas?](https://homilijos.kristoteka.lt/turtas-palaima-ar-prakeikimas/): Senajame Testamente, ypač ankstesnėse jo knygose, dažnai kartojama mintis, kad žemiškosios gėrybės yra Dievo palaimos ženklas. Jų reikia stropiai siekti, nes tai yra tarsi užmokestis už dorą gyvenimą. Abraomas buvo paragintas palikti savo gimtąją šalį, tačiau jam ir jo palikuonims buvo pažadėtas kitas didžiulis kraštas. Iš Abraomo kilusi tauta su ilgesiu laukė pažadėtos „pienu ir...
- [Džiaugsmas dėl to, kas buvo pražuvę](https://homilijos.kristoteka.lt/dziaugsmas-del-to-kas-buvo-prazuve/): Visų trijų skaitinių tema yra atsiskyrimas nuo Dievo ir galutinis susivienijimas su juo. Šiandien mąstome apie tai, kas buvo prarasta ir vėl sugrąžinta, kas buvo išsklaidyta ir vėl suburta draugėn, – mąstome apie nuodėmę ir atleidimą. Pirmajame skaitinyje pasakojama, kaip izraelitai nesulaukę nuo Sinajaus kalno grįžtančio Mozės ir linkę dėl to kaltinti Dievą, nusiliedino aukso...
- [Raginimas atsisėsti ir pasvarstyti](https://homilijos.kristoteka.lt/raginimas-atsisesti-ir-pasvarstyti/): Išminties knygos autorius gyveno anuometinėje mokslo sostinėje Aleksandrijoje. Šiame skaitinyje jis pateikia mokslinio humanizmo požiūrį: žinios nėra vien morališkai neutralus techninis bagažas. Mokslas – tai dieviškosios išminties atspindys. Tikėjimas yra šviesa, kuri nušviečia ir išplečia mokslinio pažinimo horizontus. Jo šviesoje žmogus randa visatos, istorijos ir ateities aiškinimo principus. Tiesa, tikėjimas nemoko atskirų mokslų techninių detalių,...
- [Nuolankiųjų karalystė](https://homilijos.kristoteka.lt/nuolankiuju-karalyste/): Šiuolaikinėje visuomenėje iniciatyva ir žmogiškosios pastangos yra laikomos sėkmės laidu. Pirmasis ir trečiasis skaitiniai šiuo požiūriu skamba kiek keistokai. Mums patariama ne siekti aukštesnių vietų, bet puoselėti nuolankumą. Ar iš tikrųjų tikėjimas draudžia svajoti apie aukštus ir sunkiai pasiekiamus dalykus? Išminčius Sirachas, gyvenęs antrajame amžiuje prieš Kristų, savo raštais veikiausiai kreipėsi į visuomenės turtinguosius ir...
- [Kentėjimų pedagogika](https://homilijos.kristoteka.lt/kentejimu-pedagogika/): Pradžios knygoje skaitėme apie Dievo planą pasauliui išgelbėti. Prieš tai žmonija dėl nuodėmės padarinių patyrė kalbų sumaišymą ir buvo išsklaidyta po visą pasaulį. Dievas pasirinko Abraomą nešti pažadą, kad visos tautos bus vėl suburtos draugėn. Dievo pažado Abraomui viršūnė – žinia, kad jame visos žemės tautos ras palaiminimą (Pr 12, 3). Per Izraelio tautos istorijos...
- [Geroji išbandymų naujiena](https://homilijos.kristoteka.lt/geroji-isbandymu-naujiena/): Šio sekmadienio skaitiniuose iš pažiūros nelengva įžvelgti „Gerąją Naujieną”. Skaitome, kaip Jeremijas buvo įmestas į šulinį, kur įklimpo į dumblą ir kone mirė iš bado. Laiške žydams girdime įspėjimą, jog mums dar „neteko priešintis iki kraujo, grumiantis su nuodėme”. Pats Jėzus Evangelijoje sako atėjęs nešti „ne ramybės, o nesantarvės”. Panagrinėkime šiuos skaitinius iš eilės, kad...
- [Saule apsisiautusi Moteris](https://homilijos.kristoteka.lt/saule-apsisiautusi-moteris/): Autorius: BAŽNYČIOS ŽINIOS Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dogmą iškilmingai paskelbė popiežius Pijus XII 1950 metų lapkričio 1 d. Paskelbtoji tikėjimo tiesa nenustato, mirė Marija ar ne prieš paimama į dangų. Šiuo klausimu Bažnyčioje ilgus amžius vyko debatai. Paskelbtoji tikėjimo tiesa sako, kad Marija pilniausiai ir apsčiausiai dalyvauja amžinajame gyvenime su savo Sūnumi. Šis...
- [Tikėjimas be baimės](https://homilijos.kristoteka.lt/tikejimas-be-baimes/): „Nebijok, mažoji kaimene”. Mūsų, krikščionių, gyvenimas turi būti paženklintas žinojimo, kad karalystė priklauso mums. Toks suvokimas išvaduoja nuo pavergiančios baimės. Šis įsitikinimas anaiptol nereiškia neatsakingo požiūrio į gyvenimą. Tai nereiškia, kad Dievas pasirūpins manimi, nesvarbu, ką aš beveikčiau. Kai kurie krikščionys mano, jog sąmoningai priėmę Jėzų kaip Viešpatį ir Gelbėtoją, jie gauna viską ir nebeprivalo...
- [Turtas ir laimė](https://homilijos.kristoteka.lt/turtas-ir-laime/): Šio sekmadienio skaitinyje iš pažiūros sunku įžvelgti viltį. Koheletas sako, kad gyvenimas yra tik iliuzija ir visiškas nusivylimas. Kokia prasmė lieti prakaitą ir kurti laimę, po to palikti užgyventą turtą kažkam visiškai nenusipelniusiam. Pasakymai „rūkų rūkas” arba „tuštybių tuštybė” reiškia visišką tuštybę. Autorius mus patikina pats viską išbandęs, tačiau po kelių malonių akimirkų viskas praeidavo...
- [Maldos veiksmingumas](https://homilijos.kristoteka.lt/maldos-veiksmingumas/): Pradžios knygos ištraukoje tęsiamas praėjusio sekmadienio skaitinyje pradėtas antropomorfinis Dievo vaizdavimas. Aname skaitinyje pakartotas ir patvirtintas Dievo pažadas padaryti Abraomą didžiulės tautos tėvu. Šio sekmadienio skaitinyje Abraomas veda dialogą su Dievu dėl Sodomos ir Gomoros nuodėmių. Abraomas derasi klausdamas, ar Viešpats pasigailėtų šių miestų, radęs juose penkias dešimtis, keturiasdešimt penkis, keturiasdešimt, trisdešimt, dvidešimt ir galiausiai...
- [Dievo priėmimas](https://homilijos.kristoteka.lt/dievo-priemimas/): Šio sekmadienio skaitinių tema – Dievo priėmimas į mūsų gyvenimą. Biblijos autoriai dažnai vaizduoja Dievą, besielgiantį panašiai kaip žmogus. Literatūros tyrinėtojai tokią priemonę vadina antropomorfizmu. Antropomorfizmo pavyzdžių Senajame Testamente yra labai daug. Pavyzdžiui, Dievas vaizduojamas kaip ganytojas arba sakoma, jog Dievas išgelbėjo Izraelį „savo rankos galybe”. Panašų turinį būtų galima išreikšti ir abstrakčiomis sąvokomis, vartojamomis...
- [Žodis nėra per tolimas](https://homilijos.kristoteka.lt/zodis-nera-per-tolimas/): Viešpats daug iš mūsų prašo, tačiau daug daugiau mums duoda. Palyginti su ta daugybe, kuria jis mus apdovanoja, mūsų „daug” atrodo labai menkas. Skaitinyje iš Pakartoto Įstatymo knygos girdime įtaigų raginimą grįžti pas Viešpatį ir laikytis jo įstatymo. Tačiau tasai įstatymas, kuris buvo paaiškintas ankstesniuose šios biblinės knygos skyriuose, neatrodė esąs labai paprastas. Bent tokį...
- [Pirmosios misijos](https://homilijos.kristoteka.lt/pirmosios-misijos/): Viena iš Luko evangelijos temų yra visuotinis išganymas. Jėzus atėjo išgelbėti visus žmones – tiek žydus, tiek pagonis. Evangelistas Matas Jėzaus genealogiją veda nuo Abraomo norėdamas parodyti, kad jame išpildomi patriarchui duoti pažadai. Lukas pateikia Jėzaus kilmę nuo Adomo (Lk 3, 23–38), šitaip parodydamas Jėzų kaip naujos Dievo vaikų giminės pradininką. Evangelistas Lukas, lydėjęs pagonių...
- [Kelionė įkandin mokytojo](https://homilijos.kristoteka.lt/kelione-ikandin-mokytojo/): Evangelijos nėra Jėzaus biografijos. Evangelistai nesiekė atkurti ir užrašyti kiekvieną Jėzaus pasakytą žodį ar atliktą veiksmą ta tvarka, kuria jie buvo pasakyti ar padaryti. Antraip evangelijas būtų tiksliau vadinti Jėzaus gyvenimo istorijomis. Evangelistai taip parinko Jėzaus žodžius ir veiksmus ir taip juos užrašė, kad jie išlieka svarbūs šiandienos krikščionims. Kitais žodžiais tariant, evangelijos yra visos...
- [Pranašas ir pirmtakas](https://homilijos.kristoteka.lt/pranasas-ir-pirmtakas/): Autorius: BAŽNYČIOS ŽINIOS Jonui Krikštytojui tenka ypatinga vieta išganymo istorijoje, visoje Bažnyčioje anksti pradėtas jo kultas. Tiek Rytuose, tiek Vakaruose jau IV amžiuje minima Kristaus pirmtako šventė, jo vardu tituluojama daug šventovių ir bazilikų. Rytuose Jonas Krikštytojas minimas sausio 7-ąją, ir ši šventė siejama su Viešpaties Apsireiškimo ir Jėzaus krikšto Jordane švente. Ortodoksų ikonostasuose Kristaus...
- [Eucharistija – atminimas ir maistas kelionei](https://homilijos.kristoteka.lt/eucharistija-atminimas-ir-maistas-kelionei/): Šiandien tikinčiųjų bendrija tarsi didžiulė šeima susėda apie stalą. Esame panašūs į vieną iš tų grupių, kai žmonės paskirstyti po penkias dešimtis, susėdo ant žemės valgyti Viešpaties padaugintos duonos. Žydų šeimai susirinkus prie Velykų stalo vakarienei pagal Biblijos nurodymą mažiausias tų namų berniukas, prieš pradedant valgyti, kreipiasi į šeimos tėvą klausdamas: „Ką reiškia šios apeigos?”...
- [Gyventi Trejybės akivaizdoje](https://homilijos.kristoteka.lt/gyventi-trejybes-akivaizdoje/): Šventąsias Mišias pradėjome vardan Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios, jų pabaigoje bus palaiminimas taip pat Švč. Trejybės vardu. Tai, ką sakome ir darome per Mišias, yra ne kas kita, kaip mūsų dialogas su Tėvu. Jis vyksta per Jėzų Kristų Šventajai Dvasiai apšviečiant ir palaikant. Šis Trejybės išpažinimas visapusiškai nušvinta Eucharistiniame sambūryje bendrai kalbant tikėjimo išpažinimą....
- [Dvasia vienija įvairovę](https://homilijos.kristoteka.lt/dvasia-vienija-ivairove/): Nereikia tikėtis, kad evangelistas Lukas aprašytų Sekmines tarsi koks žurnalistas. Šis stebuklingas įvykis panašiai kaip Jėzaus prisikėlimas iš pačių pagrindų perkeitė ir apsčiai užliejo žmoniją. Šventoji Dvasia tarsi žaibas iš dangaus įžiebia žemėje Dievo ugnį. Lukas pasitelkęs biblines aliuzijas parodo, kad Sekminių įvykis nepalyginamai pranoksta tai, ką žydų tauta patyrė prie Sinajaus kalno. Įvykio data...
- [Dangun žengimo liudytojai](https://homilijos.kristoteka.lt/dangun-zengimo-liudytojai/): Beveik ketvirtadalį Naujojo Testamento sudaro artimo apaštalo Pauliaus draugo evangelisto Luko raštai, Evangelija ir Apaštalų darbai. Apaštalų darbų pasakojimą Lukas pradeda tuo pačiu epizodu, kuriuo užbaigiama jo Evangelija. Regimai Viešpaties žengimas į dangų Lukui buvo ypač svarbus įvykis. Šios dienos skaitiniuose yra abiejų Luko pasakojimų ištraukos. Apaštalų darbuose Lukas pasakoja, kad Jėzus atsiskyrė nuo apaštalų...
- [Dvasia ir ramybė](https://homilijos.kristoteka.lt/dvasia-ir-ramybe/): Kai Jonas Krikštytojas prie Jordano parodė Mesiją, du jauni vyrai nusekė Jėzų klausdami: „Mokytojau, kur gyveni?” Paskutinį gyvenimo žemėje vakarą Viešpats pagaliau iš tikrųjų atsako į aną klausimą. Šiandien girdime: „Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio ir mano tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime”. Taigi mylėti yra visų pirma klausytis Kristaus...
- [Šlovingas Viešpaties buvimas](https://homilijos.kristoteka.lt/slovingas-viespaties-buvimas/): „Štai Dievo padangtė tarp žmonių.” Ši mintis iš antrojo liturginio skaitinio dažnai kartojama Šventajame Rašte. Ji žadina mūsų tikėjimą ir primena tuos laikus, kai prie Sinajaus kalno Izraelis formavosi kaip Dievo tauta. Nuo tada buvo nuolat suvokiamas Dievo, kažkokiu būdu gyvenančio tarp savo žmonių, buvimas. Dievo esamybę išreiškė Sandoros skrynia. Viešpats buvo vaizduojamas kaip „sėdintis...
- [Velykos nenubraukia kryžiaus](https://homilijos.kristoteka.lt/velykos-nenubraukia-kryziaus/): Mūsų kasdienėje kovoje dėl šventumo Jėzaus kančia ir mirtis yra tokia pat veiksminga tikrovė kaip ir Jėzaus prisikėlimas. Kiekvieną kartą švęsdami Eucharistiją kartojame apaštalo Pauliaus žodžius, skelbiame „Viešpaties mirtį, kol jis ateis” (1 Kor 11, 26). Mūsų laikais net ir tarp tikinčiųjų plinta klastinga klaida. Manoma, kad Jėzaus visiškai nebeskaudina mūsų nuodėmės, kad ir kokios...
- [Petro žvejonė](https://homilijos.kristoteka.lt/petro-zvejone/): Evangelijos skaitinys užmena mįslę. Biblijos tyrinėtojai laikosi bendros nuomonės, kad pirminis Jono evangelijos variantas baigėsi 20-uoju skyriumi, kuris baigiamas paaiškinimu, kodėl Jonas ėmėsi rašyti šią knygą. Jis užsimena, jog galėjo užrašyti dar daug kitų ženklų, „kurie nesurašyti šitoje knygoje”, tačiau jautėsi parašęs pakankamai, kad padėtų įtikėti Jėzų. Taigi išlieka klausimas – kodėl buvo pridurtas dar...
- [Jėzus yra Viešpats](https://homilijos.kristoteka.lt/jezus-yra-viespats/): Evangelijos skaitinys dvelkia ramybe ir didybe, tikra Velykų vakaro atmosfera. Prisikėlęs Jėzus ateina pro uždarytas duris, kvepia į savo mokinius, suteikdamas jiems ramybę ir Šventąją Dvasią. Anot Šv. Ignoto Antiochiečio, Viešpats perduoda Bažnyčiai brangų patepimą, kad ji „skleistų pasaulyje nemirtingumo kvapsnį”. Šis patepimas liejasi nuo galvos ant viso kūno, kuris yra Bažnyčia. Panašiai kaip kvapnus...
- [Kristus prisikėlė dėl mūsų vilties](https://homilijos.kristoteka.lt/kristus-prisikele-del-musu-vilties/): „Šlovė Dievui, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvui, kuris iš savo didžio gailestingumo Jėzaus Kristaus prisikėlimu iš numirusių yra atgimdęs mus gyvai vilčiai“ (1 Pt 1, 3). Galimas dalykas, kad apaštalas Petras šiais žodžiais kreipėsi į pirmuosius krikščionis, susibūrusius į Velyknakčio budėjimą ir besirengiančius katechumenų krikštui. Tai buvo nauji, pasaulyje dar neskambėję žodžiai. Žmonėms, pavargusiems nuo...
- [Kančios sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/kancios-sekmadienis/): Sunkiausias klausimas Senojo Testamento autoriams yra visos žmonijos išganymas. Tai drauge ir žmogiškosios kančios problema. Kodėl geras ir mylintis Dievas leidžia mums kentėti? Šis klausimas labai skaudžiai iškilo Jobo knygoje. Senojo Testamento žmonės tikėjo, kad kentėjimas kažkaip susijęs su nuodėme. Iš tiesų patys pirmieji Pradžios knygos puslapiai aiškiai byloja, jog pirmųjų žmonių nuodėmė atvėrė vartus...
- [„Kas iš jūsų be nuodėmės...”](https://homilijos.kristoteka.lt/kas-is-jusu-be-nuodemes/): Praėjusio sekmadienio liturgijoje apmąstėme jaudinančią sūnaus palaidūno istoriją. Šiuo palyginimu Viešpats ragino mus tikėti begaliniu dangiškojo Tėvo gailestingumu ir priimti susitaikinimą su juo per Atgailos sakramentą. Šiandien nuo parabolės pereiname prie tikroviškos istorijos, tačiau tema pasilieka ta pati, tik labiau sutelkta į kristologinį atgailos aspektą. Kiekvienas atleidimas ir susitaikinimas su Dievu vyksta per Jėzų Kristų....
- [Sūnus palaidūnas](https://homilijos.kristoteka.lt/sunus-palaidunas/): Gavėnios meto sekmadienių skaitiniai taip išdėstyti, kad skatintų mus dvasiškai atgimti. Pereitą sekmadienį girdėjome Viešpaties raginimą atsiversti, o šiandien mums rodomas gražiausias tokio atsivertimo pavyzdys. Atrodo, nėra ką pridėti prie šio palyginimo – jis toks aiškus ir įsimenantis. Vis dėlto atkreipkime dėmesį į kai kuriuos palyginimo momentus. Garbingos, turtingos šeimos mylimas sūnus atsiima iš tėvo...
- [Atsiverskite](https://homilijos.kristoteka.lt/atsiverskite/): Pradėjęs savo viešąją veiklą Jėzus aiškiai skelbė, kad jau prisiartino Dievo karalystė: „Atsiverskite ir tikėkite Evangelija”. Šis žodis atsiverskite labai dažnai pasigirsdavo iš Jėzaus lūpų. Štai ir šio sekmadienio Evangelijoje Jėzus net du kartus ištaria: „Bet jei neatsiversite, visi taip pat pražūsite”. Ką šis žodis atsiverskite reiškia mums? Pirmiausia jis ragina perkainoti gyvenimo vertybes. Antra,...
- [Mūsų Taboras](https://homilijos.kristoteka.lt/musu-taboras/): Šiandien Bažnyčios liturgija Jėzų iš dykumos, kur jis 40 dienų rengėsi savo viešajai veiklai, perkelia į Taboro kalną. Čia besimeldžiančio Jėzaus „išvaizda visiškai pasikeitė, o drabužiai pasidarė skaisčiai balti”. Šiame sakinyje žodžiai „besimeldžiančio Jėzaus išvaizda visiškai pasikeitė” teikia gerą progą prisiminti maldą ir jos nuskaistinančią galią. Tačiau jau tiek kalbėta apie maldą. Ar galima pasakyti...
- [Kristaus pasninkas](https://homilijos.kristoteka.lt/kristaus-pasninkas/): Bažnyčia, įvesdama mus į šventą gavėnios metą, primena mums Viešpaties pasninką, kad mes, „žiūrėdami į savo tikėjimo vadovą ir ištobulintoją” (plg. Žyd 12, 1–3), nepailstume ir neapsileistume. „Mes gi turime ne tokį vyriausiąjį kunigą, kuris negalėtų atjausti mūsų silpnybių, bet kaip ir mes, visaip gundytą, tačiau nenusidėjusį” (plg. Žyd 4, 15). Evangelijos pasakojimas apie gundytoją...
- [Dievo išmintis](https://homilijos.kristoteka.lt/dievo-ismintis/): Šio sekmadienio liturginiai skaitiniai yra išminties literatūros pavyzdžiai. Išminties literatūra ypač išsiplėtojo Babilono tremties laikotarpiu (586–538 pr. Kr.). Ši literatūra, sukurta Rašto žinovų ir išminčių, mokė ieškoti gyvenimo prasmės. Siracido knyga yra išminties literatūros pavyzdys. Ji buvo parašyta antrojo amžiaus prieš Kristų pradžioje. To paties šimtmečio pabaigoje knygos autoriaus vaikaitis išsikėlė į Egiptą. Ten jis...
- [Didžiadvasiškumo iššūkis](https://homilijos.kristoteka.lt/didziadvasiskumo-issukis/): Per ilgą krikščionybės istoriją nuolat rūpintasi teisinga doktrina (ortodoksija) ir teisinga gyvensena (ortopraksija). Teologai pripažįsta, jog abu šiuos aspektus sieja glaudus ryšys. Per visą Naująjį Testamentą nuolat parodoma, kad tikėjimas yra meilės artimui pagrindas. Tuo pat metu krikščionis privalo įrodyti savo tikėjimą veiksmais – tai ypač pabrėžia apaštalas Jokūbas. Ortodoksija netenka prasmės be ortopraksijos. Luko...
- [Tikroji laimė](https://homilijos.kristoteka.lt/tikroji-laime/): Jeremijo pateikiama antitezė tarp tikinčiojo ir bedievio gali mums pasirodyti supaprastinta. Ar iš tikrųjų taip yra? Ar ši perskyra atitinka šiuolaikinę mūsų galvoseną? Šiandien kaip ir ankstesniais laikais žmogus privalo daryti aiškius pasirinkimus. Jei jis pasirenka save patį kaip visa ko matą ir vienintelį pažinimo šaltinį, jei Dievas išstumiamas iš žmogaus širdies, kur priimami sprendimai,...
- [Kitokios didybės akivaizdoje](https://homilijos.kristoteka.lt/kitokios-didybes-akivaizdoje/): Šio sekmadienio skaitiniuose matome giliausius religinius išgyvenimus. Žmogus susiduria su Dieviškąja didybe ir suvokia savo misiją. Pirmuoju atveju Izaijo knygoje šį reiškinį atskleidžia gausi simbolika. Dievas vaizduojamas kaip didingas karalius, sėdintis ant aukšto sosto. Serafimai, sparnuotos būtybės, išreiškia jam savo pagarbą. Dviem sparnais šios būtybės dengė savo veidą, kad jų neapakintų Dievo šlovė. Dviem sparnais...
- [Atmetimas ir meilė](https://homilijos.kristoteka.lt/atmetimas-ir-meile/): Nei vienas istorinis Senojo Testamento veikėjas taip labai neprimena Jėzaus kaip Jeremijas. Bažnyčia tai pabrėžia, sugretindama šio sekmadienio liturginius skaitinius. Netrukus po Jeremijo laikų nežinomas pranašas tremtyje parašė eilę poemų, kurias dabar randame Izaijo knygoje. Šiose poemose aprašomas kenčiantis Jahvės tarnas. Kai kurie biblistai mano, kad Jeremijo gyvenimas galėjo pasitarnauti prototipu Izaijo knygos poemoms. Krikščionys...
- [Viešpaties apsireiškimas](https://homilijos.kristoteka.lt/viespaties-apsireiskimas/): Triumfuojanti pranašo giesmė iš Izaijo knygos toli pranoksta vienos tautos, grįžusios iš Babilono vergijos, pasididžiavimą. Jeruzalė vaizduoja visų pasaulio žmonių susitikimą su Dievu. Pasaulio tautos ilgisi miesto, nutvieksto Dievo šlovės. Išminčių žygis yra tarsi pranašystė, veiksmu papildanti žodinę Izaijo pranašystę. Epifanija yra tarsi signalas žmonijai leistis į žygį. Tai impulsas visoms tautoms laukiant šlovingojo Viešpaties...
- [Marijos motinystė](https://homilijos.kristoteka.lt/marijos-motinyste/): Bažnyčios liturgijoje po Kristaus Gimimo dienos minėjimo atskira iškilmė skirta jo Motinai. Bažnyčia pabrėžia glaudų Motinos ir Sūnaus ryšį Išganymo istorijoje. Marija yra tuo pat metu Dievo Motina ir žmonių motina. Gyvendama žemėje Marija buvo susijusi tiek su savo Sūnaus asmeniu, tiek su jo darbu. Vatikano II Susirinkimo konstitucijos Lumen gentium baigiamasis skyrius skirtas „Marijai,...
- [Pagarba šeimoje](https://homilijos.kristoteka.lt/pagarba-seimoje/): Pagarba žmogaus asmeniui yra kertinis žmonių visuomenės akmuo. Kur nėra šios pagarbos, įsigali visokie nusikaltimai, prievartavimai, priespauda. Geroje krikščioniškoje šeimoje pagarba yra gerų santykių prielaida ir priežastis, drauge ir padarinys. Tai yra būtina meilės ryšių plėtojimo sąlyga. Gera šeima savo ruožtu puoselėja pagarbą visiems kitiems visuomenės nariams. Trijuose šio sekmadienio skaitiniuose kalbama apie pagarbą kaip...
- [Kalėdų nakties Mišios](https://homilijos.kristoteka.lt/kaledu-nakties-misios/): Tai, kad Kalėdų proga aukojamos trejos skirtingos Mišios ir skaitomi skirtingi skaitiniai, turi gilią simbolinę prasmę. Vidurnaktį aukojamos Bernelių Mišios simbolizuoja amžinąjį Kristaus gimimą Tėvo prieglobstyje, rytmečio Mišios – Jėzaus gimimą Marijos įsčiose, o dienos Mišios – mistinį Kristaus gimimą tikinčiųjų širdyse.Ankstyviausias Kristaus gimimo šventimas gruodžio 25-ąją anksčiausiai užfiksuotas 336 metais. Ši šventė greitai paplito...
- [Jėzaus genealogija](https://homilijos.kristoteka.lt/jezaus-genealogija/): Autorius: BAŽNYČIOS ŽINIOS Genealogija yra daugiau negu vien vardų sąrašas. Ji nurodo kelią, atvedusį į dabartinį momentą. Tiek Izaijo skaitinys, tiek ištrauka iš Apaštalų darbų pilnutinę prasmę įgyja Mato genealogijos šviesoje. Apaštalų darbai primena mums, jog Dovydui buvo išpranašautas palikuonis, pranoksiantis jį patį. Izaijas primena Abraomui pažadą, kad jis taps didelės tautos tėvu ir turės...
- [Mesijo pažadas](https://homilijos.kristoteka.lt/mesijo-pazadas/): Jonas sutinka Jėzų. Senasis Testamentas susitinka su Naujuoju Testamentu. Šis įvykis užbaigia advento laikotarpį. Nors šie du kūdikiai dar tebėra savo motinų įsčiose, pasakojime jau dvelkia būsimųjų Kalėdų nuojauta. Turime suvokti Luko aprašytų įvykių reikšmingumą. Nepanašu, kad evangelistui rūpėtų aprašyti tik šeimos memuarus ir kūdikio Jėzaus gimimo aplinkybes. Lukas panaudoja šias aplinkybes kaip nuostabaus teologinio...
- [Kantrus laukimas](https://homilijos.kristoteka.lt/kantrus-laukimas/): Kantrus laukimas nėra savaime suprantamas dalykas. Natūralu ko nors laukti, karštai ir netgi nekantriai viliantis greičiau sulaukti. Tačiau šio sekmadienio Evangelija kalba būtent apie kantrų laukimą. Pirmąjį advento sekmadienį mūsų dėmesys buvo sutelktas į viltį, kuri yra pagrindinė šio liturginio laikotarpio tema. Antrąjį advento sekmadienį svarstome, kaip šiandien pritaikyti Jono Krikštytojo žodžius apie viltį. Dievo...
- [Jono skelbimas](https://homilijos.kristoteka.lt/jono-skelbimas/): Per liturginius metus iš Barucho knygos skaitoma tik C ciklo II advento sekmadienį ir per Velyknaktį. Žinoma, kad Baruchas buvo istorinis asmuo, Jeremijo sekretorius. Jis du kartus užrašė pranašo kalbas, nes Judo karalius sunaikino pirmuosius užrašus. Jei ne Baruchas, pasauliui galėjo nelikti nuostabiai jaudinančio religinės literatūros pavyzdžio. Tačiau šiandien skaitoma Barucho knyga, nors išleista jo...
- [Laukimo jausmas](https://homilijos.kristoteka.lt/laukimo-jausmas/): Tesalonika buvo svarbus miestas (Salonikai yra dabartinės Graikijos šiaurės rytuose). Tai buvo antrasis Europos miestas, kurį apaštalas Paulius aplankė savo antrosios misijų kelionės metu apie 49 metus. Išgirdę Pauliaus pamokslus, daugybė šio miesto piliečių tapo krikščionimis. Praslinkus maždaug metams, Paulius rašo šioms bendruomenėms du laiškus, dėkodamas už jų tikėjimą Jėzumi Kristumi. Štai ką jis rašo:...
- [Karalių Karalius](https://homilijos.kristoteka.lt/karaliu-karalius/): Kristaus Karaliaus iškilmė užbaigia liturginius metus. Bažnyčia apokaliptine kalba byloja apie pasaulio pabaigą. Apokaliptika yra tarsi tiltas, susiejantis Senąjį Testamentą su NaujuojuTestamentu, pranašus – su Kristumi. Pranašo Danielio knyga buvo parašyta apie 167 –164 m. prieš Kristų apokaliptinio sąjūdžio pradžioje. Joje vaizduojama, kaip kyla ir žlunga šio pasaulio imperijos, turint omenyje amžinąją karalystę. Jėzus pasitelkia...
- [Tos dienos niekas nežino](https://homilijos.kristoteka.lt/tos-dienos-niekas-nezino/): Viltis yra biblinė dorybė. Bendrąja prasme viltis reiškia pasitikintį laimingos pabaigos laukimą. Bibline prasme viltis yra kupinas pasitikėjimo laukimas, viliantis Dievo karalystės, taikos ir teisybės viešpatavimo Dievo tautoje. Viltingas žmogus tikisi dalyvauti toje Dievo karalystėje. Kokia yra Biblijos viltis? Jai visų pirma būdingas tvirtas tikėjimas, kad Dievas jau „parodė savo rankos galybę”. Ši galinga ranka...
- [Totus tuus](https://homilijos.kristoteka.lt/totus-tuus/): Apaštalų darbų knygoje randame užrašytus Jėzaus žodžius, kurių nėra evangelijose: „Palaimingiau duoti, negu imti” (Apd 20, 35). Šiandieniame skaitinyje susiduriame su Rašto aiškintojais, mokančiais imti, ir suvargusia našle, mokančia duoti. Rašto aiškintojai yra religijos ir maldingumo žinovai. Tarp jų esama uolių Dievo ieškotojų, vienas jų – aprašytas praėjusio sekmadienio skaitinyje: „Tu netoli nuo Dievo karalystės”....
- [Trys meilės dimensijos](https://homilijos.kristoteka.lt/trys-meiles-dimensijos/): Jėzaus laikais žydų Rašto aiškintojai stengdavosi suformuluoti trumpą Įstatymo santrauką, apimančią gausybę įstatymo nuostatų. Galima tai suprasti: norint kruopščiai laikytis Mozės įstatyme užrašytų apie 600 nuostatų, pirmutinė išganymo sąlyga būtų gera atmintis… Uolūs įstatymo tyrinėtojai netgi labai įdomiai siekdavo minčių glaustumo: vienas jų buvo paprašytas pateikti Įstatymo santrauką stovėdamas ant vienos kojos. Toks būdas tikrai...
- [Šventumo planas](https://homilijos.kristoteka.lt/sventumo-planas/): Tikėjimo akimis mes regime ateityje laukiančią šlovingą ateitį, tačiau Viešpaties mums pažadėtas laimingas gyvenimas reikalauja įvykdyti tam tikras sąlygas ir įgyti tam tikrų savybių. Kalbant Biblijos įvaizdžiais, žmogus turi būti aprengtas baltu dorybės drabužiu ir laikyti rankose pergalę ženklinančią palmės šakelę. Ši pergalė pasiekiama per Kristų: tai jis laimi pergalę už savo žmones ir juose....
- [Prašymo maldos pavyzdys](https://homilijos.kristoteka.lt/prasymo-maldos-pavyzdys/): Morkaus evangelijos pasakojimas prasideda keistokai: „Taip jie ateina į Jerichą”. Kitas sakinys: „Iškeliaujant jam su mokiniais ir gausinga minia iš Jericho…”. Iš pirmojo sakinio galėjome tikėtis kokio nors svarbaus Jėzaus tarnystės įvykio šiame mieste. Iš kito sakinio atrodo, jog Jėzus buvo įžengęs į Jerichą vien tam, kad po to iš jo išeitų. Egzegetai aiškina, kad...
- [Pagunda ir triumfas](https://homilijos.kristoteka.lt/pagunda-ir-triumfas/): Meninėje žmonių kūryboje gausybė įvaizdžių liudija nemirtingumo siekimą. Šventajame Rašte taip pat neneigiamas žmogaus troškimas amžinai gyventi. Biblijoje nesumenkinamas nė mirties siaubas. Tačiau tiek gyvenimui, tiek mirčiai dieviškasis Apreiškimas suteikia ypatingą dimensiją. Nuo pirmųjų Pradžios knygos skyrių gyvybė ir mirtis vaizduojamos platesniame bendrystės su Dievu kontekste. Gyvybė nėra vien tik žmogaus judėjimas, mąstymas, jausmai. Gyventi...
- [Liūdnas šventasis](https://homilijos.kristoteka.lt/liudnas-sventasis/): Ar krikščionybė praktiška? Šios dienos Evangelijos skaitinys ne vien retoriškai iškelia šį klausimą. Jėzus liepia turtingam jaunuoliui parduoti visą savo turtą, jei šis nori laimėti amžinąjį gyvenimą. Tačiau jei kiekvienas krikščionis šitaip pasielgtų, – koks tuomet būtų pasaulis? Ne visi Naujojo Testamento tekstai vienodai griežtai reikalauja atsisakyti turtų. Jokūbo laiškas, kuriame aptariami ankstyvosios Bažnyčios narių...
- [Santuoka ir širdies kietumas](https://homilijos.kristoteka.lt/santuoka-ir-sirdies-kietumas/): Tema atrodo tokia akivaizdi, kad sunku ką nors bepridurti. Biblijos mokymas toks tiesus ir aiškus, jog sunku įsivaizduoti, kaip krikščionis galėtų vadintis Kristaus sekėju ir tuo pat metu pripažinti skyrybų ir pakartotinių vedybų galimybę. Tiesa, Jėzus savo pamokyme pripažįsta, kad Mozė leido išimtis. Tačiau, anot Jėzaus, nuo sukūrimo pradžios taip nebuvo. Pirmasis skaitinys iš Pradžios...
- [Skandalas](https://homilijos.kristoteka.lt/skandalas/): Pirmajame skaitinyje pasakojama, kaip pranašystės dovana, kurią anksčiau turėjo tik Mozė, Viešpaties malone suteikiama septyniasdešimčiai seniūnų. Pasirodo, kad du vyrai, nebuvę toje vietoje, kur nusileido dvasia, vis dėlto pranašauja. Kai Jozuė pasiskundžia dėl to Mozei, šis tik pasidžiaugia, kad ir aniems vyrams buvo suteikta dovana. Skaičių knygoje ryški tuometinės bendruomenės hierarchija. Ši knyga išreiškia bendruomenės...
- [Tikroji didybė](https://homilijos.kristoteka.lt/tikroji-didybe/): Pirmoji pranašystė apie kančią ir prisikėlimą buvo skirta visiems. Kas nori sekti Jėzų, privalo atsižadėti savęs ir imti savo kryžių. Antroji ir trečioji pranašystės skirtos mokiniams, tai yra naujosios karalystės pareigūnams. Tuojau po antrosios pranašystės eina scena, kai Zebediejaus sūnūs dalijasi vietas prie Dangaus karalystės sosto. Abiem atvejais Jėzus labai rimtai perspėja. Tai įspėjimas dėl...
- [Kuris kurį subarė?](https://homilijos.kristoteka.lt/kuris-kuri-subare/): Visi biblistai sutaria, jog šio sekmadienio skaitinys yra tarsi visos Morkaus evangelijos šerdis. Tai tarsi viršūnė, apibendrinanti prieš tai pasakotus dalykus, ir įžanga į būsimuosius. Pirmasis skaitinys sutelkia mūsų dėmesį į pastarąjį Evangelijos skaitinio aspektą. Pirmiausia apmąstykime šios dienos skaitinį kaip ankstesnio Morkaus pasakojimo apibendrinimą ir viršūnę. Ankstesniuose Morkaus pasakojimuose Jėzus vaizduotas pirmiausia kaip stebukladarys....
- [Efata](https://homilijos.kristoteka.lt/efata/): Šventasis Raštas kupinas simbolių kalbos. Jame pasakojamos istorijos dažnai turi gilesnę reikšmę, negu atrodo iš paviršiaus. Ši gilesnė, turtingesnė reikšmė liudija Dievo buvimą. Dievas niekuomet nesutalpinamas į baigtinius žmogaus žodžius. Svarbu atsižvelgti į tai, kitaip negalėsime suvokti Biblijos mokymo gelmių. Pirmasis skaitinys yra geras šios simbolių kalbos pavyzdys. Ši knyga buvo parašyta Babilono tremties metais....
- [Lemtinga valanda žmonijai](https://homilijos.kristoteka.lt/lemtinga-valanda-zmonijai/): Autorius: BAŽNYČIOS ŽINIOS Kai kurie asmenys turėjo ypatingos įtakos žmonijos istorijai. Marijos gimimas pasauliui reiškė džiaugsmingą pradžią. Poetas Rabindranatas Tagorė yra pasakęs, jog kiekvienas gimęs vaikas atneša iš Dievo žinią, jog jis vis tebėra nenusivylęs pasauliu. Jei tai galioja kiekvieno vaiko gimimui, tai juo labiau Marijos gimimui. Marijos gimimas reiškia pasauliui viltį ir laimingą virsmą...
- [Geram veiksmui – teisinga intencija](https://homilijos.kristoteka.lt/geram-veiksmui-teisinga-intencija/): „Kokia kita didelė tauta turi taip arti savęs esantį dievą, kaip yra Viešpats, mūsų Dievas, kada tik mes jo šaukiamės?” (Įst 4, 7). Šis tikėjimo šūkis sudaro biblinio monoteizmo pagrindą. Mes tikime vieną ir vienintelį Dievą ne dėl filosofinių išvedžiojimų, bet todėl, kad jis pats mums save apreiškė. Tai viena iš pagrindinių Pakartoto Įstatymo knygos...
- [Susivieniję Kristuje](https://homilijos.kristoteka.lt/susivienije-kristuje/): Iš katalikų žodyno beveik išnyko žodžiai apostazė, erezija ir schizma. Daugeliui reiktų ieškoti tų žodžių prasmės katekizmuose, žodynuose ir enciklopedijose. Kodėl šios sąvokos retai pasirodo mūsų žodyne? Ar nepasitaiko apostazės, erezijos ir schizmos atvejų? O gal oficialioji Bažnyčia vengia kam nors taikyti šiuos apibūdinimus? O gal Bažnyčioje viskas taip chaotiškai sumišę, kad nebeįmanoma atskirti eretikų...
- [Valgyti skirta duona](https://homilijos.kristoteka.lt/valgyti-skirta-duona/): Jono evangelijoje gausu įvaizdžių, prasidedančių formule: aš esu. Aš esu vynmedis, ganytojas, avių vartai, kelias, šviesa, gyvenimas. Šeštajame Jono skyriuje nuolat kartojamas Jėzaus įvaizdis: aš esu duona. Kiekvienas iš minėtųjų įvaizdžių tam tikru aspektu nušviečia Jėzaus būtį ir užduotį. Susidūrus su duonos įvaizdžiu, pirmiausia suvokiama, kad duona palaiko gyvybę, tačiau čia ypatinga tai, kaip toliau...
- [Kaip atrodė Marija?](https://homilijos.kristoteka.lt/kaip-atrode-marija/): Autorius: BAŽNYČIOS ŽINIOS Per Žolinę norisi atkreipti dėmesį ypač į tikėjimą, jog Marija ne šiaip paimta į dangų, bet paimta su kūnu ir siela. Nors Šventajame Rašte tiesiogiai nekalbama apie Marijos iškeliavimą, galima rasti užuominų apie jos kūną. Visų epochų menininkai intuityviai suvokė svarbią tiesą, jog Marija yra unikalaus grožio: Pulchra es. Vėlyvaisiais viduramžiais pamokslininkai...
- [Eucharistija ir Šventoji Dvasia](https://homilijos.kristoteka.lt/eucharistija-ir-sventoji-dvasia/): Jėzaus kalboje Kafarnaumo sinagogoje nuolat kartojasi du tarpusavyje susiję elementai: mano kūnas – mano kraujas; jei nevalgysite – jei negersite. Duonos ir valgymo ženklas atrodo labiau suprantamas, nes jis susijęs su duonos padauginimo įvykiu. Pasvarstykime apie vyno ženklą ir eucharistinio Jėzaus kraujo tikrovę. Tai atveria pneumatinę Eucharistijos dimensiją, Šventąją Dvasią. Pats Jėzus kviečia mus suvokti...
- [Eucharistija ir Trejybė: Tėvas](https://homilijos.kristoteka.lt/eucharistija-ir-trejybe-tevas/): Evangelijos ištrauka mus įvesdina į Jėzaus Eucharistinę kalbą Kafarnaumo sinagogoje. Šioje kalboje įvairiomis variacijomis (kartais pozityviai, kartais negatyviai) kartojamos tos pačios mintys: aš esu gyvybės duona; mano kūnas tikrai yra valgis; kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą. Evangelisto Jono stiliui būdinga plėtoti mintį tarsi spiralėmis ir cikliniais pasikartojimais. Geriau...
- [Atsimainymas – „metamorfozė”](https://homilijos.kristoteka.lt/atsimainymas-metamorfoze/): Autorius: BAŽNYČIOS ŽINIOS Anot religijų tyrinėtojų, Biblijoje pateikiama palyginti nedaug vizijų bei regėjimų – kitose religinėse tradicijose vizijos minimos dažniau. Tačiau šiandienos skaitiniuose susiduriame būtent su regėjimais. Pirmajame skaitinyje iš Danielio knygos kalbama apie „Amžinąjį” ir „žmogaus sūnų”. Danieliaus regėjime minimas Amžinasis yra pats Dievas. Visi jo požymiai liudija amžinumą (balti kaip vilna plaukai), galybę...
- [Liko pakankamai duonos](https://homilijos.kristoteka.lt/liko-pakankamai-duonos/): Didžiulės minios sekė paskui Jėzų. Matydamas žmones, Jėzus jų gailėjo. Tokie buvo praėjusio sekmadienio skaitiniai iš Morkaus evangelijos (Mk 6, 30–34). Toliau kalbama apie duonos padauginimą. Tačiau tai pasakoja jau nebe Morkus, bet Jonas. B liturginio ciklo metais greta Morkaus evangelijos skaitinių įterpiama daugiau skaitinių iš Jono evangelijos negu A (Mato) ir C (Luko) liturginio ciklo metais. Nuo šio sekmadienio šešis...
- [Laiko ženklai](https://homilijos.kristoteka.lt/laiko-zenklai/): Šiek tiek neįprasta, kad naujieji liturginiai metai prasideda ne mums įprastu švelniu pasakojimu apie angelo Gabrieliaus apsilankymą pas Mergelę Mariją, derančiu prie jau uždegamų eglučių ir pasipuošusių Kalėdoms vitrinų, bet pasaulio pabaigos aprašymu, vaizdu, kuris labiau tiktų liturginių metų pabaigos iliustravimui. Visgi Adventas – ne tik mielų prakartėlių lankymas, kreipiantis žmonijos atmintį įsikūnijimo įvykio link, bet taip pat žvilgsnis...
- [Tiek galva, tiek širdimi](https://homilijos.kristoteka.lt/tiek-galva-tiek-sirdimi/): Pagal liturginių metų ciklą šis skaitinys – bent mūsų geografinėje platumoje – sutampa su daugelio atostogomis. Jėzaus paraginti pailsėti mokiniai ieško vietos, kur galėtų pabūti vieni. Apaštalų suplanuotosios „atostogos” yra bendruomeninės: jie kviečiami pabūti drauge tarpusavyje ir drauge su Jėzumi. Ten jie turės laiko ramiai susėsti prie stalo ir pavalgyti. Jei ši Evangelijos ištrauka būtų...
- [Apsiavus kurpėmis ar sandalais?](https://homilijos.kristoteka.lt/apsiavus-kurpemis-ar-sandalais/): Apavas tapo skiriamuoju ženklu, nusakančiu dviejų karmelitų ordino šakų tapatybę. Tačiau netgi ir evangelistai šiuo klausimu nėra visiškai vieningi. Anot Mato, Jėzus draudžia Evangelijos skelbėjui pasiimti apavą ir lazdą (Mt 10, 10). Pasak Morkaus, skelbėjui priklauso avėti kurpėmis ir turėti kelionės lazdą. Kažin koks yra pats seniausias tekstas? Kitais žodžiais tariant – kaip sakė Jėzus?...
- [Kristaus Krikštas – mūsų Krikštas](https://homilijos.kristoteka.lt/kristaus-krikstas-musu-krikstas/): Įprasta, kad krikštijantysis yra viršesnis už krikštijamąjį. Tuomet ką reiškia Jėzaus Krikštas? Evangelistas Morkus, matyt, nenori, kad kiltų neteisingi nusistatymai, esą Jonas Krikštytojas yra galingesnis už Jėzų (o jo laikais daugelis manė Joną esant galingesnį už Jėzų), todėl į Jono Krikštytojo lūpas įdeda šiuos žodžius: „Po manęs ateina galingesnis už mane, – aš nevertas nusilenkęs...
- [Atpažinti Viešpaties ženklus](https://homilijos.kristoteka.lt/atpazinti-viespaties-zenklus/): Kristaus apsireiškimo (žmonių dažnai vadinamą Trijų karalių) šventę žino ir švenčia bene visi. Ji išties reikšminga. Kristaus apsireiškimo šventė pradėta švęsti Rytų Bažnyčioje trečiajame amžiuje. Rytų Bažnyčia šią šventę siejo su Jėzaus Krikštu Jordane. Prisiminkime Evangelijos eilutes: „Tu mano mylimasis Sūnus“ (Mk 1, 11). Šiais žodžiais Tėvas apreiškia, kas yra Jėzus. Jis – Dievo Sūnus....
- [Namų bažnyčia](https://homilijos.kristoteka.lt/namu-baznycia/): Šios dienos skaitiniai kalba apie atsakomybę – vienų kitiems ir Dievui. Pirmajame skaitinyje iš Siracido knygos ypač pabrėžiama vaikų atsakomybė ir pagarba tėvams. Siracido knygos autorius šią pagarbą labai glaudžiai susieja su ketvirtuoju Dekalogo įsakymu gerbti savo tėvą ir motiną (plg. Iš 20, 12). Pagarba tėvams – neatsiejama Sandoros su Dievu dalis. Kitaip tariant, tai...
- [Kristaus gimimas](https://homilijos.kristoteka.lt/kristaus-gimimas/): Krikščionys nuo seno švenčia Kalėdų nakties, ryto ir dienos Mišias. Per kiekvienerias iš jų skaitomi vis kiti Šventojo Rašto skaitiniai. Kalėdų nakties Mišios simbolizuoja amžinąjį Kristaus gimimą iš Tėvo, rytmečio Mišios – Kristaus gimimą iš Marijos, dienos Mišios – Jo mistinį gimimą kiekvieno tikinčiojo širdyje. Šiandien skaitomas Jono evangelijos prologas, kalbąs apie Žodžio įsikūnijimą, Kristaus...
- [Sutikime ateinantįjį](https://homilijos.kristoteka.lt/sutikime-ateinantiji/): Adventas – tai tarsi ėjimas ilgu tuneliu. Nors jo gale matome šviesos pluoštą, bet jis atrodo toks tolimas… Beveik pasiekus tunelio galą, šviesa sustiprėja, tampa ryškesnė. Ir štai kai išeiname į šviesą, aplink mus suspindi naujas pasaulis. Pirmąjį advento sekmadienį buvome raginami budėti, būti budrūs. Eiti advento „tuneliu“ neabejojant, kad įžengsime į garbės spindesį. Antrąjį...
- [Tarp jūsų stovi tas, kurio jūs nepažįstate](https://homilijos.kristoteka.lt/tarp-jusu-stovi-tas-kurio-jus-nepazistate/): Gyvenime daug dalykų neįžvelgiame. Dažnai pačių didžiųjų – Dievo Sūnaus, Dievo karalystės… Gyvenime tiek kartų sutikome Dievą: melsdamiesi, patarnaudami kitiems. Tačiau šiuose susitikimuose Dievas vis likdavo tarsi pasislėpęs nuo mūsų. Gal net mums atrodydavo, kad Dievas mūsų vengia. Juk niekada negalime Jo sau pasiturėti. Negalime pasakyti: „Dabar aš Jį pažinau!“ Keliaudami pas Dievą mes vis...
- [Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus, Evangelija](https://homilijos.kristoteka.lt/jezaus-kristaus-dievo-sunaus-evangelija/): Šiais liturginiais metais mums vadovaus evangelistas Morkus. Morkus kilęs iš Jeruzalės. Paskutiniais Jėzaus gyvenimo metais jis dar tebebuvo paauglys. Vėliau Morkus tapo Pauliaus mokiniu. Tikrai žinoma, kad bendravo su apaštalu Petru ir 60–70 m. po Kr. užrašė gyvą jo liudijimą, t. y. parašė pirmąją iš keturių Evangelijų. Šiandien išgirdome Evangelijos pagal Morkų pradžią. Ji labai...
- [Laukimas ir malonė](https://homilijos.kristoteka.lt/laukimas-ir-malone/): Liturginiai metai – tai visos išganymo istorijos sudabartinimas. Išganymo istorija jau įvyko, bet, kita vertus, ji vis dar vyksta. Kiekvienas liturginių metų laikas akcentuoja kurį nors išganymo istrorijos tarpsnį. Adventas – tai budėjimo ir pažadų išsipildymo laukimo metas. Evangelija pagal Morkų ypač pabrėžia budėjimą. Vien šiandienos skaitinyje raginimą budėti išgirdome net tris kartus. O per...
- [Apsireiškimas Kanoje](https://homilijos.kristoteka.lt/apsireiskimas-kanoje/): Vyno padauginimo stebuklas Galilėjos Kanoje yra taip pat „epifanija“, kuria Jėzus apreiškia savo šlovę pirmiesiems mokiniams. Jėzus dalyvauja vestuvių puotoje drauge su mokiniais. Iš Kanos buvo kilęs vienas iš mokinių – Natanaelis. Galima įsivaizduoti, kaip iš lūpų į lūpas sklido kalbos apie garsėjantį Mokytoją. Puota ir linksmybės truko visą savaitę. Šeimininkams vestuvių džiaugsmą aptemdė vyno...
- [„Mylimasis Sūnus“](https://homilijos.kristoteka.lt/mylimasis-sunus/): Antrasis Izaijas, didis Babilono tremties laikotarpio pranašas, paliko mums keturias poemas apie Dievo išrinktąjį, vadinamą „Viešpaties tarnu”. Šiai šventei parinktas skaitinys iš pirmosios poemos. Šventajame Rašte tarno titulu ne kartą vadinami Dievo tautos vadovai: Abraomas, Izaokas, Jokūbas, Mozė, Dovydas. Ši sąvoka taikoma taip pat visai išrinktajai Dievo tautai. Šio sekmadienio skaitiniui parinkta beveik visa poema....
- [Dangiškoji Jeruzalė](https://homilijos.kristoteka.lt/dangiskoji-jeruzale/): Senosiose Aleksandrijos, Sirijos, Palestinos Bažnyčiose Viešpaties Epifanija buvo švenčiama kaip trejopas paminėjimas, apimantis išminčių pagarbinimą, Kristaus krikštą ir Kanos vestuves. Vakarų Bažnyčioje šventės turinys sutelktas į išminčių pagarbinimą, o Kristaus krikštas ir vestuvės Kanoje minimos kitų sekmadienių liturgijoje. Tertulijonas (apie 160–230 m.) yra pirmasis krikščionių autorius, pavadinęs Evangelijoje minimus išminčius, arba magus, karaliais. Galbūt jis...
- [Žmonijos išaukštinimo šventė](https://homilijos.kristoteka.lt/zmonijos-isaukstinimo-svente/): 431 m. Efezo bažnytiniame Susirinkime Marijai buvo pripažintas Dievo Gimdytojos titulas. Tai nėra vien garbės vardas ar simbolinis titulas. Dievo Gimdytojos titulu iškeliamas Marijos vaidmuo išganymo istorijoje. Šis vardas aiškiai nusako, kas yra Marija. Apmąstydami šį slėpinį gėrimės nuostabiu Marijos išrinkimu bei išaukštinimu. Taip pat suvokiame, kad Viešpats, pasirinkdamas Mariją, išaukštino ir pagerbė visą žmoniją,...
- [Kūdikio pamoka](https://homilijos.kristoteka.lt/kudikio-pamoka/): Per gyvenimą esame girdėję daugybę Kalėdų pamokslų. Visuomet atrodo, kad iš anksto žinome tai, kas gali būti pasakyta apie tą šventę, kurią širdimi suvokiame anksčiau, negu kas nors žodžiais paaiškina jos prasmę. Atrodo, kad šiandien reikia mokytis drauge nutilti, žvelgti į prakartėlę ir leisti prabilti tam šventam reginiui. Mums prieš akis iškylanti Išganytojo gimimo scena...
- [Aušros Žvaigždė](https://homilijos.kristoteka.lt/ausros-zvaigzde/): Visas advento laikotarpis mums gyvai priminė Senąjį Testamentą. Buvo skaitomos ilgesingos pranašystės apie laukiamą Taikos ir Tiesos kunigaikštį, Ramybės karalių. Pranašai vienas po kito kalbėjo apie garbingą ir laimingą išrinktosios tautos ateitį. Išrinktosios tautos vaikai ilgesingai giedojo: „Rasokit dangūs iš savų aukštybių, debesys, lykit lietumi teisybės! Išdžiūvus žemė teatsigaivina ir Atpirkėją mums teišdaigina”. Šios dienos...
- [Visuomet džiaukitės Viešpatyje](https://homilijos.kristoteka.lt/visuomet-dziaukites-viespatyje/): Nuo seno trečiasis advento sekmadienis vadinamas lotynišku žodžiu Gaudete, kuris reiškia „džiaukitės”. Mat šio sekmadienio Mišios pradedamos šv. Pauliaus paraginimu džiaugtis. Apie džiaugsmą kalba ir abu pirmieji skaitiniai bei atliepiamoji psalmė. Nuostabu yra tai, kad šv. Paulius kviečia džiaugtis būdamas kalėjime. Laiške filipiečiams jis rašo: „Visuomet džiaukitės Viešpatyje! Ir vėl kartoju: džiaukitės <…> Viešpats yra...
- [Taisykite Viešpačiui kelią](https://homilijos.kristoteka.lt/taisykite-viespaciui-kelia-2/): Evangelistas Lukas Išganymo vyksmą sieja su pasaulinės istorijos įvykiais. Nurodo daugybę ano meto asmenų: ciesorių Tiberijų, Poncijų Pilotą, Erodą, jo brolį Pilypą. Kam evangelistui prireikė minėti žmones, kurie, rodos, neturi jokio ryšio su Išganymu. Atsaką nesunku surasti: Lukas nori pabrėžti, kad Išganymo istorija vyksta realiame pasaulyje. Evangelistas Lukas savo Evangeliją rašė tada, kai nuo Kristaus...
- [Dvejopas atėjimas](https://homilijos.kristoteka.lt/dvejopas-atejimas/): Pirmuoju advento sekmadieniu pradedame naujuosius liturginius metus. Žodis „adventas” reiškia atėjimą. Tačiau dienos skaitiniuose kalbama apie dvejopą atėjimą. Pirmajame skaitinyje iš pranašo Jeremijo knygos sakoma, kad Dovydo atžala „vykdys šalyje teisybę ir teisę”. Visa Bažnyčios tradicija supranta, jog Jeremijas kalba apie būsimąjį Mesiją, jo istorinį įsikūnijimą. Žydų tauta, laukdama savo Gelbėtojo, ilgesingai giedojo: „Rasokit, dangūs,...
- [Karalius, Mesijas ir Viešpats](https://homilijos.kristoteka.lt/karalius-mesijas-ir-viespats/): „Malonė ir ramybė jums <…> nuo Jėzaus Kristaus, ištikimojo liudytojo, mirusiųjų pirmagimio, žemės karalių valdovo”. Jonas, Apreiškimo knygos pradžioje sveikindamas Bažnyčias, įveda mus į Kristaus karalystės slėpinį. Ši karalystė yra slėpinys, nes ji ne tokia kaip kitos; juk ir Kristus nėra toks karalius kaip kiti. Mokydamas savo viešojo gyvenimo metais Jėzus nuolat atsižvelgė į pavojų,...
- [Gailestingumo Motina](https://homilijos.kristoteka.lt/gailestingumo-motina/): Per Gailestingumo Motinos šventę prieš akis iškyla maloningasis Aušros vartų Marijos atvaizdas, apimantis Marijos dvasinio kelio santrauką nuo Apreiškimo metu ištarto „Tebūnie” iki paskutinių nuo kryžiaus ištartų Jėzaus žodžių įsidėjimo į širdį. Elzbietos palaiminimas, ištartas Marijai aplankymo metu, diena iš dienos tikrai pildėsi jos žemiškojo gyvenimo kelyje. Golgotoje Jėzaus ištartas „Atlikta” reiškė abiejų – Sūnaus...
- [Bažnyčių motina](https://homilijos.kristoteka.lt/baznyciu-motina/): Didžiojo krikščionybės jubiliejaus proga atnaujintame Laterano bazilikos fasade matyti ryškus užrašas Omnium Ecclesiarum urbis et orbis Mater et Caput (visų Romos miesto ir pasaulio bažnyčių motina ir galva). Ne Šv. Petro bazilika yra paties aukščiausio rango katalikų bažnyčia pasaulyje, bet Šv. Jono bazilika Laterane. Čia daugiau kaip tūkstantmetį buvo Romos popiežių sostas. Dar ir šiandien...
- [Rimties ir paguodos diena](https://homilijos.kristoteka.lt/rimties-ir-paguodos-diena/): Šiandien pavartę gedulinių skaitinių knygą randame daug mielų mūsų širdžiai žodžių. Štai kupini vilties Pauliaus žodžiai: „Broliai! Jei Dievas už mus, tai kas prieš mus?! Jeigu jis nepagailėjo nė savo Sūnaus, bet atidavė jį už mus visus kaipgi jis ir visko nedovanotų kartu su juo?! Kas bekaltins Dievo išrinktuosius? Juk Dievas išteisina! Tai kas pasmerks?...
- [Visi šventieji](https://homilijos.kristoteka.lt/visi-sventieji-2/): Kaip gera, kad Bažnyčia kartą per metus primena visus šventuosius. Tą dieną sužinome, kad be kanonizuotų šventųjų, įrašytų Bažnyčios kalendoriuose ir kitose knygose, yra daugybė dangaus gyventojų, kurių vardų niekas nežino. Šv. Jonas Apreiškimo knygoje rašo: „Tuomet aš regėjau: ‘štai milžiniška minia, kurios niekas negalėjo suskaičiuoti, iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų’”. Kodėl Jonas...
- [Praregėjimas](https://homilijos.kristoteka.lt/praregejimas/): Šiandien neregio išgydymo stebuklui suteikime kitą – dvasinę prasmę. Išgydęs akląjį Bartimiejų Jėzus jam tarė: „Eik, tavo tikėjimas išgelbėjo tave”. Tai rodo, kad stebuklas pirmiausia įvyko neregio sieloje. Tai tikėjimo malonės stebuklas. Juk pats Jėzus šį išgydimą priskiria tikėjimui. Jeigu Bartimiejus nebūtų įtikėjęs, jis ir būtų likęs aklas. Tikėjimas jam sugrąžino šviesą. Kas suskaičiuos, kiek...
- [Tikroji meilė – tarnavimas](https://homilijos.kristoteka.lt/tikroji-meile-tarnavimas/): Šios dienos Evangelija glaudžiai susijusi su Kristaus žodžiais apie kančią ir prisikėlimą. Šiandien vėl girdime žodžius apie kančių taurę. Kaip iš Evangelijos matome, apaštalai kol kas dar svajoja apie pasaulinę galybę. Jokūbas ir Jonas savo vaizduotėje jau mato galingą Kristaus karalystę su daugybe pavaldinių ir tarnų. O kad jie šioje karalystėje gautų garbingas tarnystes! Neslėpdami...
- [Tikrasis turtas](https://homilijos.kristoteka.lt/tikrasis-turtas/): Šio sekmadienio skaitiniai kviečia išsivaduoti iš turto hegemonijos ir atsigręžti į neprilygstamą vertybę – Dievą. Evangelija pasakoja apie jaunuolį, kuris ieško aiškaus kelio į amžinąjį gyvenimą. Rodos, jam nieko netrūksta: sveikas, turtingas, nuo pat jaunystės laikosi Dievo įsakymų. Vis dėlto jo sieloje kažkas nematomas trukdo išgyventi pilnutinę ramybę. Ko gi trūksta šiam jaunuoliui? Kas atvedė...
- [Santuoka](https://homilijos.kristoteka.lt/santuoka/): „Dievas sutvėrė žmogų, panašų į savo paveikslą, sutvėrė juos kaip vyrą ir moterį ir palaimino sakydamas: ‘būkite vaisingi ir dauginkitės, ir pripildykite žemę’“ (Pr 1, 17). Šiais paprastais žodžiais pirmoji Šventojo Rašto knyga grindžia pirminę žmonių bendruomenę – šeimą. Tai paprasti Šventojo Rašto žodžiai, tačiau jie byloja apie nepaprastai reikšmingą dalyką – apie svarbiausią žmonijos ląstelę...
- [Kiek bus išgelbėtų](https://homilijos.kristoteka.lt/kiek-bus-isgelbetu/): Senajame Mozės įstatyme randame nemažai įvaizdžių, kurie tarsi atsikartoja Naujajame. Antai pirmajame skaitinyje girdėjome apie Mozės suteiktą pranašystės dvasią 70 vyrų. Tačiau pasirodo, kad tos dvasios gavo ir du vyrai, nebuvę prie Mozės. Ir jie ėmė pranašauti. Kai apie tai buvo pranešta Mozei, jis neišreiškė nepasitenkinimo, bet palinkėjo visai tautai gauti tos dvasios. Panašų įvykį...
- [Pamoka apie didybę](https://homilijos.kristoteka.lt/pamoka-apie-didybe/): „Kas trokšta būti pirmas, tebūnie paskutinis ir visų tarnas”. Šis paradoksaliai skambantis pamokymas mums atskleidžia Jėzaus slėpinį. Jis yra Dievo Išmintis, nužengusi pas žmones pamokyti juos tikrojo gyvenimo kelio. Būti išmintingam reiškia suprasti gyvenimą įprasminantį tikslą ir žinoti kelią į šį tikslą. Jėzus savo aiškiu ir praktišku pamokymu rodo mums išminties siekimo kelią ir sykiu...
- [Meilės ir išpažinimo ženklas](https://homilijos.kristoteka.lt/meiles-ir-ispazinimo-zenklas/): Iki Kristaus laikų kryžius buvo bausmės ir paniekinimo priemonė – nusikaltėliai būdavo nukryžiuojami. Krikščionims kryžius yra Dievo meilės ir išpažinimo ženklas, išganymo priemonė. Kryžius aukštinamas ir garbinamas vien todėl, kad ant jo buvo išaukštintas Jėzus. Meilė nebūtinai privalo būti sunki, nebūtinai kiekviena jos apraiška tiesiogiai susijusi su auka. Vis dėlto auka labiausiai atskleidžia meilės mastą....
- [Kurčnebylio išgydymas](https://homilijos.kristoteka.lt/kurcnebylio-isgydymas/): Keturiose evangelijose pateikta 35 stebuklų aprašymai, iš jų penki demonų išvarymai, 18 ligonių išgydymų, trys prikėlimai iš numirusiųjų ir 9 gamtos stebuklai. Iš sudėtingų egzegetinių svarstymų verta išskirti keturias pagrindines sritis. Pirmoji: ar Jėzus iš tikrųjų darė stebuklus? Teigiamai į šį klausimą atsakyti ragina ne tik daugybė Biblijoje aprašytų stebuklų, bet taip pat I amžiaus...
- [„Klausykitės“](https://homilijos.kristoteka.lt/klausykites/): Šį sekmadienį vėl susirinkome pasisemti stiprybės prie Viešpaties stalo. Privalome sąžiningai pripažinti sau, kad net nuolatinis dalyvavimas Eucharistijoje nepatobulina mūsų taip greitai, kaip pageidautume. Kokia tos žmogiškos silpnybės priežastis? Čia kaltas ne mūsų dvasinis maistas: tiek Dievo žodis, tiek eucharistinė Duona mus tikrai veiksmingai maitina. Kas kita yra šį maistą įsisavinti. Klausimą kelti reikėtų taip:...
- [Pasirinkimo laisvė](https://homilijos.kristoteka.lt/pasirinkimo-laisve/): Šį sekmadienį Senojo Testamento ir Evangelijos skaitiniai ypač papildo vienas kitą. Abiejuose skaitiniuose svarstoma dramatiška pasirinkimo galimybė: laisvė priimti arba atmesti Dievą. Jozuės knygos pabaigoje vaizduojamos Izraelio gentys, galiausiai įveikusios savo priešus ir pasiekusios Pažado žemę. Tauta, susibūrusi savo vadovo Jozuės akivaizdoje, klauso pasakojimo apie išganymo įvykius nuo Abraomo laikų. Išrinktosios tautos istoriją siejanti gija...
- [Išminties puota](https://homilijos.kristoteka.lt/isminties-puota/): Dievo troškimas būti su savo tauta nereiškia jo silpnumo ar priklausomybės. Viešpats yra visų dalykų Kūrėjas ir visiškai nieko nestokoja. Absoliučią Dievo didybę ir šlovę išreiškia Biblijoje aprašytos teofanijos, arba Dievo apsireiškimai. Pavyzdžiui, Išėjimo knygos 19 skyriuje aprašytas Dievo pasirodymas ant Sinajaus byloja apie dieviškąjį slėpinį ir kelia pagarbią Viešpaties baimę. Taip pat galime prisiminti,...
- [Šlovingasis „tebūnie”](https://homilijos.kristoteka.lt/slovingasis-tebunie/): Šiandien švančiame pergalės prieš mirtį dieną. Šią pergalę Jėzus laimėjo Velykų dieną, o šiandien į ją įsilieja jo Motina. Kaip ir per visas kitas Marijos šventes ji pasirodo visiškoje vienybėje su savo Sūnumi, trokštanti ištikimai vykdyti Jėzaus Motinos vaidmenį. Kadaise ši šventė vadinta Marijos Užmigimu. Užmigimo sąvoka nurodo Marijos žemiškojo gyvenimo pabaigoje įvykusį mirties slenksčio...
- [Dievas gelbėtojas](https://homilijos.kristoteka.lt/dievas-gelbetojas/): Naujajame Testamente titulas „Gelbėtojas” taikomas tiek Tėvui, tiek Jėzui Kristui. Visame Šventajame Rašte Dievas Tėvas vaizduojamas ne tik kaip Kūrėjas, bet taip pat kaip Gelbėtojas. Net pati Dievo kūryba įgyja naują prasmę jo gelbstinčios veiklos šviesoje: „Aš esu Viešpats, be manęs kito gelbėtojo nėra” (Iz 43, 11). Mums labiau įprasta Gelbėtoju vadinti Jėzų. Drauge su Samarijos...
- [Duona – Dievo žodis](https://homilijos.kristoteka.lt/duona-dievo-zodis/): Tik atvira tikėjimui širdis gali priimti tikėjimo teiginį apie gyvybės duoną, kuri yra maistas ne tik kūnui, bet taip pat Dvasiai. Menko tikėjimo žmonės, „mažatikiai” (Mt 16, 8), nepajėgia peržengti šio tikėjimo slenksčio. Jėzui jau ne kartą teko pabarti savo mokinius, kad jie mokyme apie gyvenimo duoną nesugeba įžvelgti gilesnės dvasinės tikrovės. Jis kalbėjo apie „fariziejų...
- [Eucharistija pasotina](https://homilijos.kristoteka.lt/eucharistija-pasotina/): Apaštalas Paulius primygtinai ragina mus „sergėti dvasios vienybę“. Viena vertus, toks raginimas reiškia, kad vienybė yra dovanota; kita vertus, šią dovaną reikia branginti, nes ją galima prarasti. Esame pašaukti į „vieną savo pašaukimo viltį“– Paulius septynis kartus pakartoja žodį „vienas“. Apaštalas Paulius vardija sąlygas Jėzaus dovanotai vienybei pasiekti: „vienas Viešpats, vienas tikėjimas, vienas krikštas“. Jėzus,...
- [Tarsi avys be piemens](https://homilijos.kristoteka.lt/tarsi-avys-be-piemens/): Šį sekmadienį evangelistas Morkus parodo mums Jėzų, apsuptą didžiulės minios. Minia kelia gailestį, nes atrodo „tarsi avys be piemens”. Ši Jėzaus užuojautos sulaukusi minia yra visų laikų pasaulio įvaizdis. Jis tinka ir pranašo Jeremijo laikams – ką tik skaitėme jo žodžius apie išblaškytas kaimenės avis, – ir mūsų dienoms. Ar tai reiškia, kad pasaulyje vyrauja...
- [Mokiniai – apaštalai](https://homilijos.kristoteka.lt/mokiniai-apastalai/): Užsienio šalių ambasadoriai dažnai gerbiami labiau negu savo šalies piliečiai. Pagarba ambasadoriui reiškia pagarbą šaliai, kuriai jis atstovauja. Žmonijos istorijoje nuo seno įsitvirtino įgalioto pasiuntinio sąvoka. Kiekvienai politinei ar socialinei struktūrai kas nors atstovauja. Tautai ar kitai didelei žmonių grupei dažnai tiesiog neįmanoma pareikšti savo valią, jei nėra jai atstovaujančių asmenų. Nuostabu, kad Dievas pasinaudojo...
- [Pranašo dalia](https://homilijos.kristoteka.lt/pranaso-dalia/): Šiandienos skaitinių tema yra pranašo dalia ir jo tykantys pavojai. Pranašas, paprastai skelbdamas nepopuliarius dalykus, susilaukia nepalankios, net priešiškos klausytojų reakcijos. Jis ne pats pasirenka tokią dalią: pranašą į tarnystę pašaukia Viešpats. Pirmajame skaitinyje vaizduojamas pranašo Ezekielio pašaukimas. Ankstesnėse, neįtrauktose į šį skaitinį eilutėse perteiktas regėjimas, kaip Dievas apleidžia Jeruzalę ir šventyklą. Tai įspėjimas, kad...
- [Neatskiriama pora](https://homilijos.kristoteka.lt/neatskiriama-pora/): Apaštališkosios Bažnyčios kontūrai ryškiausiai atsiskleidžia poroje asmenų, kuriuos sunku įsivaizduoti dar skirtingesnius; drauge ši pora krikščionims yra neišskiriama – tai Petras ir Paulius. Iškalbingai byloja ikonografiniai atributai šių šventųjų atvaizduose: Petras – su raktu, o Paulius – su kalaviju. Petras – paprastas žmogus iš liaudies, žvejys be didesnio išsilavinimo. Pašauktas tapti Viešpaties mokiniu, turi mokytis...
- [Naujosios sandoros ženklas](https://homilijos.kristoteka.lt/naujosios-sandoros-zenklas/): Šiandien švenčiame Eucharistijos, arba Švenčiausiojo Sakramento, šventę. Eucharistija atskleidžia Kristaus slėpinį daugeliu aspektų. Ji yra Jėzaus kančios atminimas. Biblijos kalboje atminimas reiškia ne vien paprastą praeities priminimą. Atminimas yra konkreti tikrovė, kurios dėka praeitis išlieka gyva dabartyje. Taip Velykų šventimas yra išsivadavimo iš Egipto vergovės atminimas. Įvykio atminime skelbiama jo išliekamoji prasmė: praeities įvykis atminimo...
- [Esame Dievo vaikai](https://homilijos.kristoteka.lt/esame-dievo-vaikai/): Žmonės įvairiai suvokia Dievą. Vieniems jis yra hipotezė, paaiškinanti visatos reiškinius, gyvosios gamtos paslaptis. Kitiems Dievas yra tolima tikrovė, beveik neturinti realios įtakos gyvenimui. Tai nelyginant per teleskopą matoma Saturno planeta. Galima nugyventi visą gyvenimą, beveik nieko apie ją nežinant. Yra žmonių, kurie džiaugiasi Dievo dovanomis tarsi saulės spinduliais. Nors tai gaivina tikėjimą, jų pasaulėvaizdyje...
- [Kristaus kūno gimimas](https://homilijos.kristoteka.lt/kristaus-kuno-gimimas/): Septynias savaites po Velykų džiaugiamės Kristaus pergale prieš mirtį: šventėme Prisikėlusiojo įžengimą į dangiškąją šlovę, dėkojome už mums duotą pažadą taip pat dalyvauti toje garbėje. Per Sekmines švenčiame Velykų slėpinio pilnatvę. Nors Sekminės užbaigia Velykų laikotarpį, ši šventė yra labiau pradžia negu pabaiga. Švenčiame Bažnyčios gimimą. Bažnyčios gimimas pirmiausia yra istorinis įvykis, aprašytas Apaštalų darbų...
- [Viešpaties išaukštinimo šventė](https://homilijos.kristoteka.lt/viespaties-isaukstinimo-svente/): Jėzaus žengimas į dangų užbaigia jo žemiškojo gyvenimo įvykių seką. Per liturginių metų ciklą išgyvename Jėzaus gimimą, vaikystę, viešąją tarnystę. Po Velykų prisikėlęs Viešpats daugelį kartų pasirodė apaštalams ir kitiems mokiniams, stiprindamas jų tikėjimą. Šiandien Jėzus paskutinį kartą susitinka su mokiniais, paskelbia apie savo būsimą grįžimą. Tai tarsi triumfo apoteozė, vainikuojanti gyvenimą, kuris, atrodo, buvo...
- [Meilė – ne tik jausmas](https://homilijos.kristoteka.lt/meile-ne-tik-jausmas/): Dievo meilė ateina į pasaulį per jo Sūnų. Sūnus skleidžia šią meilę mums, o mes privalome ją dalyti kitiems: „Kaip mane Tėvas mylėjo, taip ir aš jus mylėjau. Pasilikite mano meilėje!” Tiek Jono evangelijoje, tiek laiškuose panašiai žvelgiama į Dievo meilės slėpinį. Evangelisto Jono įžvalgos nė kiek nesumenkina apaštalo Pauliaus minčių ar sinoptinių evangelijų aprašymo....
- [Vienybė ir augimas](https://homilijos.kristoteka.lt/vienybe-ir-augimas/): Biblinė religija reikalauja tikinčiųjų bendruomenės vienybės. Vienybė yra būtina dvasinio augimo sąlyga. Net tamsiausiais Izraelio istorijos laikotarpiais, kai atrodydavo, kad visa tauta išblaškyta po pasaulį, jos išlikimą garantavo bendruomenės „likutis”. Tai buvo tarsi būtina sėkla ateičiai. Naujajame Testamente bendruomenės vienybė ypač akcentuojama Apaštalų darbų knygoje. Knygos pradžioje keletą kartų vaizdžiai kalbama apie jaunos Bažnyčios augimą:...
- [Ganytojas ir avinėlis](https://homilijos.kristoteka.lt/ganytojas-ir-avinelis/): Gimstančiai Bažnyčiai Jėzaus vardas yra galybės ir šviesos šaltinis. Apaštalai kalba Jėzaus vardu, o jų žodžiai pilni tikrumo ir paveikūs. Apaštalų žodis ne tik skelbia išganymą, bet ir gydo – vykdo tai, ką ženklina. Iš pradžių primygtinis Jėzaus vardo pabrėžimas mus gali stebinti. Kodėl skelbiama, kad jo vardas gelbsti ir kad nėra „kito vardo, kuriuo...
- [Šventojo Rašto pamoka](https://homilijos.kristoteka.lt/sventojo-rasto-pamoka/): Tikime, kad Šventojo Rašto autoriai ir sudarytojai patyrė dieviškąjį įkvėpimą, nevaržiusį jų žmogiškosios laisvės ir individualios raiškos. Tai skiriasi nuo „įkvėpimo“, apie kurį kalba menininkai. Dieviškasis įkvėpimas padaro Bibliją Dievo žodžiu, pasižyminčiu galia ir gebėjimu išsaugoti tiesą. Dar viena Dievo žodžio savybė yra stebėtinas vientisumas. Vienovė nebūtų nuostabi, jei į šiuos dieviškuosius Raštus nebūtų sudėta...
- [Ramybė ir atleidimas](https://homilijos.kristoteka.lt/ramybe-ir-atleidimas/): Ramybės dovana neatskiriamai susijusi su įgaliojimu atleisti nuodėmes. Ramybė įmanoma tik susivienijus tikėjimu ir meile su Viešpačiu. Biblinė ramybės samprata apima dinamišką tikrovę, kupiną Dievo palaiminimų, taip pat pilnatviškos bendrystės su Dievu ir tarpusavyje. Į visą išganymo istoriją galima pažvelgti kaip į ramybės troškimą. Šventojo Rašto pasakojimo pradžioje vaizduojama, kaip pažeisti santykiai tarp vyro, moters...
- [Siekti šlovės slėpinio](https://homilijos.kristoteka.lt/siekti-sloves-slepinio/): „Jūsų gyvenimas su Kristumi yra paslėptas Dieve <…>. Siekite to kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje”. Šis apaštalo Pauliaus raginimas iš Laiško kolosiečiams skirtas mums šiandien, kai giedame „Aleliuja” ir džiūgaujame, tikėdami Jėzaus prisikėlimu. Apaštalas Paulius moko mus kaip ir ko turime siekti. Tuo pačiu tai klausimas mums: ar siekiame ir ieškome Kristaus, kurį...
- [Atiduotas ir atsidavęs](https://homilijos.kristoteka.lt/atiduotas-ir-atsidaves/): Dar ne Velykos. Šiandien įžengiame į Velykų slėpinį per Verbų procesiją. Kaip ir kiekviena liturginė procesija ji mums primena, kad žemėje esame keleiviai kelyje į Dievą. Vienintelė mūsų buveinė, tikroji tėvynė yra Dievo, mūsų Tėvo karalystė. Verbų procesiją sudaro Jėzaus sekėjai, regintys jame Viešpaties Palaimintąjį, ateinantį atkurti savo tautoje Dievo karalystę. Pačiam Jėzui įžengimas į...
- [Pašlovinimo valanda](https://homilijos.kristoteka.lt/paslovinimo-valanda/): Artėja Kristaus kančios minėjimo laikas. Sinoptinėse evangelijose Jėzaus kančia ir mirtis aprašoma vaizdingesnėmis detalėmis negu Evangelijoje pagal Joną. Jono sampratoje kančia, mirtis ir prisikėlimas sudaro vieną visumą, kurią evangelistas įvardija kaip „pašlovinimą”. Sūnus pašlovina Tėvą klusnumu iki mirties, o Tėvas Sūnų, jį prikeldamas iš numirusiųjų. „Atėjo valanda”. Šiais iškilmingais žodžiais Jėzus atsako Andriejui ir Pilypui,...
- [Nikodemo kelias](https://homilijos.kristoteka.lt/nikodemo-kelias/): Praėjusio sekmadienio Evangelija apie prekeivių išvarymą iš šventovės parodo, kad Jėzaus įžengimas į žmogiškąjį gyvenimą ženklinamas radikaliais, kartais nelauktais ir skausmingais pokyčiais. Šiandienos Evangelija taip pat pateikia iššūkį apsispręsti. Jėzaus mirtis ir prisikėlimas nėra tolimi mažareikšmiai įvykiai. Mūsų pačių gyvenimas ir mirtis priklauso nuo to, kaip žvelgsime į iškeltą ant kryžiaus Jėzų. Šiandien Dievo žodis...
- [Naujoji šventovė](https://homilijos.kristoteka.lt/naujoji-sventove/): Pagarbi Dievo Karalystės nuovoka dvelkia iš kiekvieno Naujojo Testamento puslapio. Tai yra varomoji jėga, grindžianti kiekvieną Jėzaus žodį ar veiksmą, netgi paradoksaliausiai skambančius jo teiginius. Dievo karalystėje visi dalykai įgyja naują prasmę, ji reiškia Viešpaties veikimo pirmenybę suvienijant pasaulį, sutaikinant visus dalykus jo Sūnuje ir atkuriant santykių pilnatvę su žmonėmis ir tarp žmonių. Kadangi pasaulis...
- [Tikėjimo iššūkis](https://homilijos.kristoteka.lt/tikejimo-issukis/): Pasakojimas apie Abraomo auką daugeliui seniai girdėtas, tačiau kaip tik ta paviršinė pažintis gali trukdyti įžvelgti gilesnę šios istorijos prasmę. Pradžios knygos pasakojime keletą kartų kartojamas žodis „sūnus”. Dievas svariai taria kiekvieną žodį, liepdamas Abraomui: „Paimk savo sūnų, savo vienatinį sūnų Izaoką, kurį tu myli, nueik į Morijos kraštą”. Abraomas į tai atsiliepia, atrodytų, nejautriai...
- [Nauja pradžia](https://homilijos.kristoteka.lt/nauja-pradzia/): Esame įpratę sieti gavėnią su atgaila. Šį svarbų liturginių metų laikotarpį galime suvokti ir kaip naują pradžią. Skaitinyje iš Pradžios knygos pasakojama apie Sandorą, kurią Dievas sudarė su Nojumi ir jo sūnumis pasibaigus pragaištingam tvanui. Būsimąją sandorą galima taip pat įžvelgti pirmiesiems žmonėms skirtuose Dievo palaiminimo žodžiuose (Pr 1, 28–30). Tvanas suprantamas kaip reakcija į žmonijos...
- [Dieviškasis Jaunikis](https://homilijos.kristoteka.lt/dieviskasis-jaunikis/): Senovėje dviejų šalių ar asmenų sutartys ar sandėriai paprastai būdavo palydimi iškilmingomis apeigomis. Dažnai šiose apeigose vartotas kraujas reikšdavo, jog tos sutartys ar sandoros traktuojamos labai rimtai. Izraelis nebuvo išimtis tarp kitų tautų. Paskelbus Sandorą, nustatančią Izraelio kaip naujosios Dievo tautos gyvenimą (Iš 20–23), Mozė apšlakstė krauju altorių, simbolizuojantį Dievą ir žmones. Ši apeiga paženklino naują...
- [Mesijo paslaptis](https://homilijos.kristoteka.lt/mesijo-paslaptis/): Morkaus evangelijai, be kita ko, būdinga tai, kad Jėzus dažnai išgydytuosius įspėja neskelbti to viešai. Biblistai šią ypatybę vadina „Mesijo paslaptimi”. Šiandienos skaitinyje randame vieną tokios paslapties pavyzdį – išgydęs raupsuotąjį Jėzus liepia jam niekam apie tai nepasakoti. Oficialioji ir lengviausiai paaiškinama tokio draudimo dingstis – išvengti neteisingo Jėzaus misijos suvokimo. Jėzus žinojo, jog daugelis...
- [Evangelija kenčiantiems](https://homilijos.kristoteka.lt/evangelija-kenciantiems/): Evangelizacija yra ypatingas Bažnyčios pašaukimas. Evangelizuoti tiesiog privalome, jei norime išlikti krikščionys. Evangelizacijos būtinybė aiškiai suformuluota popiežiaus Pauliaus VI apaštališkajame paraginime Evangelii nuntiandi. Apaštalas Paulius rašo: „Kad aš skelbiu Evangeliją, tai neturiu pagrindo girtis, nes tai mano būtina prievolė, ir vargas man, jei neskelbčiau Evangelijos!” Apaštalas sako, kad jis tiesiog negalėtų gyventi neevangelizuodamas. Nors iš...
- [Aukos slėpinys](https://homilijos.kristoteka.lt/aukos-slepinys/): Kristaus paaukojimo šventė švęsta nuo pirmųjų krikščionybės amžių. Yra istorinių patvirtinimų, jog III amžiuje ji švęsta Jeruzalėje, praslinkus keturiasdešimčiai dienų po Kristaus Apsireiškimo. Vakarų Bažnyčioje ši šventė vadinta įvairiai: Susitikimo, Šventojo Simeono diena. Vėliau šventėje buvo labiau akcentuojama Mergelė Marija ir ji buvo vadinama Apsivalymo švente. Popiežiaus Paulius VI potvarkiu 1970 m. šventė pavadinta Jėzaus...
- [Pradėti iš naujo](https://homilijos.kristoteka.lt/pradeti-is-naujo/): Kiekvienam krikščioniui būtina nuolat atsiversti. Atsivertimas nėra tik vienkartinis įvykis, lemtingas atsigręžimas į Dievą. Kasdienybėje atsiversti – tai apsispręsti vėl iš naujo žengti Dievop mažais, dažnai išoriškai nepastebimais žingsneliais. Tikram atsivertimui būtina įsisąmoninti, jog pats Dievas kviečia mus keisti gyvenimą. „Ninevės žmonės patikėjo Dievu”. Jie suprato, kad pranašas Jona skelbia ne savo išgalvotą žinią, bet...
- [Viešpaties pašaukimas](https://homilijos.kristoteka.lt/viespaties-pasaukimas/): Pirmųjų mokinių pašaukimo sceną Jono evangelijoje atveria Krikštytojo pakartotinas liudijimas: „Štai Dievo Avinėlis”. Krikštytojas šiuo liudijimu atkreipia savo mokinių dėmesį į ateinantį Jėzų. Viešpats į kiekvieną prabyla unikaliai ir asmeniškai. Berniukui Samueliui pažinti jį šaukiantį Viešpaties žodį padėjo kunigo Elio patirtis. Kito sekmadienio Morkaus evangelijos skaitinyje vaizduojamas pirmųjų mokinių Simono ir Andriejaus, Jokūbo ir Jono...
- [Mūsų Jordanas](https://homilijos.kristoteka.lt/musu-jordanas/): Viešpaties Krikšto šventė toliau plėtoja velykinę Viešpaties Gimimo ir Apsireiškimo prasmę. Kalėdos, išminčių apsilankymas prie Kūdikio lopšio, Jėzaus Krikštas yra ne tik istorinio Jėzaus gyvenimo epizodai, bet Velykų slėpinio etapai. Kiekvienoje iš šių švenčių galima įžvelgti sąsają su pagrindiniu liturginių metų slėpiniu: Jėzaus mirtimi ir prisikėlimu, taip pat jo atėjimu laikų pabaigoje. Kristaus Krikštas Jordane...
- [Išminčių pamokos](https://homilijos.kristoteka.lt/isminciu-pamokos/): Žydų karaliaus ieškoję išminčiai iš Rytų šalies nebuvo visažiniai. Sekdami paslaptingą žvaigždę jie pirmiausia nuvyko pas karalių Erodą. Naujagimio karaliaus, žinoma, dera ieškoti karaliaus rūmuose. Tačiau kiekvienas Jeruzalės praeivis būtų galėjęs papasakoti apie mieste tvyrojusią įtarumo, skundų ir smurto atmosferą. Karalius Erodas be atodairos šalino iš kelio visus bent numanomus konkurentus į karališkąjį sostą. Būdamas...
- [Nuostabus vardas](https://homilijos.kristoteka.lt/nuostabus-vardas/): Mūsų lūpose labai įprastai skamba kreipinys „Šventoji Marija, Dievo Motina”. Marija iš Nazareto savo žemiškojo gyvenimo tarpsniu, žinoma, nebuvo taip vadinama. Prireikė keturių šimtmečių, kad Bažnyčia Efezo Susirinkime 431 metais galėtų suformuluoti savo tikėjimą ir Mariją pavadinti Theotokos, Dievo Gimdytoja. Stabmeldiškų religijų apsuptis kėlė pavojų, kad, pavadinus žmogiškąją būtybę Dievo Motina, šis tikėjimo teiginys bus...
- [Jėzus – prieštaravimo ženklas](https://homilijos.kristoteka.lt/jezus-priestaravimo-zenklas/): Nors dailininkai kartais vaizduoja idilišką Šventosios Šeimos gyvenimą saugiame namų židinyje, Šventojo Rašto liudijime nekalbama apie jaukią, saugią ir nerūpestingą būseną. Jėzaus paaukojimo šventykloje metu nubrėžiamos šios ypatingos šeimos kelio gairės. Juozapas ir Marija nepriekaištingai laikosi Mozės įstatymo nuostatų, tačiau tai daro ne dėl atlygio už teisų elgesį. Iš pažiūros jų gyvenimo istorijoje galima net...
- [Dievo meilės laiškas](https://homilijos.kristoteka.lt/dievo-meiles-laiskas/): „Žodis tapo kūnu”– tai yra viena iš sensacingiausių žmonijos istorijoje paskelbtų žinių. Ši Kalėdų naujiena yra tokia svarbi, kad tiesiog netelpa į galvą. Mūsų protas per menkas sutalpinti Kalėdų žinią. Jos suvokimo raktas glūdi mūsų širdyje. Patį gražiausią kalėdinį pasveikinimą ir meilės laišką mums parašė pats Dievas. Žmogaus laiškas paprastai yra dovana kitam. Akys nušvinta...
- [Vienintelis klausimas](https://homilijos.kristoteka.lt/vienintelis-klausimas/): Liturginiais „B” ciklo metais daugiausia skaitoma Morkaus evangelija, tačiau joje nepasakojama apie Jėzaus kilmę, gimimą ir vaikystę. Todėl ketvirtąjį advento sekmadienį iš Luko evangelijos skaitoma angelo apreiškimo ištrauka daugeliui ne kartą girdėta per Marijos šventes. Tačiau šį kartą prieš pat Kalėdas dėmesys sutelkiamas ne į Mariją, bet į laukiamą „Didesnį”, Viešpatį Jėzų. Apie Jėzų dabar...
- [Degantis žiburys](https://homilijos.kristoteka.lt/degantis-ziburys/): Jokiam kitam liturginiam laikotarpiui tiek nebūdinga šviesų simbolika, kaip adventui. Keturios advento žvakės išreiškia šviesos slėpinį: žvakė teikia šviesą pati sudegdama. Advento žvakės nurodo tą šviesą, kuri nušvis Kalėdose, tą šviesą, apie kurią evangelistas Jonas sako: „Buvo tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų” (Jn 1, 9). Trečiąjį Advento sekmadienį mūsų dėmesys sutelktas į Jono Krikštytojo...
- [Atėjo kitoks](https://homilijos.kristoteka.lt/atejo-kitoks/): „Tyruose šaukiančiojo balsas” reiškia ne tik Joną Krikštytoją, bet ir bendrą biblinio religingumo nuostatą. Šventajame Rašte šauklys, arba skelbėjas, visuomet skelbia gerąją žinią apie pergalę, blogio įveikimą. Pergalė yra tautai vadovaujančio karaliaus nuopelnas, o šauklys paskelbia tautai gerąją žinią. Skaitinyje iš Izaijo knygos pranašo balsas trykšta entuziazmu: „Tada Viešpaties šlovė bus apreikšta! Visa žmonija ją...
- [Laukimo menas](https://homilijos.kristoteka.lt/laukimo-menas/): Vilties tema persmelkia tiek Senąjį, tiek Naująjį Testamentą. Advento laikotarpis ypač raiškiai ženklina būsimą Dievo Gelbėtojo atėjimą. Krizių ir nusivylimų akivaizdoje vilties priežastis yra stiprus tikėjimas tuo, ką Dievas jau nuveikė praeityje įrodydamas savo meilę. Taip mąstydami tikime: jei jis tiek padarė dėl mūsų praeityje, kiek daug dar mūsų laukia ateityje! Taigi advento metu ypač...
- [Kitoks karalius](https://homilijos.kristoteka.lt/kitoks-karalius/): Kai kurie katalikai nelinkę tituluoti Jėzaus Karaliumi, nes, jų nuomone, šis titulas simbolizuoja autoritarizmą ir prabangą. Pagerbiant Kristų kaip Karalių pirmiausia reikia suvokti jį kaip kitokį, skirtingą nuo kitų žemiškųjų karalių. Pirma, visatos valdovas Kristus tarnauja savo žmonėms. Panašiai kaip kiti vadovai, jis pasitelkia savo pagalbininkus bei atstovus, pašaukdamas juos į kunigus, vienuolius, diakonus bei...
- [Laikas, tikėjimas, darbai](https://homilijos.kristoteka.lt/laikas-tikejimas-darbai/): Nors žmogus išganomas ne savo darbų nuopelnais, tačiau išganymui reikalingą tikėjimą liudija kaip tik darbai. Tai nuolat pabrėžia apaštalas Paulius savo laiškuose galatams ir romiečiams. Reformacijos epochos polemika dėl nuteisinimo apskritai kilo dėl skirtingos sąvokų vartosenos tradicijos. 1999 m. Augsburge Katalikų Bažnyčia ir Pasaulinė liuteronų federacija pasirašė „Bendrą deklaraciją dėl nuteisinimo doktrinos”, kuria išsklaidomi ankstesni...
- [Pasimatymas su Viešpačiu](https://homilijos.kristoteka.lt/pasimatymas-su-viespaciu/): Krikščionys neabejoja, kad istorija turi pabaigą, kai šlovingai pasirodys prisikėlęs Viešpats. Kai kuriais istorijos laikotarpiais antrojo Kristaus atėjimo laukiama ypač intensyviai, įvairiausių „pranašysčių” trikdomi žmonės spėlioja, kada ir kokiomis aplinkybėmis tai įvyks. Jėzus anaiptol nenori, kad būtume baimingai susirūpinę, girdėdami Evangelijos raginimą budėti. Paulius, rašydamas tesalonikiečiams, neįtikinėja jų būsimuoju Kristaus atėjimu, nes jie tuo tiki....
- [Skirtumas tarp žodžių ir darbų](https://homilijos.kristoteka.lt/skirtumas-tarp-zodziu-ir-darbu/): Žodžių ir darbų tarpusavio neatitikimas yra tarsi autoriteto vėžys. Kas nori klausyti to, kuris vienaip moko, o pats kitaip elgiasi? Veidmainystės šaknys kyla iš pirmųjų žmonių nuopuolio. Nepažeisti gimtosios nuodėmės žmonės buvo atviri vieni kitiems, jokie barjerai netrukdė nuoširdžiai bendrauti: „Jiedu abu buvo nuogi, žmogus ir jo žmona, tačiau jie nejautė jokios gėdos” (Pr 2,...
- [Dangaus ir žemės solidarumas](https://homilijos.kristoteka.lt/dangaus-ir-zemes-solidarumas/): Romos Katalikų Bažnyčia švenčia Visų Šventųjų iškilmę nuo IX a. (Rytų Bažnyčia nuo IV a.). Žinomi keliolikos tūkstančių šventųjų vardai, keli šimtai šventųjų paminimi per Mišias. Milijonai keliaujančios Bažnyčios tikinčiųjų vienijasi su jau pasiekusiais tobulumą šlovingaisiais jos nariais, dėkodami Dievui už paliktą amžinosios šviesybės ženklą, minėdami jų nuopelnus ir su pasitikėjimu prašydami jų užtarimo. Ši...
- [Teisingumas ir meilė](https://homilijos.kristoteka.lt/teisingumas-ir-meile/): Sekuliarusis humanizmas siekia visuomenės pažangos bei teisingumo, nesikreipiant į dieviškąją tikrovę. Biblinis humanizmas yra keliais tūkstantmečiais senesnis už sekuliarųjį. Jis skelbia istorijoje veikiantį Dievą ir žmogaus atsaką, pasireiškiantį meile Dievui ir artimui. Krikščioniškasis humanizmas grindžiamas įsitikinimu, kad mus tokius, kokie esame, padaro gelbėjanti Dievo meilė. Dieviškoji kibirkštis, transcendentinis pradas arba „malonė” įkvepia mums gebėjimą mylėti...
- [Pagarba valstybei?](https://homilijos.kristoteka.lt/pagarba-valstybei/): Evangelijos skaitinyje Jėzus išvengia gudriai paspęstų pinklių. Pritarimas mokesčių rinkliavai būtų nepriimtinas fariziejams ir tai žydų tautos daliai, kuri nekentė romėnų viešpatavimo. Atsisakymas mokėti mokesčius atstumtų erodininkus, lojalius Romos mokesčių politikai, taip pat duotų pretekstą suimti Jėzų dėl maišto kurstymo. Įsimintinas Jėzaus atsakymas, parodant ant monetos iškaldintą ciesoriaus atvaizdą bei įrašą, sutrikdė jo priešus. Tam...
- [Viešpaties pokylis](https://homilijos.kristoteka.lt/viespaties-pokylis/): Bene labiausiai žmones suartina bendras valgymas šeimoje ar platesnėje draugijoje. Tai puiki forma pasidalyti su mylimais žmonėmis ne tik maistu, bet taip pat viltimis, rūpesčiais, patirtimis ir ateities planais. Prie bendro stalo žmonių tarpusavio ryšys tampa dar stipresnis. Žmonės nuo seno tikėjo, jog dievybės taip pat valgo joms aukojamą maistą. Pagoniškosiose religijose toks šventas valgymas...
- [Viešpaties vynuogynas](https://homilijos.kristoteka.lt/viespaties-vynuogynas/): Kai kurie šiandienos krikščionys linkę supaprastinti evangelizaciją, akcentuodami tik išpažinimą: Jėzus yra Viešpats ir Gelbėtojas. Jie teigia, kad svarbiausia pasitikėti Jėzumi, o žmogaus darbai nėra reikšmingi išganymui. Šios krikščionybės apraiškos klaidina ne tuo, ką sako, bet tuo, ko nepasako. Dievas myli mus neatšaukiama meile, tačiau šią meilę reikia priimti ir atsiliepti į ją. Jei mūsų...
- [Tikrasis klusnumas](https://homilijos.kristoteka.lt/tikrasis-klusnumas/): Garsusis apaštalo Pauliaus himnas šlovina dieviškąją kenozę, t. y. savęs apiplėšimą, arba ištuštinimą. Manoma, jog šis himnas sukurtas krikščionių bendruomenėje praėjus gal dviem dešimtmečiams po Kristaus mirties ir prisikėlimo. Dieviškasis Kristaus buvimas neapsiriboja žemiškosios tarnystės laikotarpiu. Trimis trumpomis eilutėmis aprašoma pati svarbiausia drama žmonijos istorijoje. Niekas negali jai net iš tolo prilygti. Jėzus, nusižeminęs iki...
- [Dievo teisingumas](https://homilijos.kristoteka.lt/dievo-teisingumas/): Jei Bažnyčia nesusilauktų kritikos bei priešiškumo iš aplinkinio pasaulio, tektų susirūpinti, ar ji tebėra ištikima savo pašaukimui, ar atlieka Kristaus Kūno vaidmenį. Bažnyčiai, kaip ir jos įkūrėjui, nuolat lemta būti „prieštaravimo ženklu”. Niūrioje deportacijos naktyje pranašas Izaijas ragina tėvynainius ieškoti Dievo, grįžti prie gyvybės ir jėgos šaltinio. Dievas neapleido savo žmonių – tai jie apleido...
- [Atlaidumo mastas](https://homilijos.kristoteka.lt/atlaidumo-mastas/): Šventajame Rašte nuodėmė ir atleidimas yra nuolatinės temos: Dievas atleidžia savo tautai, žmonės atleidžia vienas kitam. Tačiau pagal žmonių visuomenėje įprastą tvarką už kiekvieną nusikaltimą numatoma bausmė. Jei už kiekvieną nusikaltimą būtų automatiškai atleidžiama, visuomenėje ir valstybėje netrukus įsivyrautų anarchija. Valstybės funkcijos yra palaikyti teisėtą tvarką, o už nusižengimus bausti – tokia yra žmogiškoji tikrovė....
- [Geroji kryžiaus žinia](https://homilijos.kristoteka.lt/geroji-kryziaus-zinia/): Šio sekmadienio skaitinių centre yra kryžius. Joks kitas pranašas taip atvirai nepraskleidė mums savo sielos kovų kaip Jeremijas. Šiam žmogui, nukryžiuotam savo pašaukimo, gyvenimo pusiaukelėje visa būtis tampa vienu ištisiniu klausimu. Jis patiria tik nesupratimą, pašaipas, jaučiasi izoliuotas, nors jo širdis ilgisi meilės. Jam neteko džiaugtis ir šeimos laime, nors to labai troško. Jeremijo priekaištas...
- [Jėzus ir Petras](https://homilijos.kristoteka.lt/jezus-ir-petras/): Šį sekmadienį Evangelijoje girdimas Petro išpažinimas katalikams visuomet pagrįsdavo popiežiaus autoritetą. Mato evangelijoje Petras ne tik pripažįsta Jėzų kaip Mesiją, bet taip pat pavadina jį „Gyvojo Dievo sūnumi”. Jėzaus atsakymas, kuriuo Petras paskiriamas Bažnyčios Uola, neužrašytas Morkaus evangelijoje. Vieni biblistai mano, jog evangelistas Matas pasinaudojo medžiaga, kurioje prisikėlimo liudijimas buvo skirtas specialiai Petrui. Kiti mano,...
- [Motinos tikėjimas](https://homilijos.kristoteka.lt/motinos-tikejimas/): Evangelija šiandien mums pasakoja įsimintiną istoriją: Jėzus sutinka pagonę moterį. Aplinkinių akimis ji turi du esminius trūkumus: yra moteris, negana to, pagonė. Šis susitikimas turėjo patraukti evangelisto skaitytojų dėmesį. Moteris vadinama kanaaniete, tai primena pirmuosius Izraelio tautos priešus Pažadėtoje žemėje. Šios moteriškės įvaizdžiu pagonių pasaulis ateina pas Jėzų. Pirmiausia pažymėtina, kad ji kreipiasi į Jėzų...
- [Pirmutinis ir pirmutinė](https://homilijos.kristoteka.lt/pirmutinis-ir-pirmutine/): Dangun Ėmimo šventės proga Bažnyčioje skaitomas Aplankymo skaitinys. Evangelistui Lukui aprašant, kaip jauna Marija keliauja aplankyti Elžbietos, jau buvo praėję laiko nuo Dievo Motinos Ėmimo į dangų. Magnificat yra ankstyvosios Bažnyčios pasigėrėjimo himnas žvelgiant į tą, kurią žmonių kartos vadina palaiminta, nes ji įtikėjo Viešpaties žodžiu. Magnificat labiau tinka ne išganymo įvykių aušrai, kai Jonas...
- [Švelnus Dievo dvelkimas](https://homilijos.kristoteka.lt/svelnus-dievo-dvelkimas/): Pranašas Elijas, nuvargintas kovos su stabmeldystės apraiškomis, gelbėdamasis nuo tykančių jo gyvybės persekiotojų, pabėgo į Sinajaus dykumą. Nusivylęs jis net prašė, kad Dievas atimtų jam gyvybę. Tačiau Viešpats turėjo kitus planus. Jis atveda Eliją prie Horebo, arba Sinajaus, kalno, kur Dievas per Mozę prieš keturis šimtmečius sudarė Sandorą su išrinktąja tauta. Ant kalno Elijas išgyvena...
- [Pasotinanti duona](https://homilijos.kristoteka.lt/pasotinanti-duona/): Pranašas Izaijas padaro gražią įžangą į šio sekmadienio temą apie Viešpaties puotą. Ši pranašo knygos dalis parašyta dar Babilono tremtyje, bet veikiausiai jau po persų karaliaus Kyro įsako, leidusio žydų tremtiniams grįžti į tėvynę. Pranašas prabyla paguodos žodžiais, skirtais tiems, kurie grįžo į Judą ir rado anaiptol ne pačią geriausią aplinką. Jis kviečia tautiečius valgyti...
- [Palyginimų lobynas](https://homilijos.kristoteka.lt/palyginimu-lobynas/): Jėzaus paskelbtos Gerosios Naujienos esmė yra tai, jog prisiartino Dievo karalystė. Evangelistas Morkus šią žinią kaip santrauką pateikia viešojo Jėzaus veikimo pradžioje: „Atėjo metas ir prisiartino Dievo karalystė” (Mk 1, 15). Mato evangelijos struktūrą sudaro penki dideli Jėzaus mokymai, kiekviename jų akcentuojami skirtingi Dievo karalystės aspektai. Praėjusio sekmadienio Evangelijos skaitiniai pabrėžė Dievo karalystės paslėptumą. Jėzus...
- [Kviečiai ir raugės](https://homilijos.kristoteka.lt/kvieciai-ir-rauges/): Bažnyčios istorijoje daug kartų keltas klausimas: ar krikščionybė pralaimėjo? Mintimis atsigręžę į praėjusius krikščionybės tūkstantmečius, regime karus, nusikaltimus, badą, ligas ir skurdą, nuolat varginančius žmoniją. Kur Jėzaus skelbtoji Karalystė? Ką reiškia Jėzaus prisikėlimas? Tai nėra tušti klausimai. Į juos taikliai atsakė G. K. Chestertonas, teigdamas, jog krikščionybė anaiptol nepralaimėjo: tiesiog ji taip ir liko neišbandyta....
- [Žodžio galybė](https://homilijos.kristoteka.lt/zodzio-galybe/): Izraelio tautoje buvo tvirtai tikima tiek ištarto, tiek užrašyto žodžio galybe. Žodis beveik tapatintas su jį paskelbusiu asmeniu. Jei žodį skelbė tvirta, stiprios valios asmenybė, jis buvo dar paveikesnis. Jei tokia galia priskiriama žmogaus žodžiui, galima įsivaizduoti, kaip žvelgta į Dievo žodį. Dievo žodžio veiksmingumą riboja ne jis pats, bet žmogaus atsisakymas jį išgirsti uždaromis...
- [Mažutėlių išmintis](https://homilijos.kristoteka.lt/mazuteliu-ismintis/): Šį sekmadienį apmąstome Tėvo ir Sūnaus tarpusavio pažinimą: Evangelijoje Tėvas apreiškia Sūnui savo išmintį, o Jėzus už tai šlovina Tėvą. Negyvosios Jūros rankraščiai mini didį esenų mokytoją, gyvenusį apie 150 m. prieš Kristų. Šis mokytojas taip pat panašiais žodžiais šlovino Dievą dėl jo apreiškimo. Tačiau, nepaisant panašumo, Jėzaus šlovinimas iš esmės skiriasi: jis džiaugiasi, kad...
- [Priimti reiškia tikėti](https://homilijos.kristoteka.lt/priimti-reiskia-tiketi/): Šio sekmadienio Evangelija gali mus nugąsdinti: iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad meilė vaikams ar tėvams supriešinama su meile Jėzui. Iš šių griežtų žodžių sunku atpažinti tą patį Jėzų, laiminusį vaikus ir raginusį tapti mažutėliais dėl Dangaus karalystės. Žinoma, Jėzus neprašo iš mūsų daugiau, negu pats yra mums padaręs. Jis labiau klausė dangiškojo Tėvo valios negu...
- [Nurodymai pašauktiesiems](https://homilijos.kristoteka.lt/nurodymai-pasauktiesiems/): Mato evangelijoje Jėzaus viešąją veiklą ženklina penki dideli pamokslai. Prieš kiekvieną iš jų pasakojama apie įvairius Viešpaties darbus, įvykdytus stebuklus. Kiekvienas iš tų pamokslų iškelia tam tikrą Dievo karalystės aspektą, turintį esminę svarbą Jėzaus skelbiamai žiniai. Evangelistas Matas išdėsto penkis Jėzaus pamokslus taip, kad būtų atskleistas ryšys tarp Dievo karalystės ir Bažnyčios. Pirmajame, Kalno, pamoksle...
- [Dievo šventė](https://homilijos.kristoteka.lt/dievo-svente/): Dievo šventė: taip galima pavadinti šio sekmadienio liturginį šventimą. Žodžiu Dievas stengiamės nusakyti tai, kas nenusakoma. Švenčiausiosios Trejybės sąvoka žmogiškais žodžiais perteikia mūsų tikėjimą į vieną Dievą. Racionaliai žvelgiant, sąvoka Trejybė ne ką tepaaiškina. Švenčiausiosios Trejybės prigimtis, trijų asmenų vienybė viename Dieve, pranoksta žmogiškąjį suvokimą – teologai šimtmečiais nagrinėjo šią problemą. Šventojo Rašto skaitiniuose nesistengiama...
- [Dvasia ir bažnyčia](https://homilijos.kristoteka.lt/dvasia-ir-baznycia/): Žydams Sekminės buvo viena iš trijų šlovingų Dievo tautos iškilmių. Šios šventės metu aukotos derliaus pirmienos. Religinį šventės turinį sudarė ant Sinajaus kalno Dievo duoto Įstatymo paminėjimas. Ši šventė buvo švenčiama praslinkus 50 dienų po Velykų. Krikščioniškosios Sekminės apima ir išaukština mistinį Sinajaus sandoros patyrimą. Šventasis Lukas, vaizdingai kurdamas Apaštalų darbų sceną, kaip foną pasitelkia...
- [Jėzaus ir mokinių išėjimas](https://homilijos.kristoteka.lt/jezaus-ir-mokiniu-isejimas/): Šeštinių iškilmės prasmė yra ne Jėzaus atsiskyrimo nuo mūsų paminėjimas, bet dar vienas Viešpaties buvimo tarp mūsų liudijimas. Mato evangelijos pradžioje skelbiama apie Jėzų, kuris yra Emanuelis, Dievas su mumis. Švenčiant Jėzaus žengimą į dangų minimas naujas Dievo tautos – Bažnyčios gyvenimo etapas. Viešpats liepia pasiliekantiems žemėje mokiniams krikštyti, mokyti ir tęsti jo darbą. Jėzus...
- [Pasirengimas Sekminėms](https://homilijos.kristoteka.lt/pasirengimas-sekminems/): Šio sekmadienio skaitiniai rengia Sekminių šventei. Evangelijoje Jėzus pažada mokiniams atsiųsti Globėją. Šventoji Dvasia aiškiai veikia Petro ir Jono misijų darbe. Pilypo pamokslavimas ir gydymas Jėzaus vardu sukėlė mieste „didelį džiaugsmą”. Graikiškajame tekste pavartotas žodis, nusakantis trykšte trykštantį ir visa viršijantį džiaugsmą. Toks džiaugsmas galimas tik Viešpačiui veikiant. Toliau pasakojama, kaip Petras ir Jonas, atstovaujantys...
- [Tarnystė](https://homilijos.kristoteka.lt/tarnyste/): Šį sekmadienį Šventojo Rašto skaitiniai kviečia mus mąstyti apie tarnystę. Vatikano II Susirinkimas ypač pabrėžė, jog Bažnyčioje į įvairias tarnystes kviečiami ne tik kunigai ar vienuoliai, bet visų pirma pasauliečiai. Pasirodžius, kad vienai visuomenės grupei reikalinga pagalba, buvo parinkti septyni vyrai ir atvesti pas apaštalus, kurie „melsdamiesi uždėjo ant jų rankas”. Paprastai ši vieta laikoma...
- [Vienintelis ganytojas](https://homilijos.kristoteka.lt/vienintelis-ganytojas-2/): Esame įpratę, kad Gerojo Ganytojo sekmadienį minima dvasinių pašaukimų diena. Tačiau Evangelijos skaitinyje iš pirmo žvilgsnio nerandame tiesioginės nuorodos į tai, kad kaimenei prižiūrėti, be Jėzaus, būtų pašaukta ir kitų ganytojų. Tiesa, minimas „sargas”, atkeliantis vartus tikrajam ganytojui, einančiam pas avis. Labiau į akis krinta polemika apie blogus ganytojus. Apie juos užsimenama net keturis kartus:...
- [Užsidegusios širdys](https://homilijos.kristoteka.lt/uzsidegusios-sirdys/): Per kiekvienas sekmadienio Mišias kartojasi Emauso patirtis – Žodžio liturgija, po to Eucharistinė puota. Turbūt ne kartą apmąstydami velykinį pasakojimą apie du Emauso mokinius esame tapatinęsi su jais ir įsivaizdavę save šių dviejų sutrikusių ir praradusių viltį žmonių kailyje. Visa Luko evangelija yra kvietimas sekti mokytoją Jėzų. Galime ir į šią istoriją pažvelgti kaip į...
- [Pergalė prieš abejones](https://homilijos.kristoteka.lt/pergale-pries-abejones/): Prisikėlimas perkeitė ne tik Jėzų iš Nazareto, bet ir jo Bažnyčią. Ji vis labiau suvokia Velykų įvykio teologinę apimtį – įsikūnijusio Dievo Sūnaus slėpinio apreiškimą. Trapią Jeruzalės bendruomenę su jos Įkūrėju susieja naujas ryšys. Bažnyčia suvokia esanti Viešpaties gyvenimo tąsa, nuolatinis sudabartinimas ir regimybė. Bažnyčiai teks skleisti Kristaus tarnystę trijose sferose: skelbti Evangeliją (kerigma), darbuotis...
- [Išganytojo artumas](https://homilijos.kristoteka.lt/isganytojo-artumas/): Velykų žinią apie Jėzaus prisikėlimą iš numirusiųjų skelbiame pasauliui, kupinam ginčų ir kartėlio, suirzimo ir nevilties apraiškų. Žmonės linkę užsiimti įvairiausiais dalykais, tačiau tik nedaugelis ieško atsakymų į giliausius būties klausimus – nebent teisinasi kritikuodami Bažnyčią skandalingomis istorijomis iš dvasininkų gyvenimo. Vieni sako, kad prisikėlimas paprasčiausiai priešingas gyvybės dėsniams – žmogus, būdamas mirtinga būtybė, negali...
- [Viešpats žiūri į širdį](https://homilijos.kristoteka.lt/viespats-ziuri-i-sirdi/): Ketvirtasis išganymo istorijos slenkstis yra pranašų ir karalių laikotarpis. Dievo tauta tampa Dievo karalyste, tačiau nuolat išlieka tie patys dieviškieji dėsniai. Viešpats išsirenka žmones iš mažųjų ir nuolankiųjų. Abelio auka buvo mielesnė už Kaino, Izaokas labiau apdovanotas už Izmaelį, Jokūbas – už Ezavą. Pats Samuelis gimė ilgą laiką buvusiai nevaisingai Hanai. Dovydo išrinkimas karaliumi dar...
- [Gyvasis vanduo](https://homilijos.kristoteka.lt/gyvasis-vanduo/): Trečiasis išganymo istorijos slenkstis – išėjimas iš Egipto ir kelionė per dykumą vadovaujant Mozei. Iš buvusių vergų minios formuojasi Dievo tauta. Tačiau Raudonosios jūros bangos ir Sandoros kraujas nenumalšino šios tautos užsispyrimo. Svaiginančią laisvės patirtį netrukus pakeitė nuovargis ir irzlumas dėl kasdienybės nepriteklių. Ilgėdamiesi buvusio gyvenimo patogumų izraelitai tikėjimo kelionėje linkę ieškoti žmogiškų išeičių. Kiekvieną...
- [Išganymo istorijos slenksčiai](https://homilijos.kristoteka.lt/isganymo-istorijos-slenksciai/): Praėjusį sekmadienį girdėjome, kaip Adomas ir Ieva buvo išprašyti už Rojaus vartų. Šiandien klausomės, kaip Dievas perkeičia žmonijos nuopuolį į išganymo istoriją. Pirmasis Dievo ištartas išganymo istorijos žodis Abraomui liepia: „Išeik”. Ši diena – pirmutinė biblinio tikėjimo užuomazga. Klajoklis Abramas sutinka Dievą, kuris užmezga su juo dialogą. Šio tikėjimo esminiai elementai yra tai, kad žmogus...
- [Tikrieji namai](https://homilijos.kristoteka.lt/tikrieji-namai/): Mūsų sąmonę sąlygoja regimasis pasaulis. Bet protas nesitenkina vien tuo, ką mato akys. Žvelkime į nūdieną, į vakarykštę dieną, į tolimą praeitį – visur matome žmogaus pastangas atrasti galutinę gyvenimo prasmę. Pačiose seniausiose civilizacijose atsispindi ne tiktai rūpinimasis žemiškąja buitimi, bet ir tikėjimas pomirtiniu gyvenimu. Šis tikėjimas ypač gyvas išrinktosios tautos gyvenime, pradedant Abraomu ir...
- [Meilės kalba](https://homilijos.kristoteka.lt/meiles-kalba/): Ką tik perskaityta Evangelija yra tokia prasminga, kad neįmanoma per keletą minučių jos aptarti. Prisilieskime bent prie vieno sakinio. Ką tik skaitėme: „Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje”. Galima sau pamaldžiai kartoti: „Jėzau, aš tave myliu!”, bet tai dar nebus Jėzaus meilė. Galima atmintinai išmokti daugybę maldų, bet ir tai dar nebus Jėzaus meilė....
- [Vynmedžio šakelės](https://homilijos.kristoteka.lt/vynmedzio-sakeles/): Palyginimą apie vynmedį ir šakeles Kristus pasakė Paskutinės vakarienės metu, kai apaštalams atskleidė giliausią Dievo ir žmogaus vienybės slėpinį. Jis davė apaštalams valgyti ne duoną, bet savo Kūną, davė gerti ne vyną, bet savo Kraują. Tada tarp Jėzaus ir apaštalų gimė vienybė, kurią Kristus palygino su vynmedžio kamieno ir šakelių bendrumu: kamienas ir šakelės –...
- [Mūsų ganytojai](https://homilijos.kristoteka.lt/musu-ganytojai/): Žurnalistė S. Russell, aprašiusi savo apsilankymą kalėjime, pasakojo, kaip vieno kalinio vienutėje ji pastebėjo Gerojo Ganytojo paveikslą. Žurnalistė panoro su tuo kaliniu pasikalbėti. Jai buvo smalsu, kaip pas nusikaltėlį atsirado religinis paveikslas. Kalinys jai papasakojo, kad tą paveikslą jis buvo gavęs iš savo motinos. Motina buvusi religinga ir savo vaikams dažnai pasakodavo apie Kristų kaip...
- [Atsiverskite](https://homilijos.kristoteka.lt/atsiverskite-2/): Šiandien girdime reikšmingus prisikėlusio Jėzaus žodžius: „Yra parašyta, kad Mesijas kentės ir trečią dieną prisikels iš numirusių ir, pradedant nuo Jeruzalės, jo vardu visoms tautoms bus skelbiama, kad atsiverstų ir gautų nuodėmių atleidimą“ (Lk 24, 46–47). Atsivertimas tebūna šio pamokslo tema. Senajame Testamente randame daugybę pamokymų, raginančių nusidėjėlius atsiversti. Antai Izaijo knygoje skaitome: „Nusiplaukite ir būkite...
- [Susitaikymas](https://homilijos.kristoteka.lt/susitaikymas/): Graži, vaizdinga ir nuotaikinga šio sekmadienio Evangelija. Kokia puiki proga kalbėti apie susitaikymą! Šiandien mes girdime Kristaus žodžius, teikiančius apaštalams įgaliojimus atleisti nuodėmes. Bažnyčia šią Evangeliją skaito po Velykų džiaugdamasi tais savo vaikais, kurie Sutaikinimo sakramentu jau pasinaudojo. Tai ir netiesioginis priekaištas tiems, kurie deramai neišnaudojo gavėnios meto ir švenčia Velykas vien atiduodami duoklę tradicijai....
- [Jis prisikėlė](https://homilijos.kristoteka.lt/jis-prisikele/): Dažnai girdime nuomonę, esą Kristaus prisikėlimas tėra subjektyvūs apaštalų įsivaizdavimai, kuriems evangelistai suteikė istorinį pobūdį. Šiandien susirinkome į bažnyčią ne tam, kad gautume Kristaus prisikėlimo mokslinį paaiškinimą. Atėjome čia vedami tikėjimo. Mes tikime mus mylintį Dievą, tikime Jo Sūnų, kuris dėl mūsų įsikūnijo, gyveno tarp mūsų ir buvo prikaltas prie kryžiaus. Prisikėlimo tiesa tvirtai įsijungia...
- [Dvi eisenos](https://homilijos.kristoteka.lt/dvi-eisenos/): Šiandien dalyvaujame eisenose, kurios žymėjo paskutiniąsias Jėzaus žemiškojo gyvenimo dienas. Pirmoji – tai triumfinis Kristaus įžengimas į savo miestą. Vėliau matome Jeruzalės gatvėmis einančią kitą eiseną, kurioje su kryžiumi ant pečių žengia tas pats nuplaktas Jėzus. Dvasios akimis palydėkime šią eiseną. Evangelistas Morkus liūdnoje Jėzaus kelionėje į Golgotą mini tris vyrus, kurie, rodos, atsitiktinai pateko...
- [Kryžiaus galia](https://homilijos.kristoteka.lt/kryziaus-galia/): Skaitydami Evangeliją vienur kitur randame tokius Jėzaus žodžius: „Mano valanda dar neatėjo”. Šiandien ką tik nuskambėjo kitokie jo žodžiai: „Atėjo valanda”. Tai valanda, kai žmogaus Sūnus įvykdys tai, ką jam nuo amžių yra skyręs dangiškasis Tėvas. Tam įvykiui buvo rengiama išrinktoji tauta, apie tai kalbėjo pranašai. Ši valanda yra lemtinga visam pasauliui. Pasak Kristaus: „Dabar teisiamas...
- [Dievas yra Meilė](https://homilijos.kristoteka.lt/dievas-yra-meile/): Žodžius, kuriuos ką tik girdėjome, užrašė apaštalas Jonas – mylimais Jėzaus mokinys. Jis vienintelis užrašė šį brangų paties Dievo Sūnaus liudijimą: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, bet, kad pasaulis per...
- [Dievo namai](https://homilijos.kristoteka.lt/dievo-namai/): Žmonės įpratę iš Jėzaus lūpų girdėti švelnius, guodžiančius žodžius. Tai – jo palaiminimai, guodžiantys palyginimai, nuodėmių atleidimas. Apie save jis sakė: „Mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies” (Mt 11,29). Bet šios dienos Evangelijoje Jėzus neatpažįstamas. Eidamas su rimbu rankoje, jis varto prekeivių stalus, varo iš šventyklos avis ir jaučius. Prižiūrėti, tvarkyti ir...
- [Atsimainymo šviesa](https://homilijos.kristoteka.lt/atsimainymo-sviesa/): Prieš keletą dienų Jėzus savo mokiniams kalbėjo apie savo kančią. Savo apaštalams jis sakė: „Reikia, kad žmogaus sūnus daug kentėtų, būtų seniūnų, aukštųjų kunigų bei Rašto aiškintojų atmestas, nužudytas ir po trijų dienų prisikeltų“ (Mk 8, 31). Šiais žodžiais Jėzus atskleidžia žmonių išganymo kelią. Tačiau kryžius ir kančia tėra tik viena medalio pusė. Savo mokiniams...
- [Ne viena duona](https://homilijos.kristoteka.lt/ne-viena-duona/): Pasibarstę galvas pelenais, pradedame šventą gavėnios laikotarpį. Tai yra laikas, kai tikintieji, prisimindami Kristaus pasninką dykumoje, stengiasi uoliau negu bet kada atlikti savo religines pareigas. Kai kurie tėvai Velyknaktį pakrikštys savo kūdikius. Krikšto metu kunigas uždės tėvų ar krikštatėvių paruoštą baltą drabužį sakydamas: „Krikštu tapai nauju Dievo kūriniu, panašiu į Kristų. Šis baltas drabužis tebus...
- [Nuodėmių atleidimas](https://homilijos.kristoteka.lt/nuodemiu-atleidimas/): Šiandien Evangelija perteikia Kristaus žodžius paralyžiuotam ligoniui: „Sūnau, tau atleidžiamos nuodėmės”. Mes nujaučiame, kad ligonis laukė ko kito. Juk Jėzus jau buvo pagydęs daugelį žmonių. Taigi ir šis invalidas pirmiausia laukė pagydymo. Taip pat ir atnešusieji ligonį tikėjosi, kad Jėzus ligonio pagailės ir jį pagydys. Jėzus, tiesa, pagydo ligonį, bet pirmiausia atleidžia nuodėmes. Padaro tai,...
- [Raupsuotasis](https://homilijos.kristoteka.lt/raupsuotasis/): Šiandien prieš mūsų akis raupsuotas vyras. Raupsai yra sunki, lėtinė, infekcinė liga. Šiuo metu raupsai labiausiai paplitę Afrikoje, Azijoje, Pietų Amerikoje. Tai nepagydoma liga. Kristaus laikais sergantieji raupsais buvo laikomi nešvariais. Jie negalėjo dalyvauti bendruomenės gyvenime, jų neįsileisdavo į miestus. Raupsuotiesiems buvo draudžiama bendrauti su sveikaisiais. Artėdami prie žmonių, jie turėdavo šaukti: „Esu nešvarus!” Žmonės,...
- [Jėzaus stebuklai](https://homilijos.kristoteka.lt/jezaus-stebuklai/): Šio sekmadienio Evangelija pasakoja apie gausius Jėzaus stebuklus. Norėdami šią Evangeliją geriau suprasti, prisiminkime jo pirmuosius viešojo gyvenimo žodžius: „Prisiartino Dievo karalystė: atsiverskite ir tikėkite Evangelija!” (plg. Mk 1, 15). Kas liktų iš Jėzaus žodžių, jeigu jie būtų neparemti darbais? Ar jis turėtų tautoje pasisekimą, jeigu savo žodžių nepatvirtintų darbais? Šios dienos Evangelijoje matome Jėzaus...
- [Netyroji dvasia](https://homilijos.kristoteka.lt/netyroji-dvasia/): Šio sekmadienio Evangelijos skaitinys aprašo įvykį, kuris mūsų laikų žmogui kelia abejonių. Vis dėlto mėginkime suprasti, ką sako šis skaitinys. Pagal to meto žydų papročius kiekvienas suaugęs vyras šabo dieną galėjo ateiti į sinagogą, paskaityti Biblijos ištrauką ir ją pakomentuoti. Šiandien aprašytas įvykis, kai Jėzui aiškinant Dievo žodį netyrosios dvasios apsėstas žmogus ėmė šaukti: „Ko...
- [Atėjo metas](https://homilijos.kristoteka.lt/atejo-metas/): Laiške žydams skaitome: „Daugel kartų ir įvairiais būdais praeityje Dievas yra kalbėjęs mūsų protėviams per pranašus, o dabar dienų pabaigoje jis prabilo į mus per Sūnų” (Žyd 1, 1–2). Matome, kad dieviškasis išganymo planas turi tarsi dvi dalis. Pirmoji – parengimas: Dievas išsirenka vieną tautą ir ją rengia priimti savo Sūnų. Antroji – Sūnaus įsikūnijimas....
- [Dievo avinėlis](https://homilijos.kristoteka.lt/dievo-avinelis-3/): Kiekvienose Mišiose girdime kunigą tariant: „Štai Dievo avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmes”. Tai šv. Jono, kuris suprato, kas yra nuodėmė, žodžiai. Šiandien sustokime prie šios sąvokos. Nuodėmė apibrėžiama kaip Dievo įsakymų laužymas. Šv. Raštas liudija, kad po pirmųjų tėvų nuopuolio nuodėmės keliu žengia ir jų vaikai: Kainas užmuša savo brolį, toliau Biblijoje pasakojama apie tvano...
- [Atgimti iš vandens](https://homilijos.kristoteka.lt/atgimti-is-vandens/): Šiandien Bažnyčia mini Jėzaus krikštą. Tai Jėzaus viešojo gyvenimo pradžia. Mums šis įvykis yra tarsi atsakymas į klausimą, kodėl Jėzus įsikūnijo. Trumpai tariant, galima sakyti, jog jis tapo žmogumi, kad mus padarytų Dievo vaikais. Jėzus krikštijasi, ne kad pats būtų pašventintas, bet kad parodytų, ką mes privalome daryti. Įeiti į upę, nusiplauti – tai simbolinis...
- [Viešpaties Apsireiškimas](https://homilijos.kristoteka.lt/viespaties-apsireiskimas-2/): Nežinia, kas pirmas šios dienos šventę pavadino Trijų Karalių švente. Iš tiesų tai Viešpaties apsireiškimas. Ne karaliai ar apsilankę magai čia svarbūs, bet pats dieviškasis Kūdikis. Rytų išminčiai, aplankiusieji įsikūnijusį Dievą, reikšmingi tuo, kad akivaizdžiai išreiškia teisingą žmogaus laikyseną Dievo atžvilgiu. Evangelijoje skaitėme: „Įžengę į namus, pamatė kūdikį su motina ir, parpuolę ant žemės, jį...
- [Dievas išgelbsti](https://homilijos.kristoteka.lt/dievas-isgelbsti/): Su sausio pirmąja diena pradedame naujus metus. Jie mums mena įvykį, ženklinantį žmonijos gyvenime Naująją erą. Nuo šio įvykio skaičiuojame kalendorinius metus, jį primena ir šios dienos Evangelija: „Praslinkus aštuonioms dienoms, kai reikėjo apipjaustyti berniuką, jam buvo duotas Jėzaus vardas, kurį angelas buvo nurodęs dar prieš jo pradėjimą įsčiose”. „Jam duotas Jėzaus vardas”. Tebūna šis...
- [Šeima](https://homilijos.kristoteka.lt/seima/): Popiežius Leonas XII į liturginį kalendorių įtraukė „Šventosios šeimos” šventę. Pasak šio popiežiaus, pats Dievas yra pagrindęs šventąją šeimą, „kurioje visi žmonės gali matyti namų bendruomenės ir visų dorybių bei šventumo pirmavaizdį”. Šią šventę popiežius paskelbė žmonijai žengiant į dvidešimtąjį amžių, kai liberalizmo banga kėsinosi nuplauti visas krikščioniškojo gyvenimo vertybes. Mūsų šalis, atsidūrusi Europos tautų...
- [Šventa naktis](https://homilijos.kristoteka.lt/sventa-naktis/): „Tyli naktis, šventa naktis” – kas negirdėjo šios kalėdinės giesmės? Pirmą kartą ji nuskambėjo 1818 metais vienoje kaimo bažnyčioje netoli Zalcburgo. Vietos kunigas parašė žodžius, o melodiją sukūrė kompozitorius Francas Gruberis. Kiekvienas giesmės punktelis prasideda tais pačiais žodžiais: „Tyli naktis, šventa naktis”. Giesmė primena tą tylią ir šventą naktį, kai Betliejaus miestelyje Mergelei Marijai gimė...
- [Tautų Lauktasis](https://homilijos.kristoteka.lt/tautu-lauktasis/): Kijeve, Šv. Sofijos katedros apsidėje, akis patraukia didinga freska, vaizduojanti Švč. Mergelę Mariją, sudėtomis rankomis ir žvelgiančią į viršų, kur pavaizduotas Kristus kaip pasaulio viešpats ir teisėjas. Šio paveikslo pagrindinis akcentas ne Švč. Mergelė Marija, bet jos Sūnus Jėzus Kristus. Pati Mergelė Marija, maldai sudėtomis rankomis, žvelgia į savo Sūnų, tarsi visiems Bažnyčios vaikams rodydama,...
- [Didysis įsakymas](https://homilijos.kristoteka.lt/didysis-isakymas/): Artėjant Jėzaus žemiškosios kelionės pabaigai, žydai vis dažniau kelia jam įvairius klastingus klausimus, geisdami jį pažeminti. Šį kartą fariziejai mėgina įklampinti Jėzų savo įstatymų painiavoje. Kristaus laikais žydams galiojo 613 įstatymų. Vieni buvo įpareigojantys, kiti draudžiantys. Visus šiuos įstatymus žydai laikė svarbiais, Dievo duotais. Net patys fariziejai juos aiškindami susipainiodavo. Taigi Jėzui keliamas nelengvas uždavinys...
- [Mokesčio pinigas](https://homilijos.kristoteka.lt/mokescio-pinigas/): Artėjant Velykų šventei tarp Jėzaus ir žydų tautos vadų, vyriausiųjų kunigų, fariziejų vis labiau auga priešiškumas. Matydami liaudies palankumą Jėzui, tautos vadai norėtų jį suimti, bet dėl žmonių baimės nedrįsta to padaryti. Bet jie stengiasi išnaudoti kiekvieną progą, kad Jėzų pažemintų. Tarp savęs pasitarę, fariziejai nutarė Jėzui surengti politinę provokaciją, iškeldami mokesčio klausimą. Mokesčiai visada...
- [Vestuvių puota](https://homilijos.kristoteka.lt/vestuviu-puota/): Šiandien Evangelija pasakoja apie karaliaus sūnaus vestuves. Į jas kviečiami iš anksto numatyti, karaliaus dvarui artimi žmonės. Karalius tiki, kad jie su dėkingumu priims šį garbingą kvietimą ir, pasipuošę vestuviniais drabužiais, džiaugsmingai skubės į karalaičio vestuves. Tačiau taip neįvyko. Pakviestieji buvo linkę verčiau pasilikti prie savų reikalų. Tai labai užgaulu, bet karalius toks kilniaširdis, kad...
- [Izraelio drama](https://homilijos.kristoteka.lt/izraelio-drama/): Kai Jėzus paskutinį kartą atėjo į Jeruzalę, Izraelio tauta jo atžvilgiu buvo pasidalijusi: vieni jam šaukė: „Osana!”, kiti degė neapykanta ir planavo kaip jo atsikratyti. Tuo tarpu Jėzaus kalbos ir palyginimai vis labiau atskleidė išrinktosios tautos neištikimybę Dievui. Palyginimu apie nesąžiningus vynininkus Jėzus dar kartą įspėja Izraelio tautos vadus, kad neužkietintų savo širdžių dangaus pasiuntiniui....
- [Tikrasis klusnumas](https://homilijos.kristoteka.lt/tikrasis-klusnumas-2/): Šį sekmadienį girdime palyginimą apie du sūnus. Pirmasis sūnus, tėvo siunčiamas į vynuogyną padirbėti, atsisako. Bet vėliau apsigalvoja ir nueina dirbti. Antrąjį sūnų tėvas taip pat siunčia padirbėti. Jis iš karto sutinka: „Einu, Viešpatie”. Bet tai buvo tiktai tuščias pažadas, tiktai žodžiai. Į vynuogyną jis nenuėjo. Pasakęs šį palyginimą, Jėzus klausia: „Katras iš šių dviejų...
- [Meilės buhalterija](https://homilijos.kristoteka.lt/meiles-buhalterija/): Šio sekmadienio Evangelija yra ypatinga. Ją suprasti mums trukdo įprastinės teisingumo sąvokos. Vis dėlto mėginkime suvokti, ką Jėzus šiuo, rodos, negyvenimišku palyginimu norėjo pasakyti. Iš girdėto palyginimo galima numanyti, kad būta bedarbystės meto. Darbo biržų tais laikais nebuvo, tad ieškantys darbo darbininkai rinkdavosi į turgaus aikštę. Bedarbiai stoviniavo aikštėje ir laukė darbdavių. Buvo vynuogių rinkimo...
- [Beviltiška skola](https://homilijos.kristoteka.lt/beviltiska-skola/): Kai apaštalams buvo suteikta galia surišti ir atrišti, t. y. atleisti nuodėmes, Petrui parūpo, kaip plačiai jis gali šią galią naudoti. Todėl jis klausia: „Viešpatie, kiek kartų turiu atleisti savo broliui, kai jis man nusikalsta? Ar iki septynių kartų?” Rašto žinovai, remdamiesi savo padavimais, atleidimą ribojo iki trijų kartų. Petras nori tiksliai žinoti, kiek gi...
- [Broliškas įspėjimas](https://homilijos.kristoteka.lt/broliskas-ispejimas/): Viena didžiųjų žmogaus nelaimių yra nuodėmė. Ačiū Dievui, mes žinome, kaip nusikratyti nuodėmių: yra bažnyčia, yra klausykla, yra kunigas. Bet kaip elgtis, kai nusikalsta artimas žmogus? Nusikalsta ir nesitaiso; ne tiktai susitaiko su nuodėme, bet ir toliau ją kartoja? Šiam atvejui turime Kristaus pamokymą: „Jei tavo brolis tau nusikalstų, eik ir pabark jį prie keturių...
- [Kryžiaus slėpinys](https://homilijos.kristoteka.lt/kryziaus-slepinys/): Pereitą sekmadienį skaitėme, kokius didžius įgaliojimus gavo apaštalas Petras. Jam suteiktos aukščiausios pareigos, atiduodami Kristaus Bažnyčios raktai. Bet tuojau po to Petro laukia naujas netikėtumas. Kristus ima kalbėti apie jo laukiančią kančią ir mirtį. Petras, pasijutęs Bažnyčios vadovu, išdrįsta Viešpatį sudrausti: „Nieku gyvu, Viešpatie, tau neturi taip atsitikti!”. Kaip pavadinti šį Petro elgesį? Pats Viešpats...
- [Sveika, karaliene](https://homilijos.kristoteka.lt/sveika-karaliene/): Jokia kita šventė taip gyvai neprimena Marijos – mūsų Tarpininkės – vaidmens, kaip jos Paėmimas į dangų. Šiandien prisimename, kad ji yra danguje, kad ji galingiausiojo pasaulio Karaliaus Motina. Ar šis karalius galėtų neišgirsti, kai to prašo šalia jo esanti Motina? Atsiverskime Jono evangeliją, kur pasakojama apie vyno padauginimo stebuklą. Pirmoji pastebėjo, kad jaunavedžiams pritrūko...
- [Tu esi uola](https://homilijos.kristoteka.lt/tu-esi-uola/): Šio sekmadienio Evangelijoje galime įžvelgti Bažnyčios istorijos santrauką. Evangelijos šerdis – ypatingas Jėzaus ir Petro dialogas. Kristaus klausiami apaštalai pasako, ką apie jį mano žmonės. Tada Kristus klausia apaštalų: „O kuo jūs mane laikote?” Juk apaštalai turėjo progą geriau Kristų pažinti. Tuomet Petras visų apaštalų vardu ištaria lemtingus žodžius: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!”...
- [Kananietės tikėjimas](https://homilijos.kristoteka.lt/kananietes-tikejimas/): Ką tik išklausėme trumpą, bet labai pamokančią Evangeliją. Apie ką ji kalba? Pirmiausia pažvelkime į Jėzaus asmenį. Kas paskatino Jėzų keliauti į tolimą Tyro ir Sidono sritį? Šventojo Rašto aiškintojai mano, kad toje pagoniškoje srityje gyveno nemažai žydų, tad Jėzus norėjo, kad ir jiems būtų paskelbta Geroji Naujiena. To krašto žmonės greitai sužinojo apie jo...
- [Tikėjimo išbandymas](https://homilijos.kristoteka.lt/tikejimo-isbandymas/): Vaizdas, kurį atskleidžia šio sekmadienio Evangelija, yra gyvas ir daug sakantis. Tamsu, šėlsta vėjas, įsismarkavusios bangos į visas puses blaško žvejų valtį. Ar nepanašus mūsų gyvenimas į audringą jūrą, ar nuolat iškylančios bangos negraso užlieti mūsų gyvenimo laivo? Į ką mums atsiremti? Tiesa, esame Bažnyčios nariai ir joje turėtume dairytis gelbėjančios rankos. Bet ir pati...
- [Viešpats pasotina](https://homilijos.kristoteka.lt/viespats-pasotina/): Mūsų amžiaus tikinčiajam viena didžiųjų problemų yra Kristaus stebuklai. Ar iš tiesų Kristus galėjo prikelti numirusį Lozorių, ar iš tiesų jis galėjo nuraminti audringą jūrą, padauginti duoną? Juk tai neįmanoma, prieštarauja gamtos dėsniams. Šiandien mokslas stebuklų atžvilgiu nėra toks kategoriškas, kaip tai buvo Šviečiamuoju laikotarpiu. Mokslo pasaulyje įsigalinčios reliatyvizmo ir kvantų teorijos atmeta absoliutų pasaulio...
- [Laimingas radinys](https://homilijos.kristoteka.lt/laimingas-radinys/): Savo palyginimams medžiagą Jėzus ima tiesiai iš gyvenimo. Anais laikais, kai žydų tautą puldinėjo svetimieji, žmonės, norėdami išgelbėti savo turtą nuo įsibrovėlių, slėpdavo jį žemėje. Dažnai paslėpto turto savininkai žūdavo arba būdavo išvaromi į vergiją. Tuomet jų turtas gulėdavo žemėje, kol kas nors atsitiktinai jį surasdavo. Pagal įstatymus surastas žemėje radinys turėdavo priklausyti žemės šeimininkui....
- [Dievas laukia](https://homilijos.kristoteka.lt/dievas-laukia/): Šiandien, išklausę Evangelijos, turėtume laukti pamokslo apie pragarą. Juk ką tik nuskambėjo palyginimo šeimininko žodžiai pjovėjams: „Išrinkite rauges ir suriškite į pėdelius sudeginti”. Bet įsižiūrėkime geriau: iš tiesų palyginimas mums kalba ne apie bausmę, bet apie Viešpaties maloningumą. Juk šeimininkas tarnams įsakė neskubėti ir palikti rauges iki pjūčiai. Evangelistas Lukas pasakoja, kad vieno Samarijos kaimo...
- [Dievo žodžio sėkla](https://homilijos.kristoteka.lt/dievo-zodzio-sekla/): Šiandien girdėtą vaizdingą Viešpaties palyginimą komentuoja pats Išganytojas. Pasėlys prie kelio – tai sėkla, kuri krinta šalia kelio ant kietos, sumintos žemės, pasilieka žemės paviršiuje ir tampa lengvas grobis paukščiams. Tai žodis, kuris nepasiekia žmogaus sielos gelmių, ir piktasis lengvai jį išplėšia iš širdies. Kalnuotame Galilėjos krašte po dirvožemiu slūgso vos menko žemės sluoksnio padengtos...
- [Evangelijos adresatai](https://homilijos.kristoteka.lt/evangelijos-adresatai/): Ką tik girdėtuose Jėzaus žodžiuose randame itin svarbius jo Evangelijos akcentus. Štai pirmasis sakinys: „Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie”. Žodis „Tėvas” tarsi aidas pasikartoja per visą Evangeliją. Antai jo išmokytos maldos pirmieji žodžiai yra: „Tėve mūsų”. Jėzus nuolat kviečia pasitikėti dangiškuoju Tėvu: „Įsižiūrėkite į padangių sparnuočius: nei jie sėja, nei pjauna, nei...
- [Apaštalo kelias](https://homilijos.kristoteka.lt/apastalo-kelias/): Dešimtajame Mato evangelijos skyriuje kalbama apie Kristaus nurodymus apaštalams. Pereitą sekmadienį girdėjome Jėzaus drąsinančius žodžius: „Nebijokite tų, kurie žudo kūną, o sielos negali užmušti” (Mt 10, 28). Šiandien vėl girdime reikalavimus, kuriuos Jėzus kelia savo mokiniams: „Kas myli tėvą ar motiną labiau negu mane – nevertas manęs”. Ar tai įmanoma? Ar pats Dievas neįsakė: „Gerbk...
- [Nebijokite](https://homilijos.kristoteka.lt/nebijokite-2/): Kai evangelistas Matas rašė savo Evangeliją, jau buvo prasidėję krikščionių persekiojimai. Todėl jis primena Kristaus padrąsinimą. Ką tik girdėtoje Evangelijoje net tris kartus pakartotą: „Nebijokite!” Istorija liudija, kad pirmieji krikščionys įsidėmėjo šį Kristaus žodį ir parodė ypatingą drąsą. Pavartę Apaštalų darbų knygą, randame, kad žydai apaštalams draudė skelbti Jėzaus Evangeliją. Petras su Jonu į jų...
- [Dangaus karalystė](https://homilijos.kristoteka.lt/dangaus-karalyste/): „Eikite ir skelbkite, jog prisiartino dangaus karalystė”. Naujojo Testamento knygose žodžiai „dangaus karalystė” reiškia tą patį, ką ir „Dievo karalystė”. Abudu šie pasakymai reiškia Kristaus įkurtą Bažnyčią. Siųsdamas apaštalus Jėzus žengia pirmuosius Bažnyčios kūrimo žingsnius. Bent trumpai pasvarstykime, kas yra toji Bažnyčia ir ką ji mums duoda. Garsusis Bažnyčios tėvas Klemensas Aleksandrietis yra pasakęs: „Dievo...
- [Muitininko pašaukimas](https://homilijos.kristoteka.lt/muitininko-pasaukimas/): Iš Kafarnaumo, kur ką tik buvo išgydęs paralyžiuotąjį, Jėzus ėjo Genezareto ežero pakraščiu, mokydamas žmones. Toje judrioje vietovėje buvo muitinė. Evangelija sako, kad „Jėzus pamatė muitinėje sėdintį žmogų, vardu Matą, ir tarė jam: ‘Sek paskui mane!’ Šis atsikėlė ir nuėjo paskui jį“. Kadangi muitininkai rinko mokesčius okupacinei valdžiai, jie buvo žmonių nemėgstami, o žydai, užėmę...
- [Gyvoji duona](https://homilijos.kristoteka.lt/gyvoji-duona/): Ką tik girdėjome Kristaus žodžius: „Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys tos duonos, gyvens per amžius”. Ką tai reiškia? Gal žmogus turi kitokią gyvybę, kuriai reikia kitokios duonos? Iš tiesų vien žemiškos duonos žmogui nepakanka. Mūsų tautos vadai, veikėjai, politikai, mokslininkai rūpinasi tautos gerove. Deja, tas rūpestis dažniausiai susietas su ekonominiais dalykais....
- [Trejybės slėpinys](https://homilijos.kristoteka.lt/trejybes-slepinys-2/): Šiandien Bažnyčia kviečia prisiminti Švenčiausiosios Trejybės slėpinį ir nulenkti prieš jį galvas. Norėdami suprasti sunkiai suprantamus dalykus, ieškome pavyzdžių ar palyginimų. Pažvelkime į žmogų, kuris yra Dievo paveikslas ir panašumas. Nuostabus yra žmogus. Jis savo dvasia apima ir akims neprieinamą mikropasaulį, ir tolimiausius žvaigždynus. Žmogaus dvasios gyvenimas yra neįtikėtinai turiningas. Dažnai jo sąmonėje vyksta dialogas,...
- [Sekminių ugnis](https://homilijos.kristoteka.lt/sekminiu-ugnis/): Mūsų širdžiai labai artimas ir nesunkiai suvokiamas Dievo Sūnaus įsikūnijimas. Dievo Sūnus prisiėmė žmogiškąją prigimtį, turėjo motiną, augo Nazarete, bendravo su žmonėmis, buvo žmonių matomas ir girdimas. Jo gyvenimo ir mokymo svarbiausieji bruožai liko užrašyti Evangelijos knygose. Sunkiau mums suvokti Šventąją Dvasią ir jos vietą Bažnyčios gyvenime. Teologija moko, kad visoje Dievo kūryboje reiškiasi visi...
- [Išėjęs pasilieka](https://homilijos.kristoteka.lt/isejes-pasilieka/): Šiandien minime Kristaus sugrįžimą pas savo Tėvą. Šį įvykį vadiname Kristaus žengimu į dangų. Patį žengimą į dangų aprašo tiktai evangelistas Lukas. Jis šiame įvykyje nedalyvavo ir Jėzaus žengimą atpasakojo pasinaudojęs jau esama tradicija, kuriai įtakos turėjo ano meto pasaulėvaizdis. Buvo tikima, kad pasaulį sudaro trys sritys – dangus, žemė ir požemio karalystė. Šio pasaulėvaizdžio...
- [Dievo Avinėlis](https://homilijos.kristoteka.lt/dievo-avinelis-2/): Šv. Jonas žmonėms pasirodžiusį Kristų pavadina Dievo Avinėliu. Ačiū tau, šventasis Jonai, kad žmonijai pristatai jos gelbėtoją tokiu prasmingu titulu. Patiko žmonėms šis pavadinimas. Dažnai girdime šį titulą Bažnyčios liturgijoje. Baigdami šventųjų litanijas net tris kartus šaukiamės Dievo Avinėlio. Eucharistinėje aukoje prieš šventąją Komuniją kunigas, rodydamas žmonėms ostiją, kartoja šv. Jono žodžius ir kviečia į...
- [Jėzaus krikštas](https://homilijos.kristoteka.lt/jezaus-krikstas/): Šiandien švenčiame Jėzaus Krikštą. Tai yra Jėzaus viešojo gyvenimo, jo atperkamojo darbo pradžia. Mums šis įvykis turi ypatingą prasmę. Jėzaus Krikštas skatina susimąstyti apie jo įsikūnijimo prasmę. Trumpai tai galima būtų išreikšti tokiais žodžiais: Jis tapo žmogumi, kad mes taptume Dievo vaikais. Savo viešąjį gyvenimą Jėzus pradeda priimdamas Jono krikštą. Jono krikštas nebuvo sakramentas. Jono...
- [Mūsų žvaigždė](https://homilijos.kristoteka.lt/musu-zvaigzde/): Senuose liturginiuose kalendoriuose Trijų Karalių šventė buvo vadinama Epiphania. Šis graikiškas žodis reiškia apsireiškimą. Tuo žodžiu pabrėžiama, kad Trijų Karalių šventės svarbiausi asmenys yra ne išminčiai, bet žmonijai regimu būdu apsireiškęs pats Dievas. Visas Kalėdų laikotarpis, pradedant Kristaus Gimimo švente, yra pažymėtas tyro džiaugsmo nuotaika. Užgimęs kūdikis pačiu nuostabiausiu būdu apreiškia mums Dievo meilę. Ištiesęs...
- [Šventoji šeima](https://homilijos.kristoteka.lt/sventoji-seima-3/): Šis sekmadienis įpareigoja kalbėti apie šeimą. Tai ypač aktualu todėl, kad daugelį šeimų yra palietusi nežaboto liberalizmo banga. Daug jaunų žmonių ateina prie altoriaus, prisiekia amžiną ištikimybę, bet deja, labai dažnai, tuojau po iškilmingų vestuvių priesaika pamirštama, telieka tik gražios jungtuvių nuotraukos. Kalbant apie šeimas, pirmiausia tenka priminti, kad šeima nėra paprasta sutartis. Tai Kristaus...
- [Viešpaties užgimimas](https://homilijos.kristoteka.lt/viespaties-uzgimimas/): Šiandien niekas neabejoja Jėzaus asmens realumu. Net sovietmečio istorikai pripažino Jėzaus istoriškumą. Bet nepalyginti svarbesnis klausimas, kas buvo Jėzus? Šis klausimas iškrinta iš empirinių mokslų srities ir atsiremia į mūsų tikėjimą. Prašykime Viešpatį tikėjimo šviesos suprasti Jėzaus Įsikūnijimo prasmę. Gerieji žmonės, ši Viešpaties Gimimo šventė, kuria šiandien džiaugiamės, pirmiausia yra ne kūdikėlio Jėzaus, bet mūsų...
- [Juozapo pašaukimas](https://homilijos.kristoteka.lt/juozapo-pasaukimas/): Šis paskutinis advento sekmadienis priartina mus prie didžiojo Viešpaties įsikūnijimo slėpinio. Prieš mūsų akis visa šventoji šeima, pasirengusi švęsti Emanuelio užgimimą. Išsklaidytas paskutinis debesėlis, drumstęs Juozapo sąmonę. Apie tai šios dienos Evangelija sako: „Juozapas, būdamas teisus ir nenorėdamas daryti jai nešlovės, sumanė tylomis ją atleisti”. Supraskime, į kokią keblią padėtį pateko šis doras vyras, kai...
- [Šventojo Jono abejonės](https://homilijos.kristoteka.lt/sventojo-jono-abejones/): Šiandien matome šv. Joną kalėjime. Jis nubaustas už tai, kad išdrįso karaliui Erodui papriekaištauti dėl piktinančios santuokos: „Nevalia tau gyventi su brolio žmona”. Kalėjime jo ausį pasiekė kalbos apie Jėzaus veiklą, ir jis pradeda abejoti: ne tokį įsivaizdavo tautų lauktąjį Mesiją. Juk pranašai jį vaizdavo kaip galingą karalių, kuris valdys visą žemę. Antai pranašas Zacharijas...
- [Dievo Karalystės šauklys](https://homilijos.kristoteka.lt/dievo-karalystes-sauklys/): Šiandien prieš mus įspūdingas Jono Krikštytojo paveikslas. Tai žmogus, kuris tiki tuo, ką skelbė pranašai. Jonas galingu balsu ragina žmones rengtis Dievo pažadėtai karalystei, nes jau ateina jos kūrėjas – „Galingesnis”, kuriam jis nevertas nė kurpių nuauti. To meto žmonėms tai nebuvo nelaukta žinia. Pasak istoriko Svetonijaus, „Visuose Rytuose plito senas ir pastovus įsitikinimas, kad...
- [Dvejopas adventas](https://homilijos.kristoteka.lt/dvejopas-adventas/): Pirmuoju advento sekmadieniu pradedame naujuosius liturginius metus. Žodis „adventas” reiškia atėjimą. Tačiau dienos skaitiniuose minimas dvejopas atėjimas. Pirmasis skaitinys iš Izaijo knygos kalba apie tą, kuris atneš taiką tautoms ir gentims. Jos „perkals kalavijus į arklus ir ietis į pjautuvus”. Visa Bažnyčios tradicija supranta, kad Jeremijas kalba apie būsimąjį Mesiją, jo istorinį įsikūnijimą. Tačiau, pasak...
- [Kristaus Karaliaus šventei](https://homilijos.kristoteka.lt/kristaus-karaliaus-sventei-2/): 1925 m. gruodžio 11 dieną popiežius Pijus XI visoje Bažnyčioje įvedė Kristaus Karaliaus šventę. Bet ar nepavėluota? Karaliai jau nyksta. Europos karalius galime skaičiuoti ant rankos pirštų. Ir vis dėlto. Šiuo metu, kai esame nusivylę žemiškaisiais valdovais, mūsų sąmonėje vėl iškyla Kristaus Karaliaus vizija. Žvelkime į rytus, žvelkime į vakarus, klauskime, kur valdovai, kurie rūpinasi...
- [Amžinasis gyvenimas](https://homilijos.kristoteka.lt/amzinasis-gyvenimas/): Šiandien Evangelija supažindina mus su sadukiejais. Tai Kristaus laikų žydų elitinė partija, pasižymėjusi savo liberalumu. Pripažindami tik Mozės knygas, jie neigė pomirtinį gyvenimą, kurio samprata išsirutuliojo vėlesnėse Biblijos knygose. Nepripažindami pomirtinio gyvenimo, jie stengėsi kiek galima geriau įsikurti šioje žemėje. Žinodami aiškų Jėzaus mokymą apie Dangaus karalystę, sadukiejai kreipiasi į jį pašydami išspręsti jų pačių...
- [Zachiejaus atsivertimas](https://homilijos.kristoteka.lt/zachiejaus-atsivertimas/): Šio sekmadienio Evangelija atpasakoja įvykį, kurį būtų galima pavadinti atsivertimo modeliu. Šiame įvykyje matome visus žmogaus dvasinio pasikeitimo elementus – Dievo malonės veikimą, žmogaus pastangas ir galiausiai naują žmogų. Kas gi paskatino muitininkų viršininką Zachiejų ieškoti naujojo Mokytojo? Neabejokime – tai Dievo malonė. Gal tai buvo tiesioginis Dievo įkvėpimas, gal kiti žmonės papasakojo Zachiejui apie...
- [Muitininko nuteisinimas](https://homilijos.kristoteka.lt/muitininko-nuteisinimas/): Ką tik girdėto Jėzaus palyginimo pirmieji žodžiai verčia suklusti. Į šventyklą ateina fariziejus ir muitininkas. Ano meto žydas vargiai galėtų įsivaizduoti tokį kontrastingą sugretinimą. Fariziejus – tai žmogus, turintis visuomenėje gerą vardą, ypač uoliai atliekantis savo religines pareigas, reiklus sau, o dar reiklesnis kitiems. O muitininkas? Anuo metu žydų akyse – tai parsidavėlis, plėšiantis iš...
- [Ištverminga malda](https://homilijos.kristoteka.lt/istverminga-malda/): Šiandien Bažnyčia mus kviečia pažvelgti į savo maldą. Pirmajame skaitinyje matome Mozę, besimeldžiantį už savo kovojančią tautą. Kol Mozė laikydavo rankas iškėlęs, izraelitams kovoti sekėsi, bet kai tik nuvargusios rankos nusvirdavo žemyn, viršų imdavo amalekiečiai. Evangelija pasakoja apie našlę, kuri vis eidavo pas teisėją ir prašydavo apginti ją nuo skriaudiko. Jis ilgai nekreipė į ją...
- [Dešimt raupsuotųjų](https://homilijos.kristoteka.lt/desimt-raupsuotuju/): Perskaičius šio sekmadienio Evangeliją, savaime peršasi homilijos tema – tai nedėkingumas. Tokią didžią malonę patyrė raupsuotieji, bet tik vienas atėjo padėkoti! Šio dėkingo ligonio elgesys verčia mus pažvelgti į save ir atsakyti: ar esame dėkingi Dievui ir žmonėms už visa, ką gero esame patyrę? Deja, šaltas nedėkingumas bujoja daugelio žmonių širdyse. Didžiuojamės savo talentais, išvaizda,...
- [Nenaudingi tarnai](https://homilijos.kristoteka.lt/nenaudingi-tarnai/): Šio sekmadienio Evangelija kalba apie du skirtingus, tačiau tarpusavyje glaudžiai susijusius dalykus. Tai tikėjimas ir nuolankumas. Pažvelkime į Kristaus žodžius iš arčiau. Progą jam kalbėti apie tikėjimą davė apaštalų prašymas: Viešpatie, „sustiprink mūsų tikėjimą”. Iš apaštalų prašymo matome, kad jie jau supranta tikėjimo vertę. Ne kartą apaštalai girdėjo Viešpatį tariant: „Tavo tikėjimas išgelbėjo tave” (plg....
- [Pomirtinis likimas](https://homilijos.kristoteka.lt/pomirtinis-likimas-2/): Šio sekmadienio Evangelija mums praskleidžia žmogaus pomirtinio likimo uždangą. Labai konkrečiai parodomas dviejų žmonių žemiškasis gyvenimas ir jų pomirtinis likimas: ir vargšas Lozorius, ir turtuolis miršta. Šiandien Evangelija kviečia pamąstyti, kas gi bus toliau. Tai klausimas apie pomirtinį gyvenimą. Ar jis egzistuoja? Juk žmonės gyvena tarsi jo nebūtų. Šventasis Raštas mums nuolat primena pomirtinį gyvenimą....
- [Gudrusis prievaizdas](https://homilijos.kristoteka.lt/gudrusis-prievaizdas/): Ką tik girdėjome svarbius Kristaus žodžius: „Joks tarnas negali tarnauti dviem šeimininkams” (Lk 16, 13). Apie kokius šeimininkus kalba šio sekmadienio Evangelija? Atsakymą randame toje pačioje Evangelijoje: „Negalite tarnauti Dievui ir pinigui”. Kuris iš šių dviejų yra tikrasis mūsų šeimininkas? Atsiverčiame pirmąją Šv. Rašto eilutę ir skaitome patį pirmąjį sakinį: „Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir...
- [Nusidėjėlių viltis](https://homilijos.kristoteka.lt/nusidejeliu-viltis/): Pirmasis šio sekmadienio Evangelijos sakinys verčia suklusti. Pas Jėzų rinkosi visokie muitininkai ir nusidėjėliai. Žodis „visokie“ mums primena visus tuos, kurie visuomenės akyse neturi gero vardo. Jėzaus draugystė su šitokiais „visokiais“ nusidėjėliais fariziejus ir Rašto aiškintojus itin šokiravo. Jeigu šis Jėzus save laiko Dievo žmogumi, tai nejaugi jis nemato, kokie žmonės pas jį renkasi? Rodos,...
- [Kryžiaus mokykla](https://homilijos.kristoteka.lt/kryziaus-mokykla/): Šio sekmadienio centrinis žodis yra kryžius. „Kas neneša savo kryžiaus ir neseka manimi, negali būti mano mokinys“. Šiuos žodžius Jėzus pasako kelyje į Jeruzalę, kur jo jau laukia kryžius. Pirmiausia jie yra skirti tiems, kurie rinksis jo patarimų kelią, kurie bus pasiryžę palikti ir tėvą, ir motiną, ir namus, ir vaikus. Toks pasiryžimas neturi būti...
- [Nusižeminimas](https://homilijos.kristoteka.lt/nusizeminimas/): Šiandien Kristaus pasakytus žodžius reikia padalyti į dvi grupes. Vieni jo žodžiai pasakyti mokiniams, kiti – vaišių šeimininkui. Mokiniams Jėzus sakė: „Kai būsi pakviestas, verčiau eik ir sėskis paskutinėje vietoje, tai atėjęs šeimininkas tau pasakys: ‘Bičiuli, pasislink aukščiau!’ Tada tau bus garbė prieš visus svečius. Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina,...
- [Ar maža bus išgelbėtų](https://homilijos.kristoteka.lt/ar-maza-bus-isgelbetu/): Savo paskutinėje kelionėje į Jeruzalę Jėzus pasakė pačius gražiausius palyginimus: apie sūnų pražuvėlį, apie ištaigingai puotaujantį turtuolį bei vargšą Lozorių, apie pakviestus į vestuvių pokylį svečius. Šioje kelionėje kažkas Jėzų paklausė: „Viešpatie, ar maža bus išgelbėtų?” Prie šio klausimo sustokime. Kam tai galėtų nerūpėti? Aiškaus atsakymo į šį klausimą Viešpats nedavė. Įvairių laikų teologai apie...
- [Moteris – Bažnyčia](https://homilijos.kristoteka.lt/moteris-baznycia/): Marijos Ėmimo į dangų šventė yra pati seniausia ir iškilmingiausia visame Marijos švenčių cikle. Maldingumo Marijai pėdsakų rašytiniuose dokumentuose aptinkama nuo II a. pabaigos. Jau VI a. ši šventė švęsta rugpjūčio 15-ąją tiek Jeruzalėje, tiek Egipte. VII amžiuje ji paplinta graikų Bažnyčiose, o amžiaus pabaigoje – Romoje. Nuo IX a. Marijos Ėmimo į dangų šventė...
- [Ištikimybė pažadui](https://homilijos.kristoteka.lt/istikimybe-pazadui/): Visus tris šio sekmadienio skaitinius vienija pirmiausia ištikimybės tema: ištikimybė tikėjimui, ištikimybė vilčiai, ištikimybė tarnystei. Dievo karalystės tema išreiškiama pažado žemės (pirmajame skaitinyje), dangiškosios tėvynės (antrajame skaitinyje), ir eschatologinės puotos (trečiajame skaitinyje) įvaizdžiais. Išminties knygos autorius primena išlaisvinimo iš Egipto naktį, kurią ištikimi protėvių tikėjimui žydai mini švęsdami Velykas. Jų tikėjimas leidžia jiems viltis įžengti...
- [Egoizmo pavojus](https://homilijos.kristoteka.lt/egoizmo-pavojus/): Šio sekmadienio skaitiniai darniai gvildena bendrą temą. Skaitinys iš Koheleto knygos atskleidžia žmogiškųjų darbų bei sukurtųjų gėrybių tuštybę. Laiške kolosiečiams apaštalas Paulius primena, kad krikščionis privalo neprisirišti prie žemiškųjų dalykų, o ieškoti tikrovės aukštybėse. Luko evangelijoje skaitomas palyginimas apie turtuolį, sukaupusį įvairiausių gėrybių ir besitikintį laimingos ateities. Užklupus mirčiai, Dievo akivaizdoje jis pamato, kad neturi...
- [Išklausyta malda](https://homilijos.kristoteka.lt/isklausyta-malda/): Praėjusį sekmadienį palikome tris dieviškuosius lankytojus po Mamrės ąžuolais Abraomo draugijoje. Pasivaišinę jie vyko į Sodomą. Dievas patikrina nuodėmingo miesto kaltę ir nusprendžia jį nubausti. Čia savo užtariamąja malda įsiterpia Abraomas. Tai nuostabi Šventraščio vieta. Pirmąkart pašaukęs Abraomą Dievas paskiria jį išrinktosios tautos tėvu. Šis išrinkimas iš daugelio tautų drauge reiškia ir tarnavimą tautoms: „Visos...
- [Svetingas priėmimas](https://homilijos.kristoteka.lt/svetingas-priemimas/): Šio sekmadienio liturgijoje vyrauja svetingumo tema. Pirmajame skaitinyje patriarchas Abraomas svetingai priima slėpiningus Dievo pasiuntinius. Evangelijos skaitinyje Jėzus lankosi Marijos ir Mortos namuose. Šiais pavyzdžiais esame mokomi priimti Dievą ir jo žodį, suteikti jam pirmutinę vietą. Svetingumas gerbiamas ir daugelyje kitų kultūrų. Tautų mitologijose svetingumo apraiškas dažnai nulemia baimė. Abraomo atveju jo parodytą svetingumą sukilnina...
- [Džiugesys dėl misijų](https://homilijos.kristoteka.lt/dziugesys-del-misiju/): Luko evangelijoje randame dvi apaštalams skirtas kalbas apie misiją. Pirmasis, trumpesnis pasiuntimas (Lk 9, 3–5) yra ir Morkaus evangelijoje (Mk 6, 8–11). Čia Jėzus kreipiasi į Dvylika – misija skirta dvylikai Izraelio genčių. Antroji Jėzaus kalba (Lk 10, 1–12) skiriama septyniasdešimt dviem mokiniams (kai kuriuose rankraščiuose minimi septyniasdešimt) – tai šiandienos Evangelijos skaitinys. Evangelistas Morkus...
- [Trys pašaukimo pavyzdžiai](https://homilijos.kristoteka.lt/trys-pasaukimo-pavyzdziai/): Artėja laikas, kai Jėzus bus „paimtas iš pasaulio”. Jėzus ryžtingai nukreipia savo žingsnius į Jeruzalę, atverdamas kelią skausmingai įvykių raidai. Po nesvetingo sutikimo Samarijos kaime trys sutikti žmonės pareiškia norą sekti Jėzų. Evangelijos mintį suvokti padeda skaitinys iš Laiško galatams. Apaštalas Paulius rašo apie laisvę kaip brangiausią Jėzaus atneštą dovaną. Atrodo, kad šiandien laisvės reklamuoti...
- [Kryžius – prisikėlimo kelias](https://homilijos.kristoteka.lt/kryzius-prisikelimo-kelias/): Apaštalas Paulius aršiai stoja į kovą su galatų bendruomenės nariais, siekiančiais grįžti prie žydiškųjų praktikų ir net primesti jas iš pagonių kilusiems tikintiesiems. Kitais atvejais Paulius neįsitraukia į nereikalingas diskusijas, pavyzdžiui, ar dera vyrui nešioti ilgus plaukus. Jis išsisuka iš tokių neesminių ginčų: „Jei kas dar norėtų ginčytis, težino, jog nei mes neturime tokio papročio,...
- [Kitoks pasotinimas](https://homilijos.kristoteka.lt/kitoks-pasotinimas/): Pagal tradiciją laikoma, kad Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmei liturginius tekstus parinko ir himnus sukūrė šventasis Tomas Akvinietis. Pasakojama, kad šio darbo ėmėsi pranciškonas šv. Bonaventūras ir dominikonas šv. Tomas. Paklausęs šventojo Tomo sukurtų himnų, Bonaventūras suplėšęs, jo nuomone, tam neprilygusią savo kūrybą… Pirmajame skaitinyje iš Pradžios knygos pasakojama apie Abraomo susitikimą su slėpininguoju Salemo...
- [Meilė ir viltis](https://homilijos.kristoteka.lt/meile-ir-viltis/): Senajame Testamente rūpestingai saugomas monoteizmas, kuriam nuolat gresia aplinkinių pagoniškų religijų įtaka. Tačiau kai kuriose, ypač vėlyvose Senojo Testamento knygose jau galima įžvelgti Trejybės slėpinio užuominų – tai Dievo Dvasios sureikšminimas, Žodžio ir Išminties įasmeninimas. Trejybės apreiškimas būdingas krikščionybei, ir tai skiria ją nuo kitų monoteistinių religijų – islamo ir judaizmo. Trejybės sąvoką pirmąkart pavartojo...
- [Šventosios Dvasios era](https://homilijos.kristoteka.lt/sventosios-dvasios-era/): Nuo Sekminių atsiveria Šventosios Dvasios era. Apaštalų darbuose Lukas aprašo, kaip Šventoji Dvasia nužengia ant apaštalų ir kitų mokinių, susibūrusių Aukštutiniame kambaryje. Apaštalas Paulius Laiške korintiečiams primena, kad charizmų įvairovė liudija Šventosios Dvasios veikimą: kiekvienas pakrikštytasis gauna Dvasios dovanas; yra viena Dvasia, ugdanti vieną kūną. Apaštalas pateikia auksinę charizmų pažinimo taisyklę: jos privalo pasitarnauti bendruomenės...
- [Pašlovinimo šventė](https://homilijos.kristoteka.lt/paslovinimo-svente/): Dangun žengimo švente paminimas regimas įvykis, kurio liudininkai buvo apaštalai. Apaštalų regėtas ir paliudytas Jėzaus pakilimas į dangų ženklina neregimą dalyką: Tėvas suteikia Sūnui visuotinę šlovę ir viešpatavimą. Šventasis Paulius Laiške efeziečiams taip pat primena neregimą dalyką: švenčiama Kristaus, „atsisėdusio Tėvo dešinėje”, šlovė ir visagalybė. Šioje pilnatvėje dalyvauja ir Kristaus Kūnas – Bažnyčia su visais...
- [Avinėlis – Ganytojas](https://homilijos.kristoteka.lt/avinelis-ganytojas/): Ketvirtasis Velykų sekmadienis visais liturginio ciklo metais yra Gerojo Ganytojo sekmadienis. Palyginimas apie Gerąjį Ganytoją užima beveik visą Jono evangelijos 10 skyrių. Šiais liturginio ciklo C metais skaitoma trečioji šio palyginimo dalis. Gerasis Ganytojas atveria vartus visiems, klausantiems jo balso. Apaštalų darbų tekste girdimas šio kviečiančiojo balso aidas. Pauliaus ir Barnabo misija paliečia daugybės pagonių...
- [Paskyrimas meilės pagrindu](https://homilijos.kristoteka.lt/paskyrimas-meiles-pagrindu/): Trečiojo Velykų sekmadienio liturginiai tekstai mums iš naujo byloja apie Prisikėlimą. Apaštalų darbų knygoje Lukas atpasakoja apaštalų liudijimą vyriausiojo kunigo ir teismo tarybos akivaizdoje. Apreiškimo knygoje šventasis Jonas regi dangiškąją liturgiją, kuria pagerbiamas užmuštasis Avinėlis, šlovinamas didžiulio angelų choro ir aukštinamas visos kūrinijos. Evangelija pasakoja apie prisikėlusiojo pasirodymą mokiniams ant Tiberiados ežero. Po stebuklingos žūklės...
- [Tomo patyrimas](https://homilijos.kristoteka.lt/tomo-patyrimas/): Velykų sekmadienį įkandin moterų ėjome įsitikinti, jog kapas tuščias. Suvokėme, kad Jėzaus prisikėlimas atvėrė naują erą žmonijos istorijoje. Tolesniais Velykų sekmadieniais Bažnyčia atskleidžia mums Velykų slėpinio turtingumą ir leidžia iš naujo išgyventi įvairius Kristaus prisikėlimo aspektus. Šiandien Dievo žodis mums atskleidžia istorinę Jėzaus prisikėlimo tikrovę, parodo Prisikėlusįjį kaip Kunigą ir Karalių. Apreiškimo knygoje Jonas atpažįsta...
- [Apaštalai liudija prisikėlimą](https://homilijos.kristoteka.lt/apastalai-liudija-prisikelima/): Didžiąją savaitę apmąstėme paskutiniuosius žemiškojo Jėzaus gyvenimo momentus. Įsitikinome jo mirties tikrumu. Jis buvo žiauriai nuplaktas ir prikaltas prie kryžiaus; negana to, vienas kareivis ietimi pervėrė jo šoną. Šiemet daugeliui žmonių tą žiaurią tikrovę padėjo suvokti Melo Gibsono filmas. Mirtis buvo tokia akivaizdi, kad „pirmąją savaitės dieną, labai anksti, dar neišaušus” moterys atėjo prie kapo...
- [Didysis perversmas](https://homilijos.kristoteka.lt/didysis-perversmas/): Jėzaus įžengimu į Jeruzalę pradedame Didžiąją savaitę. Jos pradžią ženklina Verbų procesija ir Viešpaties kančios skaitymas. Kristaus perėjimas per mirtį į prisikėlimą yra kiekvieno mūsų kelionė per Krikštą ir vienijimąsi su Jėzumi Eucharistijoje. Šią kelionę iš naujo išgyvename Didžiąją savaitę. Klausantis pasakojimo apie Jėzaus kančią iš karto, atrodo, nelengva įžvelgti Tėvo meilę. Atrodo, kad Jėzus...
- [Vargingumas gailestingumo akivaizdoje](https://homilijos.kristoteka.lt/vargingumas-gailestingumo-akivaizdoje/): Penktojo gavėnios sekmadienio skaitiniai tiksliai atitinka liturginę laikotarpio mintį. Katechumenai nuo Velyknakčio įsijungs į krikščionių bendruomenę per Krikšto sakramentą. Atgailos sakramentu ryšį su bendruomene atnaujina atgailaujantieji krikščionys. Skaitinių tekstai išreiškia išlaisvinančią Dievo atleidimo galią. Pranašo Izaijo balsu Viešpats skelbia stebuklingą izraelitų išvadavimą iš Babilono nelaisvės. Dievas išgydo net atmintį: perdžiūvusioje žemėje ištrykšta gaivinančios versmės. Naujas...
- [Išaukštinimas po pažeminimo](https://homilijos.kristoteka.lt/isaukstinimas-po-pazeminimo/): Ketvirtasis gavėnios sekmadienis pagal liturginę tradiciją yra džiaugsminga pertrauka gavėnios atgailos laikotarpiu (panašiai kaip advento trečiasis sekmadienis) ir parengia Velykų džiaugsmui. Džiaugsmingą nuotaiką pabrėžia rožiniai liturginiai drabužiai ir vargonų garsai. Džiaugiamasi tuo, kad Dievas ištikimas savo pažadams. Žydai, įžengę į pažado žemę, čia švenčia pirmąsias Velykas. Pakartoto Įstatymo knyga baigiasi pasakojimu apie Mozės mirtį. Mozės...
- [Mylintis „Aš Esu”](https://homilijos.kristoteka.lt/mylintis-as-esu/): Trečiąjį gavėnios sekmadienį visuomet skaitoma ištrauka iš Išėjimo knygos. A metų cikle skaitoma apie dykumoje ištryškusią gaivinančio vandens versmę, B ciklo metais skaitomas Dekalogas, o šiais C ciklo metais – pasakojimas apie Mozės pašaukimą. Išėjimo knyga kartais vadinama Senojo Testamento Evangelija. Ši geroji naujiena pasakoja apie Dievo įsikišimą į žydų tautos istoriją, jos išlaisvinimą vedant...
- [Golgotos antitezė](https://homilijos.kristoteka.lt/golgotos-antiteze/): Po gundymo dykumoje antrąjį gavėnios sekmadienį skaitoma Jėzaus atsimainymo evangelija. Taip numatyta visuose trijuose liturginiuose cikluose. Dviejų epizodų sugretinimas įspūdingai atskleidžia, kaip Jėzus priima ir drauge pranoksta žmogiškąją prigimtį. Dykumoje buvo leista reikštis šėtonui. Atsimainymo metu Jėzus apreiškia išrinktiesiems mokiniams savo šlovę, kuri yra būsimosios Prisikėlimo garbės atšvaitas. Atsimainymas nušviečia Įsikūnijimo slėpinį, taip pat ir...
- [Tikėjimas – Išganymo raktas](https://homilijos.kristoteka.lt/tikejimas-isganymo-raktas/): Visuose trijuose liturginiuose cikluose pirmąjį gavėnios sekmadienį skaitomas Evangelijos skaitinys apie Jėzaus gundymą dykumoje. Mato evangelijoje vaizduojant šią sceną sutelkiamas dėmesys į tai, kaip dėl žmogaus nuodėmės ir gundytojo įsikišimo į pasaulį įžengia blogis. B ciklo metais skaitiniuose atsiveria pergalės prieš blogį perspektyva per Dievo siūlomą sandorą ir atgimimą per krikštą. Šiemetiniame C cikle pirmojo...
- [Priešų meilė](https://homilijos.kristoteka.lt/priesu-meile/): Praėjusį sekmadienį girdėjome Jėzaus palaiminimus, skirtus dvasios neturtėliams, pasitikintiems Viešpačiu, o ne vien žmogiškomis jėgomis bei ištekliais. Šiandien Jėzus tęsia mokymą apie palaiminimus, taikydamas jį santykių su kitais žmonėmis sričiai. Vienas sunkiausių tų santykių egzaminų yra priešų meilė. Atsimename, kad kliūtis įžengti į Dievo karalystę yra turtingumo dvasia ir savininkiškas instinktas. Jei norime pasitikrinti, kokiu...
- [Įspėjimas sotiesiems](https://homilijos.kristoteka.lt/ispejimas-sotiesiems/): Šį sekmadienį skaitomas įžanginis Jėzaus pamokslas iš Luko evangelijos. Jis bus tęsiamas ir kito sekmadienio Evangelijos skaitinyje. Palaiminimai – įprasta išminties literatūros išraiška. Naujajame Testamente jų yra apie trisdešimt. Evangelijos palaiminimai nėra kokia nors naujovė. Tačiau išskirtinai svarbu tai, kad juose kalbama apie neturtą. Evangelistas Lukas, kaip ir Matas, pateikia palaiminimus Jėzaus įžanginės kalbos pradžioje....
- [Pašaukimai](https://homilijos.kristoteka.lt/pasaukimai/): Šį sekmadienį visi trys skaitiniai siejasi su pašaukimo tema. Pranašas Izaijas pasakoja apie savo pašaukimą, kurį išgyveno Jeruzalės šventykloje apie 740 m. prieš Kristų. Apaštalas Paulius prisimena savo išskirtinę pašaukimo istoriją. Jis buvo pašauktas paties Jėzaus Kristaus, kurį anksčiau persekiojo. Evangelistas Lukas aprašo nuostabios žūklės epizodą, po šios žūklės Petras, Jokūbas ir Jonas atsiliepė į...
- [Pranašo pašaukimas](https://homilijos.kristoteka.lt/pranaso-pasaukimas/): Šio sekmadienio liturgija mus kviečia apmąstyti pranašo misiją. Dievo planų skelbimas ne visuomet atitinka žmonių lūkesčius ir dažnai sulaukia pasipriešinimo. Šios misijos neįmanoma įvykdyti vien savo jėgomis, be Dievo pagalbos. Pirmajame skaitinyje kalbama apie Dievo pasirinktą drovų ir jautrų Jeremiją, skelbiantį artėjančią Viešpaties bausmę ir susiduriantį su priešingumu bei netikėjimu. Luko evangelijos skaitinyje Nazareto gyventojai...
- [Dievo Žodžio sambūris](https://homilijos.kristoteka.lt/dievo-zodzio-samburis/): Žydų bendrijai grįžimas iš Babilono vergijos buvo tarsi užsitęsęs naujas gimimas. Tik malonės dėka tauta vėl susibūrė Šventojoje Žemėje. Jeruzalės sienų atstatymas nieko nereikštų, jei drauge nebūtų įtvirtintos tikėjimo sienos. Kas iš to, jei nuodėmių nukalti Babilono vergystės pančiai būtų drauge atsinešti į Jeruzalę… Nors persų valdžia ir palankiai žiūrėjo į Jeruzalės atstatymą, pavojus grėsė...
- [Prisikėlimo liudytojai](https://homilijos.kristoteka.lt/prisikelimo-liudytojai/): Mirusio Jėzaus kūną saugoję kareiviai turėjo kažką nujausti. Jie buvo girdėję apie nuostabius dalykus, kuriuos šis žmogus darė būdamas gyvas. Jo procesas ir pasmerkimas akivaizdžiai nebuvo teisėtas. O juk kai kurie iš jų bendrų niekšiškai tyčiojosi iš plakamo Jėzaus. Ar visa tai nesibaigs blogai? Kareiviai džiaugėsi, kad auštant trečiajai dienai jų sargybos laikas ėjo į...
- [Kančia pagal Matą](https://homilijos.kristoteka.lt/kancia-pagal-mata/): Evangelistas Matas, vaizduodamas Kristaus kančios istoriją, pabrėžia, jog joje viskas buvo iš anksto numatyta. Čia Jėzus yra savo likimo Viešpats: jis skelbia netrukus būsimą mirtį. Nors daugelis neįžvelgė būsimojo įvykio ženklų, Jėzus tai aiškiai žino. Nepaisydamas grėsmės, lieka pavojingame mieste. Didįjį ketvirtadienį jis sako Paskutinės vakarienės menės savininkui: „Mano metas jau atėjo.“ Nenumaldomai artėja Jėzaus...
- [Lozoriaus prikėlimas](https://homilijos.kristoteka.lt/lozoriaus-prikelimas/): Artimiausi Jėzaus žmonės geriausiai pažino jo meilę: jo motina Marija, taip pat Lozoriaus seserys Morta ir Marija iš Betanijos išsako savo širdies rūpesčius, nepateikdamos konkrečių prašymų. Jos tiki, jog pakanka pavesti visą reikalą Jėzaus meilei. Palieka Jėzui nuspręsti, kokiu būdu suteikti pagalbą. Toks santūrumas reiškia didžiulį tikėjimą. Mes savo maldose neretai iki smulkmenų Dievui nurodinėjame,...
- [Aklumas ir tikėjimas](https://homilijos.kristoteka.lt/aklumas-ir-tikejimas/): Rytų šalyse dėl akinančios saulės, parazitų, nešvaros, ypač ankstesniais amžiais, būdavo daug akių ligų. Aklųjų neišskirdavo iš visuomenės kaip raupsuotųjų. Neregio, gyvenančio toje pačioje visuomenėje tarp reginčiųjų, buvimas yra iškalbingas ir jaudinantis ženklas. Aklasis, nors nemato išorinių medžiaginių dalykų, įžvelgia žmogaus vidinį pasaulį, jis nuolat išgyvena žmogaus vargingumą ir geriau suvokia ateities viltį. Aklasis tampa...
- [Troškulys ir versmė](https://homilijos.kristoteka.lt/troskulys-ir-versme/): Žiniasklaidos pranešimų įtaigumas grindžiamas faktų svarba. Tačiau kiekvienas žinome, kad atpasakojant įvykį tiesiog neįmanoma iš nuosavo kailio išsinerti – išsiveržti iš savo mąstysenos ribų. Net ir tie žurnalistai, kurie sakosi perteikiantys tik faktus, savo pranešimuose taip pat neišvengia asmeninio požiūrio atspalvių. Iš evangelistų irgi nedera laukti tikslaus buvusių pokalbių įrašo. Jėzaus žodžius ir veiksmus evangelistai...
- [„Po šešių dienų“](https://homilijos.kristoteka.lt/po-sesiu-dienu/): Pasakojimas apie Jėzaus atsimainymą prasideda neįprastu laiko nurodymu: „po šešių dienų“. Šios laiko nuorodos prasmė atsiskleidžia žvelgiant į būsimojo įvykio visumą. Pagal Dievo kūrybos tvarką po šešių darbo dienų septintoji yra šabas. Šabo dieną nedera užsiimti žemiškais darbais. Šią dieną turime būti šlovingoje Dievo artumoje, nes Jis apsireiškia su savo šviesa ir palaima. Jėzaus atsimainymas...
- [Jėzaus ir mūsų gundymai](https://homilijos.kristoteka.lt/jezaus-ir-musu-gundymai/): Pirmąjį gavėnios sekmadienį sugretinamos dvi gundymo istorijos. Pirmoji baigiasi gundytojo pergale, antroji – pralaimėjimu. Adomui ir Ievai nieko netrūksta: jie gyvena rojuje ir gali viskuo naudotis, išskyrus vieno medžio vaisius. Jėzus susiduria su šėtono gundymais po keturiasdešimties dienų pasninko. Ieva patikliai atveria ausis tariamai logiškiems gundytojo argumentams ir patraukliam pasiūlymui. Jėzus nepasiduoda klaidinančiai gundytojo logikai,...
- [Palaimintas likutis](https://homilijos.kristoteka.lt/palaimintas-likutis/): Skaitydami Senojo Testamento pranašus, išrinktosios tautos istoriją kiek supaprastindami įsivaizduojame pagal formulę: neištikimybę lydi bausmė, po to vėl atkūrimo laikotarpis. Iš tikrųjų pranašai atskleidžia ne tik neišvengiamas nuodėmės pasekmes, bet taip pat atveria gilaus religinio gyvenimo perspektyvą. Pranašas Sofonijas į istoriją įeina kiek anksčiau negu Jeremijas. Jis taip pat skelbia bausmę ir atkūrimą, tačiau drauge...
- [Skelbimo pradžia](https://homilijos.kristoteka.lt/skelbimo-pradzia/): Pranašas Izaijas skelbiamą tikrovę aprašo kaip jau įvykusią. Ištremtoji tauta neliks tamsoje, ji bus išlaisvinta. Šį Izaijo tekstą turime suprasti kaip dvasinį išlaisvinimą. Pati blogiausia tremtis žmogui yra nuodėmės pančiai ir atskirtis nuo draugystės su Dievu. Tamsybių šalis yra ta vieta, kur Dievas nebesuvokiamas kaip artimas žmogui, kaip Emanuelis. Tamsybėse ir dvasinėje sumaištyje mums gresia...
- [„Aš jo nepažinojau“](https://homilijos.kristoteka.lt/as-jo-nepazinojau/): Jėzus ateina pas Joną Krikštytoją, tačiau pats nieko nesako. Už jį turi kalbėti Jonas. Jonas pristato Jėzų žmonėms ir jį paliudija. Kodėl Jėzus pats to nedaro? Žinoma, Jėzaus liudijimas apie save tautiečiams nebūtų įtaigus ir veiksmingas. Tačiau, be kita ko, Jėzus nenorėjo primesti žmonėms savo apreiškimo, jis palengva įvesdina į savo asmenybės slėpinį. Nuo daugelio...
- [Klusnumo krikštas](https://homilijos.kristoteka.lt/klusnumo-krikstas/): Krikštu prie Jordano atveriamas naujas Jėzaus gyvenimo tarpsnis. Vaikystei ir paauglystei prabėgus nuošaliai gyvenant Nazarete, dabar prasideda jo viešoji pasiuntinybė. Jėzus pasirodo viešumoje tarp minių, atėjusių prie Jordano krikštytis pas Joną Krikštytoją. Nazareto dailidės sūnaus tikrąjį pašaukimą atskleidžia Dievo Dvasia ir balsas iš dangaus. Atsižvelgdami į ankstyvą žmonių brandą Rytų šalyse, jų papročius anksti pradėti...
- [Apsireiškimas, reikalaujantis tikėjimo](https://homilijos.kristoteka.lt/apsireiskimas-reikalaujantis-tikejimo/): Pranašo Izaijo minima Jeruzalė yra Kristaus nušviesta Bažnyčia. Šios šviesos siekia karaliai, į ją keliauja tautos paaukoti brangiausių dovanų. Panašiai 72 psalmėje pranašaujamas teisingasis Karalius, kuriam kiti reikš pagarbą. Nors visuotino tautų sambūrio vizija pranašo siejama su konkrečia vieta, kiekviena vietinė Bažnyčia per Eucharistijos šventimą tampa visuotinio šlovingo sambūrio vieta. Apaštalas Paulius Laiške efeziečiams rašo...
- [Palaiminti metai](https://homilijos.kristoteka.lt/palaiminti-metai/): Naujuosius metus pradedame Marijos Dievo Gimdytojos švente. Tarsi pakviečiame Jėzų ir Dievo Motiną būti su mumis visomis metų dienomis, džiaugsme, pilkoje kasdienybėje ir varge. Pirmajame skaitinyje nuskamba palaiminimo formulė, kuria Izraelio kunigai užbaigdavo pamaldas (plg. Ps 128, 122), ypač per svarbiausią metų Palapinių šventę, ženklinusią metų kaitą. Palaiminimas reiškia, kad žmogaus laimės troškimas įgyvendinamas tik...
- [Klusnumas ir tarnystė](https://homilijos.kristoteka.lt/klusnumas-ir-tarnyste/): Vos kelioms dienoms praslinkus nuo Kristaus Gimimo šventės švenčiama nauja bendrystė: Jėzus, Marija ir Juozapas nuo šiol yra šeima. Bažnyčia rodo Šventąją Šeimą kaip pavyzdį pirmiausia šeimos, taip pat ir kiekvienos bendruomenės gyvenimui. Evangelijos skaitinyje pasakojama apie Šventosios Šeimos bėgimą į Egiptą. Išminčių aplankymo metu Šventoji Šeima jau veikiausiai buvo radusi laikiną prieglaudą Betliejuje. Juozapas...
- [Tamsoje spindinti šviesa](https://homilijos.kristoteka.lt/tamsoje-spindinti-sviesa/): Kalėdų nakties Mišiose skaitomas evangelisto Luko pasakojimas apie Viešpaties gimimą, o Kalėdų dienos Mišiose skamba gili evangelisto Jono teologinė įžvalga apie įsikūnijusį Žodį. Kartais gresia pavojus Kalėdų žinią įsivaizduoti pernelyg vaikiškai, tuomet ji prilyginama pasakai ar legendai. Liturgijoje Kalėdų žinia susiejama į visumą: prakartėlėje gulintis Kūdikis yra tas pats nuo pradžių pas Dievą buvęs Žodis....
- [Apreiškimas Juozapui](https://homilijos.kristoteka.lt/apreiskimas-juozapui/): Paskutinį advento sekmadienį Bažnyčia moko mus priimti ateinantį Išganytoją šventojo Juozapo pavyzdžiu. Evangelistas Matas pasakoja, kaip Šventosios Dvasios veikimu Mergelėje Marijoje pradėtas Dievo Sūnus Jėzus priimamas į savo tautą ir priskiriamas Dovydo giminystės linijai. Taip išsipildo Dievo planas, kurį girdėjome Izaijo pranašystėje apie Emanuelį. Pirmiausia evangelistas Matas primena angelo apreiškimą Marijai. Evangelistas Lukas perteikia daugiau...
- [Jonas kalėjime](https://homilijos.kristoteka.lt/jonas-kalejime/): Trečiąjį advento sekmadienį dar kartą iškyla Jono Krikštytojo figūra. Šį kartą scena kur kas niūresnė. Jo gyvenimo aplinkybės nuo dykumos laikų visiškai pasikeitė. Jis nebėra laisvas žmogus, po atviru dangumi skelbiantis minioms. Jono veiklai užkirstas kelias: jis sėdi kalėjime be teismo ir be vilties išeiti laisvėn. Jo gyvenimas, atrodo, neturi jokių perspektyvų. Izoliuotam kalėjimo tvirtovėje...
- [Atsivertimo krikštas](https://homilijos.kristoteka.lt/atsivertimo-krikstas/): Advento laikotarpio išganymo kelionėje mus lydi Jonas Krikštytojas. Jo asmeninis gyvenimas netelpa į įprastinius socialinius rėmus. Jis asketas, visiškai nereiklus maistui ir aprangai. Iš kitų Jonas nereikalauja laikytis šios askezės, tačiau pats asketiškai gyvena norėdamas likti ištikimas savo misijai. Nors jis yra kunigų giminės palikuonis, gyvena dykumoje, laikosi neturto, rengdamas vietą svarbesniam už save. Visus...
- [Ateities diena](https://homilijos.kristoteka.lt/ateities-diena/): Pagal kasmetinį liturginių metų ciklą adventu rengiamės Viešpaties atėjimui. Iš pirmo žvilgsnio galime įžvelgti prieštaravimą: kaip mūsų suplanuotas adventas su šimtmečiais nusistovėjusiomis tradicijomis gali padėti pasirengti Evangelijoje skelbiamam netikėtam Viešpaties atėjimui. Juk Jėzaus atėjimas nenumatomas ir neišmatuojamas – adventas būtų tarsi kupinas sprogstamosios medžiagos. Mūsiškis advento pasirengimas yra tik palyginimas, laukiant tikrojo Viešpaties atėjimo. Žmonėms...
- [Tikėjimas prisikėlimu](https://homilijos.kristoteka.lt/tikejimas-prisikelimu/): Šventajame Rašte tikėjimas prisikėlimu atskleidžiamas ne iš karto. Ankstesniais amžiais žydai tikėjo, kad žmogui po mirties skirta būti mirusiųjų buveinėje Šeole. Manyta, kad tai apgailėtina būklė, tarsi žemiškojo gyvenimo šešėlis. Mirtis atrodė tarsi nepataisomas praradimas, nutraukiantis bendrystę su Dievu: „Juk tarp mirusiųjų nėra kas tave atsimintų, Šeole kas gali tave šlovint?“ (Ps 6, 6). Tačiau...
- [Palaiminimų šventieji](https://homilijos.kristoteka.lt/palaiminimu-sventieji/): Šiandienos šventė yra Dievo šlovinimo ir padėkos už jo nepamatuojamą dosnumą ir meilę šventė. Šventasis Jonas rašo: „Žiūrėkite, kokia meile apdovanojo mus Tėvas: mes vadinamės Dievo vaikai – ir esame!“ Per Dievo Sūnų tampame šventumo dalininkais, Dievo vaikais. Dievo Sūnuje visi esame kviečiami tapti įsūniais, užmegzti tvirtą asmeninį ryšį su dangiškuoju Tėvu. Šis santykis perkeičia...
- [Zachiejaus atlyginimas](https://homilijos.kristoteka.lt/zachiejaus-atlyginimas/): Muitininkas Zachiejus pasienio mieste Jeriche kontroliuoja prekių pervežimą per svarbų Jordano tiltą. Šis postas garantuoja jam geras pajamas. Tačiau krūvos denarų, drachmų, minų bei talentų galutinai neužgožė Zachiejuje glūdinčio gerojo žmogaus. Zachiejus trokšta nekantraudamas pamatyti į Jerichą atvykusį Jėzų. Muitininkų viršininkas nesimaišo minioje ne vien dėl žemo ūgio ir veikiausiai apkūnumo, bet ir todėl, kad...
- [Maldos vertė](https://homilijos.kristoteka.lt/maldos-verte/): Vidujai susiskaldęs žmogus toks išlieka net ir savo maldoje. Jėzaus palyginimas byloja, kad ne kiekviena maldingumo apraiška yra teisinga ir priimtina Dievui. Galima tokia malda, kurios metu nieko neįvyksta, ji neveiksminga, bevertė ir niekinė. Fariziejaus malda iš tikrųjų net nėra skirta Dievui. Graikiškajame tekste yra reikšmingas žodelytis, padedantis geriau suprasti tekstą. Apie fariziejaus maldą sakoma,...
- [Ištvermingas tikėjimas](https://homilijos.kristoteka.lt/istvermingas-tikejimas-2/): Evangelijoje keliais štrichais įtikinamai ir gyvenimiškai atvaizduoti žmonių portretai. Galime įsivaizduoti kupiną didybės teisėją, jaučiantį savo vertę, nepriklausomą, beveik visagalį. Jis veikiausiai nėra žydas, romėnų valdžios statytinis, o darydamas sprendimus vadovaujasi pirmiausia ne sąžinės balsu, bet paiso įtakingų asmenų, grupuočių bei klanų interesų. Prieš jį stovi beteisė našlė, kurios visuomeninė padėtis yra beveik niekinė, negana...
- [Sustiprinti tikėjimą](https://homilijos.kristoteka.lt/sustiprinti-tikejima/): Visuose šio sekmadienio liturginiuose skaitiniuose kalbama apie tikėjimą. Pirmajame skaitinyje aprašomas pranašas Habakukas, kuris skundžiasi Viešpačiui dėl smurto, neteisybės ir priespaudos. Viešpats ragina kantriai laukti ir užtikrina įvykdysiąs savo pažadą. Laukimo pagrindas – tikėjimas: „Teisus žmogus gyvena savo tikėjimu.“ Viešpats žadina tikėjimą, kviečia tikėti, reikalauja tikėjimo, nes būtent tikėjimu užmezgamas giluminis santykis su Dievu. Tikėjimas...
- [Turtuolis ir skurdžius greta](https://homilijos.kristoteka.lt/turtuolis-ir-skurdzius-greta/): Evangelijoje vaizduojama, kaip prabangos ir skurdo pasaulis egzistuoja greta vienas kito. Turtuolis ir vargšas gyvena visiškai skirtinguose pasauliuose. Žemiškajame gyvenime juos skiria nedidelis atstumas, vos vienerios durys, tačiau amžinybėje tie pasauliai atskirti neperžengiamos bedugnės. Sekant Evangelijos mintį, blogiausia ne tai, kad turtuolis yra egoistas ir mėgaujasi malonumais, bet kad jis visiškai nesuvokia skurdo ir nesistengia...
- [Dalytis gėrybėmis](https://homilijos.kristoteka.lt/dalytis-gerybemis/): Nuosavybės atžvilgiu ypač Luko evangelijoje laikomasi kritiškos nuostatos. Turtas vadinamas net stabo Mamonos vardu, nes žmogus lengvai leidžiasi jo pavergiamas. Mamona yra apgaulinga, nes apgaulingai žada garantuoti žmogui jo būtį, o dažnai sudūžta ir virsta į nieką. Mamona vadinama apgaulinga, nes ji dažnai kyla iš apgaulės ir veda į apgaulę. Evangelijoje žemiškasis turtas numenkinamas, parodoma,...
- [„Pirmasis nusidėjėlis esu aš“](https://homilijos.kristoteka.lt/pirmasis-nusidejelis-esu-as/): Rusų rašytojo Fiodoro Dostojevskio dukra pasakojo vaikystės išgyvenimą, palikusį jai neišdildomą įspūdį. Jos tėvas, pajutęs artėjančią gyvenimo pabaigą, paėmė ją už rankos ir paprašė motinos skaityti Luko evangelijos 15 skyrių. Užmerktomis akimis įdėmiai klausėsi, o vėliau pasakė: „Vaikai, niekuomet nepamirškite to, ką girdėjote. Išlaikykite visišką pasitikėjimą Dievu ir niekuomet neabejokite jo atleidimu.“ Šiame Luko evangelijos...
- [Meilė ir atsižadėjimas](https://homilijos.kristoteka.lt/meile-ir-atsizadejimas/): Evangelijoje aprašytoms „gausioms minioms“ turėjo daryti didžiulį įspūdį Jėzaus mokymas ir garsas apie jo daromus stebuklus. Jis aiškina, kad žavėjimasis ar smalsavimas toli gražu nereiškia įsipareigojimo būti tikru mokiniu. Norint būti Jėzaus mokiniu ir tikru sekėju, reikia įvykdyti tam tikras sąlygas. Trys Jėzaus iškeltos sąlygos skamba neįprastai – jas būtina „išversti“ į šiandienos kalbą. Reikalavimas...
- [Pirmosios vietos](https://homilijos.kristoteka.lt/pirmosios-vietos/): Šio sekmadienio Evangelija moko mus nuolankumo ir didžiadvasiškumo. Susodinti svečius prie stalo visuomet būna nelengva užduotis. Protokolo taisyklės dažnai nepateikia vienaprasmių receptų garbingumo pirmenybei nustatyti. Reikia atsižvelgti ne tik į papročius, bet ir į individualų jautrumą, kartais liguistą garbės troškimą. Dažnai būna lengviau išskirti garbingiausią ar antrą pagal garbingumą pokylio asmenį, tačiau sunkiai išsprendžiamas galvosūkis,...
- [Išgelbėtųjų būrys](https://homilijos.kristoteka.lt/isgelbetuju-burys/): Žmogus klausia Jėzų apie būsimų išgelbėtųjų skaičių. Iš nuogąstingo klausimo galima numanyti, jog šis skaičius būsiąs labai mažas. Veikiausiai žmogui padarė įspūdį griežti Jėzaus mokymo reikalavimai. Šis klausimas nebuvo vien žaismingas smalsavimas, jis atspindėjo aštrią polemiką. Vieni manė, jog Izraelis būsiąs išgelbėtas kolektyviai kaip tautos visuma. Kiti buvo labai pesimistiški: būsią daugiau prarastųjų negu išganytųjų....
- [Liepsnos troškimas](https://homilijos.kristoteka.lt/liepsnos-troskimas/): Šiame palyginime Jėzus vaizduoja save kaip gaisro sukėlėją. Jo gyvenimo tikslas ir pasiuntinybė yra paskleisti žemėje ugnį. Jis trokšta ne tik uždegti žmonių širdis, bet taip pat siekia įžiebti ir visiems matomą liepsną. Tai dar nėra iki galo įgyvendinta, tačiau pats Jėzus sako, jog karštai to trokšta. Kas yra ši liepsna? Ji yra pats Jėzus,...
- [Magnificat danguje](https://homilijos.kristoteka.lt/magnificat-danguje/): Liturgijoje vyrauja Viešpaties Motinos džiaugsmas, dėkingumas ir šlovinimas. Skaitoma garsioji Magnificat, kuria Marija atsiliepia į pranašiškus Elzbietos žodžius: „Laiminga įtikėjusi, kad išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta.“ Po žemiškojo gyvenimo kelionės Marija pasiėmė šią giesmę į dangų. Ši giesmė vainikuoja nuolankiosios Viešpaties tarnaitės maldingumą ir viso gyvenimo kryptį Dievop. Marijos Ėmimo į dangų proga Magnificat įgyja naują ir galutinę...
- [Tarnų pagerbimas](https://homilijos.kristoteka.lt/tarnu-pagerbimas/): Kartais mus trikdo Evangelijos palyginimai, kuriuose vaizduojami kitokie, seniai istorijos praeitin nuėję socialiniai santykiai. Jėzus, palyginimu mokantis mus būti tarnais ar vergais, anaiptol nenori mūsų pažeminti. Palyginimas tik pabrėžia, kad visiškai priklausome Dievui. Mūsų laisvė nereiškia išsilaisvinimo nuo Dievo – esame laisvi Dieve ir dėl Dievo. Palyginime vaizduojamų tarnų darbo laikas neribojamas, jie neturi poilsio...
- [Amžinybės turtai](https://homilijos.kristoteka.lt/amzinybes-turtai/): Jėzaus laikais buvo įprasta kreiptis į rabiną ne tik religiniais, bet ir teisiniais reikalais. Tačiau Jėzus nėra linkęs imtis teisėjo vaidmens. Jis nemano, jog jam tinka spręsti palikimo klausimus. Nors į jį kreipęsis žmogus prašo autoritetingos pagalbos, Jėzus galiausiai atmeta jo prašymą dalyvauti palikimo dalybose. Joks žmogus, taip pat Žmogaus Sūnus nėra teisėjas vien savo...
- [Dievas nedelsia](https://homilijos.kristoteka.lt/dievas-nedelsia/): Evangelijoje Jėzus pateikia įtaigų pamokymą apie maldą. Žmonės, kartais įsivaizduoja maldą tik kaip labai sudėtingą ir pakylėtą dvasinę veiklą. Jaučiame savo negebėjimą susitikti su mums nesuvokiamu Dievu ir rasti tinkamus žodžius pokalbiui; rūpinamės ne tiek tuo, kad būtume išklausyti, stengiamės jam patikti. Esame išmokę maldų formuluotes, kurios kartais padeda, o kartais net trukdo užmegzti širdies...
- [Įspėjimas Mortai](https://homilijos.kristoteka.lt/ispejimas-mortai/): Dvi moterys, dvi seserys – o koks skirtingas jų būdas! Nors galima numanyti, kad ten pat gyveno ir brolis Lozorius, tačiau akivaizdžiai tuose namuose šeimininkauja Morta. Ji apdairi, energinga, praktiška, imasi visų Jėzaus viešnagės rūpesčių. Jos sesuo Marija, tikėtina, jaunesnioji, tyliai sėdi prie Jėzaus kojų ir įdėmiai klausosi jo žodžių. Visiškai atsidavusi Jėzaus žodžiui ji...
- [Meilės pareiga](https://homilijos.kristoteka.lt/meiles-pareiga/): Evangelijoje aprašomas Įstatymo mokytojas yra gerai išmokęs savo tikėjimo katekizmą. Jis tiksliai cituoja Šventojo Rašto eilutes ir greitai atsako į užduotus klausimus. Taip pat gerai perpratęs polemikos dalyką. Jam žinomi ginčai bei prieštaravimai, įstatymo mokytojams diskutuojant apie artimo sąvoką. Tačiau paviršinė jo mokytumo ramybė tik tariama. Jis nori išbandyti Jėzų ir savo klausimu jį sukirsti....
- [Išlydėjimas į misijas](https://homilijos.kristoteka.lt/islydejimas-i-misijas/): Jėzus siunčia mokinius skelbti gerąją naujieną poromis. Išbandydamas jis siunčia juos po du – kad jaustųsi esą ne vien pavieniai šaukliai, o galėtų vienas kitą paremti. Jėzus pamoko, kokia laukia jų užduotis ir gyvenimo būdas kelyje. Dvasinė pjūtis, kurios jie siunčiami surinkti, yra labai didelė. Laikui bėgant ji didėja, nes vis daugiau žmonių sužino apie...
- [Jėzus ir Elijas](https://homilijos.kristoteka.lt/jezus-ir-elijas/): Daugelis žmonių laikė Jėzų pranašu. Šiandienos Evangelijoje sugretinamas Jėzus ir Elijas, kuris laikytas didžiausiu pranašu po Mozės. Apie Eliją pasakojama pirmoje ir antroje Karalių knygose, apie jį kalba taip pat pranašai – Izaijas ir Jeremijas. Pirmą Jėzaus sugretinimą su Eliju randame pasakojime apie samariečių kaimą. Jokūbo ir Jono reakcija primena pasakojimą apie Eliją iš 2...
- [Daugiau negu pranašas](https://homilijos.kristoteka.lt/daugiau-negu-pranasas/): Šventojo Jono Krikštytojo išvakarių liturgijoje skaitoma ištrauka iš pranašo Jeremijo knygos, antrajame skaitinyje taip pat kalbama apie senuosius pranašus. Jonas Krikštytojas yra paskutinis Senojo Testamento pranašų eilėje. Evangelijoje pasakojama apie jo gimimo aplinkybes. Zacharijas ir Elzbieta buvo pamaldūs žydai ir laikėsi visų Viešpaties įsakymų. Senajame Testamente ištikimiesiems žadamas Viešpaties atlygis. Gausus palikuonių būrys yra pagrindinis...
- [Šventoji nusidėjėlė](https://homilijos.kristoteka.lt/sventoji-nusidejele/): Evangelistas Lukas šįkart vaizduoja sceną su trimis pagrindiniais veikėjais: tai fariziejus, vardu Simonas, Jėzus, tautos laikomas pranašu, ir visame mieste išgarsėjusi palaido elgesio moteris. Jos vardas net neminimas – visi ją ir taip žino. Skaitinio pradžioje daugelio ausiai neįprastai nuskamba žodis nusidėjėlė. Dabartinėje žiniasklaidoje tokios sąvokos vartojamos nebent kaip stilistinė seniena. Šiais laikais tokia gyvenimo istorija...
- [Dievo dosnumo šventė](https://homilijos.kristoteka.lt/dievo-dosnumo-svente/): Krikščionys suvokia Eucharistiją kaip dėkojimą, dangaus pokylį ir Viešpaties mirties skelbimą, laukiant jo prisikėlimo. Kai kurie tikintieji šiais laikais ima varžytis Devintinių šventės, ypač viešos procesijos. Kodėl turėtume rodyti Švenčiausiąjį, nuolankiai pasislėpusį duonos gabalėlyje visiems žmonėms? Eidami procesijoje tarsi sakome aplinkiniam pasauliui: „Žiūrėkite, kokį brangų, neįkainojamą turtą mums davė Kristus. Ar nenorite jūs stiprintis šiuo...
- [Trejybės pagarbinimas](https://homilijos.kristoteka.lt/trejybes-pagarbinimas/): Žvelgiant į visatos įvairovę tiesiog pribloškia mintis, jog visa tai gali būti sukurta vienos rankos ar vienu Dvasios gūsiu. Krikščionys tiki į vieną Dievą – dangaus ir žemės Kūrėją. Negana to, Jėzaus pamokyti, žinome, kad Dievas nėra sustingęs ar vienišas – Jėzus atveria mūsų žvilgsniui vartus į vidinį Dievo Trejybės slėpinį. Tikinčiam žmogui tenka nelauktas...
- [Dvasia ir išrišimas](https://homilijos.kristoteka.lt/dvasia-ir-isrisimas/): Sekminių sekmadienis yra drauge ir aštuntasis Velykų laikotarpio sekmadienis. Pati Sekminių šventė glaudžiausiai susijusi su Velykomis – tai penkiasdešimtoji diena po Velykų. Velykų įvykis plėtojasi septynis kart po septynias dienas ir per Sekmines baigiasi šventine kulminacija. Sekminių Evangelija nukelia mus į Velykų sekmadienį. Evangelijoje iš anksto numatomas Sekminių įvykis. Prisikėlęs Kristus nuo šiol veikia Bažnyčioje...
- [Aukštybių jėgos pažadas](https://homilijos.kristoteka.lt/aukstybiu-jegos-pazadas/): Žmoguje glūdi neišdildomas šviesos, gyvenimo pilnatvės, tiesos, teisingumo ir meilės ilgesys. Viena vertus, jaučiame, kad to ilgimės, o kita vertus, sakome, jog šis troškimas žemėje niekuomet nebus įgyvendintas. Kodėl žmogaus prigimtyje glūdi tai, kas ją pačią pranoksta? Visi kiti kūriniai žemėje įgyvendina prigimtinį tikslą. Tai, kas nereikalinga, – numiršta. Ar žmogus yra vienintelė šio visai...
- [Ramybės dovana](https://homilijos.kristoteka.lt/ramybes-dovana/): Dažnai girdime pasiteisinimą: „Nedarau nieko bloga.“ Taip bandoma gintis nuo tylių sąžinės priminimų ar garsiai išsakomų priekaištų. Suprask: žmogus (veikiausiai krikščionis) laikosi savo nusistatytų dorovės normų, tačiau malda, sakramentai, Šventasis Raštas – tai ne jam, tam jis neturi laiko. Neįmanoma būti krikščionimi nesiangažuojant visa širdimi. Jei kas krikščionybę išgyvena kaip pareigą, elgiasi korektiškai ir mano,...
- [Naujasis meilės įsakymas](https://homilijos.kristoteka.lt/naujasis-meiles-isakymas/): Šio laikotarpio sekmadienių Evangelijos skaitinius galime apibendrintai vadinti Jėzaus atsisveikinimo kalbomis. Šiais skaitiniais Bažnyčia kasmet naujai primena, kad jos Viešpats Jėzus yra pas Tėvą. Bažnyčia turi išmokti gyventi suvokdama drauge Jėzaus artumą ir jo nutolimą. Šioje žemiškojoje tikrovėje Bažnyčia, kiek įmanoma, įsitvirtina, tačiau drauge nuolat yra kelionėje, pakeliui pas savo Viešpatį. Bažnyčia išgyvena nuolatinį susitikimą...
- [Ganytojo balsas](https://homilijos.kristoteka.lt/ganytojo-balsas/): Šiais laikais palyginimą apie ganytoją ir avis nelengva skelbti ir suvokti dėl kelių priežasčių. Ne tik todėl, kad dauguma miestiečių mato avis dažniausiai televizoriaus ekrane ar pro automobilio langą. Miesto gyventojams įprastesnis meilės ir prieraišumo įvaizdis yra šunį vedžiojantis žmogus. Individualizmo apraiškų paženklintoje visuomenėje, kur dažnai iškreiptai suvokiamos ir perdėtai aukštinamos individo teisės, sunku įžvelgti...
- [Atpažinti Prisikėlusįjį](https://homilijos.kristoteka.lt/atpazinti-prisikelusiji/): Po Jėzaus prisikėlimo mokiniams nebuvo lengva. Jie nežino ar bent jau aiškiai nesuvokia, ką Jėzus planuoja ir ką darys, kas dar gali įvykti po tokio neįsivaizduojamai didžio prisikėlimo įvykio, ir kaip tai paveiks jų būsimąjį gyvenimą. Ištraukti iš šeimos ir profesijos rato jie prarado tvirtą gyvenimo atsparą. Ankstesnis gyvenimo būdas tarsi nebeteko prasmės. Prisikėlusysis liepė...
- [Tomo žodis](https://homilijos.kristoteka.lt/tomo-zodis/): Tomas nenori pasitenkinti antrinio liudytojo statusu. Nors jis yra vienas iš dvylikos, jam nepakanka kitų apaštalų liudijimo. Jis būtinai nori būti tiesioginis įvykių dalyvis. Nori būti tikras pasitikėdamas ne vien savo akimis, bet tai pat paliesdamas rankomis. Priklausydamas apaštalų būriui Tomas manosi turįs bent jau „lygią teisę“, kaip ir kiti apaštalai, pagrįsti savo tikėjimą matymu...
- [Pirmoji savaitės diena](https://homilijos.kristoteka.lt/pirmoji-savaites-diena/): Krikščioniškos pasaulėžiūros ir gyvensenos testu gali būti klausimas: kokia diena prasideda savaitė? Pasak Evangelijos, pirmoji savaitės diena – sekmadienis. Ši diena nėra tik „savaitgalis“. Tai būtų prailgintas šventimas pagal žydiškąją tradiciją. Žydai švenčia šabą kaip ramybės ir poilsio dieną, o krikščionys sekmadienį – kaip aukščiausio kūrybinio pakilimo dieną. Sekmadienis yra naujos pradžios diena. Tačiau ta...
- [Dievas ant kryžiaus](https://homilijos.kristoteka.lt/dievas-ant-kryziaus/): Verbų sekmadieniu prasidedančios Didžiosios savaitės temą galėtume nusakyti žodžiais – Dievas ant kryžiaus. Jai nuteikia ankstyvosios Bažnyčios himnas iš Laiško filipiečiams. Jėzus apiplėšia save, nusižemindamas net iki kryžiaus mirties. Šis himnas baigiamas Dievo atsiliepimu: Dievo Sūnus išaukštinamas virš visa ko kaip Viešpats. Žmogaus akimis žvelgiant, kryžius yra visų skausmų ir kančių įvaizdis. Pažeisto ir kenčiančio...
- [Malonė didesnė už nuodėmę](https://homilijos.kristoteka.lt/malone-didesne-uz-nuodeme/): Pagrindinės gavėnios laiko temos yra atsivertimas ir atleidimas. Evangelijoje matome nuolatinį Jėzaus pasirengimą atleisti. Savo gyvenime noriai priimame Jėzaus dovanojamą atleidimą, tačiau dažnai suraukiame kaktą, kai atleidžiama kitiems. Kaip gali Dievas suderinti reikalavimą laikytis jo įsakymų ir drauge atleisti nusidėjėliams? Ar galime lygiuotis su Dievu? Gal atlaidumu griauname Dievo įsakymų pamatus? Gal yra dalykų, kurių...
- [Gailestingasis Tėvas](https://homilijos.kristoteka.lt/gailestingasis-tevas/): Visi esame matę filmų, kur nereikia sukti galvos: veikėjai aiškiai suskirstyti į geruosius ir bloguosius. Už teisybę kovoja šerifas, jam padeda kiti šaunuoliai, ir po pusantros valandos patyręs minimalius nuostolius nugali gėris… Nesudėtinga suvokti, į kieno pusę turėtų stoti žiūrovas. Filmų kūrėjai žino sėkmės formulę: svarbu, kad žiūrovai įsijaustų į siužeto giją ir rastų su...
- [Malonės šansas](https://homilijos.kristoteka.lt/malones-sansas/): Viena iš kertinių Jėzaus skelbimo sąvokų yra atsivertimas. Šiandienos Evangelijoje Jėzus du kartus pakartoja: „Jei neatsiversite, visi taip pat pražūsite.“ Šio žodžio reikšmę mums padeda suvokti pranašo Jeremijo įvaizdis: „Manoji tauta nusikalto dvigubai: mane, gyvojo vandens šaltinį, jie paliko ir išsikasė vandens talpyklas – kiauras talpyklas, nelaikančias vandens“ (Jer 2, 13). Atsiversti reiškia nusigręžti nuo...
- [Dievo žodžio palapinė](https://homilijos.kristoteka.lt/dievo-zodzio-palapine/): Ne tik dykuma, bet ir kalnas yra simbolis. Nors Izraelyje nėra aukštų kalnų, bet ten ir visur kalnas reiškia kažką ypatinga, pakylėta, Dievo artumą. Evangelijoje dažnai pabrėžiama, kad Jėzus meldėsi ant kalno. Aukštumoje ir vienumoje jis ieško ir randa bendrystę su savo Tėvu. Dažnai Evangelijoje pasakojama, jog jis meldėsi naktį, tyloje ir tamsoje, kai tarsi...
- [Atkirtis Dievo žodžiu](https://homilijos.kristoteka.lt/atkirtis-dievo-zodziu/): Pirmąjį gavėnios sekmadienį girdime apie Jėzaus pasninką ir susimąstome apie savo pasninkavimo motyvus. Pasninkauti mus ragina ne „senamadiškas“ ugdymas ar sveikos gyvensenos siekimas, o Šventoji Dvasia. Ji kviečia alkti ir trokšti dar reikalingesnio ne šio pasaulio maisto. Šventoji Dvasia skatina palikti sotumą, komfortą, gerovę ir sekti Jėzaus keliu. Dykuma, kur Dvasios „vedžiojamas“ atsidūrė Jėzus, yra...
- [Gailestingieji sulauks gailestingumo](https://homilijos.kristoteka.lt/gailestingieji-sulauks-gailestingumo/): Evangelija neleidžia paversti krikščionybės racionaliu humanizmu. Humanistinė prieiga bando padaryti suprantama ir apčiuopiama tai, kas viršija proto galias. Visa, kas krikščionybėje pranoksta prigimtį, bandoma redukuoti pagal žmogiškąjį mastelį. Evangelijos reikalavimus stengiamasi pateikti taip, kad jie būtų lengvai įvykdomi kiekvienam. Tačiau toks bandymas anksčiau ar vėliau žlunga. Jis vestų į tai, kad Evangelijos druska išsidvoktų. Krikščionybė...
- [Naujas paveikslas](https://homilijos.kristoteka.lt/naujas-paveikslas/): Tikram meno kūriniui būtina jam skirta erdvė. Ką pagalvotų paveikslo autorius, išgirdęs, kaip dailės salone klientas renkasi jo kūrinį, taikydamas pagal apmušalų spalvą ir baldų formą? Panašiai ir šiandienos Evangelijoje – Jėzus tapo naują ir gražų paveikslą, kuriame vaizduoja savo sekėjus. Jis pateikia keturis palaiminimus, ženklinančius šventą ir laimingą gyvenimą, patvirtindamas tai pažadu: „Jūsų laukia...
- [Nuodėmingi žvejai](https://homilijos.kristoteka.lt/nuodemingi-zvejai/): Kaip krikščionys, mes tikime ir pasitikime, kad Jėzaus žodis nėra beprasmis nei bergždžias. Krikščioniškasis tikėjimas įpareigoja mus veikti vadovaujantis Jėzaus žodžiu, pasitikint jo prasmingumu ir gyvenimiškumu. Petras sako Jėzui: „Dėl tavo žodžio užmesiu tinklus.“ Tikėjimas yra bendras Dievo ir žmogaus veikimas: žmogus veikia atsiliepdamas į Dievo pažadą ir juo vildamasis. Dievo žodis reikalauja žmogaus įsipareigojimo,...
- [Nuotaikų Viešpats](https://homilijos.kristoteka.lt/nuotaiku-viespats/): Išmintingi žmonės žino, kad šiame gyvenime nei džiaugsmas, nei liūdesys netrunka amžinai. Šventasis Bernardas mokė tai atsiminti ir laimės, ir nelaimės valandą. Laimės akimirkomis tokia atodaira apsaugo nuo lengvabūdiškumo, egzaltuotų pasiryžimų, o prislėgus liūdesiui padeda išvengti nusiminimo ir išlaikyti drąsą. Nuotaikų kaita būdinga ir aplinkiniams. Daugelis esame patyrę, kaip iš tų pačių lūpų po pagyrimų...
- [Žodžio liturgija](https://homilijos.kristoteka.lt/zodzio-liturgija/): Mišiose išskiriama Žodžio ir Aukos liturgija, tačiau abi šios dalys sudaro neišskiriamą vienovę. Nedera manyti, kad Žodžio liturgija mažiau svarbi, kad į ją galima vėluoti. Žodžio liturgijoje sutinkame Dievą jo žodyje. Žodžio liturgijoje (graikiškai šis žodis reiškia viešą tarnavimą) tarnaujame Dievui skaitydami, klausydamiesi ir paklusdami jo žodžiui. Evangelijoje apaštalai – žmonės, specialiai atsidėję žodžio tarnybai,...
- [Šventė](https://homilijos.kristoteka.lt/svente/): Dažnai skundžiamės kasdienio gyvenimo rutina. Rutina įsiskverbia net į tikėjimo sritį, maldos gyvenimą. Net sekmadienį nelengva išsiveržti iš jos gniaužtų. Jei su vaikišku nuoširdumu nupieštume savo gyvenimo vaizdą, jame būtume panašūs į apkrautą nešulinį kuiną. Rutiną išduoda priblėsusios akys ir elgsena. Viena iš priežasčių yra tai, kad stokojame drąsos atidėti šalin nepabaigiamus, dažnai nebūtinus darbus,...
- [Išminčių pamokos](https://homilijos.kristoteka.lt/isminciu-pamokos-2/): 1968 m. pasaulis laukė pirmojo astronautų skrydžio aplink mėnulį. Prieš tai Britanijos astrologų federacija niūriai pranašavo skrydžio nesėkmę dėl Jupiterio ir Urano planetų padėties ir tariamo poveikio astronautams. Vis dėlto, nepaisant tų pranašysčių, Apollo 8 skrydis buvo sėkmingas. Klydo astrologai. Atsimename „pranašysčių” gausą 2000 -aisiais, tūkstantmečių virsmo metais. Laikraščiai spausdina gausybę horoskopų, tačiau tik labai...
- [Ramybė ir laikas](https://homilijos.kristoteka.lt/ramybe-ir-laikas/): Iš šalies pažvelgus į žemės gyventojus Naujųjų Metų šventimo naktį, susidarytų įspūdis, kad pasaulyje gyvena laimingi ir triukšmingi žmonės. Putojančios taurės, šviesų fejerverkai, triukšmas, muzika, dainos… Tikintis žmogus palydėdamas senuosius metus pirmiausia dėkoja Dievui. Juk jis padovanojo mums visas metų dienas, ir šios dienos nėra prarastos: jos įrašytos, pasak Šventojo Rašto, į „gyvenimo knygą“. Naujųjų...
- [Šventoji Šeima](https://homilijos.kristoteka.lt/sventoji-seima-4/): Šventosios Šeimos dieną galime prisiminti trumpą maldos atodūsį: „Jėzau, Marija, Juozapai!“ Šiuo atodūsiu dažnai šaukiamės užėjus gyvenimo sunkumams, rečiau pašloviname Šventąją Šeimą tiesiog iš dėkingumo. Šeimos gyvenimui taip pat tinka šventojo Benedikto šūkis: „Melskis ir dirbk“. Pirmąjį šio posakio dėmenį „melskis” uoliau vykdome suspaudus sunkumams. Kreipiamės į Jėzų, prašome Marijos ir Juozapo užtarimo spręsdami šeimos...
- [Ieškoma dovana](https://homilijos.kristoteka.lt/ieskoma-dovana/): Be tikėjimo Kalėdos būtų tik tuščia butaforija. Šventiniai Kalėdų simboliai gali gražiai praturtinti šventę, tačiau be tikėjimo jie liktų tik tuščias kiautas. Kiekvienas krikščionis širdyje brandina savo Kalėdų vaizdinį. Išmoktas katekizmo tiesas gaivina simboliai, išgyvenimai, prisiminimai. Įspūdingi mūsų tremtinių kartos liudijimai apie Kalėdų džiaugsmą, kurio neužslopino barakų šaltis ir skurdus Kūčių stalas. Vaikams Kalėdos neįsivaizduojamos...
- [Aplankymo dovanos](https://homilijos.kristoteka.lt/aplankymo-dovanos/): Nors šiandienos technologijomis galima nustatyti laukiamo kūdikio lytį, kiekviena motina nekantraudama nori išvysti mažylio veidą. Vis dėlto nė vienam žmogui neduota numatyti savo vaikų ateities. Švenčiausioji Mergelė Marija žinojo, ko laukiasi. Paskutinį advento sekmadienį drauge su Marija keliaujame pas Elzbietą, kuri taip pat žinojo apie Marijos kūdikį: „Iš kur man ta garbė, kad mano Viešpaties...
- [Laukimas ir džiaugsmas](https://homilijos.kristoteka.lt/laukimas-ir-dziaugsmas/): Trečiąjį advento sekmadienį Bažnyčia kviečia į džiaugsmą: tai džiaugsmo sekmadienis, pagal lotyniškąją tradiciją vadinamas Gaudete. Apie džiaugsmą kalbama pirmuose dviejuose skaitiniuose. Evangelija akcentuoja širdies atsivertimą, be kurio neįmanomas džiaugsmingas Išganytojo laukimas. Neteisinga būtų apriboti adventą vien Viešpaties laukimu. Šio sekmadienio Evangelijoje užduodamas klausimas: „O ką gi mums daryti?” praplečia mūsų laukimo sąvoką. Kai mes ką nors...
- [Krikštas ir atsivertimas](https://homilijos.kristoteka.lt/krikstas-ir-atsivertimas/): Evangelijoje minimi giliai istorijoje nugrimzdę iškilūs ano meto valstybės vadovai, vyriausieji dvasininkai. Šiandien šie vardai, kadaise tarti su baiminga pagarba, nedaug ką reiškia. Jų galybė pavirto į dulkes, jie tapo lygūs tiems, kurie prieš juos kadaise drebėjo iš baimės. Evangelijoje šie vardai tik įrėmina keistuolį pranašą, skelbusį atgailą, kai kam kėlusį nerimą bei sumaištį, gyvenusį...
- [Pradėti iš naujo](https://homilijos.kristoteka.lt/pradeti-is-naujo-2/): Naujais liturginiais metais esame kviečiami pradėti iš naujo. Krikščionio gyvenime nauja pradžia susijusi su mirtimi. Jau krikštu esame „palaidoti Jėzaus mirtyje”. Šiandienos skaitiniuose apie grėsmingus paskutinių dienų įvykius nelengva įžvelgti naują pradžią. Daugelis jau ne pirmą dešimtmetį išgyvena advento laikotarpį ir naujos pradžios pažadą. Slenkant metams, žmogus, užuot išgirdęs šį nuostabų kvietimą, dažnai nusivylęs atsidūsta:...
- [Mūsų karalius](https://homilijos.kristoteka.lt/musu-karalius/): Šiandien klausėmės Danieliaus pranašystės apie slėpiningąjį karalių, kurį jis matė savo regėjimuose: „Vis stebėdamas nakties regėjimus, mačiau tarsi žmogaus sūnų, ateinantį dangaus debesimis. Jis priėjo prie Amžinojo, ir buvo jam pristatytas. Jam buvo duota valdžia ir garbė, ir karalystė, idant jam tarnautų visų kalbų tautos ir gentys. Jo valdžia yra amžina valdžia, tverianti amžinai, jo...
- [Būkite pasirengę](https://homilijos.kristoteka.lt/bukite-pasirenge-2/): Šio sekmadienio Evangelija reikalinga paaiškinimų. Geriau įsižiūrėję į Evangelijos tekstą, matome, kad čia kalbama apie du dalykus. Pirmiausiai – tai Kristaus pranašystė apie žydų nelaimes, kilusias dėl žydų sukelto maišto. Atsiradę netikri mesijai sukurstė žydus sukilti prieš nekenčiamus pavergėjus. 66 metais tauta pakilo į kovą. Romos imperatorius Vespazijanas pasiuntė didelę kariuomenę nubausti sukilėlių. Per didžiąsias...
- [Našlės pinigėlis](https://homilijos.kristoteka.lt/nasles-pinigelis/): Šio sekmadienio Evangelija atskleidžia tvirtai tikinčio žmogaus kilnumą. Pasvarstykime, ką reiškia Kristaus žodžiai: „Visi aukojo iš to, kas jiems atlieka, o ji iš savo neturto įmetė visa, ką turėjo, visus savo išteklius”. Daugelis turtingųjų aukojo gausiai, o vargšė moteris tik vieną skatiką. Tačiau Kristus sako, kad našlė įmetė daugiausiai. Klausant Kristaus žodžių, galima sakyti, kad...
- [Didysis įsakymas](https://homilijos.kristoteka.lt/didysis-isakymas-2/): Šį sekmadienį Evangelijoje minimas Rašto aiškintojas iškėlė svarbų klausimą, koks įsakymas svarbiausias. Tuometinėje žydų įstatymų aiškinimo knygoje – Toroje buvo įrašyta 613 įsakymų, kurių privalėjo laikytis Dievui ištikimi izraelitai. 365 buvo draudžiantys ir 248 įsakantys. Matome, kad Rašto aiškintojo klausimas visai pagrįstas. Jėzus atsako sujungdamas du Senojo Testamento reikalavimus į vieną Dievo ir artimo meilės...
- [Amžinasis gyvenimas](https://homilijos.kristoteka.lt/amzinasis-gyvenimas-2/): Kiekvienais metais lapkričio pirmąją mintimis persikeliame į pomirtinį pasaulį. Modernusis žmogus, apsuptas civilizacijos gėrybių, apie jį vis rečiau susimąsto. Susirūpinęs šio pasaulio reikalais, jis turi vis mažiau laiko susimąstyti apie gyvenimo prasmę. Kokia prasmė jam rūpintis amžinybe, jeigu jo sąmonėje nebeliko ne tik pomirtinio gyvenimo, bet ir paties Dievo. Neseniai ir mūsų šalyje buvo žadama...
- [Aklasis Bartimiejus](https://homilijos.kristoteka.lt/aklasis-bartimiejus/): Šio sekmadienio Evangelija pasakoja apie vieną nelaimingą aklą žmogų. Tai proga prisiminti mūsų laiko akluosius. Medicina, kad ir labai pažangi, dar nepajėgia padaryti stebuklų, ir aklų žmonių yra labai daug. Aplink mus galime pamatyti tūkstančius nematančių žmonių. Dar nuostabiau tai, kad jų akys sveikos. Kuo reiškiasi tas jų aklumas? Pirmiausiai prie tokių aklųjų priskirtini tie...
- [Vertybių perkainojimas](https://homilijos.kristoteka.lt/vertybiu-perkainojimas/): Norint geriau suprasti šio sekmadienio Evangeliją, reikia grįžti prie ankstesnių eilučių: „Vėl susišaukęs Dvylika, (Jėzus) ėmė jiems sakyti, kas jo laukia: „Štai keliaujame į Jeruzalę, ir Žmogaus Sūnus bus išduotas aukštiesiems kunigams ir Rašto aiškintojams; jie pasmerks jį mirti ir atiduos pagonims, o tie išjuoks jį, apspjaudys, nuplaks ir nužudys, bet po trijų dienų jis...
- [Svarbiausias pašaukimas](https://homilijos.kristoteka.lt/svarbiausias-pasaukimas/): Šiandien Evangelija pasakoja apie žmogų, kuris prašė Jėzų nurodyti kelią į amžinąjį gyvenimą. Ar gali žmogui būti dar svarbesnis klausimas? Jėzus į tai atsakė primindamas Dievo įsakymus: „<…> nežudyk, nesvetimauk, nevok, neteisingai neliudyk, neapgaudinėk, gerbk savo tėvą ir motiną”. Klausėjo šis atsakymas netenkino, – jis įsakymus žinojo ir jų laikėsi nuo pat jaunystės. Tuomet Jėzus,...
- [Santuokos sakramentas](https://homilijos.kristoteka.lt/santuokos-sakramentas/): Šio sekmadienio Evangelija paliečia ypač aktualų santuokos klausimą. Fariziejų klausimas, „ar galima atleisti žmoną”, rodo, kad šeima – ne tik mūsų, bet ir visų laikų problema. Kristaus laikais visas žydų gyvenimas buvo reglamentuotas įvairių įstatymų, tačiau šeimos tvarumo klausimu ir patys rabinai neturėjo vieningos nuomonės. Vieni manė, kad santuoka gali būti išardoma tik dėl labai...
- [Papiktinimai](https://homilijos.kristoteka.lt/papiktinimai/): Šiandien Evangelijos skaitinyje girdime ausį rėžiančius žodžius: „Jei tavoji ranka gundo tave nusidėti, – nukirsk ją!” Vis dėlto tai yra Viešpaties žodžiai, paliudyti patikimų evangelistų, tad praeiti pro juos negirdomis negalima. Paieškokime jų prasmės. Pirmiausiai įsisąmoninkime, kad tai ne žmonių žodžiai. Tai žodžiai to, kuris yra kelias, tiesa ir gyvenimas. Bet kaip gali mūsų dienų...
- [Kas didesnis?](https://homilijos.kristoteka.lt/kas-didesnis/): Šiandien girdime Jėzų antrą kartą kalbant apie jo laukiančią mirtį. Bet mokiniai ir vėl ne ką tesuprato. Jiems rūpi kas kita. Jie kelyje ginčijosi, kuris jų didžiausias. Mokiniai vis dar nesupranta, kad jų pašaukimas ne valdyti, bet tarnauti. Jėzus, nors ir negirdėjo apaštalų pokalbio, bet atspėjo apie ką buvo kalbėta. Pasišaukęs apaštalus, jis jiems tarė:...
- [Kryžiaus vaisiai](https://homilijos.kristoteka.lt/kryziaus-vaisiai/): Ką tik girdėtas Kristaus ir apaštalų pokalbis įvyko po to, kai apaštalai jau buvo įsitikinę, kad Kristus yra žadėtasis Mesijas. Visų apaštalų vardu savo tikėjimą išreiškė Petras, pavadinęs Kristų Mesiju, Gyvojo Dievo Sūnumi. Po šio išpažinimo Kristus apaštalams atskleidžia svarbiausią įsikūnijimo slėpinį, galutinai išsklaidydamas jų iliuzijas apie politinę karalystę: „Jis ėmė juos mokyti, jog reikia,...
- [Kurčnebylis](https://homilijos.kristoteka.lt/kurcnebylis/): Šio sekmadienio Evangelijoje pasakojamą stebuklą užrašė evangelistas Morkus. Nors jis nebuvo įvykio liudytojas, bet neabejotina, kad rėmėsi pirminės Bažnyčios liudijimu. Šiame įvykyje į akis krinta Jėzaus veiksmai: jis paliečia pirštais kurčnebylio ausis ir seilėmis jo liežuvį. Negirdinčiajam Jėzus kalba ne žodžiais, bet veiksmais, kurie pažadino nelaimingojo tikėjimą. Po to ištaria savo gydantį žodį „Efata!” („Atsiverk!”)....
- [Širdies šventovė](https://homilijos.kristoteka.lt/sirdies-sventove/): Šiandien Evangelija kviečia pažvelgti į save. Viešpats moko, kad visoks moralinis blogis įsišaknijęs žmogaus viduje. „Nėra nieko, kas iš lauko įėjęs galėtų jį (žmogų) sutepti. Žmogų sutepa vien tai, kas iš žmogaus išeina”. Jėzus išvardija virtinę nuodėmių, išplaukiančių iš žmogaus vidaus. Visi išoriniai apsiplovimai, kurių reikalavo žydų tradicija, Jėzaus akyse beverčiai, jei žmogus nesistengia nuplauti...
- [Tikėti – ar pasitraukti?](https://homilijos.kristoteka.lt/tiketi-ar-pasitraukti/): Šiandienos Evangelijos ištrauka turi paralelę sinoptinių evangelijų scenoje, kur Jėzus klausia savo mokinių, kuo jie jį laiko. Evangelistas Jonas šį klausimą kelia dar dramatiškiau. Pirmajame skaitinyje iš Jozuės knygos taip pat kalbama apie pasirinkimą. Dievo tautai įžengus į pažado žemę, Jozuė pateikia pasirinkimą Izraelio seniūnams, teisėjams ir pareigūnams. Jozuė siūlo: arba tarnauti Dievui, išvedusiam juos...
- [Šventasis pokylis](https://homilijos.kristoteka.lt/sventasis-pokylis/): Visa išganymo istorija skirstoma į Senąją ir Naująją Sandorą. Pirmojoje Dievas, vykdydamas Abraomui duotą pažadą, išsirenka tautą ir, išvedęs ją iš Egipto, sudaro su ja ištikimybės sutartį – sandorą. Tai įvyko prie Sinajaus kalno. Tautai buvo duota 10 Dievo įsakymų ir daugybė kitokių bendro gyvenimo ir Dievo kulto nurodymų. Kai Mozė tautai paskelbė Dievo valią,...
- [Išaukštinta su kūnu ir siela](https://homilijos.kristoteka.lt/isaukstinta-su-kunu-ir-siela/): Krikščioniškoji atpirkimo samprata neatskiriama nuo kūno atpirkimo. Nėra išganymo be kūno. Priešiškumo kūnui niekuomet nevalia grįsti Evangelija. Krikščionys tiki ne tik sielos nemirtingumu, bet, kaip skelbia Tikėjimo išpažinimas, kūno iš numirusių prisikėlimu. Todėl privalome visomis jėgomis kovoti su mūsų laikais pasireiškiančiu priešiškumu kūnui. Su daugeliu kūnui pragaištingų tendencijų esame tiesiog apsipratę. Pavyzdžiui, pornografija yra tapusi...
- [Mūsų tikėjimas](https://homilijos.kristoteka.lt/musu-tikejimas/): Kas pasakytų, kiek kartų girdime žodį „tikėjimas”. Šiandien Evangelijoje girdėjome Kristaus žodžius: „<…> kas tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą”. Tai mums primena Morkaus evangelijos pabaigą: „Kas įtikės ir pasikrikštys, bus išgelbėtas, o kas netikės, bus pasmerktas” (Mk 16, 16). Norėdami suprasti šį dažnai girdimą žodį, pirmiausiai klausiame, ką jis reiškia kasdieniame gyvenime. Visi gerai žinome,...
- [Žmogaus Sūnus](https://homilijos.kristoteka.lt/zmogaus-sunus/): Šiandien Bažnyčia mini itin reikšmingą žemiškojo Jėzaus gyvenimo įvykį, kurį aprašo ne tiktai evangelistai, bet ir apaštalas Petras. Ką tik antrajame Petro laiške skaitėme: „Mes skelbėme jums mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus galybę ir atėjimą, ne mėgdžiodami gudriai išgalvotas pasakas, bet kaip savo akimis matę jo didybę liudytojai. Jis gavo iš Dievo Tėvo garbę ir šlovę,...
- [Malonės gausa](https://homilijos.kristoteka.lt/malones-gausa/): Šv. Jonas duonos padauginimą sieja su Jėzaus pažadu duoti žmonėms kitokios duonos, apie kurią iki šiol dar nebuvo kalbėjęs. Bet jau netrukus duona taps Kristaus kūnu, ir jo sekėjai valgydami šią duoną jungsis su Kristumi. Evangelijoje užrašytas duonos padauginimo stebuklas – tai ne vien Jėzaus dieviškos galios ženklas, bet ir proga prabilti apie kitokią duoną....
- [Gaivinantis poilsis](https://homilijos.kristoteka.lt/gaivinantis-poilsis/): Praeito sekmadienio Evangelija pasakojo apie apaštalų išsiuntimą į misijinę kelionę. Šiandien matome juos sugrįžusius ir besidžiaugiančius savo laimėjimais. Tačiau apaštalai nepajėgė paslėpti nuo Jėzaus akių savo nuovargio. Jėzus tai matė ir jiems patarė: „Eikite sau vieni į negyvenamą vietą ir truputį pailsėkite”. Poilsis – gerai suprantamas žmogaus poreikis. Net žemė, atidavusi savo derlių, turi pailsėti,...
- [Šviesos žibintai](https://homilijos.kristoteka.lt/sviesos-zibintai/): Šio sekmadienio Evangelijos ištrauką galime pavadinti apaštalų pastoracijos instrukcija. Jėzus išsiunčia apaštalus po du, duodamas jiems reikšmingų pamokymų; reikalauja, kad apaštalai nesirūpintų buitiniais dalykais, eitų kaip vargšai, kurie gyvena iš to, ką žmonės duoda. Jėzus įsako „be lazdos nieko neimti į kelionę – nei duonos, nei krepšio, nei pinigų dirže, – tik apsiauti kurpėmis, bet...
- [Savieji jo nepriėmė](https://homilijos.kristoteka.lt/savieji-jo-neprieme/): Pradėjęs savo viešąją veiklą, Jėzus bent kelis kartus lankėsi Nazarete, miestelyje, kur pats buvo užaugęs. Suprantama, kad jo apsilankymai tėviškėje kėlė didžiulį susidomėjimą. Evangelistai Morkus ir Matas Jėzaus pasirodymą Nazarete aprašo labai trumpai. Jie atpasakoja Jėzaus apsilankymą sinagogoje ir pažymi, kad Nazareto gyventojai, pradžioje labai palankiai klausę Jėzaus žodžių, greitai juo nusivylė, nes čia jis...
- [Dievas prikelia](https://homilijos.kristoteka.lt/dievas-prikelia/): 1941 m. evangelikų teologas R. Bultmanas vienoje savo paskaitoje pasakė: „Negalima naudotis elektros šviesa ir radijo aparatu, pasikliauti naujausiomis medicinos bei ligoninių priemonėmis ir sykiu tikėti Naujojo Testamento dvasių ir stebuklų pasauliu”. Šie žodžiai padarė įspūdį liberaliai nusiteikusiems krikščionims. Tai nuskambėjo kaip iššūkis antgamtinei realybei ir kvietimas atsipalaiduoti nuo atsakomybės. Atrodė, kad po tokių pareiškimų...
- [Dievo rankose](https://homilijos.kristoteka.lt/dievo-rankose/): Šiandien iš Viešpaties lūpų girdime ir padrąsinimą, ir priekaištą. Po dienos darbų Jėzus su mokiniais sėdo į valtį, kad kitame ežero krante bent šiek tiek pailsėtų. Sėdėdamas valties gale Jėzus užmigo. Tuo tarpu pakilo didžiulė vėtra. Genezareto ežeras, dėl savo didumo kartais vadinamas jūra, susidrumstė. Kilo didžiulės bangos, ir vanduo jau pradėjo semti valtį. Mokiniai...
- [Jėzaus palikimas](https://homilijos.kristoteka.lt/jezaus-palikimas/): Praėjo Viešpaties Prisikėlimo, Žengimo į dangų šventės. Šiandien Bažnyčia prisimena Viešpaties palikimą. Šiandien girdime jo testamentinius žodžius: „Imkite, tai mano kūnas!”, „Tai mano kraujas, naujosios sandoros kraujas, kuris išliejamas už daugelį”. Tai Jėzaus palikimas: jis save paliko kaip maistą. Nuo pirmųjų savo gyvavimo dienų krikščionys brangino šį Jėzaus palikimą. Pasak Apaštalų darbų knygos, „jie <…>...
- [Didysis slėpinys](https://homilijos.kristoteka.lt/didysis-slepinys/): Garsusis mąstytojas B. Paskalis, jaudamas artėjančią mirtį, atsikėlė iš lovos, atsisėdo prie stalo ir drebančia ranka užrašė savo tikėjimo išpažinimą, kuris po jo mirties buvo rastas liemenės kišenėje. Štai jo užrašyti žodžiai: „Pusė dvyliktos. Esu Dievo akivaizdoje. Tikiu. Tikiu į Dievą. Mano Dievas nėra teologų nei žemės mokytojų Dievas. Mano Dievas yra Abraomo, Izaoko ir...
- [Kalbų dovana](https://homilijos.kristoteka.lt/kalbu-dovana/): Sekminės, Sekminės!… Miela, žalumynuose skęstanti, šventė. Kitados net gyvulėliai grįždavo iš ganyklų apkaišyti žaliomis beržų šakelėmis. Bažnyčiai – tai ypatingos prasmės šventė. Dažnai ši šventė vadinama Bažnyčios gimimo diena. Pirmųjų Sekminių dieną Bažnyčia, Šventosios Dvasios vedama, išėjo į viešumą. Evangelisto Luko pirmųjų Sekminių aprašyme pasakojama apie kalbų dovaną, kurios dėka visų tautų žmonės išgirdo Bažnyčios...
- [Krikštas ir misija](https://homilijos.kristoteka.lt/krikstas-ir-misija/): Jėzaus krikštas ženklina Viešpaties atpirkimo darbo viešą pradžią. Šiame atpirkimo darbe dalyvauja visa Švenčiausioji Trejybė: iš dangaus girdimas Tėvo balsas, balandžio pavidalu nusileidžia Šventoji Dvasia. Šiandienos iškilmė yra Kalėdų laikotarpio pabaiga ir eilinio liturginio laikotarpio pradžia. Prasideda Jėzaus viešoji tarnystė: jis ima skelbti Gerąją Naujieną, mokyti, gydyti ligonius ir vaduoti piktųjų dvasių varginamuosius. Krikštu pradedamą...
- [Žvaigždės vedami](https://homilijos.kristoteka.lt/zvaigzdes-vedami/): Krikščionybė yra įsikūnijimo religija. Įsikūnijęs Dievas perplėšė nepažinumo uždangą. Begalinis ir neaprėpiamas Dievas apsireiškė žmonijai Betliejaus Kūdikyje. Jėzus yra didysis Viešpaties apsireiškimas, jame randame Dievo pažinimo kelią. Ne tik šiais laikais kai kuriuos žmones trikdo tikėjimo tiesa apie dieviškosios ir žmogiškosios prigimties vienybę Jėzuje. Kai kas priekaištauja, esą krikščionybei trūksta dvasingumo, čia viskas pernelyg paprasta,...
- [Jėzaus Motina](https://homilijos.kristoteka.lt/jezaus-motina/): Švenčiame Marijos Dievo Gimdytojos iškilmę. Šiandienos skaitinyje minimas Jėzaus apipjaustymas ir vardo suteikimas aštuntą dieną po gimimo. Pirmąją Naujųjų Metų dieną taip pat švenčiama Pasaulinė taikos diena. Šventasis Tėvas šios dienos proga paskelbia specialią žinią. Minime Dievo Motinos titulą kiekvieną kartą kalbėdami „Sveika, Marija“ maldą. Šiandienos iškilmė mus dar kartą kviečia suvokti, kas yra Jėzus....
- [Klusnumas Nazarete](https://homilijos.kristoteka.lt/klusnumas-nazarete/): Žmonių šeima tapo paties Dievo šeima. Įsikūnijimo slėpinys pašventina šeimą: tai vieta, kurioje patinka gyventi Dievui. Šeima yra gyvenimo, augimo ir Dievo valios suvokimo aplinka. Šventąją Nazareto šeimą vienija tarpusavio meilė ir atsakomybė. Jie myli vienas kitą nesisavindami. Čia nėra priešybės tarp meilės ir Dievo valios vykdymo. Ir šiandien kiekviena krikščionių šeima, ypač per Krikšto...
- [Naujas gimimas](https://homilijos.kristoteka.lt/naujas-gimimas/): Paskutinis advento sekmadienis yra tiesioginio pasirengimo Kalėdoms laikas. Advento pradžioje girdėjome apie kosminių katastrofų pranašaujamus šlovingo Viešpaties atėjimo ženklus. Šiandienos Evangelijoje žvelgiame į paprastą žemišką sceną, dviejų moterų susitikimą. Kiti liturginiai skaitiniai leidžia įžvelgti Aplankymo įvykyje ne vien giminaitei parodytą pagalbos gestą. Skelbiami palaiminimai, pranokstantys įprastinį motinystės džiaugsmą: kūdikio gimimas neatšaukiamai sukrės žmonijos istoriją. Michėjo...
- [Malonės aplankymas](https://homilijos.kristoteka.lt/malones-aplankymas/): Paskutinis advento sekmadienis yra tiesioginio pasirengimo Kalėdoms laikas. Advento pradžioje girdėjome apie kosminių katastrofų pranašaujamus šlovingo Viešpaties atėjimo ženklus. Šiandienos Evangelijoje žvelgiame į paprastą žemišką sceną, dviejų moterų susitikimą. Kiti liturginiai skaitiniai leidžia įžvelgti Aplankymo įvykyje ne vien giminaitei parodytą pagalbos gestą. Skelbiami palaiminimai, pranokstantys įprastinį motinystės džiaugsmą: kūdikio gimimas neatšaukiamai sukrės žmonijos istoriją. Michėjo...
- [Viltingas džiaugsmas](https://homilijos.kristoteka.lt/viltingas-dziaugsmas/): Kartais atsidūstame, kad gyvenimo kelias yra tik vienas. Kai kurie pasirinkimai neatšaukiamai nulemia ateitį. Tai, kas buvo, daugiau nepasikartos. Kitaip būna kompiuteriniuose žaidimuose, kur duodama lengva galimybė pradėti iš naujo. Tai nereikalauja ypatingų pastangų, tereikia spustelėti klavišą. Evangelija mums primena, kad ne tik žaidimuose, bet ir tikrovėje yra galimybė pradėti gyvenimą iš naujo. Čia taip...
- [Jėzaus liudytojas](https://homilijos.kristoteka.lt/jezaus-liudytojas/): Jonas Krikštytojas ir Marija yra simbolinės advento figūros. Jonas yra Senosios Sandoros pranašas ant Naujosios Sandoros slenksčio. Nors Jonas šio slenksčio neperžengia, tačiau atlieka ypatingą užduotį. Pas jį plūstantys žmonės klausinėja, ką turi daryti. Didis pranašas turėjo ne tik žadinti smalsumą, bet ir kelti pagarbią baimę. Tačiau jis neliepia imtis ypatingų askezės praktikų, tik nurodo...
- [Viltingas laukimas](https://homilijos.kristoteka.lt/viltingas-laukimas/): Advento liturgija ragina budriai laukti galutinio Kristaus atėjimo ir rengtis šiam ypatingam įvykiui. Evangelijoje išskleidžiama grėsmingų įvykių panorama, pranašaujanti Jėzaus atėjimą. Ar Kristus nori mus išgąsdinti? Juk pasaulio istoriją nuolat lydėjo karai, žemės drebėjimai ir įvairios gamtos katastrofos. Krikščionys nuo pirmųjų amžių jautė pagundą spėlioti, kada įvyks ypatingų ženklų pranašaujamas Jėzaus atėjimas. Tačiau Jėzus nenurodo...
- [Kitoks Karalius](https://homilijos.kristoteka.lt/kitoks-karalius-2/): Per liturginius metus ne kartą girdėjome apie Dievo karalystę. Jėzus leidžia suprasti, kad Dangaus karalystė yra pati aukščiausia vertybė. Žmogus raginamas atiduoti visą savo gyvenimą ir nepailsdamas jos ieškoti. Per liturginių metų ciklą įvairiomis briaunomis atskleidžiama tiesa apie Dievo karalystę, o paskutinis liturginių metų sekmadienis yra didžioji padėka už dangaus dovaną, kurioje turime privilegiją dalyvauti....
- [Vilties diena](https://homilijos.kristoteka.lt/vilties-diena/): Krikščionio gyvenime nuolat vyksta dvasinė kova. Viešpaties diena yra šios kovos kulminacija, o drauge galutinė gėrio pergalė. Pranašas Danielis skelbia nematytų vargų metą ir drauge išgelbėjimą tiems, kurie įrašyti gyvenimo knygoje. Vienų laukia amžinasis gyvenimas, kitų – gėda ir amžinoji negarbė. Trečio kelio nėra. Panaši perskyra išryškėja Paskutinio teismo aprašyme Mato evangelijoje (Mt 25, 31–46)....
- [Našlės pamoka](https://homilijos.kristoteka.lt/nasles-pamoka/): Neturtingos našlės auka yra visiškai menka piniginiu požiūriu, tačiau labai vertinga dvasine prasme. Našlės skatikui vertę suteikia pasitikintis tikėjimas. Per atsidavimo ir pasitikėjimo kupiną tikėjimą mūsų skurdas gali tapti ypatingu turtu. Našlės pavyzdys mus ragina aukoti Dievui visa tai, kas mumyse silpniausia, gėdingiausia ir skausmingiausia. Tuomet mūsų skurdas tampa brangiu lobiu. Dievas jį gailestingai priima,...
- [„Normalus“ šventumas](https://homilijos.kristoteka.lt/normalus-sventumas/): Žmogui įprasta už pastangas laukti atlygio ir darbuojantis siekti pelno. Nerimastingai sekame kylančias kainas, didėjančius mokesčius ir pastebime visa tai, kas mūsų asmeninei kišenei neša nuostolį. Nors turime visomis jėgomis stengtis ir darbuotis gyvendami šioje žemėje, ne menkiau būtina siekti amžinojo atlygio, nenykstančio užmokesčio danguje. Privalome tinkamai suskirstyti savo gyvenimo prioritetus. Laimei, mūsų pastangos yra...
- [Balsas viešumoje](https://homilijos.kristoteka.lt/balsas-viesumoje/): Kova su nuodėme būna varginanti. Atliekame išpažintį, pasiryžtame taisytis, stengiamės keistis ir atsiversti, tačiau dažnai mūsų pastangos neduoda rezultatų. Kartais nepasisekimus lemia tikėjimo stygius, o kartais esame saistomi objektyvių aplinkybių, kai iš tikrųjų neįmanoma pakeisti realios situacijos. Aklasis Bartimiejus trokšta būti išgydytas. Jis balsiai šaukia nekreipdamas dėmesio į žmones, norinčius jį nutildyti. Kreipdamasis į Jėzų...
- [Tarnaujanti valdžia](https://homilijos.kristoteka.lt/tarnaujanti-valdzia/): Viešajame gyvenime vis dažniau pasigirsta, kad valdžia privalo tarnauti žmonėms. Šį teiginį, bent jau žodžiais, išpažįsta visų lygių politikai. Priešingai kalbėti būtų „nekorektiška“. Nors gyvenime netrūksta piktnaudžiavimo valdžia ar autoritarinio valdymo patirčių, visuotinis suvokimas, kad valdžia privalo tarnauti, jau yra nemenkas pasiekimas. Sveikatos apsaugos, švietimo, socialinės rūpybos sistemos mums tapo savaime suprantamu ir neatsiejamu civilizacijos...
- [Išmintis ir turtas](https://homilijos.kristoteka.lt/ismintis-ir-turtas/): Išmintis niekada nebuvo labai pelninga. Tikrieji filosofai, išminties mylėtojai dažnai baigdavo savo gyvenimą skurde, niekinami amžininkų. Mūsų dienomis taip pat labiau vertinama ne išmintis, bet gebėjimas sukaupti daugiau informacijos, sėkmingai ja pasinaudoti. Apie gyvenimo sėkmę linkstame spręsti iš regimų pasiekimų. Izraelitams išminties apraiška buvo per Mozę duotas Dievo Įstatymas. Tačiau jau Senajame Testamente aptinkame troškimą...
- [Santuoka – Dievo planas](https://homilijos.kristoteka.lt/santuoka-dievo-planas/): Šiandienos liturginiai skaitiniai kalba apie santuoką, jie tinka kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo civilinės būklės ar luomo. Nuostabus pašaukimas į artumą ar bendrystę – „vieną kūną“ – užtemdytas ir apgadintas gimtosios nuodėmės. Ši nuodėmė nulemia mūsų veiksmų ir troškimų savanaudiškumą ir chaotiškumą. Socialinės apklausos liudija, kad jaunuoliai, išgyvenę tėvų skyrybas ir šeimoje patyrę nedarną, vis dėlto...
- [Papiktinimai ir pasipiktinimai](https://homilijos.kristoteka.lt/papiktinimai-ir-pasipiktinimai/): Uolusis Jozuė nori uždrausti pranašauti dviem vyrams, nebuvusiems Padangtėje drauge su kitais septyniasdešimt seniūnų. Mozė švelniai atsako jam, kad nepavydėtų. Mozės žodžiuose atskleidžiamas jo širdies troškimas: „Tesuteikia Viešpats savo dvasią visiems.“ Siauras, žmogiškas požiūris liepia atsiriboti, drausti ir vertinti remiantis skirtingumu: „Jie neatėjo į palapinę.“ Kita nuostata remiasi Dievo veikimu, troškimu, kad visą tautą apimtų...
- [Kuris didesnis?](https://homilijos.kristoteka.lt/kuris-didesnis/): Jau praeityje tas laikas, kai Jėzus skelbė žodį didelėms žmonių minioms. Dabar jis kalba savo mokinių būreliui. Jo pamoka apie neišvengiamą mirtį nėra skirta masėms. Žmonių minios trokšta laimėtojo, žmonės nelinkę laukti net trijų dienų, kol pasirodys pergalės vaisiai. Jėzaus žinią apie kryžių sunkiai priima net jo mokiniai, ją reikia nuolat kartoti. Galima numanyti, jog...
- [Kančios pranašystė](https://homilijos.kristoteka.lt/kancios-pranasyste/): Užduodami klausimą paprastai norime gauti daugiau informacijos arba pasitikrinti turimų žinių teisingumą. Tačiau Jėzus, klausdamas: „Kuo mane laiko žmonės?“ domisi ne viešosios nuomonės statistiniais tyrimais. Šiandien esame apsipratę su sociologinėmis apklausomis, mūsų nestebina nuomonių įvairovė. Žiniasklaidininkai bando šokiruoti viešuomenę nebent ypač keistais atsakymais į jų „klausimėlius“. Provokuojantis Jėzaus klausimas yra veikiau pedagoginis įvadas, sugretinimo fonas...
- [„Atsiverk!“](https://homilijos.kristoteka.lt/atsiverk/): Anoniminis kurčnebylis – tai neišganyto žmogaus įvaizdis. Jis kurčias, nes negali ar nenori girdėti Dievo žodžio. Jis nebylys, nes nemoka prabilti apie svarbius dalykus arba jam burnos praverti neleidžia meilės stoka. Kurčnebylis gyvena savo izoliuotame pasaulyje. Amerikietė Helena Keller nuo gimimo buvo akla, kurčia ir nebylė, o vėliau neįtikėtinomis pastangomis ir savo auklėtojos pedagoginio talento...
- [Švaru ar nešvaru?](https://homilijos.kristoteka.lt/svaru-ar-nesvaru/): Prasidėjus mokslo metams ypač moksleiviai pajunta, kaip gyvenimą griežčiau suveržia taisyklių ir tvarkaraščių diržas. Naujos tvarkos suvaržymus gyvai pajunta pirmokai: reikia laiku keltis ir laiku gulti, atidžiai apsidairyti pereinant gatvę, mokykloje vykdyti ne visuomet suprantamus nurodymus. Išsiblaškęs septynmetis, bėgantis paskui kamuolį į judrią gatvę, nesusimąsto, kam reikalingos eismo taisyklės. Subrendęs žmogus aiškiau suvokia įstatymų prasmę....
- [Apsisprendimo žodžiai](https://homilijos.kristoteka.lt/apsisprendimo-zodziai/): Evangelijoje girdėjome, kaip žmonės atmeta žmogišku protu nesuvokiamą Viešpaties meilės dovaną. Ją atmeta ne tik „žydai“ (evangelistas Jonas taip apibendrina Jėzaus priešinininkus). Nepriimdami Jėzaus mokymo pasitraukia taip pat nemažai jo mokinių. Jėzaus žodžiai jiems pasirodo neįkandami, nesuprantami, nepriimtini. Vis dėlto ne visi išdrįsta atvirai išreikšti protestą. Įžvelgdamas mokinių mintis Jėzus atvirai meta iššūkį: „O kas...
- [„Gyvens per mane“](https://homilijos.kristoteka.lt/gyvens-per-mane/): Jau ketvirtą sekmadienį paeiliui girdime skaitinius iš Jono evangelijos 6 skyriaus. Šiandienos žodžiais Jėzus užbaigia savo apreiškimą. Tolesnė eilutė apibendrina: „Visa tai jis paskelbė mokydamas Kafarnaumo sinagogoje.“ Jono evangelijos 6 skyriuje aprašomi Velykų laiko įvykiai. Velykų iškilmėse žydai šventė išvadavimą iš Egipto vergovės, taip pat Neraugintos duonos šventę. Velykų avinėlio valgymas priminė Egipte patirtą Dievo...
- [Pažintis su Marija](https://homilijos.kristoteka.lt/pazintis-su-marija/): Daugelis katalikų puoselėja pamaldumą Marijai nuo pat vaikystės. Tačiau kai kuriems žmonėms, ypač naujai atėjusiems į Bažnyčią, atradusiems tikėjimą ar perėjusiems iš kitos konfesijos, reikia papildomai susipažinti su Marija. „Atradus“ Mariją tikėjimo perlas sužėri nuostabia briauna. Marijos Ėmimo į dangų iškilmė suteikia gerą progą susipažinti su Dievo Motina. Švenčiame jos žemiškojo gyvenimo pabaigą, bet ji...
- [Kūnas už pasaulio gyvybę](https://homilijos.kristoteka.lt/kunas-uz-pasaulio-gyvybe/): Šiandienos Evangelijoje Jėzus atskleidžia mums amžinojo gyvenimo perspektyvą ir iškelia dvi sąlygas jam pasiekti: tikėti ir stiprintis Kristaus Kūnu ir Krauju. Tarp daugelio Jėzaus klausytojų buvo taip pat žmonių iš jo tėviškės. Atvykėliai iš Nazareto negali priimti Jėzaus žodžių, kad jis atėjęs iš dangaus. Jo tėvynainiai geriau informuoti: nors Jėzus gimė ne jų mieste, bet...
- [Dievo darbas: tikėkite](https://homilijos.kristoteka.lt/dievo-darbas-tikekite/): Šiandienos Evangelija toliau pasakoja apie tai, kas vyko po stebuklingo duonos padauginimo. Po šio įvykio Kristus pasitraukė į vienumą, tačiau minios ir toliau jo ieškojo. Pasak evangelisto, žmonės ieškojo Kristaus norėdami paskelbti jį karaliumi. Jiems padarė įspūdį tai, kad prisivalgė duonos dovanai. Žmones nuolat lydi pagunda apsiriboti vien kūno pasotinimu. Kristus ragina tikėti į jį,...
- [Neturtas ir duona](https://homilijos.kristoteka.lt/neturtas-ir-duona/): Jėzaus paklausyti atėjo minia neturtėlių. Kiekvienas krikščionis pašauktas sekti Kristų neturtu. Paprastai neturtą siejame su medžiaginių dalykų stoka, visuomenės paribiu, apleistumu. Esame linkę evangelinį neturto palaiminimą palikti pašvęstojo gyvenimo asmenims. Vis dėlto mūsų situacija yra panaši į neturtėlių, nors išoriškai atrodome netgi pasiturintys. Neretai pajuntame visišką bejėgiškumą, nežinome, kur kreiptis, ko imtis, susidūrę su artimųjų...
- [Avys be piemens](https://homilijos.kristoteka.lt/avys-be-piemens/): Apaštalai veikiausiai džiūgaudami grįžta pas Jėzų pasakodami, ką pavyko nuveikti. Jie regimai patenkinti savo misija, niekas netemdo jų entuziazmo. Apaštalai grįžta pas Jėzų, nes gyvenimas su juo yra jų veiklos pagrindas ir šaltinis. Visas mūsų veikimas įgyja prasmę ir galią tik su Kristumi ir dėl Kristaus. Be jo geriausiu atveju esame tik savo srities specialistai....
- [Užduotis skelbėjams](https://homilijos.kristoteka.lt/uzduotis-skelbejams/): Amosas skyrėsi nuo daugelio kitų pranašų. Jis nedėvėjo ypatingų drabužių kaip Ezekielis ar Jeremijas, nebuvo pranašas visą gyvenimą kaip Izaijas ar Samuelis, nešokiravo aplinkinių vaizdžiais pranašiškais veiksmais kaip Elijas, Ozėjas ar kiti. Amosas buvo piemuo ir šilkmedžio vaisių brandintojas. Tai jo įprastinis darbas. Jis gyveno į pietus nuo Judo karalystės ribos. Vieną dieną gavo Dievo...
- [Pranašo misija](https://homilijos.kristoteka.lt/pranaso-misija/): Mus veikiausiai piktina Jėzaus giminaičių elgesys Nazarete. Jie nesugeba Jėzaus priimti tokio, koks jis yra: nepalyginamai viršesnis už juos išmintimi, stebuklais, įtikinimo jėga. Jie klausia: „Iš kur jam visa tai?“ Juk gyvendamas tarp jų jis buvo paprastas dailidė, o dabar ateina visiškai kitas žmogus. Tas pasipiktinimas dar skaudesnis dėl to, kad Jėzus atvykdamas į Nazaretą...
- [Dievas nesukūrė mirties](https://homilijos.kristoteka.lt/dievas-nesukure-mirties/): Kartais mūsų baimė gali paralyžiuoti dvasinį gyvenimą ir blokuoti ryšį su Dievu. Bijau viešai parodyti savo tikėjimą, bijau, kad būsiu išjuoktas. Šiandienos Evangelijoje žmonės atkalbinėjo Jajirą: „Kam begaišini Mokytoją?!“ Tačiau Jėzus ateina prikelti Jajiro dukrelės, kai žmogiškai žvelgiant jau nieko nebeįmanoma padaryti. Aplinkiniai sako: mergaitė numirė, nepadės joks gydytojas. Kartais panašiai galvoju apie savo dvasinį...
- [Dievas ir audra](https://homilijos.kristoteka.lt/dievas-ir-audra/): Jėzus pasirodo apaštalams kaip Dievas Kūrėjas. Lengva suprasti jų nuostabą. Juk tik pasaulį sukūręs Jahvė gali įsakinėti žemės gaivalams. Tik jis gali nutildyti audrą. Tik apie jį Raštas galėjo rašyti: „Šėlstančią audrą jis nuramino, ir jūros bangos buvo nutildytos“ (Ps 107, 29). Jėzus paliepia vėjui ir ežerui taip, kaip kūrėjas įsako kūriniui. Jėzus nemaldauja Dievo...
- [Naujoji sandora](https://homilijos.kristoteka.lt/naujoji-sandora/): Šio Devintinių sekmadienio skaitiniai kviečia išgyventi Eucharistiją kaip Naująją Sandorą. Šventajame Rašte sandora visuomet reiškia abipusį įsipareigojimą. Ji visuomet išreiškiama kokiu nors ženklu. Dievo sandora su Nojumi parodoma vaivorykšte. Apipjaustymas ženklino Viešpaties sandorą su Abraomu. Išėjimo knygos skaitinyje pasakojama, kaip izraelitai priimdami Dievo įsakymų sandorą buvo apšlakstyti atnašaujamo gyvulio krauju. Dievo tauta klausėsi Dievo žodžio,...
- [Trys Asmenys](https://homilijos.kristoteka.lt/trys-asmenys/): Švenčiausiosios Trejybės slėpinys nėra galvosūkis protui. Atsimename šventojo Augustino palyginimą apie berniuką, bandantį išsemti vandenyną. Tačiau šiandien nekeliame sau tikslo išaiškinti šį slėpinį iki galo. Dievo žodis mus kviečia šlovinimo maldai. Pakartoto Įstatymo knygoje Mozė ragina žmones pažvelgti į nuostabius Dievo darbus. Ši knyga atskleidžia mums mylintį Tėvą, kuris išsirenka, saugo ir moko savo tautą....
- [Dvasia liudija](https://homilijos.kristoteka.lt/dvasia-liudija/): Šventosios Dvasios veikimą dažnai esame linkę tapatinti su ypatingomis apraiškomis: pranašavimu, stebuklingu gydymu ar glosolalija – kalbų dovana. Toks požiūris turi pagrindo: Evangelijoje ir ankstyvosios Bažnyčios tradicijoje randame daugybę liudijimų apie nepaprastus ženklus, lydėjusius Šventosios Dvasios galybės apraiškas. Apaštalų darbuose skaitome, kad apaštalai tapo kupini Šventosios Dvasios, ėmė kalbėti svetimomis kalbomis, kaip Dvasia jiems leido...
- [„Nusileido“ ir „pakilo“](https://homilijos.kristoteka.lt/nusileido-ir-pakilo/): Šventojo Rašto skaitiniuose girdėjome, kaip prisikėlęs Kristus pasirodo savo mokiniams ir jų akyse žengia į dangų. Dažnai esame linkę pirmiausia sieti šį įvykį su praeitimi prieš du tūkstantmečius. Pamirštame, kad tai drauge yra man asmeniškai skirtos Dievo meilės istorija. Liturgija mus moko dalyvauti dieviškojoje dabartyje. Kiekvienam iš mūsų tenka susitikti su prisikėlusiu Viešpačiu. Dažniausiai šis...
- [Meilės įsakymas](https://homilijos.kristoteka.lt/meiles-isakymas/): Evangelija kiekvienam asmeniškai byloja apie pašaukimą mylėti. Pirmiausia gavome pažadą, kad esame mylimi ir gebame mylėti. Šis pažadas išreikštas Dievo Sūnaus įsikūnijimu: visa Dievo meilės galia sutelkiama į žmogų, perteikiama per Kryžių ir Eucharistiją. Gavome meilės pavyzdį. Tai Dievo troškimas mus išganyti ir padaryti laimingus. Dievo Sūnus užantspaudavo šį troškimą atiduodamas už mus savo gyvybę....
- [Vynmedžio gyvybė](https://homilijos.kristoteka.lt/vynmedzio-gyvybe/): Šį sekmadienį Jėzus lygina save su vynmedžiu. Šis palyginimas talpina dvejopą žinią. Viena vertus, Jėzus ragina „pasilikti“ jame – tai reiškia stabilumą, tęstinumą. Kita vertus, palyginimas byloja apie judėjimą ir augimą. Vynmedžio šakos yra nuolat švarinamos ir formuojamos. Jos nelieka prigimtinės būklės, bet nuolat perkeičiamos siekiant didesnio vaisingumo. Krikščionis negali išlikti vynmedyje nedarydamas pažangos ir...
- [Ganytojo kaina](https://homilijos.kristoteka.lt/ganytojo-kaina/): Šį sekmadienį minime Motinos dieną ir drauge esame kviečiami melstis už dvasinius pašaukimus. Kalendorinis šių progų sutapimas patvirtina giluminę tiesą: Dievo dovanojamus pašaukimus pirmiausia ugdo didžiadvasiška ir pasiaukojanti motinų meilė. Patyrus rūpestingą motinos globą lengviau nujausti žmogaus protą viršijančią Dievo gailestingumo apimtį. Evangelijos žodžiuose galime išgirsti troškimą ir ilgesį. Girdėdami apie Gerojo ganytojo rūpestingumą norime...
- [Žuvis po Velykų](https://homilijos.kristoteka.lt/zuvis-po-velyku/): Gavėnios metu liturgijoje daug kartų pabrėžta nuodėmės įtaka ir atleidimo svarba. Mus gali stebinti, kad Velykų laikotarpiu visi trys skaitiniai vėl susiję su nuodėmės sąvoka. Apaštalų darbuose Petras sako, kad Jėzaus mirtis ir prisikėlimas buvo pranašų iš anksto paskelbtas. Petras ragina atsiversti, „kad būtų išdildytos nuodėmės“. Jono laiške rašoma, jog Jėzus Kristus „yra permaldavimas už...
- [Abejonė ir gailestingumas](https://homilijos.kristoteka.lt/abejone-ir-gailestingumas/): Atvelykio sekmadienis yra drauge Dievo Gailestingumo šventė. Apaštalas Jonas laiške rašo apie pergalę nugalint pasaulį – mūsų tikėjimą. Pasirodęs Aukštutiniame kambaryje Jėzus susibūrusiems mokiniams dovanoja ramybę. Ši dovana turi galutinai įtikinti – jų kaltės atleistos. Veikiausiai mokiniai jaučia gyvą sąžinės priekaištą: juk tokios nesenos išdavystės, bailumo ir mažadvasiškumo patirtys. Jie nuvylė Mokytoją, palikdami jį vieną...
- [Tuščias kapas](https://homilijos.kristoteka.lt/tuscias-kapas/): Mūsų viltis nulemia ateitį. Didelė viltis laiduoja didelę meilę. Kitais žodžiais tariant: kokia mūsų viltis, tokia ir meilė. Galbūt mums atrodo, jog gyvenime nevyksta ypatingų dalykų, tačiau kartkartėmis pajuntame, kad pristingame vilties. Vietoj džiaugsmo ir ramybės slegia liūdesys ir nerimas. Žmogiškosios kovos ir ambicijos palieka tik kartų nuoskaudų skonį. Įkyriai kartojame, kad esame viskuo nusivylę...
- [Kenčiantis tarnas](https://homilijos.kristoteka.lt/kenciantis-tarnas/): Ar aprašydamas slėpiningą kenčiantį Viešpaties tarną, kuris atsuka nugarą jį plakantiems, atkiša žandus raunantiems barzdą, pranašas turėjo omenyje Mesiją? Ar giesmės autorius numatė, kad jo žodžiai išsipildys per išganingą Jėzaus Kristaus kančią? Aprašomus įvykius pranašas pirmiausia siejo su grįžtančiais iš Babilono tremties žydais ir jų pastangomis atstatyti sugriautą šventovę. Tačiau biblinė ir bažnytinė tradicija šiuose...
- [„Atėjo valanda“](https://homilijos.kristoteka.lt/atejo-valanda/): Galime įsivaizduoti, ką jautė šiandienos Evangelijoje minimi graikai. Veikiausiai jie buvo prozelitai, simpatizavę monoteistiniam judėjų tikėjimui ir bent iš dalies dalyvavę religiniame žydų gyvenime. Evangelijoje ką tik pasakota apie džiūgaujančios minios triumfą Mesijui įžengiant į Jeruzalę. Atvykę graikai pirmiausia kreipiasi į Pilypą, o šis perduoda prašymą Andriejui (beje, abiejų apaštalų vardai taip pat graikiški). Juntama...
- [Meilė ir bausmė](https://homilijos.kristoteka.lt/meile-ir-bausme/): Šio sekmadienio skaitiniai atskleidžia du Dievo meilės aspektus: meilę ir bausmę. Mums patinka Dievo meilės žinia, bet nenoriai klausomės apie bausmę, ypač, jei tai susiję su mumis. Jėzaus auka ant kryžiaus įtikina, kad Dievas nėra kerštingas baudėjas. Bausmę užsitraukiame patys. Tai žmogaus laisvės slėpinys. Kronikų knygoje apmąstomas Dievo veikimas Izraelio istorijoje. Per šešis šimtmečius Sandoros...
- [Kūno šventykla](https://homilijos.kristoteka.lt/kuno-sventykla/): Pirmajame skaitinyje girdėjome Dievo apreikštus dešimt įsakymų. Susibūrę prie Sinajaus žmonės jų klausėsi su pagarbia baime, net prašė, kad Dievas kalbėtų per tarpininką – Mozę. Vis dėlto Dievo įsakymais apdovanota tauta vėliau nepajėgė jų laikytis, nors gavo iškalbingų Dievo didybės ženklų, buvo barama ir raginama pranašų. Dievo įsakymų amžinumą pabrėžia ir Jėzus: „Kol dangus ir...
- [Kalno reginys](https://homilijos.kristoteka.lt/kalno-reginys/): Antrojo gavėnios sekmadienio Evangelijos skaitinys lengvai prakalbina mūsų vaizduotę. Tačiau turime neapsiriboti vien įtaigia Jėzaus atsimainymo scena, o pasvarstyti, ką Viešpats mums ja apreiškia. Dar neatėjo laikas pasistačius palapines palaimingai gėrėtis nuostabiu spindesiu. Balsas iš dangaus liepia „klausyti“, o ne vien „žiūrėti“. Dieviškojo apreiškimo prasmę padeda suvokti šventieji liudytojai iš anapus – Mozė ir Elijas....
- [Dykumos iššūkis](https://homilijos.kristoteka.lt/dykumos-issukis/): Visi išgyvename įtampą tarp išpažįstamo tikėjimo reikalavimų ir gesinančios kasdienio gyvenimo aplinkos. Bažnyčioje išgirstą žodį, širdyje priimtus pasiryžimus lengvai užgožia televizorius, įsuka ir praryja tos pačios kalbos apie gyvenimą ekrane, apie jame nuolat šmėžuojančius ir nervinančius kvailius, nevykėlius, vagis, nusikaltėlius, apgavikus. Tačiau atkreipkime dėmesį – kiek laiko sekmadienį atmintyje ir širdyje išlieka išgirstas Dievo žodis…...
- [Nuodėmės paralyžius](https://homilijos.kristoteka.lt/nuodemes-paralyzius/): Pasak tradicijos, evangelistas Morkus parašė apaštalo Petro skelbtą Evangeliją, skirtą paprastiems, Palestinos nepažįstantiems žmonėms. Morkaus tekstas yra tarsi liudytojo pasakojimas: jame neaiškinama, nekomentuojama, o tik pasakojama, kas pamatyta ir išgirsta. Morkaus evangelijoje nėra ilgų Jėzaus kalbų, daugiau liudijami jo darbai, išmintis ir stebuklinga galia. Tačiau evangelisto dėmesys neapsiriboja tik regimomis apraiškomis. Pasakojami stebuklai turi žadinti...
- [Raupsų pamokos](https://homilijos.kristoteka.lt/raupsu-pamokos/): Būna dienų, kai mus erzina mažiausios smulkmenos. Atsibusti iš nervingo, bergždžio skubėjimo padeda netikėtas susidūrimas su kito kančia. Pamatome žmogų, kantriai besiiriantį per gyvenimą invalido vežimėliu. Išėję iš poliklinikos priimamojo atsidūstame, kad dar vaikštome, galime kažką dirbti. Susidūrę su liga ir kančia tampame nuolankesni. Negalia byloja apie vienatvę, išskiria iš minios, išstumia į „normaliųjų“ užribį....
- [Mesijo ženklai](https://homilijos.kristoteka.lt/mesijo-zenklai/): Kristaus pergalė neišvadavo krikščionių nuo kančios, bet suteikė jai naują prasmę. Sunku rasti paguodos žodį žmogui, kurio padėtis atrodo be išeities: vaikas serga nepagydoma liga, priklausomybių pavergtas sutuoktinis smurtauja… Bėdos, ligos, netektys susipina į neišpainiojamą sunkumų kamuolį, kurį sunku net įvardyti, nemalonu apie tai kalbėti ir tuo dalytis – juo labiau parduoti „Bėdų turguje“. Jei...
- [Dievo šventasis](https://homilijos.kristoteka.lt/dievo-sventasis/): Evangelinės žinios šerdį sudaro apsėstojo išlaisvinimo įvykis. Iš karto gali atrodyti, kad ši keistoka scena neturi jokio ryšio su mūsų kasdienybe. Kai kurie iš anksto skeptiškai nusiteikę žmonės šį atvejį priskirtų psichiatrijos sričiai. Kita vertus, kiekvienas iš savo gyvenimo patirties ar kitų pasakojimų žino apie keistus, sunkiai paaiškinamus reiškinius, priklausomybes, kai žmonės daro visiškai su...
- [Įvykdymo metas](https://homilijos.kristoteka.lt/ivykdymo-metas/): Šio sekmadienio skaitiniuose pabrėžiamas Dievo žodžio reiklumas. Planuojame savo darbus, atostogas, svajojame, ką veiksime išėję į pensiją, tačiau per mažai svarstome apie viso savo gyvenimo planą. Apie reikiamus gyvenimo pokyčius byloja tyliai sąžinėje girdimas Dievo balsas. Pirmasis šio sekmadienio skaitinys yra iš pranašo Jonos knygos. Joną Viešpats siunčia skelbti atgailą pagonių miestui Ninevei. Kodėl Jona...
- [Pašaukti vardu](https://homilijos.kristoteka.lt/pasaukti-vardu/): Kai kurių profesijų atstovams, ypač mokytojams, gydytojams, žurnalistams, per gyvenimą tenka pažinti daugybę žmonių. Visiems tikriausiai teko sutikti žmogų, kurį iš matymo atsimename, bet jo vardą pamiršome. Iš nejaukios padėties išsisukame vengdami tiesiogiai į jį kreiptis vardu. Veikiausia esame buvę ir „pamirštojo“ kailyje, ypač vaikystėje. Girdėdami kreipinį: „Berniuk su mėlynu megztuku“ ar „Mergaite iš antro...
- [Mylimasis sūnus](https://homilijos.kristoteka.lt/mylimasis-sunus-2/): Kristaus krikštas buvo kitoks negu mūsų. Krikštas Jordane nebuvo sakramentas, nes tikrasis Dievo sakramentas – krikšto priėmėjas Jėzus, tikras regimas žmogus ir drauge neregimas Dievas. Vanduo negalėjo pašventinti to, kuris vienintelis šventas, o pats vanduo todėl, kad į jį įžengė Jėzus, tapo pašventinimo ženklu. Tačiau krikštas Jordane ypač reikšmingas momentas Jėzaus ir Bažnyčios gyvenime. Šį...
- [Tiesos ieškotojai](https://homilijos.kristoteka.lt/tiesos-ieskotojai/): Tolimos šalies išminčiai randa kūdikį ir atpažįsta, kad tai Karalius ir pasaulio Išganytojas. Šis įvykis tapo ženklu ir pažadu, liudijančiu, jog kiekvienas, kuris pagarbiai ieško Dievo, anksčiau ar vėliau gali jį sutikti. Susitikti su Viešpačiu galima bet kuriame gyvenimo etape, kartais nelauktai, tarsi atsitiktinai. Vis dėlto tai pirmiausia Viešpaties iniciatyva, o ne žmogaus pastangų vaisius....
- [Metai išganymo istorijoje](https://homilijos.kristoteka.lt/metai-isganymo-istorijoje/): Evangelija dar kartą primena pasakojimą apie Betliejaus piemenis. Tai padeda mums Naujuosius Metus ryškiau suvokti Kalėdų šviesoje. Naujieji Metai tiek pažodine, tiek dvasine prasme yra metai po Kristaus gimimo, metai paženklinti Kristaus gimimu. Deja, daugybė žmonių gyvena tarsi turėdami kitokią laiko atskaitą: naudodamiesi XXI amžiaus technologijomis, dvasiškai jie lieka epochoje iki Kristaus gimimo. Kristaus dėka...
- [Šeimos mokykla](https://homilijos.kristoteka.lt/seimos-mokykla/): Juozapas ir Marija šventykloje randa savo sūnų Jėzų, o drauge naujai suvokia dangiškąjį Tėvą. Šeimos bendrystės ryšiai yra abipusiai. Šeimos santykiai grindžiami laisvos valios dovana, nors kai kuriais gyvenimo laikotarpiais atrodo, kad kartų santykiuose vyrauja „davimas“ ar „gavimas“ viena kryptimi. Vaikams, neįgaliesiems ar seneliams reikia pajėgesniųjų priežiūros ir rūpesčio. Tačiau nepamatuojama lieka jų meilės grąža....
- [Kovos laimėtojai](https://homilijos.kristoteka.lt/kovos-laimetojai/): Žiniasklaidos vaizduojamame pasaulio horizonte sklando niūrūs krizės debesys. Dar grėsmingesnės ateities prognozės: artimiausiu metu padėtis tik blogės. Laimei, krikščionys turi ne šį vienintelį atskaitos tašką. Tėvų ar senelių pasakojimuose atgimsta Kalėdų šventės karo metais, Sibiro tremtyje, sovietmečiu daugiabučiuose užuolaidomis slapstantis nuo kolektyvizmo ideologijos. Dėl tylaus Kalėdų džiaugsmo ir vilties tenka kovoti dvasinę kovą. Iš pažiūros...
- [Viešpaties namai](https://homilijos.kristoteka.lt/viespaties-namai/): Krikščionis gyvenime daug kartų sako „taip“, patvirtindamas didįjį „Taip“ Dievui. „Taip“ tenka ištarti ne tik iškilmingomis progomis, bet dažnai nebyliai, priimant kasdienos sprendimus, klausantis sąžinės balso. Sužadėtiniai, švęsdami Santuokos sakramentą, Dievo akivaizdoje taria vienas kitam „Taip“, ir tai atskleidžia naują jų gyvenimo lapą. „Taip“ ženklina gyvenimo virsmą, atveria nežinomybei, galiausiai apdovanoja tuo, ko negalėjome net...
- [Šviesos liudytojas](https://homilijos.kristoteka.lt/sviesos-liudytojas/): Kasmet Bažnyčia mums primena, kad adventas yra džiaugsmingo laukimo laikas pasitinkant Išganytoją. Bažnyčios liturgijoje šis laukimas pabrėžiamas išraiškingais ženklais. Tačiau mums tenka užduotis išreikšti šį lūkestį gyvenimo kasdienybėje. Šventasis Jonas Krikštytojas, greta Marijos, yra vienas pagrindinių advento veikėjų. Jonas mums rodo pavyzdį, kokie turime tapti, kad deramai išgyventume mums padovanotą laiką. Pasak Evangelijos, „jis atėjo...
- [Tikrasis atsivertimas](https://homilijos.kristoteka.lt/tikrasis-atsivertimas/): Kasmet per adventą girdime pranašo kvietimą: „Per dykumą tieskite Viešpačiui kelią.“ Šiuo laikotarpiu pamokslininkai, panašiai kaip Jonas Krikštytojas, ragina atsiversti, parengti savo širdis Viešpaties atėjimui. Daugelis nuoširdžiai priimame šį raginimą, siekiame gyvenimo permainų, atsivertimo. Deja, dažnai pasirodo, kad mano pastangų rezultatai labai menki. Ydos, kurių norėjau atsikratyti, liko giliai įsišaknijusios. Silpnybės neišnyko, net atrodo, kad...
- [Raginimas budėti](https://homilijos.kristoteka.lt/raginimas-budeti/): Adventu prasideda nauji bažnytiniai metai. Kasmet iš naujo skelbiama išganymo žinia, kurios esmė yra pats Jėzus Kristus. Advento krikščionis ryžtasi iš naujo pradėti savo tikėjimo kelionę, nepasitenkina turimu pažinimu ir pasiekimais. Advento metu nuolat kartojami laukimo, budėjimo, maldos motyvai. Turime išmokti gyventi, dirbti ir mylėti suvokdami, jog Jėzus yra arti. Tikėdami, kad Viešpats ateina, galime...
- [Karalius ir teisėjas](https://homilijos.kristoteka.lt/karalius-ir-teisejas/): 1925 m. popiežius Pijus XI, įvesdamas Kristaus Karaliaus iškilmę, siekė atsparos liberalizmo ir bedievybės ideologijai. Popiežius stengėsi labiau išryškinti prisikėlusio Kristaus pergalę prieš nuodėmę ir mirtį visose gyvenimo srityse. Suvokti Kristaus karalystės pergalę lygiai taip pat svarbu mūsų laikais, kai daugelis mąsto ir gyvena taip, tarsi Dievo nebūtų. Vis dėlto kiekvienas žmogus asmeniniame gyvenime trokšta...
- [Dovana ir užduotis](https://homilijos.kristoteka.lt/dovana-ir-uzduotis/): Ne tik jaunimui gresia pagunda siekti lengvo gyvenimo. Lengviausia ir paprasčiausia gauti viską gatavą. Klysta manantys, kad turėdami gabumų, truputį laimės, įtakingų pažįstamų, kaip nors gyvenime „prasisuks“. Lengvo kelio ieškotojas sako: atsiras, kas už mane atliks nemalonias užduotis, varginančius darbus. Tačiau gyvenime yra dalykų, kurių niekas kitas už mane neįvykdys. Man asmeniškai dovanoti talentai ir...
- [Svarbiausia šventovė](https://homilijos.kristoteka.lt/svarbiausia-sventove/): Šiandien švenčiame Romos Laterano bazilikos pašventinimo iškilmę ir drauge dėkojame Dievui už Bažnyčios vienybę. Laterano bazilika yra tikroji popiežiaus – Romos vyskupo Katedra. Minint Laterano bazilikos pašventinimo metines mūsų širdys krypsta į Romą. Ką katalikams reiškia vienybė su popiežiumi – Romos vyskupu? Per televiziją iš Romos transliuojamas didžiąsias iškilmes paprastai matome vykstančias aikštėje priešais didingą...
- [Mirtis ir auka](https://homilijos.kristoteka.lt/mirtis-ir-auka/): Mirusiųjų dienos paminėjimas neatskiriamai susijęs su mūsų tikėjimo išpažinimu. Jau Senajame Testamente Judas Makabėjas turėjo mirusiųjų prisikėlimo viltį: „<…> jeigu jis nebūtų laukęs, kad žuvusieji prisikels, būtų buvę nenaudinga ir kvaila melstis už mirusiuosius“. Mes esame Naujosios Sandoros žmonės, mums dar stipriau ir aiškiau byloja šis tikėjimo liudijimas. Mūsų viltis nepalyginti labiau sutvirtinta. Kitaip nei...
- [Įsakymų šerdis – meilė](https://homilijos.kristoteka.lt/isakymu-serdis-meile/): Didysis Dievo ir artimo meilės įsakymas yra gyvenimo kelrodis. Reliatyvizmo laikais reikia iš naujo iškelti klausimą, kas yra meilė. Tai laiko ženklas: popiežius Benediktas XVI savo pirmąją encikliką skyrė meilės temai. Siekdami susigaudyti jausmų ir patirčių sraute, turime brautis pro žiniasklaidos įteigiamus štampus. Spontaniškas širdies polėkis, širdį užplūdę šilti jausmai lydi meilę, tačiau jos neišreiškia...
- [Mokesčiai ir sąžinė](https://homilijos.kristoteka.lt/mokesciai-ir-sazine/): Teisėtai kritikuojama sovietinio „socializmo“ tikrovė, varžiusi laisvą iniciatyvą ir daugelį įpratinusi pasyviai laukti, kol jais bus pasirūpinta. Šiandien neretai susiduriame su kitokiu kraštutinumu, girdime primityvoką liberalizmo apologetiką. Žmogus turi būti nepriklausomas, užsidirbti, pats susikurti savo gerovę – su tuo reikia sutikti. Tačiau neteisinga ir negailestinga visiems beatodairiškai taikyti tuos pačius reikalavimus. Sveikam, sočiam ir turtingam...
- [Nepasitikėjimo šydas](https://homilijos.kristoteka.lt/nepasitikejimo-sydas/): Šiandienos Evangelija skamba kaip pasaka apie karalių, vestuves ir kviestinius svečius. Jėzus tokia forma siekia sužadinti klausytojų vaizduotę. Stalai padengti, išpuoštos pokylio menės, pasirengę muzikantai, laukia jaunavedžiai – tik neatvyksta svečiai. Karalius kviečia juos pakartotinai, tačiau nesėkmingai. Galiausiai liepia sukviesti kitus svečius. Šiuo pasakojimu esame kviečiami mokytis matyti ne vien tiesioginius aprašomus įvykius, bet įžvelgti...
- [Mintys ir elgesys](https://homilijos.kristoteka.lt/mintys-ir-elgesys/): Laiške filipiečiams apaštalas Paulius ragina mąstyti apie kilnius dalykus, „apie tai, kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, mylėtina, giriama“. Šią mintį galima pasvarstyti ir antraip: ar krikščionims leistina apie tai nemąstyti? Šventojo Pauliaus žodžiai primena, kokia trapi mūsų minčių sfera. Jis atkreipia dėmesį į akivaizdų dalyką – mūsų minčių kokybė daro esminę įtaką mūsų elgsenai. Jei...
- [Apsigalvojęs sūnus](https://homilijos.kristoteka.lt/apsigalvojes-sunus/): Tėvas kreipiasi į sūnus tais pačiais žodžiais: „Eik ir padirbėk šiandien vynuogyne.“ Vienas atsako: „Einu, viešpatie“, bet iš tikrųjų neina dirbti, o kitas sako: „Nenoriu“, tačiau vėliau apsigalvojęs nueina. Bažnyčios tradicijoje būta įvairių dviejų sūnų elgesio aiškinimų: vieni įžvelgia žydų ir pagonių, kiti – dvasininkijos ir pasauliečių luomų įvaizdį. Visais laikais pasitaiko žmonių, kurie vidujai...
- [Tikrasis teisingumas](https://homilijos.kristoteka.lt/tikrasis-teisingumas/): Tikrasis teisingumas anaiptol nėra lygiava. Neretai patys skundžiamės ar girdime skundžiantis dėl nepakankamo įvertinimo. Dažnai „dėl teisybės“ kylame į aršią kovą. Kaimynas su kaimynu kariauja dėl pusmetrio žemės, ne vietoje pasodinto medžio, prieš dešimtmečius nuskambėjusių įžeidžių žodžių, kurių jau niekas tiksliai nebeatsimena, išskyrus storas teismų bylas. Visa tai teisingumo vardan. Jei Dievas su mumis elgtųsi...
- [Žaltys ant stulpo](https://homilijos.kristoteka.lt/zaltys-ant-stulpo/): Izraelitai keliauja iš Egipto į Pažadėtąją žemę. Tai ilgas kelias, jis Biblijoje aprašomas reikšmingu 40 metų laikotarpiu. Per tuos metus izraelitai turi išsilaisvinti nuo Egipto stabų ir išmokti pasitikėti vieninteliu Viešpačiu. Per šį išsivadavimo laikotarpį Dievas nori parengti šią tautą, kad ji Kanaane galėtų augti tikėjimu ir atlaikytų stabmeldžių aplinką. Ilgame kelyje Dievo tauta nuolat...
- [Broliškas pabarimas](https://homilijos.kristoteka.lt/broliskas-pabarimas/): Mato evangelijos ištrauka apie brolišką sudrausminimą eina po Jėzaus palyginimo apie paklydusią avį. Pamokymui apie drausmę raktą duoda Tas, kuris džiaugiasi viena atrasta avele labiau negu nenuklydusiomis devyniasdešimt devyniomis. Šiandienos žmonių pasaulėjautai įtakos turi nuolatinis veiksmingumo ir rezultatų siekis. Esame susikoncentravę į maksimalų veiksmingumą ir tikimės greitų rezultatų. Tai savaime nėra blogis, tačiau dažnai gyvenimo...
- [Kryžiaus akistata](https://homilijos.kristoteka.lt/kryziaus-akistata/): Iš visų pusių persekiojamas pranašas Jeremijas suvokia, kad jo nelaimės kyla dėl pranašavimo, kurio jis imasi iš klusnumo Dievui. Išsekintas persekiojimų pranašas bando užslopinti Viešpaties įkvepiamus žodžius, tačiau jo širdyje veikianti didesnė galia verčia jį toliau kalbėti ir skelbti. Norom nenorom jis tęsia savo misiją ir patiria skausmingus savo veiklos padarinius. Mums gali susidaryti įspūdis,...
- [„Kuo mane laikote?“](https://homilijos.kristoteka.lt/kuo-mane-laikote/): Kuo žmonės laiko Žmogaus Sūnų? Jėzaus mokiniams užduotas klausimas ir šiandien sulaukia įvairių atsakymų. Vieniems Jėzus yra tik iškilus dvasinis mokytojas, pranašas, kitiems – ypatingais gebėjimais pasižymėjęs gydytojas. Mes, panašiai kaip ir Jėzaus mokiniai, galėtume išvardyti daugybę visuomenėje paplitusių nuomonių, perpasakoti, kuo Jėzų laiko kiti žmonės. Tačiau Jėzus uždavė mokiniams dar vieną klausimą: „O kuo...
- [Tikėjimo egzaminas](https://homilijos.kristoteka.lt/tikejimo-egzaminas/): Išgirdę Evangelijos skaitinį galime patirti pagundą piktintis Viešpaties Jėzaus elgesiu dėl to, kad jis taip vangiai reaguoja į kanaanietės prašymą. Sunku išsilaisvinti nuo kylančių klausimų. Nejaugi jis nesuvokia motinos rūpinimosi savo dukros likimu? Norisi pasipiktinus sušukti: taip su žmonėmis nekalbama! Tokiais žodžiais galima žmogų smarkiai įžeisti! Kai kam mintyse iškyla patirtos ar girdėtos nuoskaudos: gal...
- [Marijos kelias](https://homilijos.kristoteka.lt/marijos-kelias/): Jėzaus žengimas į dangų turi kitą prasmę negu Marijos ėmimas į dangų. Jėzus buvo pažadintas iš numirusiųjų savo Tėvo galia, iškeltas į dangų, tačiau jis taip pat pats turėjo galią pasiimti gyvybę, pats prisikėlė ir pakilo į dangų. Kitaip yra Marijos atveju. Marija, nors būdama Dievo Motina, yra tik kūrinys. Kad ir Dangaus Karalienė, ji...
- [Tylos balsas](https://homilijos.kristoteka.lt/tylos-balsas/): Pranašui Elijui Dievas apsireiškė ne audra, žemės drebėjimu ar ugnimi, bet „švelnios tylos balsu“. Kartais ir su mūsų gyvenimu būna panašiai kaip su besikeičiančiu oru. Darganotą ir audringą pakeičia gražus ir saulėtas oras. Žmogaus dvasia yra šventovė, ir Dievas ateina į ją ne žemės drebėjimu, ne ugnimi, bet tylos balsu. Mano dvasia yra ta vieta,...
- [Dalijimosi pažadas](https://homilijos.kristoteka.lt/dalijimosi-pazadas/): Kas gali mus atskirti nuo Kristaus meilės? Į šį klausimą šventasis Paulius vienprasmiai atsako – niekas (Rom 8, 35.38). Kurie užčiuopė Dievo veikimo ženklus savo gyvenime, supranta šiuos apaštalo žodžius. Kiekvienas savo gyvenime galėtume rasti atitikmenų Pauliaus minimiems suspaudimams, persekiojimams, badui. Kodėl žodžiai, liudijantys Dievo meilės galybę, taip silpnai veikia mūsų kasdienes pastangas? Senojo Testamento...
- [Palyginimų išmintis](https://homilijos.kristoteka.lt/palyginimu-ismintis/): Skaitinyje iš 1-osios Karalių knygos Viešpats – panašiai kaip pasakose – sako Saliamonui: „Prašyk, ko nori.“ Tai labai rimtas ir visiškai nepasakiškas iššūkis. Su šiuo kvietimu Dievas kreipiasi į kiekvieną iš mūsų. Galima sakyti, kad nepaliaujamai atsakome į jį visu savo gyvenimu. Darome įvairius pasirinkimus, tūkstančius sprendimų – dažnai dėl dalykų, tiesiogiai nesusijusių su tikėjimu....
- [Raugių rizika](https://homilijos.kristoteka.lt/raugiu-rizika/): Palyginimas apie rauges yra istorija apie žemėje gyvuojantį blogį. Palyginime apčiuopiamas slėpiningas Dievo veikimas žmonijos išganymo istorijoje. Jėzus dangiškajam Tėvui patvirtina, jog pasaulio lauke pasėta tik gera sėkla. Iš kurgi ateina blogis? Kaip blogis įsikeroja žmogaus širdyje ar bendruomenės viduje? Šeimininko tarnai nežino, iš kur atsirado raugių. Kartais įtarinėjame net Dievą. Ar iš tikrųjų jis...
- [Sėja ir derlius](https://homilijos.kristoteka.lt/seja-ir-derlius/): Populiari patarlė sako: ką pasėsi, tą ir pjausi. Tokia yra žemiškoji tikrovė: žmogus, patekdamas į įvairiausias, net nemaloniausias situacijas, nori ar nenori yra atsakingas už savo veiksmus ar žodžius. Palyginimas apie sėjėją radikaliai atskleidžia Dievo įsikūnijimo padarinius. Dievas tapo žmogumi – tai reiškia, kad jis priėmė žmogiškąjį ribotumą ir tokias sąlygas, kuriomis visi gyvename. Šias...
- [Jėzaus išmintis](https://homilijos.kristoteka.lt/jezaus-ismintis/): Mato evangelijos 11–13 skyriuose ne kartą iškyla „paslėptų” ir „apreikštų” dalykų tema. Viešpats Jėzus apreiškia savo mokymą ir tiesą apie save. Šis mokymas nėra visiškai naujas, nes izraelitai jau nuo seno buvo Dievo mokyti. Bet Jėzus atskleidžia senąsias tiesas naujaip, susiedamas jas su savo asmeniu. Jėzus kreipia mūsų mintis, kad įstengtume atpažinti jį kaip Dievo...
- [Bažnyčios šulai](https://homilijos.kristoteka.lt/baznycios-sulai/): Šiandien dėkojame Dievui už du didžiuosius Bažnyčios šulus Petrą ir Paulių. Tai, kad Bažnyčia viena iškilme mini abu didžiuosius Jėzaus apaštalus, mums primena didžiulę vienybės galią. Žemiškojo gyvenimo metu Petras ir Paulius nebuvo glaudžiai susiję bendra veikla. Jėzus, pašaukęs Petrą į apaštalų būrį, pats suteikė jam „Raktininko valdžią“ – galią atleisti nuodėmes, apibrėžti Bažnyčios mokymą,...
- [„Nebijokite“](https://homilijos.kristoteka.lt/nebijokite-3/): Žymus antisovietinis disidentas, rašytojas Vladimiras Bukovskis, ilgai kalintas kalėjimuose, lageriuose bei psichiatrinėse ligoninėse, liudija, kad kiekvieną kartą išleistas į laisvę susidurdavo su pagunda: „Gal truputėlį pailsėti, pagyventi normaliai, nekovoti su sistema? Gal bent kuriam laikui padaryti pertrauką? Kodėl aš turiu nuolat kišti savo galvą? Juk yra daugybė kitų…“ Jis pasakoja, kad kiekvieną kartą turėdavo nugalėti...
- [Išrinktieji](https://homilijos.kristoteka.lt/isrinktieji/): Kai kam ši Evangelijos pagal Matą ištrauka gali atrodyti tarsi elegija apie ypatingomis galiomis apdovanotus seniai gyvenusius karžygius, kurių žygiai vėliau apdainuojami giesmėse. Žinoma, evangelistas visiškai nesiekė taip pavaizduoti; veikiau mums sunku suvokti, jog Jėzaus pasirinktieji buvo paprasti žmonės ir išgyveno panašius sunkumus kaip ir mes. Esame linkę mintyse atsiriboti: tai buvo kažkada seniai, dabar...
- [Pasitikintys nusidėjėliai](https://homilijos.kristoteka.lt/pasitikintys-nusidejeliai/): Pranašo Ozėjo šauksmas: „Noriu ištikimos meilės, o ne aukos, mieliau man Dievo pažinimas, negu deginamosios aukos“ ir šiandien aktualus. Nuolat išlieka įtampa: ar maldingos praktikos atitinka Dievo meilę. Vieša maldingumo išraiška yra būdas, kaip galime parodyti ir atsilyginti Dievui už didžią meilę, kuria jis mus pamilo. Religinės praktikos gyvavo ir gyvuoja daugelyje kultūrų. Deja, šiandienos...
- [Žodžiai ir darbai](https://homilijos.kristoteka.lt/zodziai-ir-darbai/): Šį sekmadienį minima Tėvo diena. Graži tėvystės idėja dažnai labai skiriasi nuo asmeninės patirties. Neretai skausminga šeimos istorija, nuoskaudų iškreiptas tėvystės įvaizdis trukdo tikėjimu priimti dangiškojo Tėvo slėpinį. Net geri, mylintys tėvai yra sąlygojami žmogiškųjų ribotumų, nuovargio, silpnybių. Tėvo diena beveik prieš šimtmetį pradėta minėti JAV. Šios šventės iniciatorė buvo moteris, norėjusi pagerbti savo tėvą,...
- [Švenčiame ir liudijame](https://homilijos.kristoteka.lt/svenciame-ir-liudijame/): Šiandien ne tik pamokslaujama, bet ir šventiška iškilme parodoma, ką reiškia Eucharistija. Pats Jėzus Evangelijoje prisistato kaip dovana: „Aš esu gyvoji duona.“ Šios iškilmės turinys: Dievas Jėzuje Kristuje tapo vienu iš mūsų ir visam laikui pasilieka duonos ir vyno pavidalais. Jėzus, vienas iš Švenčiausiosios Trejybės asmenų, lieka tarp mūsų tarsi dieviškasis imigrantas. Kiekvienas imigrantas į...
- [Trejybės pėdsakai](https://homilijos.kristoteka.lt/trejybes-pedsakai/): Šventasis Tomas Akvinietis, rašydamas apie Švenčiausiąją Trejybę, dažnai pabrėždavo, kad visame pasaulyje atsispindi Trejybės pėdsakai, o žmogus yra jos atvaizdas. Į šią giliausiąją Tiesą gali nuvesti tik meilės kelias: pasiryžimas kurti ryšį su kitu žmogumi, apsisprendimas atsiverti ir pasitikėti. Kad suprantamai kalbėtume pasauliui apie Trivienį Dievą, turime patikimai mylėti. Norint savyje atskleisti Dievo paveikslą, reikia...
- [Dvasia vienija](https://homilijos.kristoteka.lt/dvasia-vienija/): Mes, krikščionys, ir šiandien dažnai sėdime už užrakintų durų, bijodami ir užsisklendę nuo priešiško pasaulio kritikos. Mes linkę užrakinti gyvenimo duris netgi atslenkančiai mirčiai. Kartais žmonės lengvabūdiškai mano, kad jeigu nekalbės apie mirtį, tai gal ji pamirš, jog jie dar gyvena. Panašiai mintimis slapstomės ir nuo Dievo: stengiamės nekristi jam į akis, kad jis neatkreiptų...
- [Priesakas krikštyti](https://homilijos.kristoteka.lt/priesakas-krikstyti/): Prancūzijos karalius šv. Liudvikas gimė 1215 m. Jis tapo karaliumi sulaukęs vienuolikos metų, dar valdant motinai, po to per keturias dešimtis karaliavimo metų buvo energingas ir visų gerbiamas valdovas. Šventojo Liudviko gyvenimas buvo toks maldingas ir kupinas pasiaukojimo, jog net laisvamanis Volteras pripažino jo kaip karaliaus, didvyrio ir žmogaus dorybių darną. Šis šventasis karalius mėgdavo...
- [Dvasios pažadas](https://homilijos.kristoteka.lt/dvasios-pazadas-2/): Žemiškojo gyvenimo metu pats Jėzus buvo globėjas savo mokiniams. Dabar, rengdamasis nuo jų atsiskirti, jis žada jiems atsiųsti kitą Globėją. Jėzaus prašymu jį mokiniams atsiųs Tėvas. Mokiniams jo reikia, kad galėtų ištikimai tęsti Jėzaus mokymą ir vykdyti jo užduotį. Šis Globėjas visuomet liks su Jėzaus mokiniais. Žodžiai „per amžius“ reiškia, jog šis Globėjas skiriamas ne...
- [Dievo darbai](https://homilijos.kristoteka.lt/dievo-darbai/): Sekmadieniais po Velykų Bažnyčia tvirtina mūsų tikėjimą Kristaus prisikėlimu, o šiandien Dievo žodis atskleidžia, kaip šis tikėjimas skleidžiasi tikinčiųjų bendruomenėje. Pirmajame skaitinyje pasakojama apie diakonų tarnystės įsteigimą. Apaštalai, suvokdami, jog jų pagrindinė užduotis yra melstis ir skelbti Evangeliją, paskiria septynis vyrus diakono tarnystei. Tarp jų yra būsimasis kankinys šv. Steponas. Matoma, kad nuo pat pradžių...
- [Vartai į gyvenimą](https://homilijos.kristoteka.lt/vartai-i-gyvenima/): Dažnai tenka kantriai palaukti, kol Šventoji Dvasia leidžia suvokti Viešpaties žodžių prasmę. Kai Jėzus kalbėjo mokiniams: „Kas pro vartus ateina, tas avių ganytojas. <…>Jis šaukia savąsias avis vardais ir jas išsiveda. Išsivaręs visas saviškes, jis eina priešakyje, o avys paskui jį seka, nes pažįsta jo balsą“, jie veikiausiai nesuprato, ką tai galėtų reikšti. Nieko nuostabaus,...
- [„Priversti“ Viešpatį](https://homilijos.kristoteka.lt/priversti-viespati/): Evangelijos ištrauka apie Emauso mokinius patraukia Jėzaus ir dviejų mokinių glaudžiu asmeniniu ryšiu. Sutikti Prisikėlusįjį – svarbiausias gyvenimo įvykis. Visa šio įvykio reikšmė atsiskleidžia laipsniškai. Apmąstydami šį Evangelijos fragmentą vietoje neįvardyto mokinio galime įrašyti savo vardą. Kas iš mūsų nėra patyręs panašių gyvenimo nusivylimų? Ne taip, kaip tikėjomės, baigėsi rinkimai; projektui, į kurį įdėjome daug...
- [Gailestingumo šventė](https://homilijos.kristoteka.lt/gailestingumo-svente/): Netrukus po Prisikėlimo džiaugsmo grįžtame į žmogiškąjį vargingumą, tačiau jau kitaip. Atvelykio sekmadienį švenčiama Dievo gailestingumo šventė leidžia naujoje šviesoje išgyventi Kristaus Prisikėlimo slėpinį. Žmogiškasis silpnumas nušviečiamas Dievo galia, gėris pasirodo esąs stipresnis už blogį. Visi paženklinti nuodėmės pėdsakų. Kai kuriems teko patirti ypač skausmingų išdavysčių: vieną paliko sutuoktinis, kitą apgavo verslo partneriai, dar kitą...
- [Nežinote, kada ateis tas laikas!](https://homilijos.kristoteka.lt/nezinote-kada-ateis-tas-laikas/): Prasideda naujieji liturginiai metai, per kuriuos Bažnyčia peržvelgia visus Kristaus slėpinius. Šiandien pradedame apie keturias savaites trunkantį adventą (lot. adventus – atėjimas), kuris parengia mus švęsti Įsikūnijimo slėpinį – Dievo Žodžio atėjimą į šį pasaulį. Pirmąjį advento sekmadienį Bažnyčia apmąsto Viešpaties šlovingą sugrįžimą pasaulio pabaigoje, kuri tam tikra prasme įvyksta ir su kiekvieno žmogaus mirtimi....
- [Teisingumo atkūrimas](https://homilijos.kristoteka.lt/teisingumo-atkurimas/): Šiandien, paskutinį liturginių metų sekmadienį, Bažnyčia, švęsdama Kristaus Karaliaus iškilmę, pateikia didingą Paskutinio teismo paveikslą: būsime teisiami pagal meilę, mūsų veiksmingai parodytą savo artimui. Čia nėra paminėtas tikėjimas, kuris, be abejo, yra Dievo ir žmogaus santykio pagrindas. Paskutinio teismo vizija tik pabrėžia, jog tikėjimas neaprėpia viso santykio. Tikėjimas turi vesti į žmogaus perkeitimą. Mat po...
- [Talentas šviesoje ir tamsoje](https://homilijos.kristoteka.lt/talentas-sviesoje-ir-tamsoje/): Talentas Jėzaus laikais buvo ne pinigas, bet svorio matas, maždaug 39 kg sidabro luitas. Jo vertė tada buvo apie 6000 denarų, o vienas denaras būdavo vienos dienos darbo užmokestis. Erazmas Roterdamietis († 1536) pirmasis žodžiui „talentas“ suteikė platesnę reikšmę, kuria mes ir šiandien nusakome žmogaus gebėjimus. Palyginime matome, kad talentas nėra uždirbtas ar nupirktas. Jis...
- [Pasimatymo valanda](https://homilijos.kristoteka.lt/pasimatymo-valanda/): Dėl karšto klimato Palestinoje vestuvės prasidėdavo vakare ir tęsdavosi iki vėlyvos nakties. Vestuvių dieną jaunosios draugės būdavo kartu su jaunąja jos namuose. Jaunosios giminaičiai tardavosi su jaunikiu dėl vestuvių kainos. Sutarus jaunikis kartu su savo draugais vykdavo į jaunosios namus. Tam tikroje kelionės vietoje vienas iš jaunikio draugų paspartindavo žingsnį link jaunosios namų ir garsiai...
- [Šventųjų džiaugsmas ir bendrystė](https://homilijos.kristoteka.lt/sventuju-dziaugsmas-ir-bendryste/): Mirusiųjų paminėjimas – mus kviečia akimirką stabtelti ir pamąstyti apie tai, kas esame ir kas būsime. Žvelgdami į artimųjų kapus jaučiame, kad šis gyvenimas iš tikro yra ilgesnė arba trumpesnė akimirka, dovanota Dievo ir besitęsianti anapus šio gyvenimo. Ankstyvojoje Bažnyčioje krikščionių mirties diena buvo švenčiama iškilmingai ir vadinama „gimimo diena“ (lot. dies natalis). Žmogus, susivienijęs...
- [Tyrumas ir veidmainystė](https://homilijos.kristoteka.lt/tyrumas-ir-veidmainyste/): „Palaiminti tyraširdžiai, nes jie regės Dievą“ (Mt 5, 8). Kai girdime šį palaiminimą, dažniausiai manome, jog tai šeštojo Dievo įsakymo atitikmuo: „Nesvetimauk.“ Šis aiškinimas dominavo ilgus amžius krikščioniškame dvasingume. Tačiau graikiško žodžio katharos (liet. „tyraširdis“) pirminė reikšmė yra „skaidrus“, „nuoširdus“. Pavyzdžiui, kalbėdami apie skaidrų, permatomą ir nedrumzliną vandenį, sakome tyras vanduo. Todėl „tyraširdžio“ antonimas yra...
- [Dviejų meilių susitikimas](https://homilijos.kristoteka.lt/dvieju-meiliu-susitikimas/): Sinagogoje buvo suformuluota 616 įsakymų, iš jų 248 teigiami ir 365 neigiami, savo ruožtu šie nuostatai suskirstyti į mažuosius ir didžiuosius. Tokiame gausume žmogui norisi aiškumo, paprastumo, nuoširdumo. Be to, žmogus ieško saugumo. Įstatymas gali būti būdas, kaip tą saugumą pasiekti. Meilė – įsakymo pilnatvė. Jėzus, atsakydamas į klausimą, neišskyrė kurio nors įsakymo, bet, kas...
- [Ciesoriaus moneta](https://homilijos.kristoteka.lt/ciesoriaus-moneta/): Jėzaus laikais okupuotos provincijos (Palestina buvo okupuota 6 m. po Kr.) privalėjo mokėti Romos imperijai nemažus mokesčius. Be to, imperatoriaus paveikslas ant monetos žydams buvo papiktinimas, nes pirmasis Dievo įsakymas draudė atkurti bet kokį žmogaus ar gyvūno atvaizdą (plg. Iš 20, 4). Mokesčių mokėjimas Romos valdžiai taps viena iš priežasčių, sukėlusių pirmąjį žydų sukilimą ir...
- [Gyvenimo pokylis ir drabužis](https://homilijos.kristoteka.lt/gyvenimo-pokylis-ir-drabuzis/): Sunku įsivaizduoti, kad žmogus atmestų kvietimą į vestuves. Juolab kad kviečia ne bet kas, o karalius. Be to, yra viskas paruošta, reikia tik su dėkingumu ir meile įžengti į vestuvių menę. Bet jei kalbame apie amžinybės puotą, geriau įsižiūrėjus į žmogaus elgseną Dievo atžvilgiu, ši atsisakymo galimybė tampa reali. Dieve nerasta jokio „ne“, tik „taip“;...
- [Dievo „nebuvimas“](https://homilijos.kristoteka.lt/dievo-nebuvimas/): Pirminė šio sekmadienio Evangelijos palyginimo prasmė: šeimininkas yra Dievas, kuris įveisia vynuogyną, t. y. iš visų tautų išsirenka vieną tautą – Izraelį. Sumūrytas aptvaras, įrengta spaustuvė, pastatytas bokštas atskleidžia Dievo rūpinimąsi savo tauta. Vynuogyną prižiūrėti patiki ir vynininkams – tautos seniūnams ir aukštiesiems kunigams. Vynas, meilės ir džiaugsmo simbolis, yra Dievo ir Izraelio bendrystės pagrindas....
- [Kūrybinga tyla](https://homilijos.kristoteka.lt/kurybinga-tyla/): Palyginimas mums sako, kad yra dviejų tipų sūnūs: kurių „taip“ yra „ne“ ir kurių „ne“ tampa „taip“. Bažnyčios tėvai palyginime apie du sūnus įžvelgė žydų ir pagonių įvaizdį. Žydai pirmiau ištarė Dievui „taip”, o vėliau nevykdė savo įsipareigojimų. Pagonys išganymo istorijoje elgėsi atvirkščiai. Tačiau šis palyginimas gali būti atnaujintas, praplėstas, nes šiandien šie du sūnų...
- [Klausimas dėl atlygio](https://homilijos.kristoteka.lt/klausimas-del-atlygio/): Klausimą dėl atlygio iš tikrųjų jau buvo iškėlęs apaštalas Petras: „Štai mes viską palikome ir sekame paskui tave. Kas mums bus už tai?“ (Mt 19, 27). Tai – užmokesčiu paremtas mąstymas, nieko nesiskiriantis nuo senovės Romos šventyklose kabėjusio įrašo: Do ut des (lot. „Duodu, kad ir tu duotum“). Tada Jėzus jį nuramino: „Jūs, mano sekėjai,...
- [Septyniasdešimt septynis kartus](https://homilijos.kristoteka.lt/septyniasdesimt-septynis-kartus/): Rabinų mokyklose atleidimo riba buvo keturi kartai: tris kartus atleidžiama ne giminaičiams ir keturis – saviesiems. Septyni yra pilnatvės sinonimas. Žydų mąstyme septyni kartai yra labai daug. Jėzaus atsakymas kviečia atleisti be ribų ir pateikia palyginimą apie šeimininką ir jo skolininką. Dešimt tūkstančių talentų yra paradoksalus skaičius, pilnatvės ir begalybės simbolis (kaip ir septyniasdešimt septyni...
- [Broliškas pokalbis](https://homilijos.kristoteka.lt/broliskas-pokalbis/): Kiekvieno santykio pagrindas yra pripažinti kitą savo broliu ar seserimi. Tik taip gali būti panaikinta nelygybė. Gali skirtis veikla, pareigos, bet ne žmonių vertė. Tie broliai ir seserys nėra tobuli, nėra apsaugoti nuo trūkumų ir klaidų. Štai iš čia ir kyla atleidimo bei broliško perspėjimo būtinybė. Svarbiausia yra susigrąžinti brolį, bet ne jį nubausti ar...
- [Mąstyti Dievo mintis](https://homilijos.kristoteka.lt/mastyti-dievo-mintis/): Taip pat ir šio sekmadienio Evangelijos pirmajame plane pasirodo apaštalas Petras. Praeitą sekmadienį gėrėjomės jo skvarbiu tikėjimu į Jėzų (plg. Mt 16, 16), o šį kartą jis atskleidžia dar gan nebrandų ir pasaulio mąstymo (plg. Rom 12, 2) persmelktą tikėjimą. Jėzui pradėjus atvirai kalbėti apie savo likimą, kuris jo laukia Jeruzalėje, Petras protestuoja, sakydamas: „Nieku...
- [Pilypo Cezarėjos apylinkėse](https://homilijos.kristoteka.lt/pilypo-cezarejos-apylinkese/): Pokalbis apie Jėzaus tapatybę vyksta Pilypo Cezarėjoje, apie 32 km į šiaurę nuo Galilėjos ežero: Pilypo, Erodo Didžiojo sūnaus, tetrarcho nuo 4 m. prieš Kr. iki 34 m. po Kr., teritorijoje. Atstatytas Paneaso miestas pavadintas Pilypo Cezarėja, norint atskirti jį nuo Cezarėjos uosto Samarijoje. Anuomet žmonių nuomonės apie Jėzų Kristų buvo įvairios. Pirmiausia išsigandusio Erodo...
- [Nuoroda į gyvenimą](https://homilijos.kristoteka.lt/nuoroda-i-gyvenima/): Šios dienos iškilmė pradėta švęsti nuo V a. Rytų Bažnyčioje ir vadinta Koimesis tes Theotokou (gr. Dievo Motinos Užmigimu). Užmigimo sąvoka nurodo Mergelės Marijos žemiškojo gyvenimo pabaigoje įvykusį slėpiningą mirties slenksčio peržengimą. Bizantijos imperatorius Mauricijus († 602) paskelbė rugpjūčio 15- ąją valstybine švente. Ši diena greičiausiai pasirinkta todėl, kad V a. pradžioje tą dieną Jeruzalėje...
- [Didis tikėjimas](https://homilijos.kristoteka.lt/didis-tikejimas/): Senojo Testamento pasaulėžiūra žmoniją dalijo į dvi dalis: iš vienos pusės Izraelis, Dievo tauta, kuriai priklausė sandora, dieviškieji pažadai; iš kitos pusės visos kitos pasaulio tautos, nepažįstančios vieno ir tikro Dievo. Tad perskyrimas buvo ne tik tautinis ar politinis, bet visų pirmiausia religinis. Tačiau Izraelis, išrinktas ir atskirtas nuo kitų tautų, pamažu įsitraukia į visuotinį...
- [Valtis, blaškoma bangų](https://homilijos.kristoteka.lt/valtis-blaskoma-bangu/): Apaštalai yra valtyje, atviroje jūroje. Jiems pučia priešingas vėjas, lyg norėdamas sutrukdyti jų kelionę. O Jėzus vienumoje ant kalno meldžiasi. Be abejo, meldžiasi už juos, panašiai kaip Mozė, stovėdamas ant kalvos, kėlė rankas į dangų, kai Izraelio sūnūs lygumoje įnirtingai kovėsi su amalekitais (plg. Iš 17, 8–16); Mozė buvo toli nuo mūšio lauko, tačiau pergalė...
- [Kitas kelias](https://homilijos.kristoteka.lt/kitas-kelias/): Duonos padauginimas penkiems tūkstančiams vyrų, neskaitant moterų ir vaikų, yra vienintelis Jėzaus stebuklas, kurį aprašo visos keturios evangelijos. Pagrindinė priežastis, dėl kurios šis įvykis minimas visose evangelijose, kreipia į būsimą Eucharistiją ir galutinę Dievo Karalystės puotą (plg. Mt 8, 11; 26, 29). Be to, žvelgiama ir atgal – į praeitį: Izraelis maitinamas mana dykumoje išėjimo...
- [Paslėptas lobis ir brangus perlas](https://homilijos.kristoteka.lt/pasleptas-lobis-ir-brangus-perlas/): Anais laikais, kai žydų tautą puldinėjo svetimieji, žmonės, norėdami išgelbėti savo turtą nuo įsibrovėlių, slėpdavo jį žemėje. Dažnai paslėpto turto savininkai žūdavo arba būdavo išvaromi į vergiją. Tuomet jų turtas gulėdavo žemėje, kol kas nors atsitiktinai jį surasdavo. Palestinoje dar ir šiandien, dažniausiai atliekant archeologinius kasinėjimus, atrandama monetų ar papuošalų. Artojas, kuris randa lobį, ir...
- [Kviečiai ir raugės](https://homilijos.kristoteka.lt/kvieciai-ir-rauges-2/): Trimis palyginimais Jėzus nusako Bažnyčios situaciją pasaulyje. Garstyčios grūdelio, kuris tampa dideliu augalu, palyginimas nurodo Dievo Karalystės augimą žemėje. Taip pat raugo, įmaišyto miltuose, palyginimas reiškia Karalystės augimą – ne tiek gausų, kiek intensyvų – ir nurodo Evangelijos jėgą, kuri iškelia, padaro žmogiškesnę visuomenę ir ją paruošia amžinajam gyvenimui. Šiuos du palyginimus mokiniai gan lengvai...
- [Palyginimas apie sėjėją](https://homilijos.kristoteka.lt/palyginimas-apie-sejeja/): Biblijoje grūdas yra gyvenimo, kuris plinta ir dauginasi, simbolis. Grūdas mažas, tačiau turi galią tapti daigu. Ir vis dėlto šis perkeitimas nėra lengvas: grūdo kelionė pilna kliūčių ir sunkumų. Šiuo simboliu atskleidžiama įsikūnijusio Dievo žodžio kelionė. „Vieną dieną, išėjęs iš namų… Štai sėjėjas išsirengė sėti“ (Mt 13, 1. 3), šiais žodžiais prasideda šio sekmadienio Evangelija...
- [Romusis ir nuolankiaširdis](https://homilijos.kristoteka.lt/romusis-ir-nuolankiasirdis/): Romusis ir nuolankiaširdis Pirmajame skaitinyje pranašas Zacharijas skelbia Mesijo, nešančio taiką savo tautai, atėjimą. Pranašas kviečia bendruomenę džiaugtis savo karaliaus atėjimu: „Didžiai džiūgauk, Ziono dukra, garsiai krykštauk, dukra Jeruzale!“ (Zch 9, 9). Kas yra ši „Ziono ir Jeruzalės dukra“, ši bendruomenė, kurią Zacharijas kviečia didžiai džiūgauti? Istoriškai, nuo pranašo Michėjo laikų, taip vadintas naujasis Jeruzalės...
- [Tikėjimu regimas buvimas](https://homilijos.kristoteka.lt/tikejimu-regimas-buvimas/): Praėjus devynioms savaitėms po šv. Velykų švenčiame Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmę – Devintines. Lietuvoje ji keliama į sekmadienį, tačiau tradiciškai švenčiama ketvirtadienį, siekiant pabrėžti jos ryšį su Didžiuoju ketvirtadieniu, kai Viešpats Jėzus, savo mirties išvakarėse paskutinį kartą vakarieniaudamas su apaštalais, įsteigė Eucharistijos sakramentą ir liepė savo mokiniams laikytis šios apeigos kaip jo kančios...
- [Amžinasis dialogas](https://homilijos.kristoteka.lt/amzinasis-dialogas/): Švenčiausiosios Trejybės liturginė iškilmė Vakarų Bažnyčioje pamažu paplito IX–XI a. Šiam slėpiniui – Dievo savęs apreiškimui trimis duotybės būdais, kurie yra susiję su giliausia jo būtimi ir esme, – apmąstyti yra skirtas sekmadienis po Sekminių. Naujajame Testamente nėra žodžio Trejybė, nėra ir tokios gilios bei išplėtotos Trejybės teologijos, kokią turi Bažnyčios mokymas nuo IV a....
- [Penkiasdešimtoji diena](https://homilijos.kristoteka.lt/penkiasdesimtoji-diena/): Sekminių – Šventosios Dvasios atsiuntimo – šventės ištakos Senajame Testamente. Žydų Velykų (hebr. Pascha) liturgijoje buvo prisimenamas išsivadavimas iš Egipto vergijos ir Viešpaties pergalė prieš faraono kariuomenę Raudonojoje jūroje. Praėjus penkiasdešimčiai dienų po Velykų, žydai minėdavo Mozės Įstatymą, dovanotą ant Sinajaus kalno, ir dėkodavo už nuimtą javų derlių, mat pjūtis prasidėdavo po Velykų. Ta diena...
- [Pabaiga ir pradžia](https://homilijos.kristoteka.lt/pabaiga-ir-pradzia/): Evangelijoje aprašomas paskutinis prisikėlusio Išganytojo susitikimas su mokiniais. Evangelistas nenutyli, jog kai kurie iš jų tebeturi abejonių, nors tiksliau nenusakoma, kuo jie abejoja. Kažin ar ir šitie abejojantieji drauge su kitais mokiniais parpuolė ant žemės? Juk abejonė, panašiai kaip ir kitos nuostatos ar jausmai, reiškiasi per kūno laikyseną. Tačiau Jėzus palieka visiems, tarp jų ir...
- [Liudyti viltį](https://homilijos.kristoteka.lt/liudyti-vilti/): Velykų laikotarpiu iš naujo atrandame viltį. Pirmasis Petro laiškas ragina mus sergėti savo širdyse Viešpatį Kristų ir būti visuomet pasirengusius įtikinamai paliudyti kiekvienam klausiančiam apie mumyse gyvenančią viltį. Šie žodžiai rodo, kad ankstyvojoje Bažnyčioje viltis buvo skiriamasis krikščionių bruožas, kurį turėjo pastebėti aplinkiniai. Viltis yra varomoji žmogaus gyvenimo jėga. Be vilties žmogus negali gyventi: nebelieka...
- [Kertinis akmuo](https://homilijos.kristoteka.lt/kertinis-akmuo/): Prisikėlimo šviesoje naujai suvokiame prieš kančią Jėzaus pasakytus atsisveikinimo žodžius – testamentą mokiniams. Dabar matome, kad tikrasis Jėzaus sekimas įmanomas tik po jo velykinės pergalės. Šiandienos Evangelijoje Jėzus rengiasi palikti sutrikusius mokinius, tačiau pažada grįžti. Pastarųjų dienų įvykiai sutrupino jų turėtas viltis: tarp jų yra išdavikas, ką tik išpranašautas būsimas Petro išsižadėjimas. Vis dėlto Jėzus...
- [Išganymo vartai](https://homilijos.kristoteka.lt/isganymo-vartai/): Kaip ir kiekvienas žmogus, kunigas džiaugiasi jam patikėto sielovados darbo vaisiais ir sielojasi dėl nesėkmių. Vienas skausmingiausių dalykų kunigui yra matyti tuos, kurie, nors gavę religinio ugdymo pradmenis, priėmę įkrikščioninimo sakramentus, kažkodėl nebepraveria bažnyčios durų. Tai drauge atviras klausimas visai tikinčiųjų bendruomenei. Neatsitiktinai popiežius Benediktas XVI Vatikane įkūrė Naujosios evangelizacijos tarybą, kuri įvairiomis iniciatyvomis stengiasi...
- [Atgimti viltimi](https://homilijos.kristoteka.lt/atgimti-viltimi/): Šiandienos Evangelijoje dviejų Jėzaus mokinių liūdesys perkeičiamas į viltį. Šis perkeitimas provokuoja ir mus: ką turėtume daryti, kad atgimtume viltimi? Skaitiniuose aiškinamos tikėjimo tiesos, bet neakcentuojama meilė. Vis dėlto krikščionybėje meilė nėra antraeilis dalykas. Dėmesingai skaitydami, Emauso istorijoje irgi įžvelgiame meilės ugdymo pamokas. Visuose skaitiniuose kalbama apie meilę per meilingus Jėzaus darbus. Žinia apie šiuos...
- [Tikėjimas perkeičia](https://homilijos.kristoteka.lt/tikejimas-perkeicia/): Apaštalui Tomui susitikimas su Prisikėlusiuoju tapo tikru lūžiu. Susitikimas su prisikėlusiu Jėzumi perkeitė taip pat Petrą ir Mariją Magdalietę. Persekiotoją Saulių Jėzaus galybė išvertė iš balno ir pavertė apaštalu Pauliumi. Skaitinyje iš Apaštalų darbų girdėjome, kaip buvo perkeista visa Jeruzalės mokinių bendruomenė: „Visi tikintieji laikėsi drauge ir turėjo visa bendra.“ Perkeitimas akivaizdus: baugštūs mokiniai tapo...
- [Tikėjimo akys](https://homilijos.kristoteka.lt/tikejimo-akys/): Šiandien ypatinga iškilmė, visų švenčių šventė. Iš jos kyla visas mūsų džiaugsmas. Pirmosios sandoros tauta šventė šabą, nes tai diena, kurią minimas pasaulio sukūrimas. Mes, krikščionys, švenčiame sekmadienį – dieną, kai pasaulis kuriamas iš naujo. Kuriamas Dievo žodžiu, jo Sūnaus prisikėlimo galybe. Tai, ką pagadinome savo puikybe, buvo perkeista Sūnaus klusnumu. Šventasis Paulius sako: jei...
- [Lozoriaus prikėlimas](https://homilijos.kristoteka.lt/lozoriaus-prikelimas-2/): Betanijos kaime, visai netoli nuo Jeruzalės, suserga Jėzaus bičiulis Lozorius. Ši žinia pranešama Jėzui, tačiau jis, priešingai artimųjų lūkesčiams, visiškai neskuba. Jėzus pareiškia: „Šita liga ne mirčiai, bet Dievo garbei, – kad būtų pašlovintas Dievo Sūnus.“ Panašūs žodžiai praėjusį sekmadienį nuskambėjo apie elgetaujantį neregį. Tai rodo, kad apreiškiama svarbi tikėjimo tiesa. Pasakojime apie Lozoriaus prikėlimą...
- [Teismas akliesiems](https://homilijos.kristoteka.lt/teismas-akliesiems/): Matydami kitų kančias širdyje klausiame: kas dėl to kaltas. Šis klausimas dažnai tampa slaptu priekaištu ar net atviru kaltinimu Dievui. Šiandienos Evangelijoje mokiniai klausia, kas kaltas dėl neregio aklumo. Jėzus atsako: „Jame turi apsireikšti Dievo darbai.“ Jis paėmė purvo ir atliko kūrimo aktą: atvėrė neregiui akis. Jis patvirtino, kad yra pasaulio šviesa, Tėvo Siųstasis –...
- [Malonių šulinys](https://homilijos.kristoteka.lt/maloniu-sulinys/): Šventajame Rašte tai ne pirmas susitikimas prie šulinio. Taip pat prie šulinio susitiko Rebeka su Abraomo tarnu ir Rachelė su Jokūbu. Čia numalšinamas ne tik noras gerti; svarbiausia tai, kad ištroškusios širdys apdovanojamos meile. Jėzus taip pat prisėdo prie Jokūbo šulinio ištroškęs ir nuvargęs iš kelionės. Pirmiausia samarietė mato, kad šis ištroškęs žmogus yra žydas,...
- [Atsimainymas ir kančia](https://homilijos.kristoteka.lt/atsimainymas-ir-kancia/): Gundymas ir atsimainymas yra du Kristaus gyvenimo poliai, kuriuos apmąstome per gavėnią. Šie du poliai ženklina ir mūsų dvasinį gyvenimą. Jėzaus atsimainymo scena atskleidžia dieviškosios šlovės perspektyvą – be jos beviltiškai įsipainiotume gundymų sumaištyje. O gundymas moko neprarasti tikrovės pagrindo po kojomis ir neįsivaizduoti pasiekus dvasinių aukštumų. Atsimainymo metu pro Jėzaus žmogiškąją prigimtį šviečia dieviškoji...
- [Atsakas gundytojui](https://homilijos.kristoteka.lt/atsakas-gundytojui/): Gavėnios laikas dar kartą ragina mus ieškoti „įtikinamo atsakymo apie mumyse gyvenančią viltį“ (plg. 1 Pt 3, 15). Kodėl Jėzus radikaliai neperkeitė pasaulio? Kodėl egzistuoja mirtis, ligos, nelaimės ir prievarta? Turime dar geriau suvokti, kad Kristus atėjo ne primesti savo valios, bet dalytis gyvenimu. Jis atėjo pirmiausia padėti man ir kiekvienam perkeisti savo širdį. Pasaulis...
- [Gyvenimo uola](https://homilijos.kristoteka.lt/gyvenimo-uola/): Atliepiamojoje psalmėje meldėme, kad Viešpats būtų mūsų uola. Žinome, jog šiame pasaulyje nėra saugesnio pagrindo. Nors lūpomis tariame, kad Viešpats yra mūsų uola, ši žinia nelengvai pasiekia mūsų širdies gelmes. Įsivaizduojame, jog būtume saugesni ir laimingesni, jei daugiau uždirbtume, jei būtume kitų vertinami, jei pasikeistų mus supantys žmonės. Tačiau jokie pinigai, žmonės, vietos ar daiktai...
- [„Per daug nesirūpinkite“](https://homilijos.kristoteka.lt/per-daug-nesirupinkite/): Ką daryčiau, jei išloščiau milijoną? Tiesa, leisti pinigus loterijų bilietams ir austi gyvenimo svajones prie televizijos ekrano nėra išmintingiausias užsiėmimas. Tačiau atsakymas į šį hipotetinį klausimą gali padėti suprasti šiandienos Evangeliją. Ar pirkčiau automobilį, ar keliaučiau, ar apmokėčiau studijas, ar..? Turiu nuoširdžiai atsakyti sau, ar mano troškimai susiję su Dievo karalyste. Nes Jėzus šiandien nurodo...
- [Šventumo kelias](https://homilijos.kristoteka.lt/sventumo-kelias/): Liturginių skaitinių tema yra Dievo vaikų šventumas. Jėzus ragina tobulumu būti panašiems į dangiškąjį Tėvą. Jo žodžiuose aidi Kunigų knygos raginimas: „Būkite šventi, nes aš, Viešpats, jūsų Dievas, esu šventas.“ Kunigų knygoje pabrėžiamas Dievo šventumas, išryškinant jo skirtumą nuo nuodėmingo žmogaus. Izraelitai irgi raginami pasišvęsti atsiribojant nuo pagoniškųjų tautų ir vengiant nuodėmės. Senojo Testamento skaitinyje...
- [Tikrasis teisumas](https://homilijos.kristoteka.lt/tikrasis-teisumas/): Siracido knygoje atskleidžiama, kad Dievo išmintis reiškiasi nuostabia pagarba žmogaus laisvei. Šventasis Paulius skelbia Dievo išmintį: nuo amžių paslėptą slėpinį, atskleistą Kristaus Dvasios dėka. Senasis Įstatymas buvo laikomas dieviškosios išminties išraiška. Evangelijoje Jėzus aiškina, kad jis atėjo jį ištobulinti iki pilnatvės. Praėjusį sekmadienį drauge su Jėzaus mokiniais buvome pavadinti pasaulio šviesa ir žemės druska. Šiandien...
- [Tikroji šviesa](https://homilijos.kristoteka.lt/tikroji-sviesa/): Šiandienos liturginiai skaitiniai byloja apie liudijimo galią. Ši galia spindi kaip šviesa per liudytojų darbus, o Dievo galybė pasirodo per žmogiškąjį silpnumą. Evangelijoje skamba Kalno pamokslo žodžiai, kuriais Jėzaus mokiniai raginami būti šviesa. Ar tai reiškia, kad mes patys savaime turime šviesti? Juk tai skatintų puikybę, nes gerai žinome savo vidinio gyvenimo tamsumas. Kaip turime...
- [Padrąsinimas silpniesiems](https://homilijos.kristoteka.lt/padrasinimas-silpniesiems/): Visi nestokojame silpnybių ar atminties spragų. Dažnas žmogus turi lengvai pažeidžiamą vietą, vadinamąjį Achilo kulną. Kai kurios mūsų silpnybės susijusios su apsileidimais ir nuodėmėmis. Kitos tiesiogiai nepriklauso nuo mūsų, yra sąlygotos mūsų kūno ar psichikos ypatumų, gyvenimo patirties, kitų žmonių nuodėmingos elgsenos. Tarp mūsų „nedaug išmintingų, nedaug galingų, nedaug kilmingų“ (1 Kor 1, 26). Nors...
- [Prisiartino Karalystė](https://homilijos.kristoteka.lt/prisiartino-karalyste/): Kai girdime apie apaštalų pašaukimą ir jų atliepą, žavimės jų entuziazmu ir radikalumu. Jie iš karto atsiliepė į Jėzaus kvietimą, viską paliko ir sekė paskui Mokytoją. Štai koks turi būti Jėzaus mokinys! Tačiau po kurio laiko mūsų entuziazmas išblėsta ir mintis užvaldo šaltas apskaičiavimas. Sakome sau: juk normaliame gyvenime taip nebūna. Atsivertimas ir sekimas paskui...
- [Avinėlis ir Dvasia](https://homilijos.kristoteka.lt/avinelis-ir-dvasia/): Jonui teko ypatingas pašaukimas. Jis buvo paskutinis ir didžiausias iš pranašų. Jam buvo skirta parengti žmones Mesijo atėjimui. Jonui teko privilegija ištarti tuos žodžius, kurie skamba per kiekvienas Mišias: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmes.“ Tačiau ištarusiam šiuos žodžius Jonui buvo skirta pasitraukti. Jis parodė Jėzų ir matė, kaip paskui jį nusekė kai kurie...
- [Krikšto pamokslas](https://homilijos.kristoteka.lt/kriksto-pamokslas/): Kodėl Jėzus atėjo pas Joną Krikštytoją krikštytis atsivertimo krikštu? Juk būdamas be nuodėmės, jis neturėjo tokio poreikio. Jėzus taip pat neprivalėjo ateiti į pasaulį kaip žmogus. Jam nebuvo būtina gimti Betliejuje nei gyventi Nazarete. Jis neprivalėjo mokyti, gydyti ir mirti ant kryžiaus. Jonas Krikštytojas atkreipia dėmesį, kad vyksta kažkas neįprasta. Didžiausias tarp pranašų reaguoja panašiai...
- [Dievo ieškotojai](https://homilijos.kristoteka.lt/dievo-ieskotojai/): Ištisos kartos laukė Mesijo, studijavo Raštą, tačiau neatpažino, kai jis atėjo. Žydai buvo susidarę įvaizdį, koks turi būti Mesijas. Ankstyvosios Bažnyčios istorijoje taip pat netrūko išbandymų ir prieštarų suvokiant Jėzaus misiją. Turime atsiminti, kad pirmieji krikščionys buvo žydai, kurie lankė šventyklą ar sinagogą, taip pat šventė Eucharistiją. Ilgainiui Bažnyčia susidūrė su didžiuliu iššūkiu: buvo akivaizdu,...
- [Kalėdų oktava](https://homilijos.kristoteka.lt/kaledu-oktava/): Liturginės šventės sugrupuojamos atskleidžiant jų tarpusavio ryšį ir giliąją prasmę. Po Šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmės švenčiame pirmuosius Romos Bažnyčios kankinius. Po Šventojo Kryžiaus išaukštinimo šventės minime Sopulingosios Dievo Motinos šventę. Pirmąją Naujųjų Metų dieną švenčiama Marijos Dievo Gimdytojos iškilmė taip pat geriau suprantama kaip baigiamoji Kalėdų oktavos šventė. Per visas aštuonias Kalėdų oktavos...
- [Tėvai ir vaikai](https://homilijos.kristoteka.lt/tevai-ir-vaikai/): Išėjimo knygoje aprašomas Dievo įsakymų apreiškimas (Iš 20). Pirmiausia išrinktajai tautai įsakoma garbinti vienintelį Dievą ir mylėti jį labiau už viską. Ketvirtuoju įsakymu liepiama gerbti tėvus, kurie suteikė mums gyvybę. Šis įsakymas priklauso antrajai Dekalogo daliai, kurioje nusakomas mūsų santykis su kitais žmonėmis. Reikšminga, kad šioje įsakymų grupėje pirmiausia minima pagarba tėvams. Mūsų tėvai yra...
- [Kalėdų slėpinys](https://homilijos.kristoteka.lt/kaledu-slepinys/): Šventojo Rašto Pradžios knygoje skaitome: „Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę.“ Jono evangelija taip pat prasideda nuo „Pradžios“. Dievas atsiuntė savo Žodį ir kalba nebe pranašų paraginimais ar per stulbinantį angelų tarpininkavimą. Dievas apsigyveno tarp mūsų, jis pasirinko prabilti tiesiogiai į žmogų, gyvenantį šiame pasaulyje. Kalėdų malonė yra ypatinga antgamtinė tyla, kurioje galime pajusti Dievo...
- [Juozapo sapnas](https://homilijos.kristoteka.lt/juozapo-sapnas/): Paskutinę advento savaitę džiugią ar kiek melancholišką švenčių laukimo nuotaiką tarsi perkūnas iš giedro dangaus nutraukia šventojo Juozapo drama. Kaip elgtis, kai skaisčiai mylima sužadėtinė praneša, kad laukiasi kūdikio? Juozapas žino, kad Marijos laukiamas kūdikis nėra jo biologinis vaikas. Neišsisklaidžius įtarumo debesims, jis nusprendžia neviešinti šio dalyko ir neįrodinėti savo teisumo kaltindamas kitą. Veikiausiai jo...
- [Kantrybės pamoka](https://homilijos.kristoteka.lt/kantrybes-pamoka/): Šiandienos Žodžio liturgijoje kalbama apie kantrumą, ištikimybę, mokėjimą laukti – tai Dievo palaiminimo laidas. Šventasis Jokūbas pateikia žemdirbio pavyzdį: padaręs viską, ką gali, jis kantriai laukia gaivinančio lietaus. Kantrumas nėra tinginystė. Priešingai, tai nuolankus gamtos dėsnių bei sąlygų pripažinimas: augalui, brandinančiam vaisių, būtina šviesa, gera žemė ir lietus. Panašiai yra dvasiniame gyvenime. Mūsų išganymas priklauso...
- [Dangaus viltis](https://homilijos.kristoteka.lt/dangaus-viltis/): Žmonės nuo seno bando įsivaizduoti, kaip atrodo dangus. Šventasis Anzelmas Kenterberietis, gyvenęs vienuoliktajame amžiuje, įsivaizdavo dangų, kuriame išgyventos laimės akimirkos tampa dabartimi, kiekvienas daro tai, kas teikia džiaugsmą ir savo laime gali praturtinti kitus žmones. Pranašas Izaijas dangų vaizduoja taip: „Vilkas viešės pas avį, leopardas gulsis su ožiuku. <…>Kūdikis žais prie angies lindynės.“ Jono Krikštytojo...
- [Budrus laukimas](https://homilijos.kristoteka.lt/budrus-laukimas/): Dažniausiai apleidžiame gerus dalykus teisindamiesi laukimu: laukėme tinkamesnės progos, palankesnio oro, geresnės nuotaikos. Toks laukimas atitraukia mus nuo dabarties, nuvilioja į ateities svajones, nukreipia į iliuzijas arba grąžina į nevaisingus prisiminimus. Adventas nėra toks laukimas. Adventas yra budrumas, pasirengimas ir dėmesys. Turime laukti Viešpaties panašiai kaip šeimininkas budi saugodamas namus nuo piktadario įsilaužimo. Įsivaizduokime, kaip...
- [Gyvųjų Dievas](https://homilijos.kristoteka.lt/gyvuju-dievas/): Evangelijoje nuskamba žodžiai: „Dievas nėra mirusiųjų Dievas, bet gyvųjų.“ Šiandienos skaitiniai kviečia mus naujai apmąstyti gyvybės ir gyvenimo dovaną. Krikščioniui gyvenimas nesibaigia mirtimi ir tęsiasi amžinai. Popiežius Jonas Paulius II enciklikoje Evangelium vitae rašė: „Gyvenimas, kurį žada ir duoda Jėzus, yra „amžinas“ todėl, kad tai pilnutinis dalyvavimas „Amžinojo“ gyvenime“ (EV, 37). Žodžiais „pilnutinis dalyvavimas“ nusakoma...
- [Laimingi šventieji](https://homilijos.kristoteka.lt/laimingi-sventieji/): Visų Šventųjų iškilmėje gerbiame visus šventuosius, o per juos garbiname vienintelį Šventąjį. Mišių dėkojimo giesmėje giedame: „Tavo didybę skelbia dangaus šventieji, nes, jų nuopelnus vainikuodamas, Tu savo malonės dovanas vainikuoji.“ Ši iškilmė yra tarsi pabaigtuvių šventė. Minėdami nesuskaitomą šventųjų sambūrį, stiprinamės viltimi gauti Kristaus žadėtą amžinojo gyvenimo vainiką. Mus taip pat apima ilgesys žvelgiant į...
- [Zachiejaus pamokos](https://homilijos.kristoteka.lt/zachiejaus-pamokos/): Zachiejus yra labai turtingas muitininkų viršininkas, o drauge visiškas vargšas. Jis vienišas ir atmestas savo tautiečių. Tai žmogus, uždarytas savo nuodėmės, baimės, gėdos kalėjime. Jis supančiotas netikėjimo tinklais – nebetiki, kad gali būti mylimas ir gali mylėti. Evangelijoje sakoma, kad jis negalėjo pamatyti Jėzaus dėl minios, nes buvo žemo ūgio. Tačiau Zachiejui didžiausia kliūtis buvo...
- [Nuolanki malda](https://homilijos.kristoteka.lt/nuolanki-malda/): Jėzus įspėja, kad malda gali būti netinkama. Pavyzdžiui, jei daugžodžiaujant stengiamasi priversti Dievą ją išklausyti arba kai malda tėra vien tuščiai beriami žodžiai, neįtraukiama širdis. Tačiau fariziejaus maldai netinka šie priekaištai. Vis dėlto palyginimo pabaigoje nuskamba aiški ištarmė: įsitikinusio savo teisumu nenuteisino jo malda. Kodėl? Fariziejaus malda iš tikrųjų yra monologas su savimi, joje nuolat...
- [Atkakli malda](https://homilijos.kristoteka.lt/atkakli-malda/): Pasakojime apie našlės skundą teisėjui Viešpats mus moko sugretindamas priešybes. Vargšė našlė, neišgalinti pasamdyti advokato, negalinti pati apsiginti, vis dėlto atkakliai beldžia ir nė kiek nenusileidžia savo prašymuose. Teisėjas – pasitikintis savimi, nebijantis Dievo, nesiskaitantis su žmonėmis – galiausiai neatlaiko našlės atkaklumo ir nusileidžia dėl šventos ramybės. Jei nedoras teisėjas vis dėlto atsižvelgė į našlės...
- [Padėka už išgydymą](https://homilijos.kristoteka.lt/padeka-uz-isgydyma/): Viešpats Jėzus lieka ištikimas, net jeigu mes ir esame neištikimi (2 Tim 2, 13). Jo ištikimybę suvokiu kiekvieną kartą, kai širdį užgula tamsybės ir kai nebedrįstu prie jo artintis. Tuomet laikausi per atstumą, nors ir trokštu būti kuo arčiau. Panašiai dešimt raupsuotųjų troško gydančio susitikimo su Jėzumi. Jėzus žinojo, į kurią pusę eiti, kad juos...
- [Teisusis gyvens tikėjimu](https://homilijos.kristoteka.lt/teisusis-gyvens-tikejimu/): Ar Viešpats Jėzus pavadindamas mus nenaudingais tarnais norėjo sumenkinti mūsų vertę? Juk kitoje vietoje jis vadina mus draugais (Jn 15, 15), kuriuos pats išsirinko. Nejaugi jis prieštarauja pats sau? Šiandienos pamokymas turi mums parodyti deramą santykį su Dievu. Evangelijos tarnas žino savo vietą, pareigas ir jas ištikimai vykdo. Tarno ištikimybė nenulemia šeimininko gyvenimo pilnatvės. Ištikimai...
- [Lemtingas pasirinkimas](https://homilijos.kristoteka.lt/lemtingas-pasirinkimas/): Ypač skaudi pasakojimo apie turtuolį ir elgetą detalė yra ta, kad turtuolis pažįsta Lozorių vardu. Patekęs į bėdą jis prašo: „Atsiųsk čionai Lozorių!“ Iki tol jis ne tik nekreipė dėmesio į varguolio skurdą, bet ir nepaisė jo asmens. Iš turtuolio elgesio buvo aišku, kad beasmenis ir beveidis skarmalius tik gadina prabangią rūmų aplinką. Naujienų laidose...
- [Kūrybingas prievaizdas](https://homilijos.kristoteka.lt/kurybingas-prievaizdas/): Evangelijos palyginimo pradžia panaši į mūsų žiniasklaidos pamėgtus siužetus. Viršininkas nutveriamas piktnaudžiaujant: žinoma, teks atsisveikinti su postu. Gresiant liūdnoms ateities perspektyvoms žmogus imasi užsitikrinti ateitį. Naudodamasis pažintimis, tebegaliojančiais ryšiais ir įtakos svertais, jis siekia kreditorių palankumo savo darbdavio sąskaita. Tačiau čia analogija su šių dienų nutikimais baigiasi. Evangelijos darbdavys, sužinojęs apie savo pavaldinio machinacijas, ne...
- [Malonė nusidėjėliams](https://homilijos.kristoteka.lt/malone-nusidejeliams/): Fariziejai ir Rašto aiškintojai reiškė nepasitenkinimą, kad Jėzus bendrauja su muitininkais ir nusidėjėliais. Jie nebuvo kvaili ir vadovavosi sava logika: kraštas okupuotas romėnų, todėl reikia saugoti tai, kas brangiausia – tikėjimą ir tradiciją. Nazareto mokytojas privalo atsiriboti nuo muitininkų, idant nesusidarytų įspūdis, jog kiekvienas gali daryti ką nori. Jėzus turi aiškiai pasmerkti viešas nusidėjėles ir...
- [Meilės pamokos](https://homilijos.kristoteka.lt/meiles-pamokos/): Išminties knygos skaitinys padeda mums suvokti, kad „irus mūsų kūnas nusveria sielą“, todėl mums sunku perprasti Dievo užmojį. Evangelijoje šiandien skelbiama sunkiai suprantama Jėzaus meilės pamoka. Jėzaus žodžiai nereiškia, kad pažodžiui juos suvokdami mes imtume neapkęsti savo tėvų ar vaikų, bet kad mylėtume juos tinkamai. Šventasis Raštas atskleidžia kiekvienam skirtą Dievo meilės planą. Apaštalo Pauliaus...
- [Paskutinė vieta](https://homilijos.kristoteka.lt/paskutine-vieta/): Praėjusį sekmadienį Jėzus kalbėjo apie siaurus išganymo vartus, pro kuriuos ne visi įstengs įeiti į Dievo karalystės pokylį. Šiandienos skaitiniuose vėl palyginimai apie vaišes. Jais vaizduojamas ne tik dangiškasis pokylis amžinybėje, bet ir šiandien mūsų švenčiama Eucharistija. Žemiškai Evangelijos vaišių scenai kontrastiškai nuskamba skaitinys iš Laiško žydams – pagarbią baimę kelianti apreiškimo ant Sinajaus kalno...
- [Vartai ankšti, bet atviri](https://homilijos.kristoteka.lt/vartai-anksti-bet-atviri/): Pranašas Izaijas vaizduoja visų tautų grįžimą pas Viešpatį. Kažkada puikybės nuodėmė nulėmė žmonijos išsklaidymą statant Babelio bokštą, o dabar Viešpats Izaijo lūpomis žada, kad iš naujo suburs visas tautas ant šventojo kalno Jeruzalėje. Tarp tautų įsivyraus taika ir darna. Viešpats myli visus žmones. Dievo plane grąžinant visas tautas į Tėvo namus ypatingas vaidmuo tenka krikščionims....
- [Vainikuota Moteris](https://homilijos.kristoteka.lt/vainikuota-moteris/): Katalikams Marijos vaidmuo išganymo istorijoje yra akivaizdus. Ji nėra mūsų atpirkėja, bet Atpirkėjo Motina, todėl ypatingu būdu gerbiame jos dalyvavimą ir bendradarbiavimą su Šventąja Dvasia. Marijos ištartas „Tebūnie“ mums visiems teikia viltį, kad padedant Dievo malonei įmanoma įvykdyti tai, ko Dievas iš mūsų laukia. Popiežius Jonas Paulius II enciklikoje Redemptoris Mater rašo, kad Marijos tarpininkavimas...
- [Tikėjimo privilegija](https://homilijos.kristoteka.lt/tikejimo-privilegija/): Šio sekmadienio skaitinys yra iš tos Luko evangelijos dalies, kurioje pasakojama apie Jėzaus kelionę iš Galilėjos į Jeruzalę. Iš pirmo žvilgsnio dvyliktajame skyriuje pateikiami pasakojimai atrodo menkai susiję. Tačiau įdėmiau skaitydami prisimename praėjusio sekmadienio pasakojimą apie turtingą grūdų augintoją, trumparegiškai nesuvokiantį jo tykančios mirties. Priešingai negu anas vien žemiškąja gerove besirūpinantis žmogus, Jėzaus mokiniai išlaisvinami...
- [Gyventi dabar](https://homilijos.kristoteka.lt/gyventi-dabar/): Šiandienos skaitiniuose atskleidžiamas žemiškosios tikrovės laikinumas. Apaštalas Paulius Laiške kolosiečiams ragina rūpintis „tuo, kas aukštybėse, o ne tuo, kas žemėje“. Evangelijos turtuolis sudeda savo viltis į žemiškąsias gėrybes, tačiau jo laukia netikėta mirtis – žmogus negali nieko pasiimti anapus. Koheleto knygoje apgailestaujama dėl gyvenimo laikinumo, triūso bei vargų beprasmybės. Viena vertus, tai memento mori, priminimas,...
- [Maldos privilegija](https://homilijos.kristoteka.lt/maldos-privilegija/): Malda yra nuostabi Dievo vaikų privilegija. Melsdamiesi išgyvename Dievo vaikų laisvę. Malda neįmanoma vergiškai nešiojant praeities nuoskaudų naštą. Jei laiką ir energiją skiriame vis iš naujo išgyvendami praeities nuoskaudas, nepajėgiame priimti nuostabių dovanų, kurias Dievas nori mums dovanoti. Skaitinyje iš Pradžios knygos Dievas kantriai klausosi Abraomo prašymų. Jis leidžia, kad žmogus drauge su juo kurtų...
- [Nuostabūs susitikimai](https://homilijos.kristoteka.lt/nuostabus-susitikimai/): Išganymo istorija yra pilna nuostabių Dievo ir žmogaus susitikimų. Ji pasakoja apie tai, kaip Dievas išeina pasitikti savo kūrinių. Gražiausias Dievo ir žmogaus susitikimas yra Eucharistija. Liturginiai skaitiniai mums padeda giliau suvokti Mišių slėpinį ir pagarbiau jį švęsti. Abraomas vaišina slėpiningus svečius, o Morta ir Marija priima brangų bičiulį ir mokytoją Jėzų. Abraomo svečiai pranašauja...
- [Veikli meilė](https://homilijos.kristoteka.lt/veikli-meile/): Atsakydamas į klausimą, kaip laimėti amžinąjį gyvenimą, Jėzus pateikia konkretų artimo meilės pavyzdį. Meilė turi būti ne teorinėmis svarstybomis, bet reikštis konkrečiu būdu. Samariečio pagalba apiplėštam ir sužeistam keleiviui parodo tikros meilės mastą. Užuot skirstę žmones į savus ir svetimus, kiekvienas turime tapti artimu tam žmogui, kuriam tuo metu reikia mūsų pagalbos. Senojo Testamento skaitinyje...
- [Naujas kūrinys](https://homilijos.kristoteka.lt/naujas-kurinys/): Apaštalui Pauliui kryžiaus įvykis yra pagrindinis skelbimo turinys. Tai yra Evangelijos centras ir svarbiausias argumentas prieš priešininkus. Kryžiuje jis įžvelgia savo apaštalavimo ir apskritai buvimo prasmę Dievo akivaizdoje. Paties apaštalo asmens vertumas ar nevertumas taip pat lemiamas kryžiaus: „Aš niekuo nesigirsiu, nebent mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kryžiumi.“ Kristaus kryžius atveria Dievo ir žmogaus santykiuose visiškai...
- [Pašaukti laisvei](https://homilijos.kristoteka.lt/pasaukti-laisvei/): „Esate pašaukti laisvei“ – šie apaštalo Pauliaus Laiško galatams žodžiai parinkti šūkiu Padėkos už laisvę metais minint Nepriklausomybės atkūrimo 20-metį. Lietuvos vyskupų laiške Padėkos už laisvę metų proga rašoma: „Gyventi atsakingoje laisvėje reiškia narsiai rinktis tarp gėrio ir blogio. Šventojo Tėvo Benedikto XVI žodžiais, šis pasirinkimas yra pati mūsų esmė, nes „nepaisant visų pažangos formų,...
- [Pervertasis Mesijas](https://homilijos.kristoteka.lt/pervertasis-mesijas/): Ankstesniuose Luko evangelijos skyriuose aprašoma Jėzaus veikla Galilėjoje. Prieš žengdamas į Jeruzalę Jėzus vėl vaizduojamas tarp mokinių, kuriems apreiškia savo dievystės slėpinius. Šiandienos ištrauką – Petro išpažinimą, Mesijo apsireiškimą ir Jėzaus kvietimą sekti kryžiaus keliu – evangelistas pateikia kaip vieningą prasminę visumą. Evangelijos tekstas lakoniškas ir tikslus, todėl verta atkreipti dėmesį į detales. Pirmiausia evangelistas...
- [Atleidimo džiaugsmas](https://homilijos.kristoteka.lt/atleidimo-dziaugsmas/): Jėzus priėmė jausmingą moters palankumo išraišką ir drauge atsiribojo nuo šalto fariziejaus mandagumo. Mokytojo žodžiai byloja, kad anuodu žmones labiausiai skiria ne nuodėmių dydis ar jų skaičius, netgi ne svetingumo parodymo būdas, bet elgsenos motyvai: karšta meilė priešpriešinama šaltam tobulumui. Fariziejus piktino Jėzaus žodžiai, kad ištvirkėlės ir muitininkai anksčiau už juos įžengs į dangaus karalystę....
- [Dėkojimas ir auka](https://homilijos.kristoteka.lt/dekojimas-ir-auka/): Šiandienos iškilmė skirta Eucharistijai, kuri yra mūsų krikščioniškojo gyvenimo „versmė ir viršūnė“. Eucharistija lydi mus gyvenimo kelionėje, ji vienija ir maitina Dievo tautą. Liturginiai skaitiniai mums atskleidžia Eucharistiją kaip dėkojimą, dangiškąjį maistą ir auką. Jėzus laimina mus pačiu savo buvimu. Jis yra gyvybės Duona, Aukotojas ir Auka. Apie Pradžios knygoje minimą Melchizedeką žinome nedaug –...
- [Visa tiesa](https://homilijos.kristoteka.lt/visa-tiesa/): Nuo liturginių metų pradžios apmąstėme Kristaus gyvenimo slėpinius. Per adventą ruošėmės sutikti jo gimimą, vėliau sekėme pirmuosius viešojo gyvenimo įvykius. Gavėnia parengė didžiajam perėjimui iš mirties į prisikėlimą. Po Jėzaus prisikėlimo džiaugėmės naujai dovanoto gyvenimo apstumu. Galiausiai per Sekmines šventėme visą atnaujinantį Dvasios veikimą. Šiandien Bažnyčia apibendrina Kristaus apreiškimą. Evangelijose susipažinome su Jėzaus gyvenimu, ne...
- [Dvasia atnaujintoja](https://homilijos.kristoteka.lt/dvasia-atnaujintoja/): Sunku įsivaizduoti Šventąją Dvasią kaip žmogaus pavidalo dieviškąjį Asmenį. Tačiau mūsų kelias į Dievą prasideda būtent nuo Dvasios. Tik dėka jos galime atpažinti Jėzuje Viešpatį ir Mesiją (1 Kor 12, 3; Apd 2, 36). Mūsų ištariami žodžiai tik Dvasios dėka įgyja galios. Nors Dvasia lieka mums neapčiuopiama, tai nereiškia, kad ji yra toli. Veikiau priešingai,...
- [Dangaus kryptimi](https://homilijos.kristoteka.lt/dangaus-kryptimi/): Prisikėlęs Jėzus dovanoja pažadą, kad visi vaikai palaidūnai galės grįžti į Tėvo glėbį – dangaus Karalystėje laukia nuostabus susitikimo pokylis. Žengimu į dangų Jėzus eina parengti mums vietos. Dūsaudami žemės varguose ilgimės dangaus Karalystės pilnatvės. Tačiau išlaisvinimas iš žmogiškosios vergovės kartais vyksta priešinga kryptimi, negu galėtume laukti. Apaštalai atkakliai žvelgia į dangun žengiantį Jėzų, nors...
- [Dvasia ir tiesa](https://homilijos.kristoteka.lt/dvasia-ir-tiesa/): Kaip ir praėjusį sekmadienį Evangelijos skaitinys yra iš Jėzaus atsisveikinimo kalbos Paskutinės vakarienės vakarą. Mus gali stebinti šios kalbos loginė seka. Atrodo, kad Jėzus peršoka iš temos į temą, sunku suvokti jų tarpusavio ryšį. Jis kalba apie žodį, Tėvą, Sūnų ir Dvasią. Tai tarsi skirtingos tikrovės, tačiau drauge viena. Jėzus kalba apie tris Asmenis ir...
- [Išlaikyti tikėjimą](https://homilijos.kristoteka.lt/islaikyti-tikejima/): Po Velykų dar kartą suvokiame, kad Jėzaus prisikėlimas žmonijai atveria naują erą. Trumpas skaitinys apima svarbiausius Jono evangelijos akcentus. Artėja Jėzaus valanda, kai per Kryžių esmingai perkeičiamas pasaulis. Dabar iki galo atskleidžiama Dievo meilė. Jėzaus misija pasiekia viršūnę tą valandą, kai visas pasaulis atrodo atsidūręs ant žlugimo ribos, ir nuskamba žodis „Atlikta“ (Jn 19, 30)....
- [Bažnyčios augimas](https://homilijos.kristoteka.lt/baznycios-augimas/): Gerojo Ganytojo sekmadienį visame pasaulyje meldžiama dvasinių pašaukimų. Šiai dienai skirtoje popiežiaus Benedikto XVI žinioje apmąstoma tema „Liudijimas žadina pašaukimus“. Velykų laikotarpiu vis aiškiau įsitikiname Viešpaties prisikėlimo tikrove, naujai išgirsdami šiam slėpiniui parengiančius Šventojo Rašto liudijimus apie Jėzaus dievystę. Dar kartą užduodame Jėzui klausimą drauge su šventykloje jį apspitusiais žmonėmis: „Ar iš tikrųjų esi Mesijas?“...
- [Kvietimas praregėti](https://homilijos.kristoteka.lt/kvietimas-praregeti/): Šiandien apaštalus sutinkame prie Tiberiados ežero. Mums atrodo keista, kad pasinėrę į savo rūpesčius jie ir vėl neatpažįsta savo Viešpaties. Tačiau nuoširdžiai pažvelgę į save pamatytume, jog esame to paties molio. Už kasdienos rūpesčių užuolaidos dažnai nepastebime mus lydinčio Jėzaus žvilgsnio. Kūdikis dar aiškiai neskiria spalvų ir formų, neatpažįsta jį supančių žmonių. Vaiko regėjimas vystosi...
- [Palaiminimas visiems](https://homilijos.kristoteka.lt/palaiminimas-visiems/): Švenčiame Velykų oktavą. Velykų sekmadienį džiūgavome dėl Jėzaus prisikėlimo ir mums dovanoto amžinojo gyvenimo. Šią savaitę žvilgsnį sutelkiame į tuos, kurie pirmieji priėmė prisikėlusiojo dovaną. Mes vėl grįžtame į aukštutinį kambarį. Tai ta pati vieta, kur Paskutinės vakarienės metu Jėzus įsteigė Eucharistiją. Šį kartą drauge su kitais yra ir abejojantis Tomas. Jis negali patikėti kitų...
- [Beieškant Prisikėlusiojo](https://homilijos.kristoteka.lt/beieskant-prisikelusiojo/): Pirmąją savaitės dieną neįvyko nieko didingo. Petras ir Jonas pamatę tuščią kapą tuoj pat nepuolė skelbti prisikėlimo žinios. Jonas tik vėliau prisipažino, kad būtent tuomet jis įtikėjo (Jn 20, 9). Apaštalai grįžo nuo kapo sutrikę ir tylėdami. Tik Marija Magdalena pasiliko ir verkė, nes kažkur dingo kvepalai ir kažkas paėmė jos Viešpatį (Jn 20, 11–13)....
- [Šlovė ir kančia](https://homilijos.kristoteka.lt/slove-ir-kancia/): Ko Jėzus labiausiai troško artinantis mirčiai? Kas jam buvo svarbiausia pačiomis paskutinėmis žemiškojo gyvenimo valandomis? Jis matė džiūgaujančias žmonių minias, jų lūkesčius ilgintis išvaduotojo karaliaus. Galėjo įpilti alyvos į jų jausmus, kurstyti kurti žemiškąją karalystę. Galėjo toliau gydyti ligonius, maitinti alkanuosius, guosti prislėgtuosius. Tai būtų dar labiau sužadinę minios entuziazmą. Džiūgaujančių žmonių lūkesčiuose veikiausiai netrūko...
- [Gailestingas nuosprendis](https://homilijos.kristoteka.lt/gailestingas-nuosprendis/): Kai kurie įvykiai tarsi žaibas nutvieskia kažką labai svarbaus. Taip veikiausiai buvo Jėzui susitikus su moterimi, nutverta svetimaujant. Ši scena turėjo giliai įstrigti į kiekvieno jį mačiusio atmintį. Fariziejai atėjo tariamai paklausti Jėzaus, o iš tikrųjų išprovokuoti, „kad turėtų kuo apkaltinti“. Mirties nuosprendis šiuo atveju buvo spąstai. Visi laukė, ką pasakys „muitininkų ir nusidėjėlių bičiulis“....
- [Vilties žmonės](https://homilijos.kristoteka.lt/vilties-zmones/): Kartais žmonės nuoširdžiai skundžiasi, kad neranda savo nuodėmių ir neturi ką sakyti per išpažintį. Perskaitę maldaknygėje sąžinės sąskaitą jie tik dar labiau įsitikina savo teisumu. Jie gyvena tvarkingai, daug dirba, nekonfliktuoja su kaimynais. Nelengva jiems ką nors prikišti, tačiau iš arčiau pažvelgus į jų gyvenimą nesinori sekti jų pavyzdžiu. Pamąstykime , kuo skiriasi gailestingasis tėvas...
- [Gyvenimo laikas](https://homilijos.kristoteka.lt/gyvenimo-laikas/): Šiandienos Evangelijos ištrauką galėtume apibendrinti taip: mūsų gyvenimo laikas duotas tam, kad darytume gera. Žmonės, kurie papasakojo apie galilėjiečių mirtį, tikėjosi, kad Jėzus atsakys į klausimą, kodėl nelaimė krito ant nekaltų žmonių? Tačiau Jėzus nenori apie tai kalbėti, tik pasako, jog kiekvieno gali tykoti dar didesnė nelaimė nei minėti įvykiai. Didesnė nelaimė yra gyvenimo nevaisingumas....
- [Sandoros planas](https://homilijos.kristoteka.lt/sandoros-planas/): Žvaigždėtas dykumos dangus ar viliojantys didmiesčių žiburiai liudija tą patį naujos vilties pažadą, į kurį Dievas kviečia kiekvieną žmogų. Klajoklio Abraomo istorija gali būti panaši į šiandienos žmogaus, pasimetusio minioje, siekiančio pasistatyti saugumą teikiančią palapinę metalo ir stiklo apsuptyje. Visų laikų žmones vienija tas pats širdies ilgesys, planai ir troškimai, vienija Dievo meilė, Kūrėją ir...
- [Pagundų taikiniai](https://homilijos.kristoteka.lt/pagundu-taikiniai/): Gavėnios pradžioje esame kviečiami Dievo žodžio akistaton. Jėzus atremia velnio gundymus Rašto žodžiais. Apaštalas Paulius patvirtina: „Kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo, bus išgelbėtas.“ Jeigu „kupinas Šventosios Dvasios“ Jėzus buvo gundomas dykumoje, mes taip pat galime tikėtis išbandymų. Dykumos patirtis – ypatingas išbandymas. Visi sunkūs, skausmingi gyvenimo momentai gali tapti tarsi išėjimu į dykumą. Tai ištikimybės...
- [Šiandienos vargdieniai](https://homilijos.kristoteka.lt/siandienos-vargdieniai/): Mūsų ausis priprato prie evangelinių palaiminimų, jie nebeatrodo mums keisti ar paradoksalūs. Girdėdami žodžius, kad vargšai, alkani, verkiantys ir persekiojami žmonės yra palaiminti, pagalvojame: gal taip ir yra kur nors, bet ne mūsų gyvenime. Galima manyti, kad tai paguoda turint prieš akis amžinybės perspektyvą: jei dorai vargsime šiame gyvenime, būsime laimingi po mirties. Iš tikrųjų...
- [Viešpaties akivaizdoje](https://homilijos.kristoteka.lt/viespaties-akivaizdoje/): Šventoji Teresėlė mirdama paliko savo vienuolijos seserims savotiškų rūpesčių. Joms teko spręsti, kokius faktus iš paprasto ir banalaus Teresės gyvenimo užrašyti vienuolyno mirusiųjų knygoje. Daugelio seserų nuomone, Teresėlė gyvendama niekuo ypatingu nepasižymėjo, nebent tuo, kad užmigdavo vienuolyno chore per rytines meditacijas… Tokią jos matė savo seserį, vėliau pripažintą Bažnyčios mokytoja. Šventoji Faustina buvo neišsilavinusi ir...
- [Šiandienos malonė](https://homilijos.kristoteka.lt/siandienos-malone/): Viskas galėjo vykti labai sklandžiai. Perskaičius Izaijo pranašystę žmonių akys dėkingai žvelgė į Jėzų, visi klausėsi iš jo lūpų sklidusių maloningų žodžių. Tačiau Jėzus atėjo ne vien glostyti. Jis čia pat prabyla į neištikimųjų ir nedėkingųjų sąžines. Klausytojus tai ima erzinti. Nejaugi našlė iš Sareptos, esančios netoli nuo piratų pamėgto uosto Sidono, kuriame gausu stabmeldžių,...
- [Pamirštas įstatymas](https://homilijos.kristoteka.lt/pamirstas-istatymas/): Biblijos žmogui žodis turi aktyvią, kuriamąją galią. Žodžiu numanomas veiksmas. Kūrimas yra Dievo žodžio darbas: „Dievas tarė. < …> Taip ir įvyko“ (plg. Pr 1). Dievo žodis yra Sandoros tautos gyvenimo pagrindas: žmogus gyvas žodžiu, išeinančiu iš Dievo lūpų. Žodžio galia Dievas apreiškia artumą savo tautai ir joje veikia. Jono Evangelijoje Jėzus vadinamas Žodžiu. Tuo...
- [Apsireiškimas Kanoje](https://homilijos.kristoteka.lt/apsireiskimas-kanoje-2/): Šios dienos Evangelija baigiasi žodžiais: „Tokią stebuklų pradžią Jėzus padarė Galilėjos Kanoje.“ Jėzaus šlovė apreiškiama trečią kartą. Pirmiausia ji apreikšta Rytų išminčiams, po to Jėzaus krikšto metu, o šį sekmadienį minimas trečiasis Viešpaties šlovės apreiškimas Kanoje. Per ankstesnius du apsireiškimus Viešpaties šlovę atskleidė kiti. Betliejuje jo šlovę atskleidė išminčiai. Prie Jordano Jėzaus šlovę atskleidė Tėvo...
- [Trys gailestingumo palyginimai](https://homilijos.kristoteka.lt/trys-gailestingumo-palyginimai/): Šio sekmadienio Evangelijoje – visas penkioliktas Luko evangelijos skyrius – Jėzus mums pateikia tris gailestingumo palyginimus. Problema iškyla, kai pas Jėzų pradeda lankytis „visokie muitininkai ir nusidėjėliai“ (Lk 15, 1). Fariziejai ir Rašto aiškintojai nesutinka su tokiu geranorišku Jėzaus elgesiu. Jiems tai yra papiktinimas, tačiau Jėzui tai yra elgesys, kuris atskleidžia tikrąjį Dievo mąstymą. Jėzaus...
- [Šilinių iškilmė](https://homilijos.kristoteka.lt/siliniu-iskilme/): Šiandien minime vieną seniausių Dievo Motinos iškilmių – Švč. Mergelės Marijos Gimimą. VI amžiuje Jeruzalėje, Marijos gimimo vietoje, buvo pastatyta ir pašventinta Šv. Onos bažnyčia. Tada ir pradėta visoje Rytų Bažnyčioje švęsti rugsėjo 8-ąją Dievo Motinos Gimimą. Nuo VII amžiaus ši data minima Romoje tarp keturių didžiausių Mergelės Marijos iškilmių, o nuo XI amžiaus jau...
- [Mirtis bus sunaikinta!](https://homilijos.kristoteka.lt/mirtis-bus-sunaikinta/): Bažnyčia šiandien mums priešais akis iškelia moterį atbaigtu pavidalu – su kūnu ir siela į dangų paimtą Mariją. Todėl šią iškilmę švenčiame vidurvasarį, derliaus nuėmimo metu. Švenčiame moters, kuriai Dievas padarė didžių dalykų, šventę. Išoriškai ji buvo moteris kaip ir kitos. Išgyveno sunkių ir rūsčių valandų. Skurdžioje aplinkoje pagimdė kūdikį. Turėjo pakelti bėgimą į svetimą...
- [Vietos prie stalo](https://homilijos.kristoteka.lt/vietos-prie-stalo/): Jėzus įžengia į vieno fariziejų vyresniojo namus valgyti. Nors buvo šeštadienis (žydų šabo, arba poilsio, diena) ir jautė, kad vėl kils nesusipratimų (plg. Lk 14, 2–6), jis vis dėlto neatsisakė apsilankyti jo namuose. Jėzus niekada neatmetė nė vieno žmogaus svetingumo. Iki pat galo neprarado vilties, kad, jam apsilankius, žmogus gali pasikeisti. Valgomajame susirinkusieji jį stebi....
- [Ankšti vartai](https://homilijos.kristoteka.lt/anksti-vartai/): Jėzui keliaujant į Jeruzalę tekdavo išgirsti įvairių klausimų. Štai ir šioje Evangelijos ištraukoje kažkas iš minios jo klausia apie išgelbėtųjų skaičių. Jėzus neatsako į klausimą. Jeigu pasakytų: „Daug bus išgelbėtų“, atrodys, kad neverta stengtis, o jeigu būtų atsakęs: „Taip, mažai bus išgelbėtų“, tai kai kas nusimintų ir galvotų: „Vargu, ar aš būsiu vienas iš jų.“...
- [Nesantarvė dėl Jėzaus](https://homilijos.kristoteka.lt/nesantarve-del-jezaus/): Jėzus aiškiai suvokia savo atėjimo pasekmes. Jis atėjo „įžiebti žemėje ugnies“ (Lk 12, 49). Ugnis – tai žmonių užsidegimas Dievo meile ir aukos ryžtu, nes Dievo meilė tapo regima Jėzaus asmenyje: „Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų“ (Jn 1, 14). Jėzus yra pasirengęs liudyti pasauliui dieviškąjį gailestingumą savo kryžiaus aukoje. Tai bus jo kraujo...
- [Žolinės iškilmė](https://homilijos.kristoteka.lt/zolines-iskilme/): Mergelės Marijos Ėmimas į dangų yra dalyvavimas jos Sūnaus prisikėlime ir būsimojo kitų krikščionių prisikėlimo anticipacija: „O Motina Dievo, pagimdžiusi tu išsaugojai mergeliškumą, o amžiams užmigusi nepalikai pasaulio; tu, kuri pradėjai gyvąjį Dievą ir savo maldomis išvaduosi iš mirties mūsų sielas, sugrįžai pas gyvybės Šaltinį“ (Bizantijos liturgija, Žolinės tropariumas). 1950 m. lapkričio 1 d. garbingasis...
- [Budėkite ir būkite pasirengę!](https://homilijos.kristoteka.lt/budekite-ir-bukite-pasirenge/): Praeitą sekmadienį Jėzus aiškino savo mokiniams, kaip teisingai naudoti daiktus, šiandien jis juos ragina tinkamai naudoti laiką. Dabarties laikas reikalauja didelės atsakomybės, nes artėja amžinybė. Kieno gyvenimas priklauso nuo daiktų, kuriais jis šiuo metu disponuoja, tam mirtis yra vagis. Kas laukia Viešpaties, tam mirtis – džiaugsmingas susitikimas. Visas gyvenimas yra pasirengimas šiam kartais netikėtam susitikimui....
- [Palikimo dalybos](https://homilijos.kristoteka.lt/palikimo-dalybos/): Šiandien pateiktą epizodą randame tik Luko evangelijoje. Žmogus iš minios prašo Jėzaus įsiterpti į jo ir brolio ginčą dėl palikimo. Kaip įprasta, kai Jėzui užduodami ypatingi klausimai (mokėti ar nemokėti Ciesoriui mokesčius; užmėtyti ar neužmėtyti akmenimis moterį, sugautą svetimaujant), jis neatsako tiesiogiai, bet paliečia problemos šaknį, svarsto klausimą atskleisdamas klaidą, kuri slypi pačiame klausime. Abu...
- [Maldos gyvenimas](https://homilijos.kristoteka.lt/maldos-gyvenimas/): Evangelijos tekste mokiniai prašo Jėzaus išmokyti juos melstis. Tai prasmingas prašymas: neprašoma išmokyti dirbti, pavyzdžiui, žvejoti, statyti bažnyčias ar socialinius centrus, nes malda – lyg šviečiantis langas, pro kurį galime kontempliuoti amžinąjį gyvenimą, į kurį būsime paimti po to, kai mūsų kūnas sugrįš į dulkes, o visi mūsų darbai ir veikla bus užbaigti amžinai. Ir...
- [Geriausioji dalis](https://homilijos.kristoteka.lt/geriausioji-dalis/): Pats vidurvasaris, kai daugelis atostogauja; taip pat ir parapijų sielovadinė veikla aprimusi: baigėsi pasirengimo pirmajai Komunijai ir Sutvirtinimui ir šių sakramentų teikimo metas. Tad tinkamas laikas stabtelėti ir teikti pirmenybę tam, kas iš tiesų yra gyvenime svarbiausia, t. y. įsiklausyti į Viešpaties žodį. Viskas praeis ir bus paimta iš mūsų, bet Dievo žodis yra amžinas...
- [O kas gi mano artimas?](https://homilijos.kristoteka.lt/o-kas-gi-mano-artimas/): Istorijoje apie gailestingąjį samarietį keliamas pagrindinis žmogaus klausimas: „Mokytojau, ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?“ (Lk 10, 25). Jėzus tiesiogiai nurodo Raštą ir leidžia Įstatymo mokytojui pačiam atsakyti: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis ir visu protu, o savo artimą kaip save patį“ (Lk 10, 27; plg. Įst 6, 5...
- [Septyniasdešimt du mokiniai](https://homilijos.kristoteka.lt/septyniasdesimt-du-mokiniai/): Jėzus išsiunčia į misiją 72 mokinius. Kai kuriuose rankraščiuose rašoma 70. Skaičius 72 ar 70 yra ir simbolis. Pradžios knygoje, pagal graikišką Septuagintos vertimą, rašoma, jog pasaulyje yra 72 tautos, pagal hebrajišką vertimą – 70 tautų (plg. Pr 10). Tai reikštų, kad ši misija pranoksta Izraelio ribas ir yra skiriama visiems žemės gyventojams. Kas buvo...
- [Pakeliui į Jeruzalę](https://homilijos.kristoteka.lt/pakeliui-i-jeruzale/): Luko evangelijos 51-oji devintojo skyriaus eilutė yra svarbi, nes perskiria pirmąją Evangelijos dalį, kur aprašoma Jėzaus veikla Galilėjoje, nuo antrosios dalies, kur Jėzus pradeda didžiąją savo kelionę link Jeruzalės. Ta ilga, tarsi nesibaigianti kelionė atpasakota dešimtyje Evangelijos skyrių. Jėzus savo mirtimi, prisikėlimu ir įžengimu į dangų turi atlikti naująjį perėjimą, kuris atvers žmonėms priėjimą prie...
- [Atsakymas kasdieniu gyvenimu](https://homilijos.kristoteka.lt/atsakymas-kasdieniu-gyvenimu/): Šio sekmadienio Evangelijoje keliamas svarbus klausimas dėl Jėzaus tapatybės, nes nuo atsakymo priklauso mūsų gyvenimo kokybė ir amžinasis likimas. To meto žmonės, kaip ir dauguma šiandien, mano, kad Jėzus yra vienas iš daugelio pranašų. Mokiniai, priešingai, tiki, kad Jėzus yra Dievo Mesijas. Jėzus pripažįsta jų tapatinimą, bet griežtai įsako jiems neskelbti jo mesijinės misijos, idant...
- [Pietūs fariziejaus namuose](https://homilijos.kristoteka.lt/pietus-fariziejaus-namuose/): Evangelijos tekstas prasideda nebyliai, be tiesioginės kalbos, vien tik tylūs gestai: įeina moteris nešina alebastriniu indu kvapaus tepalo, pasilenkia prie Jėzaus kojų, jas laisto ašaromis, šluosto savo galvos plaukais bei bučiuodama tepa tepalu. Tuo metu fariziejus Simonas, įtardamas Jėzų esant pranašą, buvo pasikvietęs jį į savo namus prie stalo. Pagal paprotį vaišių namas buvo atviras...
- [Vaikinas iš Najino](https://homilijos.kristoteka.lt/vaikinas-is-najino/): Najino (hebr. dailus) miestas visoje Biblijoje minimas tik vieną kartą, būtent šiame Luko evangelijos tekste. Tai šiandienis Izraelio miestelis Neinas, visiškai musulmoniškas ir įsikūręs apie 4 km į pietus nuo Taboro kalno. „Najino miestas, kur Viešpats prikėlė našlės sūnų, yra penktoje mylioje nuo Taboro, šalia Endoro“, – tokiais žodžiais IV amžiuje krikščionių istorikas Euzebijus Cezarėjietis...
- [Altoriaus sakramentas](https://homilijos.kristoteka.lt/altoriaus-sakramentas/): Didįjį ketvirtadienį, savo mirties išvakarėse, paskutinį kartą vakarieniaudamas su apaštalais, Jėzus vietoj Senojo Testamento apeigų įsteigė sakramentinę auką ir liepė savo mokiniams laikytis šios apeigos kaip jo mirties ir prisikėlimo atminimo. Šio sekmadienio liturgijoje, per Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmę, grįžtama prie Viešpaties įsteigtos Eucharistijos (gr. dėkojimo) įvykio. Antrajame šios dienos skaitinyje skaitome apaštalo Pauliaus...
- [Pažinti tikėjimu](https://homilijos.kristoteka.lt/pazinti-tikejimu/): Šiandien švenčiame Švenčiausiosios Trejybės iškilmę. Trejybė yra tikėjimo slėpinys, vienas tų Dieve slypinčių slėpinių, „apie kuriuos nebūtų galima žinoti, jei jie nebūtų apreikšti iš aukštybių“ (Vatikano I Susirinkimas, 1870 m.). Mes išpažįstame ne tris dievus, bet vieną Dievą trijuose Asmenyse. Dieviškieji Asmenys nėra vieną dievystę pasidaliję, bet kiekvienas jų yra visas Dievas: Tėvas yra tas...
- [Velykų užbaiga](https://homilijos.kristoteka.lt/velyku-uzbaiga/): Sekminių iškilmė, kurią šiandien švenčiame, baigia Velykų liturginį laiką. Išties Velykų slėpinys – Kristaus kančia, mirtis, prisikėlimas ir įžengimas į dangų – randa savo išsipildymą Šventajai Dvasiai išsiliejant ant apaštalų, susirinkusių kartu su Marija, Viešpaties Motina, ir kitais mokiniais. Tam tikra prasme tai buvo Bažnyčios krikštas, krikštas Šventojoje Dvasioje (plg. Apd 1, 5). Jėzus, prieš...
- [Šeštinių šventė](https://homilijos.kristoteka.lt/sestiniu-svente/): Praėjus keturiasdešimčiai dienų po prisikėlimo, Kristus sugrįžo pas savo Tėvą, iš kurio buvo atėjęs ir įsikūnijęs Mergelės Marijos įsčiose. Kristaus Žengimo į dangų iškilmė (Šeštinės) tradiciškai švenčiama Velykų laiko šeštos savaitės ketvirtadienį, lygiai 40 dienų po Velykų. Tą dieną Kristus su visa savo žmogyste įeina į Dievo šlovę. Biblijoje tai išreikšta simboliais „debesis“ (plg. Iš...
- [Ramybės šaltinis](https://homilijos.kristoteka.lt/ramybes-saltinis/): Šio sekmadienio Evangelijoje Jėzus pažada, kad Šventosios Dvasios vadovaujama Bažnyčia toliau vis giliau pažins Kristaus apreikštąją tiesą (plg. Jn 7, 39; 13, 7; 14, 17. 26) ir patį Kristaus asmenį (plg. Jn 15, 26; 20, 9); tačiau naujo oficialaus apreiškimo Šventoji Dvasia neteiks (plg. Jn 16, 12–15). Teisingai vertėtų suprasti ir Jėzaus pasakymą: „Tėvas už...
- [Šlovės diena](https://homilijos.kristoteka.lt/sloves-diena/): Šiandien penktasis Velykų sekmadienis. Atkreipkime dėmesį, Bažnyčios liturginiame kalendoriuje nesakoma: „Penktasis sekmadienis po Velykų“, kaip, pavyzdžiui, Kalėdų laiku girdime sakant: „Pirmasis (ar antrasis) sekmadienis po Kalėdų“, bet „Pirmasis (ar antrasis ir t. t.) Velykų sekmadienis“. Išties po Velykų – Kristaus mirties ir prisikėlimo – jau nieko nebegali būti didingesnio ir svarbesnio. Neverta manyti, jog kažkas...
- [Pastoracinės teologijos ištakos](https://homilijos.kristoteka.lt/pastoracines-teologijos-istakos/): Šiandien – Gerojo Ganytojo sekmadienis, Bažnyčia meldžiasi už dvasininkiją ir meldžia pašaukimų į dvasinį luomą (plg. Liturginis maldynas, p. 139–140). Žodis pastor (lot. ganytojas), nukaldintas remiantis Iz 40, 11; Ez 34; Jn 10, ankstyvaisiais viduramžiais žymėjo vyskupą, nuo VII a. taip pat parapinės Bažnyčios vadovą – kleboną. Jo veikla įvardijama sielovados, arba pastoracijos, sąvoka, nes...
- [Rytui auštant](https://homilijos.kristoteka.lt/rytui-austant/): Trečiąjį Velykų sekmadienį Evangelijos ištraukoje dar kartą pabrėžiama prisikėlimo tikrovė: Jėzus prisikėlė ne simboliškai, bet tikrai, su savo kūnu. „Mes su juo valgėme ir gėrėme, jam prisikėlus iš numirusių“, – pasakys šv. Petras Apaštalų darbuose (10, 41), greičiausiai remdamasis būtent šiuo Evangelijos įvykiu. Pasakojimas prasideda nurodant bendruomenės veikimo aplinką: „prie Tiberiados ežero“ (Jn 21, 1)....
- [Gailestingumas ir tikėjimas](https://homilijos.kristoteka.lt/gailestingumas-ir-tikejimas/): Pirmųjų krikščionių bendrystės tikrasis centras ir pagrindas buvo prisikėlęs Kristus. Evangelija pasakoja, kad kančios metu, kai dieviškasis Mokytojas buvo suimtas ir nuteistas mirti, mokiniai išsilakstė (plg. Mt 26, 56; Mk 14, 50–52). Tik Marija, kelios moterys ir apaštalas Jonas liko kartu ir sekė jį iki Kalvarijos kalno (plg. Jn 19, 25–27). Prisikėlęs Jėzus dovanojo saviesiems...
- [Svarbiausias istorijos įvykis](https://homilijos.kristoteka.lt/svarbiausias-istorijos-ivykis/): Jėzaus prisikėlimas – krikščionių tikėjimą į Kristų vainikuojanti tiesa ir drauge su Kryžiumi esminė Velykų slėpinio dalis. Prisikėlimas yra Įsikūnijimo viršūnė. Juo patvirtinama Jėzaus dievystė, taip pat visa, ką jis darė ir ko mokė. Juo įgyvendinami visi mums duoti dieviškieji pažadai. Be to, Prisikėlusysis, nuodėmės ir mirties nugalėtojas, yra mūsų nuteisinimo ir prisikėlimo pagrindas: „Kristus...
- [Išsaugoti viltį](https://homilijos.kristoteka.lt/issaugoti-vilti/): Verbų sekmadienį prasideda svarbiausia liturginių metų savaitė – Didžioji savaitė. Pačios svarbiausios šios savaitės dienos – Didysis tridienis: ketvirtadienis, penktadienis ir Velyknaktis: naktis iš šeštadienio į sekmadienį. Kodėl ši savaitė vadinama Didžiąja? Todėl kad per ją paminimi didieji mūsų tikėjimo slėpiniai: Paskutinė Vakarienė, Kristaus Kančia, Mirtis ir Prisikėlimas. Didžiosios svaitės pradžią ženklina Verbų procesija ir...
- [Rašyti ant žemės](https://homilijos.kristoteka.lt/rasyti-ant-zemes/): Svetimavimą smerkia šeštasis Dievo įsakymas. Jį smerkia ir Jėzus savo kalboje apie skyrybas (plg. Mt 19, 3–9). Žydų įstatymai šiuo požiūriu buvo labai griežti. Mirties bausmės sulaukia abu svetimautojai: „Jei vyras yra pagautas gulint su kito žmona, jiedu abu – vyras ir moteris, su kuria jis sugulė, – turi mirti“ (Įst 22, 22). Nežinia kodėl...
- [Laisvi pasirinkti](https://homilijos.kristoteka.lt/laisvi-pasirinkti/): Laisvi pasirinkti Ketvirtą gavėnios sekmadienį skaitome Evangelijos tekstą apie tėvą ir du sūnus, labiau žinomą kaip sūnaus palaidūno palyginimą. Ši ištrauka iš Luko evangelijos yra visų laikų dvasingumo ir literatūros viršūnė. Išties, kokia būtų mūsų kultūra, menas ir civilizacija be šio gailestingojo Dievo apreiškimo? Šis pasakojimas niekada nesiliauja mus jaudinęs, ir kaskart jo klausydamiesi ar...
- [Gal dar duos vaisių?](https://homilijos.kristoteka.lt/gal-dar-duos-vaisiu/): Luko evangelijos teksto, kurį skaitome šį trečiąjį gavėnios sekmadienį, pradžia pateikia Jėzaus komentarą dviem skaudiems gyvenimo įvykiams. Pirmas – kai kurių galilėjiečių sukilimas, kuris buvo Piloto kruvinai numalšintas; antras – bokšto griūtis Jeruzalėje, pareikalavusi aštuoniolikos aukų. Du tragiški ir sykiu gan skirtingi įvykiai: vieno priežastis – žmogus, kito – atsitiktinumas. Bet problema viena – mirtis,...
- [Krikščioniškoji mistika](https://homilijos.kristoteka.lt/krikscioniskoji-mistika/): Stebuklas ant kalno – Bažnyčios tradicijoje jis tapatinamas su Taboro kalnu šiaurės Izraelyje – atrodo labai skirtingas nuo kitų Jėzaus stebuklų. Kitur Jėzus stengiasi kam nors padėti: išgydo ligonį, net prikelia mirusį žmogų. Tačiau čia jis tik atsimaino. Koks jo tikslas? Kam to reikia? Ką įsivaizduojame, kai girdime kalbant apie atsimainymą? Turbūt yra įprasta įsivaizduoti...
- [Atkakli kova](https://homilijos.kristoteka.lt/atkakli-kova/): Bažnyčios liturgija įžengė į gavėnios metą – pasirengimą Kristaus prisikėlimo šventei. Gavėnia taip pat primena keturiasdešimt mūsų Viešpaties pasninkavimo dykumoje dienų prieš pradedant viešąją misiją. Kaip Mozė prieš priimdamas Įstatymo plokštes (plg. Iš 34, 28) ir Elijas prieš susitikdamas su Viešpačiu ant Horebo kalno (plg. 1 Kar 19, 8), taip ir Jėzus malda bei pasninku...
- [Irkis į gilumą!](https://homilijos.kristoteka.lt/irkis-i-giluma/): Evangelijoje pasakojama, kaip žmonės, norėdami išgirsti Dievo žodį, būriuojasi aplink Jėzų, stovintį ant ežero kranto toje vietoje, kur žvejai plauna savo tinklus. Jis įlipa į vieną iš dviejų ten buvusių valčių, kuri pasirodo esanti Petro. Jėzus paprašo jo truputį atsistumti nuo kranto, atsiriboti nuo minios. Bet ne per toli, tiek, kad galėtų būti su ja,...
- [Nazareto sinagogoje](https://homilijos.kristoteka.lt/nazareto-sinagogoje/): Sinagogos bendruomenė, kuri klausėsi Jėzaus žodžių, susirinko iš Nazareto miestelio, kuriame, archeologiniais duomenimis, tuo metu gyveno apie 1500 žmonių. Jėzus savo kalba skelbia Senojo Testamento pranašystės įvykdymą, vilčių ir laukimo išsipildymą: „Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai“ (Lk 4, 21). Prieveiksmis „šiandien“ yra svarbus visoje Luko evangelijoje. Prisiminkime, kad apie Jėzaus gimimą buvo...
- [Geroji žinia](https://homilijos.kristoteka.lt/geroji-zinia/): Evangelistas Lukas, prieš pradėdamas pasakoti apie Jėzaus gyvenimą, nurodo kriterijus, kurių skatinamas jis ėmėsi šio darbo. Lukas remiasi savo akimis mačiusiųjų faktais, jo paties rūpestingai atrinktais ir ištirtais, kad Teofilis (gr. Dievo draugas) ir tie, kurie skaito, galėtų įsitikinti Evangelijoje (Evangelija – graikų kalbos sudurtinis žodis: būdvardis eu – gera; daiktavardis angelia – žinia, arba...
- [Geresnio vyno kilmė](https://homilijos.kristoteka.lt/geresnio-vyno-kilme/): Gyvenime pasitaiko švenčių, kurios išlieka mūsų atmintyje, ir laikui bėgant jos įgauna vis gilesnę reikšmę. Kitos šventės užsimiršta, nebeprisimename jų, nes jos prarado savo prasmę. Kanos vestuvių pokylis liko gyvas krikščionių atmintyje. Norėdami atskleisti šių vestuvių didingumą, turime prisiminti, jog Jono evangelija skiriasi nuo kitų evangelijų – Morkaus, Mato ir Luko. Jonas aprašo Jėzaus gyvenimo...
- [Žemaitijos krikštas](https://homilijos.kristoteka.lt/zemaitijos-krikstas/): Šiandien Viešpaties Krikšto iškilme užbaigiamas Kalėdų laikas. Evangelijos tekste šv. Lukas visų pirmiausia pastebi, kad žmonių lūkesčiai stiprėjo (plg. Lk 3, 15). Taip jis pabrėžia Izraelio laukimą, nurodo tų žmonių, kurie paliko savo namus ir kasdienius darbus, naujo pasaulio troškimą. Jonas juos krikštija atgailos krikštu, raginančiu atsiversti, pakeisti gyvenimą, nes artinasi Tas, kuris krikštys Šventąja...
- [Tikėjimas ir Bažnyčia](https://homilijos.kristoteka.lt/tikejimas-ir-baznycia/): Kristaus Apsireiškimas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus pasirodymas, yra daugialypis slėpinys. Lotyniškoji tradicija tai tapatina su išminčių apsilankymu pas Kūdikėlį Jėzų Betliejuje ir pirmiausia aiškina kaip Izraelio Mesijo apsireiškimą pagonių tautoms. O Rytų tradicijoje pirmenybė teikiama Jėzaus krikšto Jordano upėje momentui, kai jis apsireiškė kaip Šventosios Dvasios pateptas viengimis dangiškojo Tėvo Sūnus. Jono evangelijoje kviečiama apsireiškimu...
- [Apie laiką ir Marijos motinystę](https://homilijos.kristoteka.lt/apie-laika-ir-marijos-motinyste/): Pradedame naujuosius 2013 mūsų Viešpaties metus, per kuriuos kai kam tik atsivers pirmasis gyvenimo knygos lapas, kai kam užsivers paskutinis. Atidžiau pažvelgę į gyvenimą, liekame nustebę, kad iš esmės jis yra trumpesnė ar ilgesnė akimirka. Tad dažnai klausiame, kokią prasmę galime suteikti taip greit prabėgančioms mūsų gyvenimo dienoms? Tas klausimas liečia ne tik istoriją, bet...
- [Po trijų dienų rado jį šventykloje](https://homilijos.kristoteka.lt/po-triju-dienu-rado-ji-sventykloje/): Kalėdų ryto Mišiose sakoma, jog, atskubėję iš laukų, piemenys Betliejuje randa Šventąją Šeimą – „Mariją, Juozapą ir kūdikį, paguldytą ėdžiose“ (Lk 2, 16). Dievo didybė ir visagalybė pasireiškia ir tuo, kad jis dėl mūsų tapo mažas, – iš meilės mums save apribojo, kad praplėstų mūsų meilės ir vilties ribas, – bei panoro gimti ir augti...
- [Visuomet naujas slėpinys](https://homilijos.kristoteka.lt/visuomet-naujas-slepinys/): Kalėdų liturgija mus įveda į didįjį Įsikūnijimo slėpinį. Išties Kalėdos nėra tik paprasčiausias Jėzaus gimimo metinis šventimas, bet daug daugiau, tai slėpinio, paženklinuusio ir tebeženklinančio žmogaus istoriją, šventimas. Pats Dievas atėjo apsigyventi tarp mūsų (plg. Jn 1, 14), tapo vienas iš mūsų. Šis slėpinys yra neatsiejamas nuo mūsų tikėjimo ir gyvenimo. Tačiau kyla klausimas: kaip...
- [Marija ir Elzbieta](https://homilijos.kristoteka.lt/marija-ir-elzbieta/): Ketvirtąjį advento sekmadienį, beveik jau šventų Kalėdų išvakarėse, Evangelijos tekstas mus kviečia apmąstyti Mergelės Marijos apsilankymą pas šv. Elzbietą. Paskelbus angelui Įsikūnijimo žinią (plg. Lk 1, 26–38), Marija skubiai iškeliauja iš Nazareto į Judėjos kalnyno miestą. Manoma, kad tas miestas – tai dabartinis Ain Karimas, už 7 km į vakarus nuo Jeruzalės. Nuo Nazareto iki...
- [Ką mums daryti?](https://homilijos.kristoteka.lt/ka-mums-daryti/): Pagal seną Bažnyčios tradiciją trečiasis advento sekmadienis vadinamas džiaugsmo sekmadieniu (lot. Gaudete – „džiaukitės“). Šio sekmadienio šv. Mišios pradedamos apaštalo Pauliaus paraginimu: „Visuomet džiaukitės Viešpatyje! Ir vėl kartoju: džiaukitės! Viešpats yra arti!“ (Fil 4, 4–5). Paulius sėdi įkalintas Romoje, bet rašo apie džiaugsmą, nes, patyręs Jėzaus Kristaus artumą, yra širdyje laisvas ir kupinas vidinės šviesos....
- [Išvysti Dievo išgelbėjimą](https://homilijos.kristoteka.lt/isvysti-dievo-isgelbejima/): Šį antrąjį advento sekmadienį liturgijos pateikiamame Evangelijos tekste šv. Lukas nusako veiksmo vietą, kur netrukus pasirodys Jėzus ir pradės savo viešąją veiklą. Evangelistas Lukas nurodo septynis ano meto garsius pagonių ir žydų asmenis: Tiberijų, Poncijų Pilotą, Erodą, Pilypą, Lisanijų, Aną ir Kajafą. Pagal šias nuorodas lengvai galima atsekti, kad tai buvo 28-ieji mūsų eros metai....
- [Atsitieskite ir pakelkite galvas!](https://homilijos.kristoteka.lt/atsitieskite-ir-pakelkite-galvas/): Prasideda naujieji liturginiai metai, kuriuos, kaip įprasta, atveria adventas – pasirengimo Viešpaties gimimui laikas. Vatikano II Susirinkimas konstitucijoje apie šventąją liturgiją Sacrosanctum Concilium pabrėžia, kad „per metus ji (Bažnyčia) išskleidžia visą Kristaus slėpinį nuo Įsikūnijimo ir Gimimo iki Žengimo į dangų, iki Sekminių, iki su palaiminga viltimi laukiamo antrojo Viešpaties atėjimo“ (102). Susirinkimas aiškiai nurodo...
- [Dievo Karalystės slėpinys](https://homilijos.kristoteka.lt/dievo-karalystes-slepinys/): Šį paskutinį liturginių metų sekmadienį švenčiame Kristaus Karaliaus iškilmę. Viena vertus, ši iškilmė liturgijoje pradėta minėti neseniai: ją įsteigė popiežius Pijus XI 1925 metais, reaguodamas į ateistinius ir totalitarinius režimus, kurie neigė Dievo ir Bažnyčios teises. Aplinka, kurioje atsirado ši šventė, buvo, pavyzdžiui, Meksikos revoliucija, kai daugelis krikščionių pasitiko mirtį su paskutiniu atodūsiu: Viva Cristo...
- [Laikų pabaiga](https://homilijos.kristoteka.lt/laiku-pabaiga/): Baigiantis liturginiams metams Evangelijos tekstas mūsų mintis kreipia į laikų pabaigą. Jėzaus žodžiai pateikia kosminės permainos atbaigtą paveikslą. Centre – Žmogaus Sūnaus atėjimas, ženklinantis senojo pasaulio su savo blogiu pabaigą ir naujojo pasaulio bendrystėje su Juo pradžią. Pirmaisiais krikščionybės amžiais ta diena buvo ne baimės, bet vilties ir džiaugsmo diena. Nors 66–70 m. po Kr....
- [Du pinigėliai](https://homilijos.kristoteka.lt/du-pinigeliai/): Jėzus, atsisėdęs ties šventyklos aukų skrynia, stebi visų ten metamas aukas. Vargšai įmeta keletą smulkių pinigėlių, turtingieji – didesnės vertės monetas. Žinia, šventyklos iždą pasiekdavo gana gausios įplaukos. Visi kažkiek atnešdavo, kad padėtų išlaikyti šventyklą. Dalis pinigų buvo skiriami vargšams, nes tuo metu socialinės apsaugos nebuvo. Vargšai priklausė nuo visuomenės dosnumo. Ypač sunkiai gyveno našlaičiai...
- [Koks yra visų pirmasis įsakymas?](https://homilijos.kristoteka.lt/koks-yra-visu-pirmasis-isakymas/): Jordano upė Izraelyje tekėdama suformuoja du didžiulius vandens telkinius: Galilėjos ežerą ir Negyvąją jūrą. Galilėjos ežeras yra pilnas gyvybės, vienas iš žuvingiausių vandenų Žemėje, o Negyvoji jūra išties negyva, mirusi, jokio gyvybės ženklo joje ir aplink ją, vien tik druskos apnašos. Tačiau juk tai tas pats Jordano vanduo! Iš dalies šis fenomenas paaiškinamas tuo, kad...
- [Dievo atspindžiai pasaulyje](https://homilijos.kristoteka.lt/dievo-atspindziai-pasaulyje/): Pasak Bažnyčios tėvų, greta saulės kaip Kristaus įvaizdžio stovi mėnulis, pats nešviečiantis, bet atspindintis saulės šviesą; išties mums, žmonėms, nuolat reikia nedidelių šviesulių – šventųjų, kurių pasiskolinta šviesa padeda pažinti ir pamilti kuriančiąją šviesą, trivienį Dievą. Juose atsispindi Dievo gerumo apstybė. Bažnyčios istorija paženklinta vyrų ir moterų, kurie savo tikėjimu, savo meile ir savo gyvenimu...
- [Bartimiejaus praregėjimas](https://homilijos.kristoteka.lt/bartimiejaus-praregejimas/): Neregys iš Jericho, vardu Bartimiejus, sėdi elgetaudamas šalia kelio. Kelias skirtas eiti, o ne sėdėti, vadinasi, kažkas apriboja šio žmogaus gyvenimą. Aklumas neleidžia Bartimiejui eiti keliu, taip sakant, jį suparalyžiuoja, padaro elgeta, neįstengiančiu pasirūpinti savo gyvenimu. Todėl, Viešpačiui einant Jericho keliu, neregys kreipiasi į jį garsiai šaukdamas: „Dovydo Sūnau, Jėzau, pasigailėk manęs!“ (Mk 10, 47)....
- [Zebediejaus sūnų prašymas](https://homilijos.kristoteka.lt/zebediejaus-sunu-prasymas/): Zebediejaus sūnų prašymas pateiktas iškart po to, kai Jėzus trečią kartą praneša mokiniams apie savo artėjančią kančią, mirtį ir prisikėlimą (plg. Mk 10, 32–34). Vadinasi, Jokūbas ir Jonas suprato ne tik tai, kad Jėzus juos veda kryžiaus keliu, bet ir suvokė, jog šis kelias atsiveria į Prisikėlimą. Pabaigoje yra ne mirtis, bet gyvenimas: „po trijų...
- [Atsiliepti į dieviškąją meilę](https://homilijos.kristoteka.lt/atsiliepti-i-dieviskaja-meile/): „Kaip sunku turtingiems įeiti į Dievo Karalystę.“ Jėzus du kartus tai pakartoja šio sekmadienio Evangelijos tekste, po to dar priduria: „Lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtuoliui įeiti į Dievo Karalystę.“ Kalbama ne apie sunkumą, bet apie neįmanomybę. Įdomu tai, kad viename seniausių Biblijos vertimų į gruzinų kalbą V amžiuje bandyta sušvelninti tokį semitų...
- [Santuokos pagrindas](https://homilijos.kristoteka.lt/santuokos-pagrindas/): Nuo tada, kai žmonės sukilo prieš Dievą, jie nuolat išgyvena susiskaldymą ir nebegeba suprasti rimto pokalbio apie vienybę. Tačiau krikščionis turėtų suprasti. Jei jis tiki, jog Kristus mirė tam, kad „suburtų į vienybę išsklaidytuosius Dievo vaikus“ (Jn 11, 52), turėtų iš to daryti išvadas kiekvienoje gyvenimo srityje, taip pat ir santuokoje. Jėzaus laikais skyrybos buvo...
- [Išganymo ir pražūties klausimas](https://homilijos.kristoteka.lt/isganymo-ir-prazuties-klausimas/): Šio sekmadienio Evangelijos tekste sužinome, kad kažkas, nepriklausantis apaštalų būriui, išvarinėja demonus Jėzaus vardu. Apaštalas Jonas mato ir draudžia: „Mes jam draudėme, nes jis nepanoro eiti su mumis“ (Mk 9, 38). Pavydu, nes prieš tai patiems apaštalams nepavyko išvaryti demono iš berniuko (plg. Mk 9, 14– 29); dabar jie norėtų nepripažinti sėkmingo nepažįstamojo atlikto egzorcizmo...
- [Mąstymo pokytis](https://homilijos.kristoteka.lt/mastymo-pokytis/): Jėzus keliauja Jeruzalės link, kur bus suimtas, nužudytas ir po trijų dienų prikeltas. Jis užsuka paskutinį kartą į Kafarnaumą. Greičiausiai apsistoja Petro ir Andriejaus namuose. Paprastai apaštalai klausinėja Jėzų, ką reiškia vienas ar kitas dalykas. Šį kartą Jėzui reikia jų paaiškinimo: „Apie ką kalbėjotės kelyje?“ (Mk 9, 33). Jie sutrikę tyli, nes iš tiesų neturi...
- [Kryžiaus kelias](https://homilijos.kristoteka.lt/kryziaus-kelias/): Šis Evangelijos epizodas – Morkaus pasakojimo apie Jėzaus viešąją tarnybą takoskyra. Pokalbis apie Jėzaus tapatybę vyksta Pilypo Cezarėjos apylinkėse, apie 32 km į šiaurę nuo Galilėjos ežero. Nuo 4 m. prieš Kr. iki 34 m. po Kr. ši teritorija priklausė tetrarcho Pilypo, Erodo Didžiojo sūnaus, jurisdikcijai. Pasak Morkaus, Jėzus savo klausimą ištarė „kelyje“. Kelias, apie...
- [Kurčnebylis iš Dekapolio](https://homilijos.kristoteka.lt/kurcnebylis-is-dekapolio/): Yra ne tik fizinis kurtumas, atskiriantis žmogų nuo socialinio gyvenimo. Egzistuoja dar viena mus kamuojanti negalia: tapome nebegirdintys ir Dievo atžvilgiu. Jo tiesiog nebegalime girdėti – mūsų ausys pilnos kitokių dažnių. Tai, kas apie Dievą sakoma, atrodo nemoksliška ir nebetinkama mūsų laikams. Tapę nebegirdintys ar net kurti Dievo atžvilgiu, prarandame ir gebėjimą su juo kalbėtis,...
- [Vidinės taršos atspindys](https://homilijos.kristoteka.lt/vidines-tarsos-atspindys/): Šį sekmadienį evangelistas Morkus perteikia šiuos Jėzaus žodžius, pasakytus tuo metu svarstant, kas švaru ir kas nešvaru: „Nėra nieko, kas iš lauko įėjęs į žmogų, galėtų jį sutepti. Žmogų suteršia vien tai, kas iš jo išeina. Iš vidaus, iš žmonių širdies, išeina pikti sumanymai…“ (Mk 7, 14–15. 20–21). Iš fariziejų reakcijos dar aiškiau nei iš...
- [Pas ką mes eisime?](https://homilijos.kristoteka.lt/pas-ka-mes-eisime/): Šio sekmadienio Evangelijos ištrauka yra Jėzaus kalbos apie Eucharistiją pabaiga. Prieš pradėdamas mokymą, jis stebuklingai padaugino duonos ir pamaitino minią, kuri jį sekė (plg. Jn 6, 1–15). Tąkart visi buvo pakilios nuotaikos ir kitą dieną ruošėsi jį paskelbti karaliumi (plg. Jn 6, 15). Mat surado tą, kuris galėjo išspręsti gyvenimo problemas, tad buvo verta jam...
- [Vyno dovana](https://homilijos.kristoteka.lt/vyno-dovana/): Toliau skaitome Jono evangelijos 6 skyrių. Iki tol girdėjome Jėzų kalbant apie duoną, nužengusią iš aukštybių. Dabar atsiranda nauja detalė: prie Jėzaus kūno, dovanojamo duonos pavidalu, pridedama vyno, kuris per šv. Mišias virsta jo krauju, dovana. „Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną. Mano...
- [Nugalėk blogį gerumu](https://homilijos.kristoteka.lt/nugalek-blogi-gerumu/): Šios dienos iškilmėje kontempliuojame Marijos perėjimo iš šio pasaulio į Rojų slėpinį: švenčiame jos Velykas. Kaip Kristus prisikėlė iš numirusių su savo garbinguoju kūnu ir įžengė į Dangų, taip Šventoji Mergelė, su Viešpačiu visiškai susieta, buvo paimta su kūnu ir siela į dangiškąją šlovę. Ir čia Motina seka savo Sūnų ir eina pirma mūsų. Šalia...
- [Kelionės maistas](https://homilijos.kristoteka.lt/keliones-maistas/): Šio sekmadienio Evangelijos tekstas tęsia jau prieš tai pradėtą Jėzaus kalbą apie gyvybės duoną. Prisiminkime, kai Jėzus stebuklingai padalijo duoną, niekas jam nepriekaištavo, dargi jį išaukštino, ir tik pabėgdamas jis išsigelbėja, kad minia jo nepaskelbtų karaliumi (plg. Jn 6, 1–15). Tačiau šiandien jau regime visai kitą situaciją. Kai Jėzus pradeda aiškinti duonos padauginimo prasmę, nuo...
- [Gyvoji duona](https://homilijos.kristoteka.lt/gyvoji-duona-2/): Po stebuklingo duonos padauginimo (plg. Jn 6, 11) Jėzus pasitraukia pats vienas į kalną, nes žmonės ruošėsi jį paskelbti karaliumi (plg. Jn 6, 15). Tačiau minia taip lengvai nenusileidžia – lieka toje dykvietėje iki kitos dienos, nes yra įsitikinusi, jog Jėzus neišvyko iš tos vietovės. Vis dėlto dabar, išaušus rytui, Jėzaus nebegalima surasti; nebėra ir...
- [Dvylika pintinių](https://homilijos.kristoteka.lt/dvylika-pintiniu/): Penkis sekmadienius iš eilės sekmadieninė liturgija nutraukia Morkaus evangelijos skaitymą ir suteikia erdvės visam Jono evangelijos šeštajam skyriui. Šio pertrūkio priežastis – noras pagilinti „duonos“ temą, prie kurios praeitą sekmadienį prisiartino Morkaus evangelijos pasakojimas. Išties stebuklingas duonos padalijimas arba padauginimas aprašomas visose keturiose evangelijose. Tačiau Jono evangelijos pasakojimo apie duonos padalijimą savitumas pasireiškia tuo, kad...
- [Būti ir daryti](https://homilijos.kristoteka.lt/buti-ir-daryti/): Vidurvasaris – atostogų ir poilsio metas. Jėzus irgi kviečia savo mokinius palikti minią, savo darbus ir pasitraukti su juo į „negyvenamą vietą ir truputį pailsėti“ (Mk 6, 31). Jis moko juos to, ką ir pats darydavo: išlaikyti pusiausvyrą tarp darymo ir buvimo, pereiti nuo bendrystės su žmonėmis prie paslėpto ir gyvybę teikiančio dialogo su Dievu....
- [Apaštalų išsiuntimas](https://homilijos.kristoteka.lt/apastalu-issiuntimas/): Žymus mokslininkas Luisas Pasteras († 1895) praleisdavo savo vasaros atostogas viename Prancūzijos kaime. Vakarais žaisdavo šachmatais su klebonu, tačiau šeštadieniais kunigas negalėdavo žaisti, nes turėdavo rengtis sekmadienio pamokslui. Vieną dieną jis paklausė Pasterą: „Kaip Jūs paaiškintumėte mūsų žmonėms, jog Bažnyčia yra dieviškos kilmės?“ Mokslininkas, šiek tiek pamąstęs, tarė: „Sakyčiau jiems, atrinkite iš mūsų kaimo dvylika...
- [Jie piktinosi Juo](https://homilijos.kristoteka.lt/jie-piktinosi-juo/): Jėzus gimė Betliejuje, bet augo Nazarete. Taip šis miestelis tapo Jėzaus tėviške, kuri jo užaugusio nebepažįsta. „Ir jie piktinosi juo“ (Mk 6, 3). Panašiai ir krikščionybė: gimė Mažojoje Azijoje, o subrendo Europoje, kuri šiandien sparčiai nusigręžia nuo tikėjimo. Prieš daugelį metų Jėzus pasitraukė iš Nazareto ir iškeliavo į aplinkinius kaimus. Šiandien jis yra priverstas trauktis...
- [Tikėjimas Apreiškimu](https://homilijos.kristoteka.lt/tikejimas-apreiskimu/): Evangelijos tekste – du Jėzaus stebuklai, neatskiriamai supinti tarp savęs. Nešdami Apreiškimo žinią, jie vienas kitą papildo. Matome dvi moteris: vieną – dar vaiką, savo gyvenimo pradžioje, kitą – sekinančių ir ilgų kančių pabaigoje. Nei viena, nei kita nebegali būti žmonių išgelbėta. Bet tiek viena, tiek ir kita bus išgelbėta Jėzaus galia ir žmonių tikėjimu:...
- [Apie šv. Joną Krikštytoją](https://homilijos.kristoteka.lt/apie-sv-jona-krikstytoja/): Birželio 24 dieną Romos Katalikų liturgijoje švenčiama Šv. Jono Krikštytojo, kurio gyvenimas buvo nukreiptas į Kristų, gimimo iškilmė. Paprastai Bažnyčia prisimena šventųjų mirties dieną, kai jie gimsta danguje, tačiau yra dvi išimtys: Švč. Mergelės Marijos (rugsėjo 8 d.) ir šv. Jono Krikštytojo gimimo žemėje iškilmingas minėjimas. Apie Joną Krikštytoją mums kalba ne vien tik Naujasis...
- [Pridengtos prasmės atskleidimas](https://homilijos.kristoteka.lt/pridengtos-prasmes-atskleidimas/): Savo viešosios veiklos pradžioje Galilėjoje Jėzus kalba žmonėms palyginimais. Palyginimas (gr. parabole) yra tam tikra Jėzaus kalbėjimo forma, kuri tuo pačiu metu apšviečia ir pridengia tiesą bei vaizdžiai sugretina Evangelijos tiesų ir kasdienių įvykių panašumus. Šiuo žodžiu graikai vadino bendros simbolinės prasmės pasakojimą. Simbolinė kalbėsena būdinga visoms kultūroms ir yra būtina perteikiant Dievo slėpinį. Palyginimas...
- [Eucharistijos įsteigimas](https://homilijos.kristoteka.lt/eucharistijos-isteigimas/): Šiandien – Devintinės, Kristaus Kūno ir Kraujo šventė. Prisimename Didįjį ketvirtadienį, kai savo mirties išvakarėse, paskutinį kartą vakarieniaudamas su apaštalais, Viešpats Jėzus įsteigė patį kilniausią sakramentą – Švenčiausiąją Eucharistiją (gr. eucharisto – „dėkojimas“), kurioje pats Viešpats Jėzus aukojamas ir priimamas ir kuria nuolatos gyvena ir auga Bažnyčia. Paskutinė vakarienė buvo tikra liturginė Auka, ir šv....
- [Dievo pažinimo padarinys](https://homilijos.kristoteka.lt/dievo-pazinimo-padarinys/): Po Velykų laiko, pasibaigusio praeitą sekmadienį Sekminėmis, liturgija sugrįžo į eilinį laiką. Tai nereiškia, kad mūsų krikščioniškoji pareiga turėtų nusilpti, priešingai, per sakramentus įžengę į dieviškąjį gyvenimą, esame kviečiami kasdien būti atsivėrę Dievo malonės veikimui, kad tobulėtume Dievo ir artimo meilėje. Šio sekmadienio Švenčiausiosios Trejybės liturginė šventė tam tikra prasme vėl trumpai pamini Dievo Apreiškimą,...
- [Šventoji Dvasia](https://homilijos.kristoteka.lt/sventoji-dvasia/): Sekminių dieną (praėjus septynioms savaitėms po Kristaus prisikėlimo) Velykų laikas baigiasi Šventosios Dvasios atsiuntimu. Tą dieną buvo apreikšta visa Švenčiausioji Trejybė. Šventoji Dvasia, kylanti iš Tėvo ir Sūnaus begalinės meilės, yra dieviškasis Asmuo. Savo atėjimu Šventoji Dvasia įveda pasaulį į paskutines dienas, Bažnyčios metą, kai Dievo Karalystė jau paveldėta, bet dar neatbaigta: „Regėjome tikrąją Šviesą,...
- [Neregimai Esantis](https://homilijos.kristoteka.lt/neregimai-esantis/): Kristaus Žengimo į dangų iškilmė (Šeštinės) tradiciškai švenčiama Velykų laiko šeštos savaitės ketvirtadienį, lygiai 40 dienų po Velykų (Lietuvoje ji keliama į septintą Velykų laiko sekmadienį, kad tikintiesiems būtų lengviau joje dalyvauti.) Ką Biblijoje ir liturgijoje norima perteikti pasakymu, kad Jėzus „įžengė į dangų ir sėdi Dievo Tėvo dešinėje“ (žr. Nikėjos–Konstantinopolio simbolį)? Beveik visose tautose...
- [Ne tarnai, bet draugai](https://homilijos.kristoteka.lt/ne-tarnai-bet-draugai/): Šeštąjį Velykų sekmadienį Evangelijos tekste Jėzus atskleidžia bendrystės su savo mokiniais pagrindą: „Jus aš draugais vadinu.“ Tai 2013 metų Lietuvos jaunimo dienų, vyksiančių Kaune, tema. Mūsų Viešpats Jėzus šiuos žodžius ištarė savo mokiniams per Paskutinę vakarienę atsisveikindamas (plg. Jn 13, 33 – 16, 33). Senajame Testamente ir Mozė (plg. Įst 34, 5), ir Jozuė (plg....
- [Vynmedis ir šakelės](https://homilijos.kristoteka.lt/vynmedis-ir-sakeles/): Jėzaus mokyme dažniausiai atsispindi to meto kasdieniški gyvenimo pavyzdžiai. Šį kartą jis pateikia mums šakelės ir vynmedžio alegoriją. Šakelė yra vynmedžio dalis, nes tarp jų teka tie patys syvai. Sunku įsivaizduoti artimesnę vienybę. Vynmedžio palyginime Jėzus nesako: „Jūs esate vynmedis“, bet: „Aš esu vynmedis, o jūs šakelės.“ Tai reiškia: „Kaip šakelės susijusios su vynmedžiu, taip...
- [Ganymo menas](https://homilijos.kristoteka.lt/ganymo-menas/): Tradiciškai Velykų trečiasis sekmadienis yra vadinamas Gerojo Ganytojo sekmadieniu. Kristaus, gerojo ganytojo, paveikslas užkariavo krikščionių širdis. Šiuo paveikslu Kristus įžengė į krikščioniškojo meno pasaulį. Patys seniausi Jėzaus atvaizdai katakombose ir ant sarkofagų vaizduoja jį dėvintį piemens rūbą ir nešantį ant pečių atrastą avį. Šiuo įvaizdžiu atskleidžiama Jėzaus tapatybė ir misija: Įsikūnijimo slėpinyje dieviškasis Žodis priima...
- [Valgymas prie bendro stalo](https://homilijos.kristoteka.lt/valgymas-prie-bendro-stalo/): Trečiojo Velykų sekmadienio Evangelijos pagal Luką tekstas mums perteikia vieną iš daugelio Prisikėlusiojo pasirodymų. Emauso mokiniai ką tik sugrįžo į Jeruzalę ir pasakoja savo draugams, kas jiems atsitiko kelyje, kai pats Jėzus atsiranda tarp jų tardamas: „Ramybė jums!“ Mokinių jausmai gana permainingi: iš pradžių išgąstis, lyg matytų kažkokią dvasią, po to nuostaba, netikėjimas ir, pagaliau,...
- [Tikėjimo atradimas](https://homilijos.kristoteka.lt/tikejimo-atradimas/): Šiandienos sekmadienis užbaigia Velykų oktavą – aštuondienį, kaip Viešpaties duotą dieną (plg. Ps 118, 24), paženklintą Prisikėlimo išskirtinumu bei mokinių džiaugsmu regint Jėzų. Jau nuo pirmųjų krikščionybės amžių šis sekmadienis vadinamas in albis (lot. alba – baltas), pagal baltus drabužius, kuriuos neofitai (gr. neophytos – asmuo, naujai priėmęs tikėjimą) užsivilkdavo per Krikštą Velyknaktį ir nusivilkdavo...
- [Trečioji diena](https://homilijos.kristoteka.lt/trecioji-diena/): Kiekvieną sekmadienį, kalbėdami Tikėjimo išpažinimą (lot. Credo), vis iš naujo išpažįstame tikį Kristaus prisikėlimą: „Kaip Šventajame Rašte išpranašauta, trečiąją dieną prisikėlė iš numirusių.“ Visa – tikėjimo tiesos ir bažnytinės šventės – laikoma kylant iš šio įstabaus, istorijos eigą pakeitusio ir per kiekvienas šv. Mišias sudabartinamo slėpinio. Kiekvienais metais Bažnyčia maldos ir atgailos dvasia grįžta į...
- [Verbų procesija](https://homilijos.kristoteka.lt/verbu-procesija/): Verbų sekmadienį prasideda Didžioji savaitė, kurios paskutinėmis dienomis – ketvirtadienį, penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį – Bažnyčia minės svarbiausius išganymo istorijos įvykius: Paskutinę vakarienę, Kristaus kančią, mirtį ir prisikėlimą. O šiandien, Verbų sekmadienį, kartu su maldininkų minia Jėzus įžengia į Jeruzalę, kur švęs Perėjimo šventės – Paschos vakarienę. Verta prisiminti, jog paskutiniame šios piligrimystės etape, šalia...
- [Atsakymas graikams](https://homilijos.kristoteka.lt/atsakymas-graikams/): Penktąjį gavėnios sekmadienį Jono evangelijos tekstas pirmiausia pažymi, kad tarp maldininkų, kurie Paschos šventės metu atėjo į Jeruzalę „Dievo pagarbinti“, buvo taip pat ir graikų. Atkreipkime dėmesį, tikrasis šių piligrimų tikslas buvo Dievogarba. Tai visiškai siejasi su tuo, ką Jėzus pasakė šventyklos apvalymo proga: „Mano namai vadinsis maldos namai visoms tautoms!“ (Mk 11, 17). Tikrosios...
- [Nakties pokalbis](https://homilijos.kristoteka.lt/nakties-pokalbis/): Ketvirto gavėnios sekmadienio Evangelijos skaitinyje girdime ištrauką iš Jėzaus ir Nikodemo pokalbio nakties metu (plg. Jn 3, 2). Nikodemo, aukščiausios žydų tarybos nario, atėjimas pas Jėzų slapčia naktį rodo netikėjimo ir nežinios tamsą. Tačiau šioje aplinkoje blyksteli vienas gražiausių ir labiausiai paguodžiančių Biblijos sakinių: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo vienatinį Sūnų, kad kiekvienas,...
- [Dievo buvimo vieta](https://homilijos.kristoteka.lt/dievo-buvimo-vieta/): Evangelijoje pagal Joną gana dažnai diskutuojama dėl Jėzaus tapatybės. Šiuose kristologiniuose svarstymuose iš vienos pusės regime Jėzų, o iš kitos – „žydus“. Bet šie debatai išreiškia ne tiek Jėzaus laikų istorinę situaciją, kiek vėlesnę, apie I a. devintajame dešimtmetyje susiformavusią situaciją tarp Jėzaus sekėjų ir žydų, nepriėmusių jo kaip Dievo Sūnaus ir Mesijo. Be abejo,...
- [Išgirsti autentišką žodį](https://homilijos.kristoteka.lt/isgirsti-autentiska-zodi/): Antrąjį gavėnios sekmadienį skaitome apie Jėzaus atsimainymą. Akimirką Dievo Sūnaus dieviškoji tikrovė, besislepianti po žmogiškąja prigimtimi, buvo lyg išlaisvinta, ir Jėzus pasirodė išoriškai kaip tas, kas jis iš tikro yra, – pasaulio šviesa (plg. Jn 8, 12). Šis atsimainymas yra provaizdis to prisikėlimo ir perkeitimo, kuris įvyks po kryžiaus mirties. Čia taip pat pasikartoja Jėzaus...
- [Gavėnios pradžia](https://homilijos.kristoteka.lt/gavenios-pradzia/): Prieš keletą dienų, Pelenų trečiadienį, Katalikų Bažnyčia įžengė į liturginį gavėnios laiką – 40 dienų trunkantį pasiruošimą Kristaus prisikėlimo šventei. Pirmąjį gavėnios sekmadienį tradiciškai skaitoma Evangelija apie Jėzaus gundymus. Po krikšto Jordane, prieš pradėdamas viešąją veiklą, Jėzus pasitraukė į Judėjos dykumą. Vienintelis evangelistas Morkus, skirtingai nuo kitų evangelistų, aprašydamas Jėzaus buvimą dykumoje, įterpia iš pirmo...
- [Paralitiko pagydymas](https://homilijos.kristoteka.lt/paralitiko-pagydymas/): Vieną dieną, kai Jėzus buvo greičiausiai Simono Petro namuose, susirinko tokia didžiulė minia, kad nebebuvo galima įeiti pro duris. Keturi vyrai (Bažnyčios tėvai čia įžiūri nuorodą į keturis evangelistus, kurie padeda žmogui prisiartinti prie gydančio Žodžio) nusprendžia atnešti jam paralyžiuotą žmogų. Minia į tai nekreipia jokio dėmesio. Ji nesivargina padaryti šiek tiek erdvės ir praleisti...
- [Atvira erdvė](https://homilijos.kristoteka.lt/atvira-erdve/): Raupsai yra sunki lėtinė užkrečiama liga, moksliškai vadinama Hanseno, norvegų gydytojo, pirmą kartą 1871 metais atradusio jos bacilą, vardu. Ji labiausiai paplitusi Afrikoje, Azijoje, Pietų Amerikoje, tačiau pastebima ir kitose pasaulio vietose, tiesa, kur kas lengvesnės formos. Tai tik iš dalies pagydoma liga. Tačiau yra paneigta, kad šia liga gali užsikrėsti kiekvienas, kuris bendrauja ar...
- [Simono uošvė](https://homilijos.kristoteka.lt/simono-uosve/): Šio sekmadienio Evangelijoje regime Jėzų su dviem savo mokiniais, užsukančiais į brolių Simono ir Andriejaus namus Kafarnaume. Kažkas iš namiškių pasiguodžia Jėzui, kad karščiuoja Simono Petro uošvė, kurią jis išgydo. Ši detalė nebūtų tiek svarbi, nes Evangelijoje sutinkame nemažai Jėzaus pagydytų žmonių iš daug sudėtingesnių negalių, tačiau čia yra keli reikšmingi momentai. Pirmiausia į akis...
- [Demonologijos įvadas](https://homilijos.kristoteka.lt/demonologijos-ivadas/): Vienas iš pirmųjų veiksmų, kuriuos Jėzus atlieka po mokinių pašaukimo, yra piktosios dvasios išvarymas iš žmogaus Kafarnaumo sinagogoje. Žvelgdami į Evangelijos visumą, matome, kad Jėzus darė aiškų skirtumą tarp apsėdimo ir ligos. Tad būtų neišmintinga manyti, jog Jėzus vadovavosi tuometiniam mąstymui būdingu klaidingu tikėjimu demonų egzistavimu. Jėzaus laikysena tuometinio judaizmo atžvilgiu buvo gana lanksti. Jis...
- [Erdvės ir laiko perkeitimas](https://homilijos.kristoteka.lt/erdves-ir-laiko-perkeitimas/): Šiame Evangelijos tekste, kaip ir praeitą sekmadienį, toliau gvildenama mokinystės tema. Morkaus evangelijoje, beje, kaip ir paralelinėje Mato evangelijos vietoje (plg. Mt 4, 18–22), Jėzaus kvietimas keturiems žvejams yra radikalus. Į radikalų Jėzaus kvietimą taip pat radikaliai ir be išlygų atsiliepė ir pakviestieji: palikę viską, nusekė paskui Mokytoją. Evangelistas Lukas mokinių apsisprendimą sieja su ypatingu...
- [Ateikite ir pamatysite](https://homilijos.kristoteka.lt/ateikite-ir-pamatysite/): Po Kalėdų prasideda eilinis Bažnyčios liturginis laikas, atskleidžiantis Jėzaus viešosios tarnystės prasmę. Šiandien Evangelijoje skaitome apie Jėzaus artimiausių mokinių pašaukimą. Skirtingai nuo kitų Evangelijų (Morkaus, Mato ir Luko), Evangelijoje pagal Joną mokiniai pašaukiami ne tiesiogiai susitikę su Jėzumi. Čia pabrėžiamas tarpininkavimas: Jonas Krikštytojas savo dviem mokiniams nurodo Jėzų; po to vienas iš jų, Andriejus, taip...
- [Išminčiai iš Rytų](https://homilijos.kristoteka.lt/isminciai-is-rytu/): Per Viešpaties Apsireiškimo iškilmę Bažnyčia toliau kontempliuoja ir švenčia Jėzaus, mūsų Išganytojo, gimimą. Ypač šiandiene švente pabrėžiama šio gimimo visuotinė paskirtis ir reikšmė. Tapdamas žmogumi Marijos įsčiose, Dievo Sūnus ateina ne tik pas Izraelio tautą, atstovaujamą Betliejaus piemenų, bet ir pas visą žmoniją, kuriai atstovauja išminčiai. Tertulijonas († 230) yra pirmasis krikščionių autorius, pavadinęs Rytų...
- [Dievo Gimdytoja](https://homilijos.kristoteka.lt/dievo-gimdytoja/): Pirmąją mūsų Viešpaties metų dieną Bažnyčia švenčia Švč. Mergelės Marijos, Dievo Gimdytojos, šventę. Biblinis pagrindas – „Mano Viešpaties [gr. Kyrios] motina“ (Lk 1, 43); „Atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, pavaldų Įstatymui, kad atpirktų esančius Įstatymo valdžioje ir kad mes įgytume įvaikystę“ (Gal 4, 4–5). Su šiais bibliniais žodžiais dieviška Marijos...
- [Kalėdos – prisikėlimo šviesoje](https://homilijos.kristoteka.lt/kaledos-prisikelimo-sviesoje/): Liturginiai Bažnyčios metai iš pradžių plėtojosi prasidėdami ne nuo Kristaus gimimo, bet nuo tikėjimo Prisikėlimu: Kristaus prisikėlimas yra krikščioniškojo tikėjimo pagrindas, Evangelijos pagrindas, pagimdęs Bažnyčią. Todėl būti krikščionimis reiškia gyventi velykiškai, susiejant save su perkeitimu, kylančiu iš Krikšto, kuriuo esame numarinami nuodėmei, kad gyventume su Dievu (plg. Rom 6, 4). Šventosios Kalėdos – Velykų slėpinio...
- [Viešpaties apreiškimas](https://homilijos.kristoteka.lt/viespaties-apreiskimas/): Paskutinįjį advento sekmadienį, likus savaitei iki šventųjų Kalėdų, Evangelijos tekstas mums primena tą didingą akimirką, kai Mergelė Marija savo ištartu „taip“ priima Dievą: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“ (Lk 1, 38). Įsikūnijimo pagrindinė žinia skelbia, jog neregimasis Dievas įžengė į regimąjį pasaulį tam, kad mes, kurie esame susieti su materialiu pasauliu,...
- [Liudyti šviesą](https://homilijos.kristoteka.lt/liudyti-sviesa/): Tikroji šviesa yra Kristus, Tėvo meilės apreiškėjas; spindinti šviesa, kuri įveikia pasaulio tamsą ir parodo žmogaus gyvenimui tikrąją kryptį. Tačiau ši apreiškimo šviesa gali būti pastebėta tik tikėjimo akimis; todėl reikia šviesos liudytojo, įvesdinančio kitus į slėpinio pažinimą. Liudytojo veikla ir žodis kreipia kitų žvilgsnį nuo savęs į Kitą. Pirmtakas yra kaip aušra, pirma šviesos...
- [Tyrų apželdinimas](https://homilijos.kristoteka.lt/tyru-apzeldinimas/): Antrąjį advento sekmadienį pasirodo Jonas Krikštytojas, Jėzaus pirmtakas, tarpinė asmenybė tarp pranašystės ir pažado įvykdymo. Išties Jonas jau nuo pat gimimo buvo pasveikintas savo tėvo Zacharijo kaip pranašas: „O tu, vaikeli, būsi vadinamas Aukščiausiojo pranašu,0 nes tu eisi pirma Viešpaties jam kelio nutiesti“ (Lk 1, 76). Manoma, kad Jonas kurį laiką praleido religinėje bendruomenėje, savo...
- [Pareiga būti misionieriais](https://homilijos.kristoteka.lt/pareiga-buti-misionieriais/): Broliai ir seserys, šis sekmadienis Dieviškojo žodžio liturgijoje mums primena pareigą būti tikėjimo liudytojais. Jėzus, atmestas Nazareto gyventojų, siunčia apaštalus į misijas pas Galilėjos gyventojus, kad galilėjiečiai atgailautų. Siųsdamas mokinius, Jėzus jiems duoda nurodymus. Ką reiškia įeiti į namus ir pasilikti juose iki išvykimo? Jėzus, liepdamas pasilikti tuose namuose, neturi mintyje paprasto viešėjimo. Mokinys, įeidamas...
- [Tikėjimo drama](https://homilijos.kristoteka.lt/tikejimo-drama/): Broliai ir seserys, Kristus yra didžiosios naujienos apie meilę skelbėjas. Su Kristaus įžengimu į dangų Jo pasiuntinybė ir Gerosios Naujienos skelbimas nepasibaigė. Jis įsteigė Bažnyčią, palikdamas joje apaštalus, jų mokinius, vyskupus, idant Bažnyčia skelbtų Evangeliją amžių amžiams. Mes smarkiai klystume manydami, jog tik popiežius, vyskupai ir kunigai yra vieninteliai Dievo žodžio skelbėjai. Evangelijos skelbimo užduotis...
- [Tikėjimo nešama viltis ir jėga](https://homilijos.kristoteka.lt/tikejimo-nesama-viltis-ir-jega/): Kas yra nuostabesnio ir didingesnio už numirėlio prisikėlimą? Tačiau kasdieniame mūsų gyvenime didelės nuostabos ir pagarbos sulaukia tas, kuris prisikelia iš nuodėmių, iš dvasinės mirties. Kiekvienas iš mūsų esame kažkuo panašūs į Evangelijoje minimą dvylikametę mergaitę. Kiekviename mūsų kažkas yra mirę. Apie kokią mirtį čia pirmiausia kalbama? Apie dvasinę mirtį kaip nuodėmės padarinį. Daugeliu atvejų...
- [Pažadink tikėjimą!](https://homilijos.kristoteka.lt/pazadink-tikejima/): Mieli tikintieji, Jėzus yra ne tik draugas, duodantis mums gerus patarimus. Visų pirma Jėzus yra tas, kuris išgelbsti. Štai kodėl mūsų pasitikėjimas juo turi būti begalinis. Per visą žmonijos egzistavimo laiką vienas klausimas visada nedavė ramybės: jei Dievas yra, kodėl tiek daug vargo ir neteisybės šioje žemėje? Ar Dievas mato žmonių kančias? To klausia paprastai...
- [Dievo Karalystės sėkla](https://homilijos.kristoteka.lt/dievo-karalystes-sekla/): Šio sekmadienio Evangelijos palyginimai verčia mus susimąstyti apie Dievo Karalystės realumą mūsų gyvenime. Mes negalime neįvertinti šios realybės reikšmės, negalime apsimesti, kad ji mūsų nesaisto. Kartais užtenka iškelti sau klausimą apie Dievo Karalystės egzistavimą mūsų gyvenime, kad mūsų gyvenimas nebūtų lyg veltui iššvaistytas grūdas arba mes patys nepavirstume nevaisinga dirva. Graikiškas žodis „sinapsis“, kurį pavartoja...
- [Meilės slėpinys](https://homilijos.kristoteka.lt/meiles-slepinys/): Mūsų didžiausias turtas ir giliausias džiaugsmas yra Švenčiausiasis Sakramentas, Dievas su mumis. Kristus mums davė patį save Eucharistijoje, kad būtų mūsų sielų maistas ir gyvybė. Tuo jis pratęsė savo kryžiaus auką per amžius, iki ateis. Kadangi altoriaus sakramente yra pats Kristus, reikia jį garbinti adoruojant. Švenčiausiojo Sakramento aplankymas yra dėkingumo įrodymas, meilės ženklas ir pareigos...
- [Meilė – durys į Trejybės slėpinį](https://homilijos.kristoteka.lt/meile-durys-i-trejybes-slepini/): Mes, krikščionys, apšviesti Kristaus mokymo, tikime į Vieną Triasmenį Dievą – Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią. Švč. Trejybė – slėpinys ir viena iš pagrindinių mūsų tikėjimo dogmų. Visas Šv. Raštas, visa žmonijos išganymo istorija kalba apie vieno ir tikro Dievo – Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios veikimo kelius ir būdus. Vienas metų sekmadienis specialiai paskirtas...
- [Tiesos Dvasia veda į pilnatvę](https://homilijos.kristoteka.lt/tiesos-dvasia-veda-i-pilnatve/): Paskutinės vakarienės metu Jėzus kalbėjo: „Kai ateis toji Tiesos Dvasia, jus ji ves į tiesos pilnatvę“ (Jn 16, 13). Didįjį penktadienį, Jėzus Pilotui tarė: „Aš tam esu gimęs ir atėjęs į pasaulį, kad liudyčiau tiesą. Kas tik brangina tiesą, klauso mano balso“ (Jn 18, 36). Tačiau Pilotas skeptiškai Jėzaus paklausė: „O kas yra tiesa?!“ Šiandien...
- [Dangus yra ten, kur yra Dievas](https://homilijos.kristoteka.lt/dangus-yra-ten-kur-yra-dievas/): Šiandien mūsų žvilgsnis nukreiptas į išaukštintą danguje Jėzų Kristų. Bažnyčia švenčia Kristaus dangun žengimo slėpinį trokšdama, kad ir jos nariai pasiektų laimingą amžinybę, kaip Dievo dovaną ir atpildą už jo valios vykdymą. Ši šventė atskleidžia Kristaus buvimo Bažnyčioje ir kiekviename iš mūsų slėpinį. Prisikėlęs iš mirusiųjų Jėzus 40 dienų buvo su apaštalais ir savo mokiniais,...
- [Meilės dovana](https://homilijos.kristoteka.lt/meiles-dovana/): Broliai ir seserys Kristuje, šeštojo Velykų sekmadienio Dieviškojo Žodžio liturgijos pagrindinė mintis yra meilė. Dievas yra meilė: Jis mus pamilo ir atsiuntė savo Sūnų. Dabar jis laukia atsako iš mūsų. Kaip mums suprasti, kaip sužinoti, ar mūsų meilė yra tikra, autentiška? Juk taip lengva susikurti iliuzijas. Įsitikinkime, ar mūsų meilė Dievui ir artimui nėra melas....
- [Vaisingos Kristaus šakelės](https://homilijos.kristoteka.lt/vaisingos-kristaus-sakeles/): Žmonės, vaikščiodami po sodus, stebi, kaip žydi, auga, subrandina vaisius obelys, kriaušės, vyšnios. Pietų kraštuose auginami alyvmedžiai ir vynuogynai. Visi supranta, jog pačios šakos, nukirstos ar vėjo nulaužtos, vaisių nebeužaugina. Reikia, kad visos šakelės augtų iš gyvybę joms teikiančio kamieno. Po audros visada būna gaila nulūžusių vaismedžių šakų, kurios pasmerktos žūti. Šio penktojo Velykų sekmadienio...
- [Ganytojas nepalieka savo kaimenės](https://homilijos.kristoteka.lt/ganytojas-nepalieka-savo-kaimenes/): Jėzus palyginimu apie gerąjį ganytoją nori mus pamokyti mylėti ir aukotis vieniems už kitus. Tikriausiai šiandien mums sunku iki galo suvokti, kokį Jėzaus meilės pavyzdį slepia šis palyginimas. „Gerasis ganytojas“ reiškia tą, kuris visada yra šalia, gerai pažįsta kiekvieną avį, rūpinasi, kad jos būtų sočios, ir saugo jas nuo visokiausių pavojų. Ganytojas visada yra šalia:...
- [Rinkis gyvenimą!](https://homilijos.kristoteka.lt/rinkis-gyvenima/): Išgąstis ir džiaugsmas – šie du jausmai ryškiai atsispindi trečiojo Velykų sekmadienio Evangelijoje. Apaštalai vis dar bijo prisikėlusio Jėzaus, jiems atrodo, jog tai mirusiojo dvasia, vaiduoklis. Taip atsitiko greičiausiai todėl, kad apaštalai buvo pamiršę Jėzaus žodžius apie prisikėlimą, taip pat pranašų skelbimą apie ateisiančio Mesijo kančią, mirtį ir prisikėlimą. Dažnai ir mes galvojame, jog Evangelija...
- [Tikėjimas – meilės vaisius](https://homilijos.kristoteka.lt/tikejimas-meiles-vaisius/): Išganytojas savo žaidas rodo ne tam, kad mokinius išgąsdintų, bet kad patvirtintų savo kaip kentėjusio Mesijo tapatybę. Mesijas be žaizdų ne Mesijas. Be kryžiaus kančios jis yra netikras Atpirkėjas. Jėzaus žaizdos – meilės žmogui ženklai, užrašyti ant Išganytojo kūno, kad kiekvienas, kuris net skaityti nemoka, suprastų šį meilės žmonijai raštą. Jėzus nori paliudyti, kad po...
- [Tikrasis gyvenimas](https://homilijos.kristoteka.lt/tikrasis-gyvenimas/): „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, – nors ir numirtų, bus gyvas. Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, neragaus mirties per amžius“ (Jn 11, 25). Jėzus ištarė šiuos nepaprastai svarbius žodžius mirus Lozoriui iš Betanijos. Lozoriaus sesuo Morta susirūpinusi sakė: „Viešpatie, jei būtum čia buvęs, mano brolis nebūtų miręs. Bet ir dabar...
- [Mūsų širdžių kova](https://homilijos.kristoteka.lt/musu-sirdziu-kova/): Šiandien mūsų širdyje vyksta kova. Ką paleisti į laisvę: ar blogąją mūsų charakterio pusę, ar gerąją? Ar mūsų Išganytojas Jėzus triumfuos ir valdys mūsų gyvenimą, ar nusikaltėlis Barabas. Šiandien svarbaus ir lemiamo pasirinkimo momentas. Juk vos ne kasdien nustatome savo laikrodžius, kad jie rodytų tikslų laiką, sukinėjame valandas pirmyn ar atgal norėdami kuo naudingiau išnaudoti...
- [„Norėtume pamatyti Jėzų!“](https://homilijos.kristoteka.lt/noretume-pamatyti-jezu/): Graikai prašė: „Mes norėtume pamatyti Jėzų!“ Šis graikų prašymas tęsiasi per visą žmonijos istoriją. Jėzaus figūra dominuoja žmonijos istorijos horizonte. Net ir tie, kurie norėtų išbraukti jį iš žmonių atminties, savo kova prieš Jėzų demonstruoja ypatingą jo asmens reikšmę žmonijos istorijoje. Jėzus atsiveria tiems, kurie, kaip sako evangelistas Jonas, ieško Jo tikėjimo atverta širdimi: pasiryžę...
- [Nukryžiuota Dievo meilė](https://homilijos.kristoteka.lt/nukryziuota-dievo-meile/): „Dievas taip pamilo pasaulį“ (Jn 3, 16). Kokie neįprasti žodžiai tų religijų atstovams, kurie stengiasi pasitraukti iš pasaulio, niekina pasaulį laikydami jį visokio blogio šaltiniu. Tačiau Kristus skelbia priešingai, jog „Dievas nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas“ (Jn 3, 17). Ir visų keisčiausia, jog Dievo...
- [Dekalogas – meilės apraiška](https://homilijos.kristoteka.lt/dekalogas-meiles-apraiska/): Mieli tikintieji, šio trečiojo gavėnios sekmadienio pirmajame skaitinyje mes išgirstame dešimtį Dievo įsakymų. Juos išklausius gali kilti klausimas, ar jie mus saisto? Ar jie nėra pasenę? Gal šie įsakymai varžo žmogaus laisvę? Katalikų Bažnyčios katekizme skaitome, jog žodis „dekalogas“ reiškia „dešimt žodžių“. Tuos „dešimt žodžių“ Dievas apreiškė savo tautai ant šventojo kalno. Tai ypatingos reikšmės...
- [Atsimainymo slėpinys](https://homilijos.kristoteka.lt/atsimainymo-slepinys/): „Negalėčiau gyventi nei akimirkos be religijos, – taip liudijo Mahatma Gandis. – Daugelis mano draugų politikų nusivylė manydami, jog mano politika kyla iš religijos. Jie yra teisūs. Mano politinė veikla, kaip ir visos kitos veiklos, kyla iš religijos. Pasakysiu, jog kiekvienas tikinčiojo darbas privalo kilti iš jo religijos, kadangi religija mus sujungia su Dievu, noriu...
- [Žmogaus vienatvės dykuma](https://homilijos.kristoteka.lt/zmogaus-vienatves-dykuma/): Prisimenant šio sekmadienio Evangelijoje minimą Jėzaus keturiasdešimties dienų maldą ir pasninką dykumoje, atrodytų, jog nuo pasaulio blogio galima pabėgti į dykumą, į tyrus. Tačiau ir čia šėtonas suranda mus. Pasirodo, mes patys sau virstame dykuma. Mūsų planeta virsta didele žmogaus vienatvės žeme. Mūsų sielos būklę galima pavadinti dykuma ir vienatve. Kristus sako: „Žmogų suteršia vien...
- [Atskirties skausmas](https://homilijos.kristoteka.lt/atskirties-skausmas/): Kasmet yra minima Pasaulinė raupsuotųjų diena. Dabartiniu metu, ypač Azijos ir Afrikos žemynuose, raupsais serga nuo 15 iki 20 milijonų žmonių. Raupsų ligos pirmieji simptomai yra skausmo nejutimas. Ligoniui vienaip ar kitaip susižeidus visiškai neskauda. Kam nors gali atrodyti, jog tai visai neblogai, juk nejausti skausmo yra visų ligonių svajonė. Tačiau po skausmo nejutimo stadijos...
- [„Jis pasiėmė mūsų negales“](https://homilijos.kristoteka.lt/jis-pasieme-musu-negales/): „Atėjus vakarui, kai saulė nusileido, pas Jėzų sugabeno visus ligonius ir demonų apsėstuosius, visas miestas buvo susirinkęs prie durų. Jis pagydė daugelį sergančių įvairiomis ligomis, išvarė daug demonų.“ Koks artimas mūsų širdžiai šis vaizdas. Kuomet atslūgsta dienos rūpesčiai, ateina vakaras, dažnai liekame vieni su savimi, tuomet paaštrėja ligų keliami skausmai, pagilėja vienatvės ir liūdesio jausmas....
- [Kova už žmogaus išgelbėjimą](https://homilijos.kristoteka.lt/kova-uz-zmogaus-isgelbejima/): Žmogus, išgirdęs šėtono balsą ir juo patikėjęs, ėmė bijoti Dievo, nes tarp Dievo šventumo ir savo nuodėmingumo pamatė didelę bedugnę. Bet Dievas daugybę kartų tiesė ir tebetiesia žmogui gailestingumo, meilės ir tėviškumo tiltus. Deja, nuodėmė, atnešusi žmogui mirtį, kartu neša nepasitikėjimą ir priešiškumą Dievui. Žmogus mąsto: nusidėjau, todėl dabar teks užmokėti skaudžią kainą, Dievas mane...
- [Dievo siūloma laimė](https://homilijos.kristoteka.lt/dievo-siuloma-laime/): Atsivertimas, šis žodis yra raktas, padedantis geriau suprasti šio sekmadienio Mišių skaitinių mintis. „Atėjo metas, prisiartino Dievo Karalystė. Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“ (Mk 1, 14–20). Dievas nori, kad žmogus būtų laimingas, ir siūlo jam laimės kelią kaip atsivertimą ir tikėjimą Evangelija. Atsiversti tai reiškia palikti suklydimo kelią ir nukreipti savo žingsnius į gėrį ir tiesą....
- [Dievo trauka](https://homilijos.kristoteka.lt/dievo-trauka/): „Ko ieškote?“ – šiais žodžiais Jėzus pirmiausia kreipėsi į būsimuosius savo apaštalus. Tai esminis klausimas, kurį krikščionis privalo girdėti iš Viešpaties kiekviename savo gyvenimo žingsnyje. „Ko ieškote?“ – šis klausimas rodo mūsų pašaukimo šaknis. Atskleidžia tai, kas yra žmogaus širdyje ir kas skatina jį veikti. Žmogus savo gyvenime nuolat kažko ieško, kažko trokšta, vis yra...
- [Gėris auga tik pasėtas](https://homilijos.kristoteka.lt/geris-auga-tik-pasetas/): Krikštas yra labai daug. Kai krikštijasi suaugęs žmogus, viskas būna apsvarstyta ir nutarta – noriu būti Dievo vaikas, noriu priklausyti tikinčiųjų į Dievą Bendrijai, noriu turėti krikščionišką vardą, noriu gyventi klausydamas Dievo, noriu gauti ir daugiau Dievo palaimos bei malonių. Krikštas tuomet būna pagrindinis posūkis žmogaus gyvenime: apsisprendimas, su kuo gyvensiu, paskui ką seksiu, kaip...
- [Dievo ieškotojai](https://homilijos.kristoteka.lt/dievo-ieskotojai-2/): Šiandien Trijų Karalių dieną drąsiai galime vadinti visų tautų pašaukimo į išganymą diena. Betliejaus žvaigždė šviečia visiems ir kviečia visus sekti Jėzumi. Ji kviečia kiekvienos tautos, kiekvienos rasės žmones Kristaus ieškoti ir, radus jį, priimti į savo širdį, į savo gyvenimą. Trijų išminčių šventė primena mums mūsų misiją: nešti Kristaus šviesą pasauliui, uždegti meilės ir...
- [Mūsų ateities Motina](https://homilijos.kristoteka.lt/musu-ateities-motina/): Prabėgo senieji ir atėjo naujieji, pilni paslapčių ir nežinomybės metai. Mes juos pasitikome malda ir sveikinimais bei linkėjimais. Padėkojome Dievui už prabėgusius metus ir prašome jo palaimos ir globos ateinantiems metams. Mes dar kartą supratome, jog egzistuojame neįkainuojamai brangiame, Viešpaties mums dovanotame laike. Viešpats mus moko prasmingai gyventi laiko tėkmėje – skaičiuoti ne tik prabėgančias...
- [Šeima – meilės civilizacijos kūrėja](https://homilijos.kristoteka.lt/seima-meiles-civilizacijos-kureja/): Bažnyčia tuoj po Kristaus Gimimo iškilmių mums padovanoja labai brangią dovaną – Šventosios Šeimos šventę. Juk ir mes gyvename šeimoje. Iš Žodžio liturgijos mums kyla klausimų: ar mūsų šeimoje yra taika, ramybė, sugyvenimas, atjauta, ar vienas kitam patarnaujame? Kokie mūsų santykiai su tėvais? Ar suvokiame, kiek esame jiems skolingi, ar atsilyginame jiems dėmesingumu, dėkingumu ir...
- [Jis atėjo dėl mūsų](https://homilijos.kristoteka.lt/jis-atejo-del-musu/): Jėzuje Kristuje atėjęs į pasaulį Dievas yra mūsų istorijos lemtingasis posūkis. Šios šventės viena iš pagrindinių minčių nuskamba šiuose angelo žodžiuose: „Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas. Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą vystyklais ir paguldytą ėdžiose“ (Lk 2,...
- [Dievui reikia žmogaus](https://homilijos.kristoteka.lt/dievui-reikia-zmogaus/): Artinasi Kristaus Gimimo šventės, šiandien Bažnyčia vis intensyviau ir išraiškingiau mums skelbia Kristaus Įsikūnijimo slėpinį. Dievo Sūnaus Įsikūnijimas glaudžiai susijęs su Mergelės Marijos ištartu ryžtingu ir besąlygišku apsisprendimu Dievo valiai, ištariant trumpą, bet svarbiausią žmonijos istorijoje apsisprendimo žodį „Taip“. Šį sekmadienį Bažnyčia mums pateikia atsakymo į Viešpaties kreipimąsi pavyzdį – Mariją, kuri paaukojo savo kūną...
- [Gyvybės vanduo mūsų širdims](https://homilijos.kristoteka.lt/gyvybes-vanduo-musu-sirdims/): Jonas Krikštytojas apie save sako: „Aš tyruose šaukiančiojo balsas: „Taisykite Viešpačiui kelią.“ Kodėl jo balsas skamba tyruose? Apie kokius tyrus kalbama? 33 proc. Žemės paviršiaus apima tyrai – dykumos. Kiekvienais metais šimtai tūkstančių hektarų dirbamos žemės virsta dykuma. Tačiau egzistuoja dar vieni tyrai, dar vienos klaikios dykumos, jos atsiranda žmonių širdyse: tai išdžiūvę žmonių santykiai,...
- [„Miegodami Dangaus nepaveldėsime“](https://homilijos.kristoteka.lt/miegodami-dangaus-nepaveldesime/): Broliai ir seserys, šiandien sekmadienio liturgija mus kviečia: „Taisykite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite jam takus!“ Senovėje, kai ypatingas asmuo turėdavo aplankyti vietovę, gyventojai pradėdavo remontuoti kelius. Šiandien Kristus gali ateiti kur kas anksčiau, nei Jo gimtadienio – Kalėdų šventės. Ir tam susitikimui būtina ruoštis. Kaipgi krikščionis turi ruoštis Viešpaties atėjimui? Pirma, per asmenišką atsivertimą, pašalindamas nuodėmę...
- [Laukimo ir vilties laikas](https://homilijos.kristoteka.lt/laukimo-ir-vilties-laikas/): Liturginiai metai prasideda šventu advento laikotarpiu, kuris pažadina mus iš rudens sąstingio ruoštis Kalėdoms. Adventas – Viešpaties laukimo ir vilties metas. Žmogus trokšta, viliasi ir svajoja. Dažnai mūsų viltis būna tik emocionali arba neprotinga: viliamės kažkokio svarbaus susitikimo ar laimėjimo, kuris atneš laimę, drauge suvokdami, jog tai atsitinka labai retai ir negalima ateities grįsti tik...
- [Ar Kristus yra mūsų karalius?](https://homilijos.kristoteka.lt/ar-kristus-yra-musu-karalius/): Šiandien švenčiame Kristaus Karaliaus, Visatos Valdovo, šventę. Šio sekmadienio iškilme užbaigiami bažnytiniai liturginiai metai. Ištisus liturginius metus Evangelijos skaitiniais lydėjome Jėzų: nuo jo gimimo iki mirties ir prisikėlimo. Ir Evangelijoje girdime Viešpaties, teisiančio pasaulį, nuosprendį pagal visiškai kitokius, dieviškus įstatymus. Kristaus Karaliaus švente Bažnyčia liudija, kad Kristus yra taikos, teisingumo, meilės ir gailestingumo Karalius. Šėtonas...
- [Kai pristingame jėgų...](https://homilijos.kristoteka.lt/kai-pristingame-jegu/): Skaitydami Marijos litaniją pastebime, kad Marija vadinama Dangaus Vartais, Nusidėjėlių Gynėja, Nuliūdusiųjų Paguoda, Krikščionių Pagalba… Ar tie pavadinimai tik tušti žodžiai? Oi ne! Nors Dievas viską gali padaryti pats, tačiau savo pagalbą jis teikia per žmones. Kai norėjo Izraelio tautą išvesti iš Egipto, Viešpats išsirinko Mozę ir per jį paskelbė dešimtį Dievo įsakymų. Paskui jo...
- [Kas mums yra Dievo Bažnyčia?](https://homilijos.kristoteka.lt/kas-mums-yra-dievo-baznycia/): Šiandien Bažnyčia siūlo susimąstyti apie tai, kas mums yra Dievo Bažnyčia. Šios dienos Evangelijos skaitinys atskleidžia labai neįprastą Jėzaus elgesį. Atėjęs į Jeruzalės šventyklą ir radęs čia prekiautojus ir pinigų keitėjus, jis susisuka iš virvučių rimbą ir pradeda vyti lauk iš šventyklos visus prekeivius. Mes jau esame įpratę matyti Jėzų, bendraujantį su nusidėjėliais, besisvečiuojantį pas...
- [Vėlinės](https://homilijos.kristoteka.lt/velines-2/): Visi esame girdėję apie mirtį, apgraibomis žinome, kas tai, visi jos bijome ir nuo jos ginamės, bet ne visi žinome ir ne visi tinkamai įvertiname tai, ką tikėjimas apie ją sako. O tikėjimas mums sako pirmiausia, kad mirtis yra iš nuodėmės. „Dievas sukūrė žmogų, kad būtų nemarus, padarė jį savo amžinybės paveikslu, – sakoma Išminties...
- [Visų šventųjų šventė](https://homilijos.kristoteka.lt/visu-sventuju-svente/): Esame girdėję apie daugelį garsių pasaulio mokslininkų, rašytojų ir medikų, Nobelio premijos laureatų. Galime išvardyti nemažai sportininkų, olimpinių bei pasaulio čempionų – rekordininkų, iškovojusių aukso ir sidabro medalius. Šiandien minime nesuskaičiuojamą daugybę žmonių, kurie pasižymėjo nepaprasta meile ir pasiaukojimu artimui, kuriems Dievo valios vykdymas buvo svarbiausias gyvenimo principas. Nobelio premijų laureatai ir sporto čempionai yra...
- [Neatskiriama meilė Dievui ir artimui](https://homilijos.kristoteka.lt/neatskiriama-meile-dievui-ir-artimui/): Mieli tikintieji, atrodo, kad žodis „meilė“ yra dažniausiai vartojamas žodis visose kalbose. Tačiau šiais laikais jis yra labai nuvertėjęs ir kartais meile vadinami visai ne tie dalykai. Meilė, apie kurią šiandien kalba liturgija, yra graži, tyra, tauri, ji apsti apraiškų darbais: tai meilė Dievui ir artimui. Kyla kausimas: ar gali egzistuoti dvi meilės? Ne. Tai...
- [Paklusnumas ir laisvė](https://homilijos.kristoteka.lt/paklusnumas-ir-laisve/): Šio sekmadienio Evangelija kviečia mus susirūpinti tuo, kas krikščionio gyvenime lyg ir lieka nuošalyje, – tai politika. Evangelija neatitraukia tikinčiojo nuo socialinių rūpesčių ir politikos, priešingai, ragina, kad būtume atsakingi politikoje. Kartais yra sunku suprasti, kaip politiką pagrįsti Evangelija, nes neretai matome didžiulį skirtumą tarp teorijos ir praktikos, tarp santykių su Dievu ir su „ciesoriumi“....
- [Į vestuvių puotą pakviesti visi](https://homilijos.kristoteka.lt/i-vestuviu-puota-pakviesti-visi/): Lietuvių patarlė sako, jog žmogų pagal drabužį sutinka, o pagal protą išlydi. Šiandien liturgija mums pristato vestuvių vaišes kaip bendrumo, dialogo ir draugystės simbolį. Tarp pakviestųjų kai kurie, kaip fariziejai, atmetė Kristus mokymą, kiti, kaip nusidėjėliai ir pagonys, Jo klausėsi ir tapdavo Dievo karalystės dalininkais. Kristaus pasakojimas nėra kažkokios praeities istorijos interpretavimas, ši istorija tęsiasi...
- [Kad darbas neštų vaisių](https://homilijos.kristoteka.lt/kad-darbas-nestu-vaisiu/): Broliai ir seserys, ne paslaptis, kiek vargo ir rūpesčio įdeda vynuogynų savininkai, kiek daug laiko skiria vynuogynų priežiūrai. Todėl, savaime aišku, laukia rezultatų, savo darbo vaisių: jie į tai turi visą teisę. Taip ir Dievas, jis į mus daug įdeda, todėl daug iš mūsų ir tikisi: teisingumo ir šventumo. Paegzaminuokime savo sąžinę: ar tikrai esame...
- [Laisvė atsiversti arba užsispirti](https://homilijos.kristoteka.lt/laisve-atsiversti-arba-uzsispirti/): Pranašas Ezekielis, perduodamas mums Dievo žodžius, stengiasi atskleisti kiekvieno žmogaus atsakomybę už išganymą. Žmogaus laisvės ženklas – tai galimybė atsigręžti į gėrį ar blogį, tapti blogam arba geram, atsiversti arba užsispirti. „Vaikas nekentės už tėvo kaltę nei tėvas nekentės už vaiko kaltę. Teisiojo teisumas bus jam įskaitytas, ir nedorėlio nedorumas bus jam įskaitytas“ (Ez 18,...
- [Dievas žvejoja meilės ir gailestingumo tinklu](https://homilijos.kristoteka.lt/dievas-zvejoja-meiles-ir-gailestingumo-tinklu/): Šio sekmadienio pagrindinė tema – skirtingumas tarp Dievo ir žmogaus, tarp Dievo minčių ir žmogaus minčių, tarp Dievo teisingumo ir žmonių teisingumo. Visa tai nesutampa todėl, kad Dievo Karalystės logika yra nesuinteresuotos, nesavanaudiškos meilės logika. „Mano mintys – ne jūsų mintys, o mano keliai – ne jūsų keliai, – Viešpaties žodis. Kaip aukštas dangus viršum...
- [Didysis Dievo meilės ženklas](https://homilijos.kristoteka.lt/didysis-dievo-meiles-zenklas/): Garbiname ir šloviname Tave, Jėzau Kristau, kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį“, – šie maldos žodžiai nusako kryžiaus prasmę. Kryžiaus ženklas tam tikra prasme yra mūsų tikėjimo santrauka, nes juo pasakoma, kokia didelė buvo Dievo meilė mums; pasakoma, jog pasaulyje egzistuoja už mirtį, mūsų silpnybes bei nuodėmes stipresnė meilė. Meilės galia stipresnė už mums grasinantį blogį....
- [„Jei tavo brolis tau nusikalstų...“](https://homilijos.kristoteka.lt/jei-tavo-brolis-tau-nusikalstu/): Šiandien Kristus kalba apie artimųjų pataisymą, apie kiekvieno iš mūsų atsakomybę už savo artimą. Kaipgi galime būti ramūs nenešdami atsakomybės už kitus kryžiaus? Viešpats paklausė Kaino: „Kurgi tavo brolis Abelis?“ – „Nežinau! Argi aš esu savo brolio sargas?!“ Tokiu atsakymu Kainas nori išsisukti nuo jam Dievo keliamo klausimo. Jis savo sąžinėje Abelio savo broliu nelaiko...
- [Meilė įrodoma per kančią](https://homilijos.kristoteka.lt/meile-irodoma-per-kancia/): Niekas nemėgsta kančios, visiems yra sunku prisiimti savo gyvenimo kryžių, nes sunku atleisti priešui, mylėti priešingai mąstantį žmogų, duoti nesitikint atgauti, praktikuoti nusižeminimą ir neturtą. Todėl kiekvienas stengiasi kančios išvengti. Tačiau yra gėrybių, kurių be vargo negalima pasiekti, pavyzdžiui, duonos užauginti, namą pastatyti, kare pergalę pasiekti. Negalima pasiekti mokslo be atkaklių ir sistemingų studijų. Negalima...
- [Bažnyčios slėpinys](https://homilijos.kristoteka.lt/baznycios-slepinys/): Broliai ir seserys, šiandien liturgija kviečia mus pamąstyti ir pasigilinti į Bažnyčios slėpinį. Bažnyčia, kurios žemiškuoju vadovu anuomet buvo paskirtas apaštalas Petras, yra viena didžiausių Dievo dovanų. Dabar jis nebe Simonas, bet Petras – Uola. Kiekvienoje patvarioje statyboje į pamatus dedamas akmuo, granitas, uola, kurių nesugriaus audros. Ir ta uola – tai apaštalo Petro nepajudinamas...
- [Brangūs trupinėliai](https://homilijos.kristoteka.lt/brangus-trupineliai/): Žvelgiant į praėjusio sekmadienio skaitinius, šios dienos Evangelijoje Jėzus silpnatikiui apaštalui Petrui priešpriešina didelį svetimšalės pagonės moters tikėjimą. Mums kyla klausimas, kodėl su tokiu nusižeminimu ir paprastumu evangelistai pasakoja įvykius, kurie iškelia aikštėn silpną ir svyruojantį apaštalų tikėjimą? „Tam, kad mes neprarastume vilties pasiekti nepajudinamą, tvirtą tikėjimą, kurį vėliau apaštalai išsiugdė“, – sako šv. Josemaria...
- [Dievo Motinos pavyzdys](https://homilijos.kristoteka.lt/dievo-motinos-pavyzdys/): Šiandien švenčiame Dievo Motinos Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmę, tai Marijos Velykų šventė, Jos prisikėlimas amžinajam gyvenimui. Po mūsų Išganytojo Jėzaus Kristaus įžengimo į dangų jo Motina apdovanojama nepaprasta garbe. Ši garbė laukia kiekvieno, kuris ištikimai vykdys Dievo valią gyvendamas šioje žemėje. Pirmutinė ir seniausia pagal kilmę yra Marijos Ėmimo į dangų iškilmė. Rytuose...
- [„Drąsos! Tai aš. Nebijokite!“](https://homilijos.kristoteka.lt/drasos-tai-as-nebijokite/): Daug įvairių skausmų, pagundų ir sunkumų tenka kiekvienam žmogui patirti žemėje. Jei jis visa tai pakelia, visam tam atsispiria, iš tiesos kelio neiškrypsta ir nuo Dievo neatsitraukia, tuomet parodo didelį dvasios atsparumą. Tas dvasios atsparumas nėra viena kokia dorybė, bet daugelio dorybių sutartinis veikimas. Mirties pavojams, pavyzdžiui, padeda atsispirti narsumas; nuliūdimui – kantrybė; girtavimui –...
- [Meilės ir užuojautos badas](https://homilijos.kristoteka.lt/meiles-ir-uzuojautos-badas/): Evangelijoje sakoma, kad Jėzui pagailo daugybės pas jį atėjusių žmonių. Kitoje Evangelijos vietoje rašoma, jog susirinkus gausiai miniai ir žmonėms neturint ko valgyti, Jėzus tarė: „Gaila man minios, nes jau tris dienas žmonės pasilieka su manimi ir neturi ko valgyti“ (Mk 8, 2). Gaila man minios – kokie gražūs tie Jėzaus žodžiai! Kokia tikrai tėviška...
- [Tikrasis lobis](https://homilijos.kristoteka.lt/tikrasis-lobis/): Šio sekmadienio palyginimai kalba apie Dievo Karalystės – Bažnyčios vertę ir apie tai, kokį nusistatymą privalo turėti žmonės suvokdami tikėjimo dovanos vertę ir brangumą. Palyginimuose pabrėžtos trys mintys. Tai yra didelis, karališkas turtas, kuris radėją ne tik gali padaryti labai turtingu ir laimingu žmogumi, bet ir, kaip rodo perlo parabolė, savo grožiu džiuginti dvasią ir...
- [Derlius Amžinajai Karalystei](https://homilijos.kristoteka.lt/derlius-amzinajai-karalystei/): Šiandien liturgija kalba apie Dievo kantrybę. Jis visada laukia ir tikisi žmogaus atsivertimo. Sėjėjas, sėjąs gerą sėklą, yra pats Jėzus Kristus. Kiek jis vargo turėjo pakelti bepurendamas tą savo dirvą! O dirva yra pasaulis, t. y. pirmiausia žydų tauta, o paskui ir visa žmonija. Tos dirvos įdirbti ir yra atėjęs Kristus, kad iš jos surinktų...
- [Dosnus sėjėjas](https://homilijos.kristoteka.lt/dosnus-sejejas/): Žodis yra pati geriausia žmonių bendravimo priemonė. Be žodžio mes negalėtume kitiems perduoti savo minties, savo vidinio gyvenimo. Dievas kalba per pranašus ir galiausiai per savo Sūnų, nes krikščionių Dievas yra ne tylintis, bet kalbantis Dievas. Jis netyli kaip pagonių stabas, bet kalba į žmonių širdis. Tačiau, kad suprastume Dievo žodį, reikia pirmiau žinoti išganymo...
- [Tikroji išmintis](https://homilijos.kristoteka.lt/tikroji-ismintis/): Keista girdėti sakant, jog tai, ko nepasiekia išmintingieji ir gudrieji, yra atverta mažiesiems. Mes esame pripratę, kad Jėzus kalba palyginimais. Tačiau kaip suvokti tokį dalyką, jog vaikai apie Dievą gali suprasti daugiau nei suaugę mokslo žmonės? Eilinį kartą Kristaus žodžiai kertasi su mūsų logika. Žmogiškoji išmintis jau senovėje paskelbė: „Aš žinau, kad nieko nežinau.“ Tik...
- [Du iškilūs bažnyčios vyrai](https://homilijos.kristoteka.lt/du-iskilus-baznycios-vyrai/): Viešpats Jėzus nusprendė Petrą padaryti uola, ant kurios stovi visas Bažnyčios statinys. Mes tikime, kad šią pareigą ir galią po Petro gauna kiekvienas jo įpėdinis, tai yra kiekvienas Romos vyskupas – kiekvienas popiežius. Krikščionys amžių būvyje daug kartų ginčijosi dėl popiežiaus primato – pirmenybės. Šie ginčai tapo susiskaldymo ir net tikėjimo brolių persekiojimų priežastimi. Viskas...
- [Pagalba mums, silpniems](https://homilijos.kristoteka.lt/pagalba-mums-silpniems/): Mieli tikintieji, mes kiekvienose Mišiose be išimties girdime Kristaus žodžius, sakomus centrinės Mišių dalies – konsekracijos pabaigoje: „Tai darykite mano atminimui.“ Kristus norėjo, kad ne tik aukotume nekruvinąją eucharistinę auką Jam atminti, bet ir kitiems, lyg pačiam Jėzui, darytume gerus darbus. Kad visa, ką gero darome artimui, darytume Jėzui atminti. Jėzus nori, kad mes visi...
- [Trejybės slėpinys](https://homilijos.kristoteka.lt/trejybes-slepinys-3/): Švč. Trejybės iškilmė mums sako, kad Trejybėje vienas Dievas yra su kiekvieno iš mūsų gyvenimu susijęs slėpinys, kurio negalime abejingai apeiti. Tai šaltinis, iš kurio mes gimėme krikščionimis. Trejybė mus nuolat lydi visą gyvenimą. Švč. Trejybė yra centrinis mūsų tikėjimo slėpinys. Pradėdami kiekvieną dieną ar kiekvieną svarbų darbą, net sėsdamiesi valgyti, mes žegnodamiesi tariame Švč....
- [Aukštutinis kambarys](https://homilijos.kristoteka.lt/aukstutinis-kambarys/): Po mokinių nusivylimo, netekties ir pralaimėjimo nuotaikos išgyvenus Jėzaus mirtį ant kryžiaus, po sutrikimo moterims pranešus apie tuščią kapą, Mokytojas pasirodo, nuramina, dar keturiasdešimt dienų keliauja žemės keliais, dosniai dalija Duoną. Tačiau jo buvimas jau kitoks… Pagaliau jis, pažadėjęs atsiųsti Globėją, pakyla į dangų. Tokia paskutinių įvykių chronologija. Tačiau galbūt visai netikėtai ši pabaiga perauga...
- [Susitikimas Galilėjoje](https://homilijos.kristoteka.lt/susitikimas-galilejoje/): Šiandien švenčiame Kristaus žengimo į dangų iškilmę (Šeštines). Praėjus keturiasdešimčiai dienų po prisikėlimo, Kristus sugrįžo pas savo Tėvą (plg. Apd 1, 3), iš kurio buvo atėjęs ir įsikūnijęs Mergelės Marijos įsčiose. Šiais metais skaitome Mato evangelijos ištrauką, kurioje, skirtingai negu Luko evangelijoje (24, 50–53), kalbama ne apie žengimą į dangų, bet apie naują buvimą. Tarp...
- [Guodžianti Dvasia](https://homilijos.kristoteka.lt/guodzianti-dvasia/): Šeštąjį Velykų sekmadienį dėmesys persikelia nuo Kristaus prie Šventosios Dvasios, nuo Prisikėlusiojo prie jo Dovanos. Rengiantis Sekminėms, prasideda tam tikra prasme mažasis adventas (lot. „adventus“ – atėjimas). Kristaus atėjimas buvo parengtas pranašų ir nurodytas Jono Krikštytojo. Šventosios Dvasios atėjimą paskelbė Jėzus, kuris pats buvo dieviškosios Dvasios pirmtakas: „Aš paprašysiu Tėvą, ir jis duos jums kitą...
- [Vienintelis kelias](https://homilijos.kristoteka.lt/vienintelis-kelias/): Penktąjį Velykų sekmadienį skaitome Evangelijos ištrauką iš Jėzaus atsisveikinimo kalbos, pasakytos Paskutinės vakarienės metu prieš kančią. Jėzus kalba savo mokiniams apie savo misiją, kuri bus įvykdyta jo mirties, prisikėlimo ir sugrįžimo pas Tėvą slėpiniu. Tačiau mokiniai ne iškart suprato jiems skirtus mokymus. Pirmasis Jėzaus kalbą pertraukė apaštalas Tomas, norėdamas pasitikslinti kelią, kuris veda į Tėvo...
- [Gyvenimo apstumas](https://homilijos.kristoteka.lt/gyvenimo-apstumas/): Velykų ketvirtasis sekmadienis yra vadinamas Gerojo Ganytojo sekmadieniu. Krikščioniškojo meno pradžią ženklina Gerojo Ganytojo atvaizdas, simbolizuojantis Jėzų Kristų, nešantį ant pečių avinėlį. Jau III a. po Kr. jį aptinkame Romos katakombose, daug anksčiau negu kryžiaus atvaizdą. Tokio senumo priežastis yra turtingas biblinis šio paveikslo vaizdavimas. Šio įvaizdžio dėka Jėzus atskleidžia savo tapatybę ir misiją: Įsikūnijimo...
- [Pakeliui į Emausą](https://homilijos.kristoteka.lt/pakeliui-i-emausa/): Evangelijos tekstas mus sugrąžina į Velykų sekmadienio popietę, prie dviejų keliaujančių į savo gimtąjį kaimą mokinių. Emauso vietovė nėra tiksliai nustatyta. Yra keletas versijų. Tai leidžia manyti, kad Emausas yra kiekvienoje vietoje: kelias, vedantis į jį, yra kiekvieno krikščionio, tiksliau, kiekvieno žmogaus, kelias. Mes taip pat galime, kaip moterys ir Petras, eiti prie kapo. Kaip...
- [Atvelykio žinia](https://homilijos.kristoteka.lt/atvelykio-zinia/): Velykų aštuntąją dieną – Atvelykį – tęsiame Viešpaties prisikėlimo šventimą, jo susitikimą su savo mokiniais. Pirmasis iš dviejų Kristaus pasirodymų, aprašytų šiandienos Evangelijoje, įvyksta Velykų vakarą, pirmosios svaitės dieną (plg. Jn 20, 19), o antrasis – „po aštuonių dienų“ (Jn 20, 26), tai yra vėl pirmosios savaitės dieną. Šių dviejų pasirodymų laiko pabrėžimas rodo evangelisto...
- [Velyknakčio šviesa](https://homilijos.kristoteka.lt/velyknakcio-sviesa/): Didžiojo šeštadienio vakare, nusileidus saulei, susirenkame švęsti Velyknakčio liturgijos – Kristaus prisikėlimo, perėjimo iš mirties į gyvenimą, iš tamsos į šviesą. Nuo penktadienio Kristus buvo paguldytas kape. Rodos, mirtis jį visiškai nugalėjo, ir ši Velykų naktis, panirusi į tamsą ir tylą, atrodo kaip mus nuo Dievo skiriančios mirties simbolis. Tačiau kaip tik šiuo momentu, nakties...
- [Osana aukštybėse!](https://homilijos.kristoteka.lt/osana-aukstybese/): Verbų sekmadienis mus atveda į Didžiąją savaitę, kai Viešpats Jėzus žengia link savo žemiškojo gyvenimo kulminacijos. Jis kopia į Jeruzalę įvykdyti Raštų ir būti pakabintas ant kryžiaus medžio, sosto, iš kur jis karaliaus amžinai patraukdamas prie savęs visų laikų žmones ir teikdamas visiems atpirkimo dovaną. Iš evangelijų žinome, kad Jėzus keliavo į Jeruzalę kartu su...
- [Betanijos kaime](https://homilijos.kristoteka.lt/betanijos-kaime/): Liko dvi savaitės iki Velykų. Visi šio sekmadienio Biblijos skaitiniai kalba apie prisikėlimą, tik dar ne apie Jėzaus prisikėlimą, kuris pasirodys kaip visiška naujiena, bet mūsų pačių prisikėlimą, tą prisikėlimą, kurio siekiame ir kurį būtent Kristus mums dovanojo prisikeldamas iš numirusių. Tiesą sakant, mirtis mums yra kaip siena, kuri neleidžia pamatyti toliau. Ir vis dėlto...
- [Siloamo tvenkinys](https://homilijos.kristoteka.lt/siloamo-tvenkinys/): Neregio nuo gimimo išgydymas mus liečia iš arti, nes tam tikra prasme esame visi gimę akli. Pats pasaulis gimė aklas. Remiantis tuo, ką sako mokslas, milijonus metų nebuvo gyvybės žemėje. Tačiau gyvybė buvo aklumo būsenos: neegzistavo dar akis, kad matytų, neegzistavo pats regėjimas. Sudėtinga ir tobula akis yra viena iš funkcijų, kuri lėčiausiai formavosi. Ši...
- [Susitikimas prie šulinio](https://homilijos.kristoteka.lt/susitikimas-prie-sulinio/): Samarija – tai vidurinė Izraelio sritis (šiaurinė – Galilėja, pietinė – Judėja). Jos gyventojai buvo žydų ir kolonistų asirų mišinys ir todėl tikrųjų žydų laikomi pusiau pagonimis. Jų šventyklą ant Garizimo kalno nugriovė Judėjos karalius Jonas Hirkanas 129 m. prieš Kr. Tačiau jie ir toliau garbino Dievą ant šio kalno ir atsisakė pripažinti Jeruzalės šventyklą....
- [Dieviškosios tikrovės atskleidimas](https://homilijos.kristoteka.lt/dieviskosios-tikroves-atskleidimas/): Antrąjį gavėnios sekmadienį skaitome apie Jėzaus atsimainymą ant aukšto kalno, Bažnyčios tradicijoje tapatinamo su Taboro kalnu šiaurės Izraelyje. Akimirkai Dievo Sūnaus dieviškoji tikrovė, besislepianti po žmogiškąja prigimtimi, buvo lyg išlaisvinta, ir Jėzus pasirodė išoriškai kaip tas, kas jis iš tikro yra – pasaulio šviesa (plg. Jn 8, 12). Šis atsimainymas – provaizdis to prisikėlimo ir...
- [Akmens davėjai](https://homilijos.kristoteka.lt/akmens-davejai/): Pradėjome liturginį gavėnios metą – keturiasdešimt dienų trunkančią dvasinę kelionę, kad pasiruoštume Velykų šventei, apmąstytume Kristaus kančios ir kryžiaus slėpinį. O kodėl gavėnia? Kodėl kryžius? Todėl, kad egzistuoja blogis, tiksliau, nuodėmė, kuri, pagal Šventąjį Raštą, yra kiekvieno blogio tikroji priežastis. Šiandien tai nebėra savaime suprantamas dalykas: pats žodis „nuodėmė“ daugeliui yra nepriimtinas, nes primena religinę...
- [Padangių sparnuočiai ir lauko lelijos](https://homilijos.kristoteka.lt/padangiu-sparnuociai-ir-lauko-lelijos/): Kai kas iš Dievo laukia viso to, ko jam reikia: lietaus ar gero oro, sėkmės egzamine ar versle. Iš Dievo prašo, kad gautų, ir ramiai laukia. Tai klaidingas pasitikėjimo Dievu suvokimas, besiremiantis naudos paieška. Būna ir priešingai: kai kas iš Dievo nieko nesitiki, net mano, kad pasitikėjimas Dievu trukdo siekti žmogaus gėrio. Kaip visose gyvenimo...
- [Kopimas į kalną](https://homilijos.kristoteka.lt/kopimas-i-kalna/): Evangelijos tekstas tęsia praeitą sekmadienį pradėtą Jėzaus mokymą, kaip pereiti nuo senojo fariziejų teisumo (plg. Mt 5, 20) prie naujojo Dievo Karalystės teisumo (plg. Mt 5, 48), kaip užkopti ant Palaiminimų kalno, nuo kur Jėzus paskelbė naująjį meilės Įsakymą (plg. Mt 5, 1–12. 44). Didysis fariziejų troškimas buvo gyventi teisiai, būti teisiems Dievo akivaizdoje. Ir...
- [Kelias į laisvę](https://homilijos.kristoteka.lt/kelias-i-laisve/): Kalno pamokslas, prasidėjęs palaiminimais (plg. Mt 5, 1–12), tęsiasi per tris ilgus skyrius, kuriuose evangelistas Matas išskiria šešias antitezes tarp Mozės Įstatymo („jūs esate girdėję…“) ir naujojo Jėzaus Įstatymo („o aš jums sakau…“). Šio sekmadienio Evangelijoje pateikiamos keturios antitezės su įžanga. Toks Jėzaus kalbėjimo būdas darė didelį įspūdį žmonėms, nes pasakymas „o aš jums sakau…“...
- [Bažnyčia ir pasaulis](https://homilijos.kristoteka.lt/baznycia-ir-pasaulis/): Nė vienas nėra krikščionis tik dėl savo išganymo, nes krikščionybės esmė – gyvenimas dėl kitų. Juk ir druska skirta ne sau, bet kad suteiktų maistui skonį ir išlaikytų jį šviežią, taip pat ir šviesa – nešviečia sau, bet apšviečia aplink esančius daiktus ir kūnus. Abu šio sekmadienio Evangelijos įvaizdžiai – druska ir šviesa – turi...
- [Susitikimo šviesa](https://homilijos.kristoteka.lt/susitikimo-sviesa/): Jėzaus Kristaus Paaukojimo šventykloje šventės dieną švenčiame jo gyvenimo slėpinį, susijusį su Mozės įstatymo priesaku, liepusiu tėvams, praėjus 40 dienų nuo pirmagimio gimimo, užkopus į Jeruzalės šventyklą paaukoti savo sūnų Viešpačiui ir atlikti motinos apvalymo ritualą (plg. Iš 13, 1–2. 11–16; Kun 12, 1–8). Dievas, tapęs žmogumi, paklūsta žmonių įstatymams nuo pat savo gyvenimo žemėje...
- [Išgelbėti tikėjimu](https://homilijos.kristoteka.lt/isgelbeti-tikejimu/): Izaijo pranašystė apie šviesą, užtekančią Zabulone ir Neftalyje (plg. Iz 8, 23–9, 1), išsipildė tada, kai Jėzus apsigyveno Kafarnaume. Šių dviejų giminių teritorija buvo pirmoji nuniokota asirų invazijos į Šiaurinę Izraelio karalystę metu 733–732 m. prieš Kr., tačiau dabar ji pirmoji išgirsta išganymo žinią: „Atsiverskite, nes čia pat Dangaus Karalystė!“ (Mt 4, 17). Savo skelbimo...
- [Jono liudijimas](https://homilijos.kristoteka.lt/jono-liudijimas/): Evangelijos tekste dar girdėti Jėzaus krikšto aidas. Jonas Krikštytojas liudija apie Jėzų krikšto prie Jordano kontekste. Pamatęs ateinantį Jėzų, Krikštytojas ištarė šiuos mįslingus žodžius: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę!“ (Jn 1, 29). Romos katalikų liturgijoje – šventosiose Mišiose – šie žodžiai pasigirsta prieš Komunijos dalijimą, skirtumas tik tas, kad Evangelijoje žodis „nuodėmė“ vartojamas...
- [Prie Jordano upės krantų](https://homilijos.kristoteka.lt/prie-jordano-upes-krantu/): Šios dienos Viešpaties Krikšto švente baigiasi Kalėdų liturginis laikas. Kūdikį, kurį Betliejuje išminčiai iš Rytų pagarbino įteikdami simbolines dovanas (plg. Mt 2, 1–12), dabar jau atrandame subrendusį, po trisdešimties metų (plg. Lk 3, 1–2), prie Jordano upės krantų, kur didysis pranašas Jonas krikštija. Krikštas (gr. baptízô reiškia „panardinti“), kurį Jonas ragino priimti, skiriasi nuo įprastinių...
- [Šviesos kelias](https://homilijos.kristoteka.lt/sviesos-kelias/): Per Viešpaties Apsireiškimo – Trijų Karalių – iškilmę Bažnyčia toliau kontempliuoja ir švenčia Jėzaus, mūsų Išganytojo, gimimą. Ypač šiandiene švente pabrėžiama šio gimimo visuotinė paskirtis ir reikšmė. Tapdamas žmogumi Marijos įsčiose, Dievo Sūnus ateina ne tik pas Izraelio tautą, atstovaujamą Betliejaus piemenų, bet ir pas visą žmoniją, kuriai atstovauja išminčiai iš Rytų. Visuotinė Kristaus valdžia...
- [Kalėdų aštuntoji diena](https://homilijos.kristoteka.lt/kaledu-astuntoji-diena/): Liturginė Kalėdų iškilmė baigiasi šiandien – aštuntąją Kalėdų dieną, arba pirmąją mūsų Viešpaties metų dieną. Ši diena turtinga svarbių minėjimų. Pirmiausia švenčiame Švč. Mergelės Marijos, Dievo Gimdytojos, iškilmę. Jėzus „gimė iš moters“ (plg. Gal 4, 4), ir ta moteris yra Marija, mergelė iš Nazareto, į kurią Dievas pažvelgė su išskirtine meile (plg. Lk 1, 48)....
- [Keliaujanti šeima](https://homilijos.kristoteka.lt/keliaujanti-seima/): Pirmasis sekmadienis po Kalėdų yra skirtas Šventajai Šeimai: atskubėję į Betliejų, piemenys randa „Mariją, Juozapą ir kūdikį, paguldytą ėdžiose“ (Lk 2, 16). Jėzus gimė tvartelyje ir jo pirmasis lopšys buvo ėdžios, bet Marijos ir Juozapo meilė leido jam pajusti švelnumą ir mylinčių asmenų grožį. Šventoji Šeima patyrė įvairių išbandymų, tačiau, pasitikėdami dieviškąja Apvaizda, Marija ir...
- [Kalėdų istorinė kilmė](https://homilijos.kristoteka.lt/kaledu-istorine-kilme/): Nuo mūsų Viešpaties Jėzaus gimimo prasidėjo nauja era, nuo jo gimimo mes skaičiuojame mūsų istorijos metus. Jau vien apie tai susimąsčius, nejučia ateina aiškumas, kad Jėzus nebuvo vien tik žmogaus sūnus, kuris gimsta ir miršta, bet taip pat ir Dievo Sūnus, kuris savo įsikūnijimu, mirtimi ir prisikėlimu perkeičia žmoniją, pakylėja žmogų iki Dievo (plg. 2...
- [Emanuelis](https://homilijos.kristoteka.lt/emanuelis/): Paskutinis, ketvirtasis, advento sekmadienis mus atvedė prie šv. Kalėdų slenksčio: „Jėzaus Kristaus gimimas buvo toksai“ (Mt 1, 18). Aprašomos stebuklingo Įsikūnijimo aplinkybės. Pagal Senojo Testamento nuostatus ir izraelitų papročius sužadėtuvės buvo tolygios teisinei santuokai, o per vestuves žmona tik būdavo pervedama į vyro namus. Abu sužadėtiniai iš tiesų jau buvo sutuoktiniai, tačiau trūko tik gyvenimo...
- [Klausimas iš kalėjimo](https://homilijos.kristoteka.lt/klausimas-is-kalejimo/): Evangelijos teksto centre šį trečiąjį advento sekmadienį taip pat regime Joną Krikštytoją, kuris iš dykumos „persikėlė“ į kalėjimą. Mat jis sakė Erodui Antipui, Galilėjos bei Perėjos valdytojui, kad anam nevalia turėti savo brolio Pilypo žmonos Erodiados (plg. Mt 14, 3–4). Suprantama, jog tokiais atvejais pranašas yra uždaromas į tamsiąją. Pasak žydų istoriko Juozapo Flavijaus (†...
- [Dvi dykumos](https://homilijos.kristoteka.lt/dvi-dykumos/): Šiandien, antrąjį advento sekmadienį, liturgija mums pristato šv. Joną Krikštytoją: „Anomis dienomis pasirodė Jonas Krikštytojas. Jis skelbė Judėjos dykumoje: Atsiverskite, nes prisiartino Dangaus Karalystė“ (Mt 3, 1–2). Jo misija yra paruošti kelią ateinančiam Mesijui, kviečiant Izraelio tautą apgailėti savo nuodėmes ir taisytis iš klaidų. Per Evangelijos tekstą Jonas Krikštytojas tęsia savo kalbą kiekvienai kartai. Jo...
- [Gyvenimas Dievo artumoje](https://homilijos.kristoteka.lt/gyvenimas-dievo-artumoje/): Gyvenimas Dievo artumoje Katalikų Bažnyčia pirmuoju advento sekmadieniu pradeda pirmuosius trejų metų ciklo metus, vadinamus A metais. Šiais metais mus lydės Evangelija pagal Matą. Ji yra pirmoji Naujojo Testamento knyga (iš viso Naująjį Testamentą sudaro 27 knygos, parašytos graikų kalba). Pirmųjų amžių krikščionys Evangeliją pagal Matą ypač vertino ir gerbė. Iš visų keturių evangelijų ankstyvojoje...
- [Mirusiųjų prisikėlimas](https://homilijos.kristoteka.lt/mirusiuju-prisikelimas/): Prieš keletą dienų, minėdami Visų šventųjų ir Mirusiųjų dieną, susimąstėme apie žmogaus gyvenimo pabaigos tikrovę. Šio sekmadienio Evangelijos ištrauka yra tam tikra prasme paaiškinimas, kokia kiekvieno žmogaus gyvenimo ir mirties prasmė. Evangelijoje svarstomas prisikėlimo klausimas, Kristaus priešininkų iškeltas materialistiškai ir ironiškai, tarsi gyvenimas po mirties būtų žemiškojo gyvenimo tąsa ar pataisymas, o ne tikrasis atgimimas...
- [Įlipti į šilkmedį](https://homilijos.kristoteka.lt/ilipti-i-silkmedi/): Mūsų eros pradžioje Jerichas buvo turtingas ir svarbus miestas, įsikūręs Jordano upės slėnyje. Jis kontroliavo pagrindinius kelius, vedančius į Jeruzalę bei į rytinį Jordano upės krantą. Šalia miesto driekėsi palmės bei visame pasaulyje žinomi balzaminiai medžiai, skleidžiantys kvapą kelis kilometrus aplinkui. Ten augo ir Evangelijoje minimas šilkmedis (sikomoras), kuris atkeliavo iš Egipto ir gerai pritapo...
- [Amžinasis gyvenimas](https://homilijos.kristoteka.lt/amzinasis-gyvenimas-3/): Visų Šventųjų iškilmė ir Mirusiųjų minėjimo diena turi kai ką bendro, abi lapkričio pirmosios dienos kalba apie anapusybę. Jei netikėtume gyvenimu po mirties, būtų beprasmiška švęsti Visų Šventųjų iškilmę ir dar bergždžiau eiti į kapines. Ką eitume lankyti ir kam uždegtume žvakę ar atneštume gėlių? Išties šios dienos mus kviečia susimąstyti, atrasti tikrąją gyvenimo išmintį:...
- [Malda šventykloje](https://homilijos.kristoteka.lt/malda-sventykloje/): Šio sekmadienio evangelinis palyginimas dar kartą mums primena maldos temą. Abu – fariziejus ir muitininkas – ateina melstis į šventyklą. Oficialiai Jeruzalės šventykloje melstasi du kartus per dieną: ryte apie 9 val. ir po pietų 15 val. Tačiau žydas galėjo ateiti į šventyklą melstis bet kuriuo dienos metu. Mūsų malda visada parodo mūsų tikėjimą, lyg...
- [Ar išliks tikėjimas?](https://homilijos.kristoteka.lt/ar-isliks-tikejimas/): Šio sekmadienio liturgijoje skaitomi Biblijos tekstai mums pateikia tvirto tikėjimo pavyzdžius: pirmajame skaitinyje iš Išėjimo knygos Mozės ištverminga malda (17, 8–13) ir Evangelijos palyginime našlė, kuri atkakliai prašo teisėją apginti jos bylą (Lk 18, 1–8). Psalmistas panašiais žodžiais kreipiasi į Dievą: „Išteisink mane, Dieve, apgink mano bylą prieš nedorus žmones – nuo klastūno, nesąžiningo žmogaus...
- [Tikėjimas skleidžiasi dėkojant](https://homilijos.kristoteka.lt/tikejimas-skleidziasi-dekojant/): Šio sekmadienio pirmajame skaitinyje pranašas Eliša kviečia sirą Naamaną, sergantį raupsų liga, išsimaudyti Jordano upėje (plg. 2 Kar 5, 9–17). Tai nuoroda į Krikšto sakramentą, kuris ir mus atgimdė naujam gyvenimui. Išties, kaip Naamanas buvo išgydytas iš raupsų, taip pakrikštytas žmogus yra apvalomas nuo savo nuodėmių. Elišos kvietimas, kad Naamanas išsimaudytų septynis kartus Jordane, yra...
- [Tikėjimo iššūkis](https://homilijos.kristoteka.lt/tikejimo-issukis-2/): Eina į pabaigą Tikėjimo metai, kuriuos paskelbė popiežius Benediktas XVI apaštališkuoju laišku Porta fidei (lot. Tikėjimo vartai). Verta prisiminti šio laiško įžanginius žodžius, apibendrinančius krikščionių tikėjimą: „Tikėjimo vartai (plg. Apd 14, 27), vedantys į bendrą su Dievu gyvenimą ir leidžiantys įžengti į jo Bažnyčią, mums visada atviri. Šį slenkstį galima peržengti, kai skelbiamas Dievo žodis...
- [Mirė ne abu](https://homilijos.kristoteka.lt/mire-ne-abu/): Šiandien Evangelijos tekste skaitome žymiąją turtuolio ir Lozoriaus gyvenimo istoriją. Įdomu, kad šiame Jėzaus palyginime tik vienas veikėjas turi vardą. Lozorius (hebr. El‘azar – Dievas padeda) yra įprastas žydų vardas. O turtuolis neturi vardo. Pagal semitinę sampratą vardas nusako asmens vidinę tikrovę, apibrėžia jo istoriją. Neturėti vardo, vadinasi, neturėti istorijos, statyti savo egzistenciją ant tuštumos....
- [Skolos raštas](https://homilijos.kristoteka.lt/skolos-rastas/): Nuosavybės atžvilgiu Luko evangelijoje laikomasi atsargios nuostatos. Turtas vadinamas net stabo Mamonos vardu, nes žmogus lengvai leidžiasi jo pavergiamas. Mamona – hebrajiškas ar aramėjiškas žodis, kuris reiškia tai, kuo žmogus pasitiki, platesne prasme reiškiantis kiekvieną materialų turtą ar pinigą, tačiau Jėzui jis – stabas, priešprieša gyvajam Dievui. Pats pinigas nėra „apgaulinga Mamona“ ar „stabas“, bet...
- [Ištarti Viešpačiui „taip“](https://homilijos.kristoteka.lt/istarti-viespaciui-taip/): Kažkada Jėzus, matydamas minias, gailėjosi žmonių, nes jie buvo suvargę ir apleisti, lyg avys be piemens. Tuomet jis tarė mokiniams: „Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Melskite pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį“ (Mt 9, 35–38). Mieli tikintieji, šiandien taip pat matome daug apleistų, kūnu ir siela suvargusių ir net savo šio skurdo nesuvokiančių...
- [Visi esame kelyje](https://homilijos.kristoteka.lt/visi-esame-kelyje/): Jeigu žmogus nepastebi savo gyvenime Dievo, tai dar nereiškia, kad Jo nėra. Mums gali pasikartoti mokinių, ėjusių į Emausą, istorija. Jie ėjo kartu su Jėzumi, bet negalėjo Jo atpažinti. Tariamas Dievo nebuvimas daugelio žmonių gyvenime, o gal net ir mūsų, aptinkamas labai dažnai. Einančių į Emausą mokinių istorija mums rodo, ką reikia daryti, kad pastebėtume...
- [Pasitikėti Dievo gailestingumu](https://homilijos.kristoteka.lt/pasitiketi-dievo-gailestingumu/): Išklausę Evangelijos skaitinio, daugelis mūsų kartu su apaštalu Tomu taip pat norime paliesti savo rankomis Jėzų, kad galėtume sušukti vieną iš pačių gražiausių tikėjimo išpažinimų: „Mano Viešpats ir mano Dievas!“ Šie žodžiai liudija, jog Dievas žmogui yra visų svarbiausias gyvenimo Viešpats. Nors ir kaip norėtume, negalime apkabinti savo rankomis Viešpaties ir paliesti jo žaizdų. Tačiau...
- [Gyvojo Dievo triumfo diena](https://homilijos.kristoteka.lt/gyvojo-dievo-triumfo-diena/): Broliai ir seserys, paraginimu „Atsiverskite ir tikėkite evangelija!“ pradėjome gavėnios laikotarpį. Šis paraginimas šiandien – Kristaus iš numirusių prisikėlimo šventėje įgyja savo galutinę reikšmę. Evangelinės žinios centras yra toks: Jėzus buvo miręs ir prisikėlė dėl mūsų. Žodis Pasqua reiškia perėjimą. Kristus išėjo iš kapo, iš mirties į gyvenimą. Tai Gyvojo Dievo triumfo diena. O kadangi...
- [Pasirinkti Kristaus kelią kartą, bet visam gyvenimui](https://homilijos.kristoteka.lt/pasirinkti-kristaus-kelia-karta-bet-visam-gyvenimui/): Fantastinio žanro kūrinyje aprašomas dviejų krikščionių ir iš kosmoso atskridusių ufonautų susitikimas. Marsiečiai domėjosi įvairiomis proto formomis, religijomis ir tuo, kas skatina pasaulį žengti į priekį. Išgirdę apie Kristų, kad jis gimė žydų tautoje ir buvo ilgus amžius jo laukusios tautos Mesiju – išgelbėtoju, ufonautai sušuko: „Gražu, ir kas įvyko toliau?“ „Žmonės jo nesupratę Jėzų...
- [Atgaila – kelias į dangų](https://homilijos.kristoteka.lt/atgaila-kelias-i-dangu/): Mūsų prisikėlimas bus kitoks nei Lozoriaus prikėlimas. Lozorius prikeltas po kurio laiko mirė, o mes po prisikėlimo jau niekada daugiau nemirsime. Mūsų gyvenimas nepasibaigs, bet pasikeis. Štai mūsų viltis. Tačiau, kol gyvename šioje žemėje, dažnai būname savo dvasia mirę, nes nusidedame. Daug žmonių su malda lūpose ir viltimi akyse žiūri į savo artimuosius, vildamiesi sulaukti...
- [„Aš atėjau, kad neregiai praregėtų...“](https://homilijos.kristoteka.lt/as-atejau-kad-neregiai-praregetu/): „Rabi, kas nusidėjo?“– šiame klausime atsispindi senas stereotipas: manoma, kad kiekviena liga ar nelaimė yra bausmė už nuodėmes ir ji perduodama vaikų vaikams. Jeigu turime minty gimtąją nuodėmę, tuomet taip, bet jeigu individualią nuodėmę, tai šią nuomonę turime ryžtingai atmesti. Jėzus paneigė tiek aklo gimusio, tiek jo tėvų nuodėmingumą kaip aklumo priežastį. Žinoma, tai visiškai...
- [Mesijo atradimo džiaugsmas](https://homilijos.kristoteka.lt/mesijo-atradimo-dziaugsmas/): Vanduo girdo ir gerus, ir blogus, kaip kad saulė šviečia geriesiems ir blogiesiems. Kristus per visus Evangelijos puslapius mus moko, jog ištroškusiam žmogui būtina paduoti atsigerti, nepaisant geras jis ar blogas. Prie Jokūbo šulinio susitinka du žmonės – žydas ir samarietė. Jos gyvenimas sudėtingas, įtemptas ir komplikuotas, Jo gyvenimas skirtas žmonijai atpirkti. Moteris buvo kupina...
- [Žmogus pašauktas atsiversti](https://homilijos.kristoteka.lt/zmogus-pasauktas-atsiversti/): Pasakojimas apie Jėzaus atsimainymą mums pateikia keletą svarbių pamokymų. Pirma, Kristaus atsimainymas rodo mums, kad jis yra Dievo Sūnus, kurio reikia klausyti. Šis atsimainymas žadina pasitikėjimą, kad ir mūsų kūnas Dievo galybe prisikels iš kapo dulkių atnaujintas ir patobulintas. Antra, Jėzaus atsimainymas ragina mus ilgai nelaukiant, tuojau pat atnaujinti savo sielos nekaltumą, dvasiškai atgimti. „Jėzus...
- [Gyvenimas – išbandymų kelias](https://homilijos.kristoteka.lt/gyvenimas-isbandymu-kelias/): Vieni žmonės šėtoną mato vos ne kiekviename žingsnyje, kiti jį ignoruoja, neigia šėtono egzistenciją, visą blogį laikydami tik žmogaus rankų darbu. Tačiau šėtonas yra labai gudrus, jis pasinaudoja mūsų fizinėmis ir dvasinėmis silpnybėmis. Kai žmogus renkasi gėrį, Dievo valios vykdymą, jo keliai veda į heroizmą, o kai atsigręžia tik į savo ego, žemėje pradeda siausti...
- [„ Jis jumis rūpinasi“](https://homilijos.kristoteka.lt/jis-jumis-rupinasi-1-pt-5-7/): Kartą viena mokinė, paklausta, kodėl nebuvo sekmadienį bažnyčioje, atsakė: „Viešpats Dievas neduos man valgyti, aš pati privalau pasirūpinti savo gyvenimu.“ Šis mokinės atsakymas mus ragina rimtai pamąstyti apie šio sekmadienio Evangelijos žodžius. Gal tikrai ši mokinė teisi? Juk gyvenime taip ir yra. Kaip galima nesirūpinti ateitimi? Net paukščiai, nors nesėja ir nepjauna, nuolat plasnoja sparneliais...
- [Krikščioniškoji revoliucija](https://homilijos.kristoteka.lt/krikscioniskoji-revoliucija/): Mums atrodo, jog šio sekmadienio Evangelijos tekstas sunkiai suprantamas. Mums duoti tokie įsakymai, iš kurių krikščionybės priešininkai amžiais tyčiojai. Neneigsime, kad ir patiems krikščionims nelengva juos vykdyti. Atkreipkime dėmesį į tai, kad Jėzus niekur nekalba apie nesipriešinimą blogiui. Juk ir jis pats dykumoje priešinosi piktajai dvasiai. Evangelija neneigia teisės gintis, tačiau nenori, kad gynyba pavirstų...
- [Įstatymo laikymosi motyvas – meilė](https://homilijos.kristoteka.lt/istatymo-laikymosi-motyvas-meile/): Broliai ir seserys, Kristus paskelbė naują įstatymą. Kaip mums tai suprasti, jeigu jis pats yra pasakęs, jog atėjo ne panaikinti įstatymo, bet jį įvykdyti? Tobulumas, kurį įsako Kristus, iš esmės keičia įstatymą, nors įstatymo laikymasis ir jo praktika pasilieka tokie patys. Iš tiesų Kristus sako savo mokiniams, kad ištikimumas Dievo įsakymams privalo būti visų pirma...
- [Pašaukti būti šviesa ir druska](https://homilijos.kristoteka.lt/pasaukti-buti-sviesa-ir-druska/): Evangelijoje Kristus primena savo mokiniams, jog jie turi atlikti nepaprastą misiją: būti žemės druska ir pasaulio šviesa. Tokie jie gali būti tik integraliai gyvendami evangeliniais palaiminimais. Šis Evangelijos tekstas eina po praėjusį sekmadienį girdėtų palaiminimų. Druska yra patvari, tai tarsi sutartis su Dievu. Kaip druska negali tapti nesūri, taip Dievas negali tapti neteisingas ir nemylintis....
- [Amžinosios laimės paslaptis](https://homilijos.kristoteka.lt/amzinosios-laimes-paslaptis/): Šiandien Kristus ypač nori sukilninti žmogiškąją logiką. Jis siekia aštuoniais palaiminimais pakeisti taip giliai mūsų visuomenėje įsišaknijusį kovos už būvį dėsnį. Šių palaiminimų gelmės, ko gero, žmogus niekada neišsems. Dažnai romumas, neturto dvasia, gailestingumas, tyraširdiškumas yra, deja, ne mūsų bet kitų žmonių vertybės. Ne veltui šis pamokslas buvo pasakytas nuo kalno. Senovėje duotas Viešpaties įsakymas...
- [Mūsų pašaukimas žmones žvejoti meilės tinklais](https://homilijos.kristoteka.lt/musu-pasaukimas-zmones-zvejoti-meiles-tinklais/): Viešpats sunkų krikščionių darbą vadina žvejyba. Žmogaus gyvenime, kaip jūroje, būna tykuma, būna audra, net uraganas, būna ir švelnus vėjelis. Žmonės nugali kliūtis. Grumiasi su bangomis per audras laikydamiesi vienintelio kurso, nukreipto į Viešpatį. Kai kurie savo gyvenimą nori paversti prabangia kelione kruiziniu laivu. Jie lėbauja, visomis išgalėmis stengiasi atkreipti pasaulio dėmesį ir tapti galingi....
- [Jėzaus pašaukimas būti Dievo Avinėliu](https://homilijos.kristoteka.lt/jezaus-pasaukimas-buti-dievo-avineliu/): Šis sekmadienis mums pateikia Kristaus dieviškumo ir kilniausios jo misijos žinią. Šiandien Evangelijoje Jonas Krikštytojas Jėzų pristato kaip nekaltą Dievo Avinėlį, kuris naikina pasaulio nuodėmę. Jėzus nėra Izraelio lauktas politinis Mesijas, pilnas galybės ir žemiškos garbės, anot pranašo Izaijo, tai tarnas, kuris aukojasi. Per atpirkimo auką Jėzus tampa šviesa ir išganymu ne tik Izraeliui, bet...
- [Dievo apsireiškimo mūsų gyvenime žvaigždės](https://homilijos.kristoteka.lt/dievo-apsireiskimo-musu-gyvenime-zvaigzdes/): „Aš – pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsybėse, bet turės gyvenimo šviesą“ (Jn 8, 12). Dievo ieškojimas yra sunkiausia, bet kartu ir kilniausia žmogaus egzistencijos užduotis. Paprasti kuklūs piemenėliai ir mokyti nusižeminę išminčiai buvo tas žmonijos avangardas, pasveikinęs gimusį pasaulio Išganytoją. Po jų Kristų garbino ir išpažino milijardai tikinčiųjų iš viso pasaulio tautų. Taigi...
- [Anno Domini](https://homilijos.kristoteka.lt/anno-domini/): Naujųjų Metų dieną gauname Dievo dovaną, vadinamą laiku. Ant senų pastatų dažnai matome užrašą: Anno Domini ir datą. Tai reiškia, jog tas namas pastatytas konkrečiais Viešpaties metais. O juk visų mūsų, ligi vieno, gyvenimai egzistuoja Viešpaties metais. Anno Domini tikrai reiškia, kad kiekvieni metai yra Dievo dovana žmogui. Kokie jie bus ir ar bus laimingi,...
- [Tiesa apie žmogų ir Dievą](https://homilijos.kristoteka.lt/tiesa-apie-zmogu-ir-dieva/): Kalėdos yra ta diena, kai žmogus turi realią galimybę suprasti, kaip Dievas jį myli. Jo meilė kiekvienam – tai vienu metu tėvo meilė vaikui ir mažo vaiko meilė tėvams. Griežtumas, atsakingumas, rūpestingumas, savęs paaukojimas Viešpatyje susilieja su švelnumu, visišku pasitikėjimu ir būtinybe visada būti kartu – štai maždaug taip atrodo Dievo meilė mums. Gimęs Dieviškasis...
- [Žmogus gyvena viltimi](https://homilijos.kristoteka.lt/zmogus-gyvena-viltimi/): Po kelių dienų mes švęsime krikščionims istorinį gimimą – Kristaus Gimimo šventę. Aukščiausiasis Viešpats tapo Dievu, gyvenančiu šalia, tapo įsikūnijusiu Dievu dėl žmonių. Iki Kristaus gimimo Viešpats su žmogumi kalbėjo per pranašus. Su Kristaus gimimu Viešpats tapo vienu iš mūsų, idant išgelbėtų mūsų istoriją. Lenkijos kardinolas Stefanas Wyszynskis pasakojo: Vokiečiams okupavus Lenkiją, vienas kareivis paprašė...
- [Mūsų atsivertimas – ženklas pasauliui](https://homilijos.kristoteka.lt/musu-atsivertimas-zenklas-pasauliui/): Šio sekmadienio Evangelijoje girdėjome apie Joną Krikštytoją, kuris ne tik kvietė žmones apgailėti savo nuodėmes ir atsiversti, bet ir savo gyvenimu rodė jiems pavyzdį. Būtent jo pavyzdys ir patraukė daugelį žmonių atsiversti, imti taisyti „tiesius kelius Viešpačiui“. Jonas Krikštytojas yra aktyvaus laukimo pavyzdys. Mums privalu ne tik ruošti savo širdį, bet ir sudorinti savo gyvenimą,...
- [Atsiskirti nuo nuodėmių, bet ne nuo žmonių](https://homilijos.kristoteka.lt/atsiskirti-nuo-nuodemiu-bet-ne-nuo-zmoniu/): Šio advento sekmadienio Dievo žodis mums pristato didingą paveikslą: visų žmonių ir visų kūrinių susitaikymą. Toks susitaikymas prasideda nuo savo nuodėmių atpažinimo. Šis atpažinimas kiekvieną iš mūsų skatina atsiversti, t. y. stengtis susitaikyti, įsitraukti į vieningą bendruomenę. Kristus atėjo pas visų tautų, visų rasių, visų pažiūrų žmones. Jis nė vieno žmogaus neišskyrė iš atpirkimo. Kristus...
- [Drąsa sustoti ir laukt](https://homilijos.kristoteka.lt/drasa-sustoti-ir-laukt/): Mes dažnai sau tariame: „Kaip greitai bėga metai.“ Šiandieninis gyvenimas kažkuo panašus į Šventajame Rašte aprašytąjį gyvenimą prieš Nojaus tvaną. Gyvenimas prabėga, ir mes dažnai jaučiamės apgauti, įtraukti į kažkokį mechanizmą, kuris reikalauja iš mūsų vis daugiau ir trukdo mums veikti taip, kaip mes norėtume: gėrėtis nuostabia gamta, pabūti su savo šeima, atsiduoti savo mėgstamam...
- [Kristaus pergalė ant kryžiaus](https://homilijos.kristoteka.lt/kristaus-pergale-ant-kryziaus/): Žmonijos istorijoje nuolat kovoja dvi karalystės: Dievo karalystė, besiremianti meile, ir nuodėmės karalystė, besiremianti egoizmu. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog Dievo karalystė yra trapi, tačiau ji visada laimi, kadangi Dievas yra meilė, o meilė nenugalima. Ir būtent tokios meilės karalystės, kaip svarbiausio dalyko, troško viena senolė. Senovės Egipto valdovai faraonai buvo laidojami labai išpuoštuose brangiuose...
- [Būties prieš nebūtį amžinoji pergalė](https://homilijos.kristoteka.lt/buties-pries-nebuti-amzinoji-pergale-2/): Pranašo Malachijo knygoje skaitome, kaip Izraelio tauta išgyvena vieną pačių šiurpiausių istorijos periodų: idant išlaisvintų baimės sukaustytas širdis, pranašas Malachijas skelbia, jog Viešpaties diena ateis taip tikrai, kaip kad saulė pateka ryte. Pranašo Malachijo knyga parašyta V amžiuje prieš Kristų, prabėgus 50 metų po Babilonijos nelaisvės pabaigos. Tačiau žydų tautai, persmelktai Babilonijos blogybių, vis tiek...
- [Ar žmogus sukurtas gyvenimą baigti kape?](https://homilijos.kristoteka.lt/ar-zmogus-sukurtas-gyvenima-baigti-kape/): Broliai ir seserys Kristuje, šiandien Bažnyčia mus kviečia pamąstyti apie fundamentalią mūsų tikėjimo tiesą: prisikėlimą iš numirusių. Artėjant bažnytinių liturginių metų pabaigai, Bažnyčia mums primena paskutines skaudžias mūsų gyvenimo žemėje realijas ir prisikėlimą iš numirusių. Tikėjimo išpažinime išpažįstame, jog tikime kūno iš numirusių prisikėlimu. Bet ar tikrai tuo tikime? Kaip anuomet sadukiejai neigė mirusiųjų prisikėlimą,...
- [Šventosios Dvasios įkvėpti](https://homilijos.kristoteka.lt/sventosios-dvasios-ikvepti/): Šiandien Šventųjų šventė, t. y. mūsų pašaukimo ir mūsų tikslo šventė. Šiandien Bažnyčia kviečia mus pažvelgti į kiekvieno žmogaus pamatinę tiesą – tiesą apie šventumą. Mes tikime, kad kiekvienas žmogus gimsta, idant realizuotų Dievo jam skirtą užduotį. Šventasis yra toks žmogus, kuris atrado šį Dievo jam skirtą tikslą ir jį įvykdė. Skaitydami Kristaus paskelbtus palaiminimus...
- [Palaimintas šilkmedis](https://homilijos.kristoteka.lt/palaimintas-silkmedis/): Šio sekmadienio Evangelija mus moko pasitikėjimo ir vilties. Kad ir kaip būtume nusidėję ir puolę, niekada nepraraskime vilties. Šv. Augustinas sako: „Kas myli – niekada nepraranda vilties!“ Jėzus gerbia mūsų laisvę, mūsų pastangas kopti savo dvasia aukščiau, lyg Zachiejui į medį. Jėzus nepaliaujamai beldžia į mūsų širdį per sąžinę. Meilė niekada nesiduoda nugalima. Antroji pamoka...
- [Malda – tiesos veidrodis](https://homilijos.kristoteka.lt/malda-tiesos-veidrodis/): Šio sekmadienio Evangelija mums pateikia du tikėjimo ir maldos modelius. Fariziejus stovi priešais patį save. Jis saugus savo gerume ir teisume ir todėl lengvai smerkia kitus. Muitininkas, jausdamas savo nevertumą, negali pasitikėti pačiu savimi. Jis save kaltina ir šaukiasi Dievo gailestingumo. Fariziejus nestovi Dievo akivaizdoje, jis kalbasi ne su Dievu, bet pats su savimi. Jo...
- [Maldos esmė – Dievo troškimas](https://homilijos.kristoteka.lt/maldos-esme-dievo-troskimas/): Kodėl tiek daug žmonių miršta taip ir nepamatę teisingumo, nors visą gyvenimą Dievo meldė teisingumo? Kodėl daug kankinių, rodos, veltui laukė Dievo pagalbos artėjant kankiniškai mirčiai? Kodėl tiek vargšų kovojo visą gyvenimą dėl išgyvenimo ir, atrodo, dangiškos aukštybės jų neišgirdo? Daug, labai daug tikinčiųjų klausia: kiek ilgai tęsis Dievo tylėjimas, kada Viešpats įsiterps į šį...
- [„Argi ne dešimtis pasveiko?“ (Lk 17, 17)](https://homilijos.kristoteka.lt/argi-ne-desimtis-pasveiko-lk-17-17/): Mūsų gyvenimas yra Dievo dovana. Todėl už viską turime būti jam dėkingi: už saulę virš galvos, už Dievo palaikomą diena iš dienos sveikatą, už duonos gabalėlį, kurį valgome, už kerintį kūdikio šypsnį, už mirties patale sulauktą rytą, už nepažįstamo žmogaus mandagumo ar pagalbos gestą, už sveiką gimusį kūdikį. Dievas laukia iš mūsų dėkingumo, nes tai...
- [Ko reikia Dangaus Karalystei pasiekti](https://homilijos.kristoteka.lt/ko-reikia-dangaus-karalystei-pasiekti/): Dažnai tenka girdėti sakant: „Argi svarbu tikėti ar netikėti? Užtenka būti tauriu, garbingu, žodžio besilaikančiu žmogumi.“ Į tai vienas prancūzų rašytojas atsakė: „Žinoma, to užtenka, kad išvengtum mirties bausmės ar kalėjimo, bet neužtenka Dangaus Karalystei pasiekti.“ Labai dažnai tie, kurie nėra ištikimi savo religinėms pareigoms, negyvena tikėjimu, teisinasi sakydami: aš esu tikintis, bet nepraktikuojantis. Toks...
- [Nejaugi širdis nesudrebėtų?](https://homilijos.kristoteka.lt/nejaugi-sirdis-nesudrebetu/): Praėjusį sekmadienį skaitėme, kaip nesąžiningas prievaizdas sugebėjo pasinaudodamas šeimininko turtais įsigyti draugų nelaimės dienai. Šio sekmadienio turtuolis per abejingumą, šykštumą ir egoizmą pražudė save. Anas ūkvedys žinojo, kaip panaudoti turtą, o šis turtuolis – ne. Šio sekmadienio turtuolis buvo egoizmo įsikūnijimas. „Teismas negailestingas tam, kuris nevykdė gailestingumo“ (Jok 2, 13). Šio sekmadienio Evangelija konkretizuoja Kristaus...
- [Kas atsitiko šviesos vaikams?](https://homilijos.kristoteka.lt/kas-atsitiko-sviesos-vaikams/): Kristaus palyginimas apie nesąžiningą prievaizdą nepraranda aktualumo prabėgus ir dviem tūkstančiams metų. Šiandienio pasaulio problema yra ta, kad žmonės tapo labai nepaslankūs ir nemato šalia esančio stokojančio brolio. „Kur jūsų lobis, ten ir jūsų širdis“ (Lk 12, 34). Daugeliui žmonių vienintelis dievas ir didžiausioji vertybė yra turtas ir pinigai. Jie nemiega dieną ir naktį, dirba,...
- [Paklydusios avies radimo džiaugsmas](https://homilijos.kristoteka.lt/paklydusios-avies-radimo-dziaugsmas/): Kristus mums apreiškia Dievą kaip mylintį žmones. Per Kristų Dievas mums ypač sušvinta savo gailestingumu. Savo gyvenimo būdu ir darbais Jėzus apreiškė, kaip pasaulyje, kuriame gyvename, reiškiasi Dievo meilė. Veikli meilė, kuri ieško žmogaus ir apima visą jo žmogiškumą. „Dievas apstus gailestingumo“ (Ef 2, 4). „Kristus Jėzus atėjo į pasaulį gelbėti nusidėjėlių“ (1 Tim 1,...
- [Dvasinio gyvenimo svarstyklės](https://homilijos.kristoteka.lt/dvasinio-gyvenimo-svarstykles/): Gerai žinome, jog kiekvienas daiktas turi savo vertę ir atitinkamą kainą, svarbumą, autentiškumą ir t. t. Kultūra, menas, auklėjimas, išsilavinimas, sportas taip pat turi savo vertę. Ir dvasinis gyvenimas turi savo kainą, net nepalyginamai daug kartų didesnę už kitas mūsų vertybes. Tačiau „kai mus užvaldo daiktai, tampame labai neturtingi. Privalome išsilaisvinti iš daiktų, kad būtume...
- [Apgaulingas nusižeminimas](https://homilijos.kristoteka.lt/apgaulingas-nusizeminimas/): „Mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies“ (Mt 11, 29). Teisus buvo šv. Jonas Auksaburnis: „Puikybė yra tas povandeninis akmuo, į kurį dažnai sudūžta tie, kurie taip ilgai priešinosi pagundoms ir aistroms.“ Puikybė yra didelė mažos ir blogos dvasios iškaba: ji yra dvasios skurdumo įrodymas. Anot Evangelijos, nuolankumas – viena stipriausių dorybių, tačiau...
- [Ne maldų gausa atveria Dangaus Karalystę](https://homilijos.kristoteka.lt/ne-maldu-gausa-atveria-dangaus-karalyste/): Šio sekmadienio Evangelija nori priminti mums skirtą Jėzaus perspėjimą, jog „ateis iš rytų ir vakarų, iš šiaurės ir pietų, ir sėsis prie stalo Dievo karalystėje. Ir štai yra paskutinių, kurie bus pirmi, ir pirmų, kurie bus paskutiniai“. Kalbama apie išganymą. Apie tai, kaip Jėzus smalsiam klausėjui apie išgelbėtųjų amžinajam gyvenimui skaičių atsako palyginimu apie ankštus...
- [Sekti Jėzų Mergelės Marijos pėdomis](https://homilijos.kristoteka.lt/sekti-jezu-mergeles-marijos-pedomis/): Po Kristaus švenčių visų laikų krikščionių širdžiai mieliausios buvo Marijos, Kristaus Motinos, šventės. Pirmutinė ir seniausia savo kilme yra Marijos Ėmimo į dangų iškilmė. Rytuose ji pradėta švęsti tuoj po Efezo Susirinkimo 431 m. Rytų Bažnyčioje ši šventė vadinama Dievo Motinos Marijos Užmigimo švente (Dormitio). Bizantijos imperatorius Mauricijus (+602 m.) įsakė ją švęsti rugpjūčio 15...
- [Taikos ir karo vėliava](https://homilijos.kristoteka.lt/taikos-ir-karo-veliava/): Broliai ir seserys Kristuje, šio sekmadienio Evangelijoje girdėti žodžiai ne vienam iš jūsų gali atrodyti keisti ir nesuprantami. Kodėl Kristus, skelbęs meilę ir taiką, ima kalbėti, jog jis neša daugeliui nesantaiką, net šeimoms. Atsakymą mums duoda krikščionybės istorija. Ji kupina liudijimų apie daugelio žmonių priešiškumą ne tik Kristaus mokymui, bet ir pačiai krikščionybei. Ištisais amžiais...
- [Laukimo ir budėjimo laikas](https://homilijos.kristoteka.lt/laukimo-ir-budejimo-laikas/): Negebėjimas matyti Dievo žmogiškomis akimis mums neretai būna sunkus išbandymas. Psalmininkas 42 psalmėje su skausmu širdyje prisipažįsta: „Ašaros yra mano duona dieną ir naktį; per visą dieną žmonės manęs klausia: Kur tavo Dievas? Net kaulai man skauda, kai mano priešai tyčiojasi, kasdien klausdami: Kur tavo Dievas?“ (Ps 42, 4. 11). Gyvenime mes susiduriame su daugybe...
- [Godusis skriaudžia pats save](https://homilijos.kristoteka.lt/godusis-skriaudzia-pats-save/): Daugelis žmonių, tikėdamiesi laimę pasiekti, veržiasi į turtus, į garbę, į gyvenimo pomėgius. Tiesa, žmogui reikia, kad būtų aprūpinti jo būtiniausi kasdienės duonos reikalai. Bet ar tikroji laimė glūdi turtų, garbės ir gyvenimo linksmybių pertekliuje? „Visi rūpinamės įsigyti lobį; dar labiau stenkitės gražiais darbais nusipelnyti gerą vardą, kuris yra brangesnis už sidabrą ir auksą“, –...
- [Iš meilės kylantis pažadas](https://homilijos.kristoteka.lt/is-meiles-kylantis-pazadas/): Kaip testamentą palikęs mums „Tėve mūsų“ maldą, Išganytojas dar pridūrė: „Prašykite, ir jums bus duota“ (Lk 11, 9). Tai tobuliausia malda. Ji užima centrinę vietą Šventajame Rašte. Pirmosios krikščionių bendruomenės Viešpaties maldą kalbėdavusios tris kartus per dieną. Tačiau Jėzus mums paliko ne mechaniškai kartotiną formulę. Tam reikia ir Šventosios Dvasios veikimo. Kas kalba „Tėve mūsų“...
- [Geriausioji dalis](https://homilijos.kristoteka.lt/geriausioji-dalis-2/): Ar mes teisingai suprantame Mariją ir Mortą kaip krikščioniškojo gyvenimo simbolius ir ar iš tikro jie reiškia dvi skirtingas nuostatas? Viename pamoksle šv. Augustinas klausia: ar Kristus sakydamas, jog Marija pasirinko geriausiąją dalį, papeikė Mortos tarnybą, kuria ji stengėsi parodyti savo vaišingumą, priimdama Viešpatį kaip svečią? Kaipgi galėtų būti ji papeikta už tai, kad džiaugėsi...
- [Gailestingumo istorija](https://homilijos.kristoteka.lt/gailestingumo-istorija/): Būti krikščioniu reiškia mylėti Dievą kaip tėvą, o žmones kaip savo brolius ir seseris. Palyginimas apie gailestingąjį samarietį mums padeda suprasti, jog mūsų artimas yra kiekvienas žmogus, neskirstant pagal rasę, socialinę padėtį ar religiją. Šis palyginimas yra gailestingumo istorija. Kai vienas Įstatymo mokytojas mėgindamas Jėzų paklausė: „Mokytojau, ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?“, Jėzus...
- [Nėra pašaukimo be misijos](https://homilijos.kristoteka.lt/nera-pasaukimo-be-misijos/): Nėra pašaukimo be misijos. Pašaukimo priežastis – misija. Nes tas, kuris šaukiamas, yra būtinai ir siunčiamas. Viešpats siunčia savo mokinius ten, kur pats nori nuvykti. Kiekvienas iš mūsų esame Kristaus mokinys, todėl esame kviečiami eiti į pasaulį ir skelbti Jėzaus vardu Dievo karalystę. Eiti nereiškia nuolat keisti gyvenamąją vietą, kažko ieškoti; priešingai, Viešpats aiškiai perspėja...
- [Pašaukimas į laisvę](https://homilijos.kristoteka.lt/pasaukimas-i-laisve/): Šiandien, kaip niekad, kiekvienas žmogus turi stiprų laisvės jausmą. Apaštalas Paulius šia tema sako, jog krikščionis yra laisvas. Krikščionio pašaukimas yra pašaukimas į laisvę, laisvę, kurią suteikia Kristus; ši laisvė pasireiškia ir yra pasiekiama per meilę; laisvė kaip išsivadavimas pirmiausia iš egoizmo, iš kūno nelaisvės. Šio sekmadienio pagrindinė Evangelijos tema mums pristato tris pašaukimus: būti...
- [Jėzaus vieta mūsų gyvenime](https://homilijos.kristoteka.lt/jezaus-vieta-musu-gyvenime/): Broliai ir seserys, šiandien Evangelija mūsų klausia, kas mums yra Kristus? Šis klausimas užduodamas ne tik apaštalams, bet ir mums. Tai vienas pačių svarbiausių klausimų. Čia neužtenka atsakyti sukalbant „Tikiu…“ ar pateikiant atsakymą iš Katekizmo. Atsakymas turi būti mūsų širdies atsakas į mus mylinčią Jėzaus Širdį. Jėzus nėra filosofas ar mąstytojas. Jis tas, kuris nori...
- [Kas gelbsti žmogų?](https://homilijos.kristoteka.lt/kas-gelbsti-zmogu/): Šiais laikais vis labiau prarandama nuodėmės sąvoka. Žmogus vis labiau suprimityvina blogio sampratą, norėdamas įgyti kuo daugiau laisvių, jis pamažu praranda ir atsakomybės jausmą. Žydų Talmudas sako: „Dažnas du kartus padaręs nuodėmę pradeda jos nebelaikyti nuodėme.“ Nuodėmė nugali tą, kuris su ja pradeda derybas. Ne vienas žmogus pasiduoda apgaulingam savęs pateisinimui. Taip atsitinka, nes nuodėmė...
- [Gailestingumas ir jautrumas kiekvienam](https://homilijos.kristoteka.lt/gailestingumas-ir-jautrumas-kiekvienam/): Gailestingumas ir jautrumas – štai Dievo esmė. Ir neatsitiktinai šis įvykis apie našlės sūnaus prikėlimą iš numirusių yra užrašytas tik evangelisto Luko, kuris buvo gydytojas ir dailininkas. Luką senoji Bažnyčios tradicija vadina scriba misericordiae – gailestingumo rašytoju, kuris užrašė ir kruopščiai perdavė visas žinias, susijusias su Jėzaus gailestingumu ir jautrumu kiekvienam žmogui. Evangelistas Lukas ypatingą...
- [Dievo procesija ieškant žmogaus](https://homilijos.kristoteka.lt/dievo-procesija-ieskant-zmogaus/): Visoje žmonijos istorijoje nebuvo ir nebus pastovesnės vertybės už duoną. Tai viena mūsų fizinės egzistencijos didžiausių vertybių, ir duonos stygius buvo jaučiamas visais žmonijos istorijos amžiais. Jungtinių Tautų duomenimis, pasaulyje kasmet per 200 mln. vaikų badauja; 460 mln. žmonių alksta. „Žemiškoji duona pasotina žmogų tik tuo atveju, jei sykiu su ja žmogus valgo ir Dangaus...
- [„Ką Dievas visą dieną veikia?“](https://homilijos.kristoteka.lt/ka-dievas-visa-diena-veikia/): Kartą per tikybos pamoką vienas vaikas paklausė: „Ką Dievas visą dieną veikia?“ – „Dievas myli, – atsakė katechetas. – Dievas yra meilė.“ O meilė apima viską: meilė yra slėpinys, pranokstantis žmogaus protą, bet jam neprieštaraujantis; priešingai, meilė dar labiau išaukština žmogaus išmintį. Ir įsimylėję jaunuoliai labiau džiaugiasi ir gyvena savo meile nei visišku vienas kito...
- [Šventosios Dvasios dovanos](https://homilijos.kristoteka.lt/sventosios-dvasios-dovanos/): Ar mums dar reikia Šventosios Dvasios? Kai ryte atskleidžiame laikraštį arba vakare žiūrime televizorių smalsaudami, kas naujo šalyje ir pasaulyje, mūsų dėmesį patraukia neramūs pranešimai apie terorizmą, kruvinus pasikėsinimus, katastrofas, ūkines ar politines suktybes, buitinius nesutarimus, virstančius žiauriomis žmogžudystėmis. Sąmyšį kelia tos pačios lyties santuokos, žmonių klonavimas ar sintetinės gyvybės kūrimas. Šie ir kiti faktai...
- [Amžinojo gyvenimo erdvė](https://homilijos.kristoteka.lt/amzinojo-gyvenimo-erdve/): Po prisikėlimo iš numirusių Jėzus dar 40 dienų buvo su apaštalais ir savo mokiniais, kad išsklaidytų visas abejones Jo prisikėlimu iš numirusių, kad savo mokinius padarytų Dievo karalystės žemėje liudininkais ir Gerosios Naujienos skelbėjais. Juk Kristaus misija žemėje buvo atskleisti begalinę Dievo meilę žmogui jį atperkant Dievo Sūnaus kančia ir mirtimi. Tuo Jėzus mums dovanojo...
- [Taika neapsiriboja karo nebuvimu](https://homilijos.kristoteka.lt/taika-neapsiriboja-karo-nebuvimu/): „Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio.“ Kristaus paliepimai ir jų laikymasis gyvenime yra mūsų meilės Dievui rodiklis. Mylėti reiškia laikytis įstatymų – tai autentiškas tikrasis Kristaus meilės kriterijus. Mylėti reiškia būti paklusniems Dievo žodžiui ir Dievo valiai. Meilė Jėzui ir laikymasis Jo įsakymų mums yra kelio ženklai, rodantys teisingą gyvenimo kryptį. Kelio ženklai mus...
- [Meilė, paskatinusi Dievą tapti žmogumi](https://homilijos.kristoteka.lt/meile-paskatinusi-dieva-tapti-zmogumi/): Išrautas iš savo namų, iš savo aplinkos, senas vienišas žmogus gyveno be draugų tolimame neturtingame kaime Italijoje. Kalėdų laikotarpiu jį aplankė kunigas. Senelis jo laukė padengęs stalą ir padėjęs dvi krištolines taures. Iš savo skurdžios pensijos sukrapštė ir nupirko butelį šampano. Kunigas, peržengęs slenkstį, palaimino namus, pasveikino senelį ir pasakė, jog vėluoja, nes skuba į...
- [Būti geraisiais ganytojais](https://homilijos.kristoteka.lt/buti-geraisiais-ganytojais/): Gerasis ganytojas, laikantis ant pečių avelę, vaizduoja Išganytoją Kristų ir žmogaus sielą, kurią Jis išgelbėjo. Tai vienas iš dažniausių simbolių, vaizduojančių Kristaus meilę. Šį simbolį labai mėgo pirmųjų amžių krikščionys. Gerojo Ganytojo sekmadienį minime Pasaulinę maldų už pašaukimus dieną. Priklausydami Kristaus kaimenei, paprašykime Dievą, kad mūsų tauta niekada nestokotų išmintingų ir šventų kunigų. Tegul jie...
- [Mūsų meilės Dievui istorija](https://homilijos.kristoteka.lt/musu-meiles-dievui-istorija/): „Išlipę į krantą, jie pamatė žėrinčias žarijas, ant jų padėtą žuvį ir duonos.“ Nežymus, bet kartu labai iškalbingas Jėzaus meilės apaštalams gestas. Apaštalams, pavargusiems nuo naktinės žvejybos ir nusivylusiems dėl nesėkmės, Jėzus pasiūlo pavalgyti. Rodos, koks paprastas meilės ir draugiškumo gestas, bet sykiu ir koks didis, nes jį daro pats Kristus. Dievas myli žmogų ir...
- [Kliautis Dievo gailestingumu](https://homilijos.kristoteka.lt/kliautis-dievo-gailestingumu/): „Žmonija tol nesuras taikos ir ramybės, kol neatsigręš su pasitikėjimu į dieviškąjį gailestingumą“, – sakė šv. sesuo Faustina Kowalska. Dieviškasis gailestingumas! Štai velykinė dovana, kurią Bažnyčia, gavusi iš prisikėlusio Kristaus, teikia trečiojo tūkstantmečio žmonijai. Kristuje ir per Kristų Dievas mums ypač sušvinta savo gailestingumu. Kaip pasakyta Naujajame Testamente: „Dievas, apstus gailestingumo, savo didžia meile, kuria...
- [Iš mirties į gyvenimą](https://homilijos.kristoteka.lt/is-mirties-i-gyvenima/): Broliai ir seserys, paraginimu „Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“ pradėjome gavėnią, šis paraginimas šiandien – Kristaus iš numirusių prisikėlimo šventės dieną – įgyja savo pilnutinę reikšmę. Evangelinės žinios centras yra toks: Jėzus buvo miręs ir prisikėlė dėl mūsų. Žodis Pasqua reiškia „perėjimas“. Kristus išėjo iš kapo, iš mirties į gyvenimą. Tai Gyvojo Dievo triumfo diena. O...
- [Kristaus triumfas ir kančia](https://homilijos.kristoteka.lt/kristaus-triumfas-ir-kancia/): Šiandien liturgija sujungia karališką Kristaus triumfą ir jį pažeminančią siaubingą kančią. Iš vienos pusės iškilmingas Jėzaus sutikimas, iš kitos pusės – tos pačios minios pasmerkimas. Paprastai sekmadieniais galima surasti bendrą temą, kaip raudona gija jungiančią visus skaitinius, o šiandien tai padaryti yra sunkiau. Tačiau būtent šiandien galima rasti atsakymus į svarbius mūsų gyvenimo klausimus. Pavyzdžiui,...
- [„Nenoriu, kad nedorėlis mirtų…“ (Ez 33, 11)](https://homilijos.kristoteka.lt/nenoriu-kad-nedorelis-mirtu-ez-33-11/): Kas gi iš žmonių be nuodėmės? Kas turi teisę teisti? Į šį klausimą mums atsako šv. Jonas: „Jei sakytume, jog neturime nuodėmės, klaidintume patys save, ir nebūtų mumyse tiesos“ (1 Jn 1, 8). Nuodėmė yra nuolatinis pavojus žmogui jo žemiškajame gyvenimo kelyje. Kiekvienas nusidedame, tik vienų blogybės išeina aikštėn, o kiti jas kaip įmanydami slepia....
- [Sugrįžimas](https://homilijos.kristoteka.lt/sugrizimas/): Šio sekmadienio Evangelija mums kalba ne tik apie nuodėmę ir atgailą, bet ir apie Dievo gailestingumą. Susitaikymas su Dievu. Nėra gražesnio veiksmo už susitaikymą su Dievu. Sugrįžti, kad iš naujo taptum Dievo draugu. Mums visiems reikia gailestingumo, kadangi visi esame nusidėjėliai, būdami silpni labai dažnai klystame. Du sūnūs šiandien atstovauja mūsų žmonijai, padalytai į nusidėjėlius...
- [Atsiversti – tai pajusti Dievo buvimą mūsų kasdienybėje](https://homilijos.kristoteka.lt/atsiversti-tai-pajusti-dievo-buvima-musu-kasdienybeje/): Sena lotynų patarlė sako: „Verba docent, exempla trahunt – žodžiai moko, pavyzdžiai traukia.“ Visoje žmonijos istorijoje matome gerų ir blogų pavyzdžių. Šiandien pavyzdžiai per radiją, televiziją, internetą plinta šviesos greičiu. Šiomis priemonėmis paveikiamos didelės tautos ir ištisos kartos. Blogų pavyzdžių reikia tam, kad pasimokytume iš kitų padarytų klaidų ir patys jų nekartotume. Geri, naudingi ir...
- [Kur Jėzus, ten ir Dangus](https://homilijos.kristoteka.lt/kur-jezus-ten-ir-dangus/): Kartais mes sutinkame žmonių, kurie sakosi esą taip laimingi, lyg dangus būtų ant žemės. Ar iš tikrųjų taip gali būti? Ar iš tikrųjų galima visada būti ramiam, patenkintam, linksmam ir nieko nebijoti? Šv. Raštas sako, jog gyvenime patiriame tik trupinėlius laimės, praktiškai tik pragiedrulius. Dažnai laimė greitai užgęsta užleisdama vietą žemiškoms problemoms, fizinėms ir dvasinėms...
- [„Jei nori tarnauti Viešpačiui, būk pasiruošęs bandymui“](https://homilijos.kristoteka.lt/jei-nori-tarnauti-viespaciui-buk-pasiruoses-bandymui/): Gundymai neatsiejamai lydi žmogų per visą gyvenimą. Mūsų gyvenimas – tai pavojingas kelias, pilnas gundymų. Gundymo formos ir būdai keičiasi priklausomai nuo laiko, papročių ir kultūros, tačiau visada išlieka pagrindinės pagundos: turėti, galėti, žinoti ir patikti. Todėl šiandieninė visuomenė suteikia gundytojui nesuskaičiuojamų galimybių. Šėtonas pasiūlė Mesijui tris pasaulio užkariavimo būdus. Pirmuoju gundymu masės pavergiamos žemiškųjų...
- [Dievo šauksmas padėti](https://homilijos.kristoteka.lt/dievo-sauksmas-padeti/): Dievo, laisvai ir dovanai pasirenkančio žmogų, tema atsispinti visuose trijuose liturginiuose skaitiniuose. Izaijas buvo pasirinktas per liturgines apeigas Jeruzalės šventykloje: „Išgirdau Viešpaties balsą: Ką man pasiųsti? Kas gi mums eitų? ir atsiliepiau: Štai aš: mane ir pasiųsk!“ Petras žvejybos metu: „Nebijok! Nuo šiol jau žmones žvejosi.“ Galiausiai Paulių Viešpats pakviečia tuomet, kai jis keliauja į...
- [Dvasinės kaitos baimė](https://homilijos.kristoteka.lt/dvasines-kaitos-baime/): Broliai ir seserys, šio sekmadienio Evangelija mus perkelia į praeito sekmadienio Evangelijoje aprašytą įvykį Nazareto sinagogoje ir pateikia liūdną tolesnių įvykių – kylančių konfliktų tarp Nazareto gyventojų ir Jėzaus – aprašymą. Kai po savo krikšto Jordano upėje Jėzus Nazareto sinagogoje prisistato kaip Mesijas, jis iš karto brutaliai atmetamas, atstumiamas ir net pasmerkiamas myriop. Kaip suprasti...
- [Dievo Žodžio klausytojai](https://homilijos.kristoteka.lt/dievo-zodzio-klausytojai/): Žydų tauta, sugrįžusi iš Babilono nelaisvės, rado materialinius ir moralinius griuvėsius. Štai kodėl kunigas Ezdras ėmė mokyti tautą Viešpaties Įstatymo. Pranašas Nehemijas pastebi, jog kunigui Ezdrui skaitant Šventąjį Raštą visa tauta atidžiai klausėsi. Galiausiai „išgirdę Įstatymo žodžius, visi žmonės pravirko“. Šv. Rašto žodžiai sugrįžusiems iš vergovės žydams buvo Dievo pažadų ir globos išsipildymo žodžiai. Žydų...
- [„Darykite, ką tik Jis jums lieps“](https://homilijos.kristoteka.lt/darykite-ka-tik-jis-jums-lieps/): Šiandien Bažnyčia mini pirmąjį Kristaus stebuklą Galilėjos Kanoje. Kanos miestelis yra kelyje tarp Nazareto ir Tiberiados ežero. Ateidamas prie Jordano upės pasikrikštyti, taip pat pagerbti jaunavedžių Galilėjos Kanoje, Jėzus pradeda savo mesijinę veiklą. Jėzaus dalyvavimą Kanos vestuvėse Bažnyčia laiko labai reikšmingu įvykiu. Ji čia mato santuokos gėrio patvirtinimą ir patikinimą, kad nuo šiol santuoka bus...
- [Panerti į Dievo malonę](https://homilijos.kristoteka.lt/panerti-i-dievo-malone/): Apiplovimas arba apšlakstymas vandeniu kaip religinė apeiga turi seną istoriją. Pagal įvairių tautų senovės religijas, ypač Artimųjų ir Tolimųjų Rytų tautose, vanduo, kaip gyvybės šaltinis, laikytas turintis pašventinimo galios. Senųjų tikėjimų aidas buvo ritualiniai Senojo Testamento nuostatai, reikalaujantys žmonių arba daiktų apiplovimo arba apsišlakstymo įvairiomis gyvenimo aplinkybėmis. Vandeniu apiplaudavo karo trofėjus ir grįžusius iš karo...
- [„Neišmintingi“ išminčiai](https://homilijos.kristoteka.lt/neismintingi-isminciai/): Kūdikystėje mes visi esame lygūs. Vėliau gauname pilietybę, perimame papročius ir tradicijas. Tačiau kūdikiai yra vienodi. Tas pats galioja kančiai ir mirčiai. Skausmą jaučiame vienodai visi, nepaisant rasės ir tautybės. Ir mirtis užmerkia akis visiems, kad ir kas tu būtum. Mesijinė Kristaus karalystė apsireiškia karaliaus Erodo valdose. Kristus apie savo karaliavimą kalba kančios akivaizdoje. Erodas...
- [Pašaukti gyventi taikoje](https://homilijos.kristoteka.lt/pasaukti-gyventi-taikoje/): Sausio 1-oji – Švč. Mergelės Marijos Dievo Motinos iškilmė. Nuo 1967 m. popiežiaus Pauliaus VI iniciatyva sausio 1-oji yra Tarptautinė taikos diena. Nuo ankstyvo Naujųjų Metų ryto švenčiame dievišką Marijos motinystę. Norime padėkoti Viešpačiui už prabėgusius metus ir prašyti Dievo palaimos ir globos prasidėjusiais metais. Mes patikime visus savo prašymus mūsų užtarėjai ir visų Dievo...
- [Krikščioniška šeima – gyva prakartėlė](https://homilijos.kristoteka.lt/krikscioniska-seima-gyva-prakartele/): Kristaus gimimas yra šeimos šventė. Susitikimas šeimos židinyje, apsikeitimas palinkėjimais ir dovanomis pabrėžia abipusės bičiulystės siekimą. Kalėdų dienos – ypatingas laikas pagalvoti apie savo šeimos gyvenimą. Šiandien, vos prabėgus kelioms dienoms po Kristaus Gimimo, švenčiame Šventosios Šeimos šventę, vieną iš pačių gražiausių metų švenčių. Šia švente Bažnyčia nori iškelti šeimos svarbą. Krikščioniška šeima yra gyva...
- [Kalėdų ėdžios kryžiaus šešėlyje](https://homilijos.kristoteka.lt/kaledu-edzios-kryziaus-seselyje/): Milijonai žmonių visame pasaulyje šiandien švenčia Kristaus Gimimo šventę. Nors kiekviena tauta turi savas nepakartojamas tradicijas, ši diena visur neša daug šilumos, nuoširdumo ir džiaugsmo. Ir tai, be abejo, pati šeimyniškiausia šventė. Kūčių šventinis stalas suburia visą šeimą, skamba bendra malda ir artimieji keičiasi dovanomis – visa tai yra neatskiriama šventės dalis. Daugelyje šalių Kristaus...
- [Budėti dėl amžinojo likimo](https://homilijos.kristoteka.lt/budeti-del-amzinojo-likimo/): Advento laikotarpis, laukimo periodas eina į pabaigą. Mes galėtume pažvelgti į save ir paklausti: kas pasikeitė manyje? Ką atradau naujo santykyje su Dievu? Ar stipriau pamilau Dievą? Galiausiai ar pavyko įgyvendinti pasiryžimus? Tikriausiai daugelis iš mūsų atsakys, jog pavyko, bet ne viskas, ne viskas sėkmingai. Ką gi, esame kelyje. Vienas teologas yra pasakęs: „Nors Kristus...
- [„Visuomet džiaukitės Viešpatyje!“](https://homilijos.kristoteka.lt/visuomet-dziaukites-viespatyje-2/): „Visuomet džiaukitės Viešpatyje! Ir vėl kartoju: džiaukitės!“ (Fil 4, 4). Šie apaštalo Pauliaus žodžiai iš Laiško filipiečiams išreiškia pagrindinę šio sekmadienio liturgijos mintį. Jie skambėjo antrajame skaitinyje, taip pat ir Įžangos priegiesmyje. Šiuo šiltu kvietimu džiaugtis pradedamas trečiasis advento sekmadienis, kuris lotyniškai vadinamas Gaudete – džiaukitės. Šiandien Bažnyčia mums dar kartą primena, jog Kristaus laukti...
- [Dievo balsas mūsų širdyje](https://homilijos.kristoteka.lt/dievo-balsas-musu-sirdyje/): Vieną rytą rusų katalikų kunigo mamą aplankė pažįstama. Įėjusi į kambarį, kuriame stovėjo televizorius, ji paklausė: „Ar televizorius sugedęs?“ Kunigo mama nustebusi atsakė: „Ne. Kodėl jis turi sugesti?“ Tada kaimynė dar su didesne nuostaba paklausė: „Tai kodėl jis neįjungtas?“ Daugelis iš mūsų esame pripratę gyventi nenutylančiame triukšme. Žinoma, kai kas iš jūsų iš karto užprotestuosite,...
- [Esame krikščionys ne dėl savęs pačių](https://homilijos.kristoteka.lt/esame-krikscionys-ne-del-saves-paciu/): Advento laikotarpiu prasideda nauji liturginiai metai. Tai susikaupimo ir kartu džiaugsmingo laukimo laikas, kai stengiamės atsinaujinti ir sustiprinti savo viltį Viešpatyje. Šiuo periodu mūsų pasiruošimas sutikti Kristaus Gimimo šventes turi dvejopą prasmę. Mes trokštame pasiruošti tinkamai ir vaisingai išgyventi Kristaus Gimimo šventę, kuri mums primena didingą įvykį – Išganytojo atėjimą į žemę. Per tai norime...
- [Meilės Karalius](https://homilijos.kristoteka.lt/meiles-karalius/): Kuo Kristus Karalius skiriasi nuo kitų žemės karalių? Jėzus neturėjo nei prašmatnių rūmų, nei nesuskaitomų turtų, nei galingos kariuomenės. Kristaus karalystė yra ne iš šio pasaulio, todėl ir valdymo principai bei karalystės vertybės yra visai kitokie. Tuo metu, kai Kristus buvo savo karališkame kančios soste, ant kryžiaus, nedaugelis Jį pripažino karaliumi: tik Marija, jo motina;...
- [Dievas ištikimas savo pažadams](https://homilijos.kristoteka.lt/dievas-istikimas-savo-pazadams/): Šiandieniam skaitytojui šis tekstas nėra lengvas. Jėzus savo kalboje naudojasi mums sunkiai suprantamais ženklais ir simboliais. Be to, Išganytojas neatsako į labiausiai mus dominantį klausimą, kada tai įvyks, kada Kristus ateis. Tad ką mes sužinome iš šios trumpos Evangelijos ištraukos? Visų pirma gauname užtikrinimą, jog Išganytojas šlovingai sugrįš. Nežinome kada, bet tai nesumažina pasitikėjimo ir...
- [Savita Dievo buhalterija](https://homilijos.kristoteka.lt/savita-dievo-buhalterija/): Šio sekmadienio liturgijoje minimos dvi moterys našlės – našlė iš Sareptos, vaišinusi pranašą Eliją, ir auką paaukojusi šventykloje našlė. Jos yra mums pavyzdys ir pamoko mus pažvelgti į mūsų išorinius veiksmus, maldas ir aukas, ar tai atitinka mūsų širdies nuostatas ir jausmus. Evangelija pasakoja, kaip Jėzus sėdėjo šventyklos moterų kieme, arti aukų dėžių, į kurias...
- [„Šventumas ne prabanga, o būtinybė“](https://homilijos.kristoteka.lt/sventumas-ne-prabanga-o-butinybe/): Šiandien liturgija mus kviečia prisiminti ir pasidžiaugti tais, kurie džiaugiasi Viešpaties artumu. Visų Šventųjų šventė mini ne tik tuos, kurie paskelbti šventaisiais ir paminimi liturginiame kalendoriuje, bet ir tuos šventus vyrus ir moteris, kurie per šimtmečius nešė švento tikėjimo žiburį savo gyvenimo kelyje, Kristuje užbaigė gyvenimo kovą ir gavo Viešpaties užmokestį. Tuos tūkstančius tūkstančių anoniminių,...
- [Pojūčių įtaka sielai](https://homilijos.kristoteka.lt/pojuciu-itaka-sielai/): Kai kas iš jūsų turite mėlynas, lyg dangus, akis. Kitų akys tamsios. Tačiau akių spalva nėra svarbiausias dalykas. Svarbiausia, kad akys būtų sveikos. Jeigu užsimerkę pabandytume kokias dešimt minučių pavaikščioti po kambarį, pajustume, kaip sunku nieko neužkliudžius eiti. Akys – didelis turtas. Tačiau dėl nelaimingų atsitikimų ir ligų žmonės apanka. Aklieji gyvena visiškoje tamsoje, lyg...
- [„Tarp jūsų yra ne taip!“ (Mk 10, 43)](https://homilijos.kristoteka.lt/tarp-jusu-yra-ne-taip-mk-10-43/): Šio sekmadienio Evangelija mus perspėja, kad nepapultume į garbės ir galios troškimo pinkles. Dažnai žmonės labai trokšta išgarsėti: kad apie juos rašytų laikraščiai, juos rodytų televizija, į aukštą postą paskirtų, nes ten prestižas ir pinigai. Odisėjui buvo lengviau praplaukti pro dainuojančias sirenas, nei žmogui atsilaikyti prieš garbės troškimo pagundą. Ir ne vienas, pamynęs teisingumą, moralę...
- [Išlaisvinimas nuo godumo](https://homilijos.kristoteka.lt/islaisvinimas-nuo-godumo/): Šiandien mes girdėjome liūdną Evangelijos pasakojimą apie jaunuolį, kurį Jėzus kvietė būti apaštalu, bet jis atsisakė. Didelė garbė, didelis džiaugsmas, didelė tarnystė ir amžinojo gyvenimo laimėjimas gulėjo prie jaunuolio kojų. Tačiau jis, liūdnai nuleidęs galvą, pasitraukė nuo Išganytojo. Bet juk jo širdyje kažkas buvo, kas jaudino jį. Jis buvo geras, sąžiningas, garbingas, besilaikantis Dievo įsakymų...
- [Šeima – „meilės civilizacijos“ pagrindas](https://homilijos.kristoteka.lt/seima-meiles-civilizacijos-pagrindas/): Šiandien Jėzus nori mums priminti, kad santuoka yra Dievo įsteigta. Pradžioje buvo kitaip. Žmonės nuolat gvildendami šią temą kūrė įstatymus nei Dievo valią labiau atitinkančius papročius. Bet Šventasis Raštas visada primena mums, kad „Dievas sukūrė juos kaip vyrą ir moterį. Štai kodėl vyras paliks savo tėvą ir motiną ir glausis prie žmonos, ir du taps...
- [Nebūkite suklupimo akmeniu](https://homilijos.kristoteka.lt/nebukite-suklupimo-akmeniu/): Vienas žmogus piktina kitą ne tada, kai jį supykdo savo nedoru elgesiu, bet tada, kai kitą žmogų dvasiškai apiplėšia, padarydamas jį blogesnį, negu kad jis yra pirmiau buvęs, tai reiškia, jog papiktinimu jis įveda kitą žmogų į nuodėmę arba sumažina jo atsparumą nuodėmei. Atsparumas nuodėmei labai yra panašus į kūno atsparumą ligoms. Kol žmogus sveikas,...
- [„Aš jums daviau pavyzdį“ (Jn 13, 15)](https://homilijos.kristoteka.lt/as-jums-daviau-pavyzdi-jn-13-15/): „Mokykitės iš manęs, nes aš esu romus ir nuolankios širdies“, – sako Kristus. Mes galime suprasti besiginčijančius tarpusavyje apaštalus, kuris iš jų didžiausias, kadangi apaštalą Petrą Kristus itin vertino, Jokūbo ir Jono akivaizdoje atsimainė, Judui patikėjo finansinius reikalus. Žmonių mąstymas susikerta su Dievo mąstymu. Evangelija ne tam yra parašyta, kad mes ją atsimintume, bet kad...
- [Nebijokime kančios](https://homilijos.kristoteka.lt/nebijokime-kancios/): Kodėl Mesijas privalo kentėti ant kryžiaus? Kartais tikintiesiems kyla noras rasti tokią evangeliją, kurioje nebūtų kalbama apie kryžių. Kodėl Jėzus turi kentėti? Kodėl kenčiame mes? Atsakymą duoda pats Išganytojas. Jis apaštalą Petrą, norintį atkalbėti Jį nuo kančios, griežtai subara: „Eik šalin, šėtone, nes mąstai ne Dievo, o žmonių mintimis!“ (Mk 8, 33). Kartais žmogaus širdį...
- [Dvasinė kurčnebylystė](https://homilijos.kristoteka.lt/dvasine-kurcnebylyste/): Matydami fizinę negalią turintį žmogų būname sukrėsti ir susigraudiname, tačiau kur kas daugiau žmonių kamuoja dvasinės sielos negalios. Mes šių sielos negalių, kurios labai trukdo asmenims bendrauti su Dievu, išorėje nematome. Dažniausiai užjaučiame fizinį trūkumą ir skausmą kenčiančius žmones, nepagalvodami, jog daugelio dvasia kenčia kur kas skaudžiau negu kūnas. Jėzus nori, kad suprastume, jog sveikata...
- [Tikrasis švarumas](https://homilijos.kristoteka.lt/tikrasis-svarumas/): Fariziejai ir Rašto aiškintojai niekada nesisėsdavo valgyti nesiplovę rankų. O po turgaus rankas plaudavo net iki alkūnių. Todėl pamatę, jog kai kurie iš Jėzaus mokinių sėdasi valgyti neplautomis rankomis, ėmė murmėti ir priekaištauti, laikydami tai dideliu Mozės įstatymo pažeidimu. Tačiau Jėzus ėmė ginti savo mokinius. Atrodo, kai kuriems nevalyviems ir netvarkingiems mokiniams, kurie ne visada...
- [Likti ar išeiti?](https://homilijos.kristoteka.lt/likti-ar-iseiti/): Žmogui anksčiau ar vėliau tenka rinktis: sakyti ar nutylėti, pritarti kam nors ar prieštarauti, likti ar išeiti. Dažnai skaitydami Evangeliją, klausydamiesi pamokslo ar susipažindami su Bažnyčios moraliniais reikalavimais, jaučiame, kaip širdies gelmėje kyla pasipriešinimas: kokie keisti žodžiai! Kas gali jų klausytis? Labai gaila, kad šie maištingi impulsai kai kuriems tampa priežastimi priimti tragišką sprendimą nusisukti...
- [Amžinojo gyvenimo duona](https://homilijos.kristoteka.lt/amzinojo-gyvenimo-duona/): Įprasta, jog mes, norėdami išgyventi, valgome maistą, geriame vandenį, kvėpuojame oru. Visa tai mūsų kūnui duoda jėgų. Tačiau mūsų kūnas po kelių dešimčių metų pasensta, jį apninka ligos, ir žmogus galiausiai miršta. Niekam iš žmonių nepavyko nugalėti senėjimo ir mirties. Šią tiesą gerai suprasdama viena motina savo vaikui, sakiusiam, jog jis nenori mirti, kalbėjo apie...
- [Mūsų Motina ir pavyzdys](https://homilijos.kristoteka.lt/musu-motina-ir-pavyzdys/): Šiandien švenčiame Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmę. Ši šventė yra pirmutinė ir seniausios kilmės. Rytuose ji pradėta švęsti tuoj po Efezo Susirinkimo 431 m. Bizantijos imperatorius Mauricijus (+602) įsakė ją švęsti rugpjūčio 15 d. Vakarų Bažnyčioje ji imta švęsti VII a. Marijos Ėmimo į dangų šventė savo šaknimis giliai įsiskverbusi į Šventąjį Raštą. Marija...
- [Duona, nužengusi iš Dangaus](https://homilijos.kristoteka.lt/duona-nuzengusi-is-dangaus/): Kadangi pranašas Elijas karštai gynė izraelitų tikėjimą į vieną Dievą, jo labai neapkentė karalienė Jezabelė, pagonių karaliaus Ahabo žmona. Ji norėjo, kad iki Palestinos nusidriektų tikėjimas pagonių dievu Baalu. Todėl karalienė nusprendė pranašą Eliją nužudyti. Elijas, gelbėdamas savo gyvybę, pabėgo į dykumą. Tačiau dykuma nebuvo labai saugi vieta. Kepino kaitri saulė, o apie maistą nebuvo...
- [Nevaisingos šakelės likimas](https://homilijos.kristoteka.lt/nevaisingos-sakeles-likimas/): Remiantis šio sekmadienio Evangelija, būtų galima paklausti, kiek yra žmonių, ieškančių Jėzaus dėl materialinės naudos? Kristus trokšta, kad jo ieškotume ir jį sektume dėl jo paties. Ne dėl trokštamų stebuklų, ne dėl duonos padauginimo, bet dėl to, kad Kristus kuria meilės Karalystę, meilės visuomenę dabartiniame pasaulyje. Šiandieniam Vakarų pasaulio žmogui gali susidaryti įspūdis, kad jam...
- [Godumo aistra](https://homilijos.kristoteka.lt/godumo-aistra/): Daug įvairių gėrybių reikia žmogui, kad jis galėtų išlaikyti savo gyvybę žemėje ir ją puoselėtų: reikia ne tik duonos, pastogės, drabužio, bet ir daugelio kitų dalykų, kurie suteikia jam malonumo, lavina dvasią ir didina jėgas. Bet tos gėrybės neatsiranda pačios savaime, todėl žmonės yra priversti sunkiai dirbti. Dievas pirmiesiems tėvams sakė: „Savo veido prakaite tu...
- [Malda – apaštalavimo būdas](https://homilijos.kristoteka.lt/malda-apastalavimo-budas/): Šio sekmadienio Evangelija yra praėjusio sekmadienio Evangelijos tęsinys. Praėjusį sekmadienį girdėjome, kaip Jėzus išsiuntė apaštalus po du į miestelius ir kaimus skelbti jo mokslo, o šio sekmadienio Evangelija pasakoja apie apaštalų sugrįžimą. Sugrįžę apaštalai Jėzui apsakė viską, ką buvo nuveikę ir ko mokę. Jėzus, matydamas jų džiaugsmą misijos sėkme ir kartu didelį nuovargį, tarė: „Eikite...
- [Kelias į šlovę](https://homilijos.kristoteka.lt/kelias-i-slove/): 1. Brangūs broliai ir seserys, daugiau nei prieš savaitę įžengėme į laiką, kuris yra itin svarbus katechumenams. Jie keliauja į Velykų šventes, trokšdami priimti įkrikščioninimo sakramentus Velyknaktį ir šitaip įžengti į velykinio Jėzaus slėpinio malonę bei gimti naujam gyvenimui. O mes, kurie Krikštu jau esame atgimę šiam gyvenimui, jau esame įtraukti į Jėzaus mirtį ir...
- [„Atsiverskite ir tikėkite Evangelija“](https://homilijos.kristoteka.lt/atsiverskite-ir-tikekite-evangelija/): „Atsiverskite ir tikėkite Evangelija“. „Atsimink, žmogau, jog dulkė esi ir dulkėmis virsi“. Brangūs broliai ir seserys, šie du posakiai, vienas iš Evangelijos, kitas iš Pradžios knygos, sakiniai, kuriuos pakaitomis ištaria kunigas Pelenų trečiadienį, užbarstydamas pelenų žmonėms ant galvos, ne tik apibrėžia kokia turėtų būti mūsų gavėnios programa, bet ir primena mūsų gyvenimo tikslą ir prasmę....
- [Ištikimybė Dievo gailestingumui](https://homilijos.kristoteka.lt/istikimybe-dievo-gailestingumui/): 1. Brangūs broliai ir seserys, pamažu artėjame prie liturginių metų centro, kurį sudaro Velykų tridienis ir penkiasdešimt dienų trunkantis Kristaus prisikėlimo šventimas. Gavėnios laikas, kaip žinome, nustatytas tam, kad tinkamai pasirengtume šiam šventimui, kad parengtume mūsų širdis ir protus Velykų malonei priimti. Toks pasirengimas vyksta mums einant tarsi dykuma. Eidami per ją, trokštame, kad atsinaujintų mums suteikto Krikšto...
- [Siekti Dievo vaikų garbės pilnatvės](https://homilijos.kristoteka.lt/siekti-dievo-vaiku-garbes-pilnatves/): 1. Brangūs broliai ir seserys, mieli draugai, jau trečia savaitė gyvename liturginiame laike, kuris telkia mūsų dėmesį į pamatines mūsų krikščioniško tikėjimo tikroves, būtent kad Jėzus Kristus mirė už mūsų nuodėmes, „kaip skelbė Raštai“ (1 Kor 15, 3), ir trečią dieną prisikėlė, „kaip skelbė Raštai“ (1 Kor 15, 4). Visuose ką tik girdėtuose bibliniuose skaitiniuose...
- [Liudyti tiesą](https://homilijos.kristoteka.lt/liudyti-tiesa/): 1. Brangūs broliai ir seserys, artėjame prie Velykų laiko viršūnės – Šventosios Dvasios atėjimo per Sekmines. Paskutinių trijų sekmadienių ir šiokiadienių evangelinės ištraukos sutvarkytos taip, kad mus rengtų Sekminėms. Tos ištraukos – tai Kristaus įvairios kalbos mokiniams. Ir šiandien mums pateikiama viena iš tų kalbų, šįkart jau paskutinė ir skirta Tėvui. Ir todėl galime klausti,...
- [Žvelgti į kryžių su tikėjimu](https://homilijos.kristoteka.lt/zvelgti-i-kryziu-su-tikejimu/): 1.- Bažnyčia šiandien švenčia šlovingojo kryžiaus šventę, dar sakoma Kryžiaus išaukštinimą. Šie apibūdinimai gali stebinti. Nėra savaime aišku, kaip kryžius ir Kristaus mirtis ant kryžiaus gali būti Dievo šlovės apreiškimas. Ir vis tik, liturgijoje su tam tikru bebaimiškumu švenčiame kaip tik tai. Tai kvietimas žvelgti į kryžių su tikėjimu, – į kryžių, kuriame mes atpažįstame...
- [Marijos vaisinga mergystė](https://homilijos.kristoteka.lt/marijos-vaisinga-mergyste/): Naujieji Metai kasmet nenumaldomai kelia nerimą skaudžiai primindami, kad laikas greitai bėga, gyvenimas trumpas ir trapus, lieka nemažai dar neišpildytų troškimų, neužbaigtų projektų ir kad mums tikriausia neįmanoma visus juos įgyvendinti. Šia proga pasaulis rengia daug nelabai prasmingų pramogų, kad žmonės linksmintųsi ir nors trumpam pabėgtų nuo sunkios kasdienės tikrovės. Kita vertus, Bažnyčia ragina žmones...
- [Ieškoti šeimoje](https://homilijos.kristoteka.lt/ieskoti-seimoje/): Luko evangelijos ištraukoje – vienintelis Naujojo Testamento pasakojimas apie Jėzaus Kristaus vaikystę. Po to aštuoniolikos metų tyla. Iš pasakojimo galime daug ką suprasti apie Šventosios Šeimos tarpusavio santykius. Bent kelis kartus girdėjome žodį „ieškoti“. Marija ir Juozapas su sielvartu ieškojo Jėzaus. Pirmoji prasmė – ieškojo paties Jėzaus. Nes vaikelis Jėzus buvo nuo savo šeimos atsiskyręs....
- [Kalėdų ženklas](https://homilijos.kristoteka.lt/kaledu-zenklas/): Koks yra šv. Kalėdų ženklas? Uždavę šį klausimą sulauktume labai skirtingų atsakymų. Vieniems tai bus eglė, kitiems – dovanos, dar kažkas šią šventę sieja su didelėmis sniego pusnimis. Visa tai neretai užgožia tikrąją Kalėdų prasmę. Didysis šios nakties ženklas tai – mažas Kūdikis. Silpnas, bejėgis Kūdikis tapo žmogaus išsigelbėjimo ženklu. Bet kuris mūsų pastebėtas kūdikis...
- [Dievas daro tik didžius dalykus](https://homilijos.kristoteka.lt/dievas-daro-tik-didzius-dalykus/): Istorija – gyvenimo mokytoja. Šio sekmadienio Evangelijoje, būdami visiškai arti Kalėdų tikrovės džiaugsmo, išgirstame istoriją. Kelionės, susitikimo istoriją. Visas Šventasis Raštas pilnas istorijų, pasakojančių apie keliones bei susitikimus. Mūsų gyvenimai taip pat yra kelionių ir susitikimų istorijų tikrovės kontekstai. Labai svarbu, kokį turėdami tikslą ir kur keliaujame, ką ir kaip sutinkame ir kaip tie susitikimai...
- [Ką mums daryti, kad gyventume?](https://homilijos.kristoteka.lt/ka-mums-daryti-kad-gyventume/): Žmonės klausinėjo, ką gi mums daryti? Dažnas klausimas, iš kiekvieno mūsų lūpų nuskambantis įvairiais gyvenimo etapais. Nelengva gyventi nežinant. Nelengva gyventi be pagalbos, nelengva gyventi ir nepadedant, nelengva negaunant, nelengva ir nesidalijant. Ką gi mums daryti? Šventajame Rašte Dievas prabyla kreipdamasis į žmogų ir viltingai nukreipdamas jį teisingu keliu – gyventi taip, kad gyvenimas taptų...
- [Dievas įbrenda į žmonijos istoriją](https://homilijos.kristoteka.lt/dievas-ibrenda-i-zmonijos-istorija/): Kiekvienas žemės lopinėlis turi savo istoriją. Kur dabar mes gyvename, kažkas gyveno prieš mus – kūrė, mylėjo, kentėjo. Prieš šimtus ir tūkstančius metų čia kažin kas vyko. Ir po mūsų iki pasaulio pabaigos kažkas vyks. Evangelistas Lukas labai pagarbiai žvelgia į istoriją ir ją pasakoja preciziškai išsamiai. Kruopščiai sudėtas jo pasakojimas vėlesnėms krikščionių kartoms pasitarnaus...
- [Marana tha – ateik, Viešpatie Jėzau!](https://homilijos.kristoteka.lt/marana-tha-ateik-viespatie-jezau/): „Viešpats ateis ir mus išgelbės.“ Šis pažadas, kuris mus be galo džiugina, yra pagrindinė advento tema. Šio laikotarpio, skirto pasiruošti Kalėdų šventei, pradžioje beveik instinktyviai norime jau išgirsti kalbant apie prakartėlę ir Jėzaus gimimą. Tačiau, prieš paminėdama šį pirmąjį išganymo įvykdymo etapą, Bažnyčia kreipia mūsų žvilgsnius į ateitį, primindama laikų pabaigą, kai Kristus sugrįš „debesyse...
- [Atiduodantis save kitiems Karalius](https://homilijos.kristoteka.lt/atiduodantis-save-kitiems-karalius/): Šiandien džiaugsmingai švenčiame Viešpaties Jėzaus Kristaus, mūsų ir pasaulio Karaliaus, iškilmę. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pirmasis ir pagrindinis visatos karalius ir valdovas yra pats Vienas Trejybėje Dievas. Kaip rašoma Apreiškimo knygoje, jis yra „Alfa ir Omega“, visų dalykų šaltinis ir tikslas, tas, kuris „yra, kuris buvo ir kuris ateina“. Jis yra ir buvo, turėdamas savyje...
- [Meilė, kuri nužudyta prisikelia, išduota neišduoda](https://homilijos.kristoteka.lt/meile-kuri-nuzudyta-prisikelia-isduota-neisduoda/): Su nostalgija menasi laikai, kai bažnyčioje per Sumą griausdavo vargonai ir skambėdavo sudėtingi polifoniniai kūriniai – dramatiškas Miserere, per laidotuves Dies irae. Gal dar likęs koks kunigas mohikanas, kuris prie karsto užgieda senąjį, pagaugais per odą einantį „Gelbėk mane, Viešpatie“: diena rūstybės, liepsnojantis dangus, o jo fone – teisiamas pasaulis. Baigdami liturginius metus apmąstome panašius...
- [Bet kokiai dovanai reikia priedo...](https://homilijos.kristoteka.lt/bet-kokiai-dovanai-reikia-priedo/): Dievui patinka pastebėti mažus žmones ir juos kitiems parodyti kaip tinkamo elgesio pavyzdį. Tai paguodos žinia, kad ir pats kukliausias bet kurių laikų žmogus Dievui yra svarbus, jo pastebėtas ir sulaukia palaikymo netikėčiausiais būdais. Dvi našlės, gyvenusios skirtingais laikmečiais, atkreipia paties Dievo žvilgsnį. Sunkmečiu gyvenusi našlė, aprašyta 1-oje Karalių knygoje, išgirsta pranašo Elijo beveik beprotišką...
- [Įsakyta mylėti](https://homilijos.kristoteka.lt/isakyta-myleti/): Ar galima įsakyti mylėti net ir patį Dievą? Juk tikros meilės neišreikalausi nei iš savęs, nei iš kito, kaip kokio mokesčio ar daikto. Ją tiesiog reikia atrasti kaip paslėptą lobį. Meilė yra dovana, palietusi kiekvieno žmogaus širdį. Pats Dievas, sukurdamas žmogų pagal savo paveikslą, apdovanoja šiuo nuostabiu panašumu į Jį patį. Visi nori būti mylimi...
- [„Šio pasaulio pavidalas praeina“ (1 Kor 7, 31)](https://homilijos.kristoteka.lt/sio-pasaulio-pavidalas-praeina-1-kor-7-31/): Karlas Marksas religiją pavadino opiumu liaudžiai, kuri tikėdama šviesia ateitimi amžinybėje susitaiko su savo skurdu, pančiais ir toliau tarnauja buržuazijai. Komunizmas, nuvertęs senąją santvarką, pasišovė sukurti rojų čia, žemėje. Tiesa, laimė buvo žadama kaip toj dainoj: tik rytoj, tik rytoj. Sugriuvus komunizmui šviesus rytojus atėjo pats ir tapo šiandiena: priklausome 20 procentų planetos gyventojų, kurie...
- [Kad praregėčiau...](https://homilijos.kristoteka.lt/kad-praregeciau/): Pasakojimas apie aklojo išgydymą – mums skirta istorija. Gyvenimo tikrovėje mes dažnai pakliūvame į elgetos Bartimiejaus situaciją: esame gyvenimo paribiuose, akys nusilpsta, žemė slysta iš po kojų, pilna išbandymų, netekties, sunkumų… Jeigu tai ne apie jus – puiku, ši Evangelijos ištrauka ne tik apie tai. Yra tikimybė, kad jūs, šį sekmadienį susirinkusieji į Dievo namus,...
- [Gundytas visuose dalykuose, bet Jis – be nuodėmės](https://homilijos.kristoteka.lt/gundytas-visuose-dalykuose-bet-jis-be-nuodemes/): Išbandytas ir gundytas visuose dalykuose, kaip ir mes, bet jis – be nuodėmės. Šventieji apaštalai Jokūbas ir Jonas šiandien mums pateikia pažįstamą ir iš tikrųjų gana keistą maldos pavyzdį. Jėzus juos išmokė sakyti Dievui: „Teesie tavo valia“, o mes ką tik juos girdėjome sakant Kristui visai ką kita: „Mokytojau, mes norime, kad padarytum, ko prašysime.“...
- [Kur tikrieji žmogaus lobiai?](https://homilijos.kristoteka.lt/kur-tikrieji-zmogaus-lobiai/): Žmogus nori būti išmintingas ir labai trokšta, kad kiti jį tokiu laikytų. Išmintingą žmogų pažįstame ne tik iš jo žodžių, bet ir iš elgesio. Tikroji išmintis yra ieškoti tiesos apie žmogų, pasaulį, siekti aukštesnių tikslų. Kuris trokšta išminties, jos siekia, priims ne tik savo, bet ir kitų patirtį, neišvengiamai atras Dievą. Vis dėlto daiktų, spalvų,...
- [Šeima – Dievo pasitikėjimo dovana](https://homilijos.kristoteka.lt/seima-dievo-pasitikejimo-dovana/): Vyro ir moters įsipareigojimas vienas kitam šeimoje – tai paties Dievo meilės atspindys žmonių santykiuose. Taip šeima tampa dovanojančios, kantrios meilės namais, kuriuose pasitinkama iš Dievo ateinanti žmogiška gyvybė ir taip pat į Jo glėbį ir palydima. Šeimos pradžia – tai vyro ir moters susitikimas, apsisprendimas vienas kitą atsakingai pasirinkti visam gyvenimui ir visomis aplinkybėmis...
- [Evangelija nurodo aiškią kryptį – eiti su Viešpačiu](https://homilijos.kristoteka.lt/evangelija-nurodo-aiskia-krypti-eiti-su-viespaciu/): Nors ir be rankos, kojos ar akies, bet kad tik į Dangaus Karalystę… Na štai jums ir Geroji Naujiena?! Negi tokius dalykus galima skelbti kaip gerą žinią? Kažkas vykdo misiją be Jėzaus, tačiau Jo vardu. Liepimas nusikirsti kūno galūnes, išsilupti akis. Skamba drastiškai. Iš pirmo žvilgsnio, kai nepasigilinę tiesiogiai bandytume priimti pažodžiui išgirstą šios dienos...
- [„Apie ką kalbėjotės kelyje?“](https://homilijos.kristoteka.lt/apie-ka-kalbejotes-kelyje/): Į šį Jėzaus klausimą atsako susigėdusių mokinių tyla ir girdėta Jokūbo laiško ištrauka: „Kur pavydas ir savanaudiškumas, ten ir netvarka bei įvairūs nedori darbai. […] Iš kur atsiranda karai, iš kur tarp jūsų kivirčai? Ne iš kur kitur, tik iš jūsų užgaidų, kurios nerimsta jūsų sąnariuose. Geidžiate ir neturite? Tuomet žudote. Pavydite ir negalite pasiekti?...
- [Jėzaus dovanojama ramybė](https://homilijos.kristoteka.lt/jezaus-dovanojama-ramybe/): Įžangos priegiesmis šiandienos Mišiose atitinka gražią grigališkosios giesmės melodiją. Tai įtaigi malda už taiką, duodanti toną šio sekmadienio liturgijai: „Da pacem, Domine, sustinentibus te“; lotyniškame tekste ramybės prašoma „tavęs laukiantiesiems“, o lietuviškai meldžiame: „Duok ramybę, Viešpatie, savo ištikimiesiems“, idant pasirodytų, jog Tavo pranašai kalbėjo tiesą: „Tavo pranašai tebus tiesakalbiai“. Taika, kurią šventasis Augustinas vadino „tranquilitas...
- [Kvietimas atsiverti nenutyla](https://homilijos.kristoteka.lt/kvietimas-atsiverti-nenutyla/): Kurčias – tai ne tik fizinių negalių kamuojamas varguolis. Kurtumas Biblijoje reiškia nejautrumą Dievo žodžiui, nemokėjimą klausytis ir paklusti. Tai tamsos, liūdesio, pasiklydimo patirtis, iš kurios būtina vaduotis, kad gyvenimas taptų visavertis. Išgydyti iš fizinės negalios, o dar labiau pažadinti gebėjimą klausytis Dievo žodžio gali tik dosni Viešpaties malonė. Jei jau kurčnebyliai girdi ir kalba,...
- [Gyvenimas – tikro santykio kūrimas](https://homilijos.kristoteka.lt/gyvenimas-tikro-santykio-kurimas/): Evangelistas Morkus šiandien mums pasakoja apie susitikimą. Į šį susitikimą atvyksta Jėzus, jo mokiniai, fariziejai ir Rašto aiškintojai. Susitikimo metu vyksta, atrodo, labai įprastas dalykas – valgymas. Taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. Fariziejai ir Rašto aiškintojai negali valgyti kartu su Jėzaus mokiniais, nes jie – neplautomis rankomis prie valgių stalo. Su Jėzumi gal ir...
- [Kieti žodžiai](https://homilijos.kristoteka.lt/kieti-zodziai/): „Kieti Jo žodžiai, kas gali jų klausytis!“ (Jn 6, 60). Jei iš visų šiandien girdėtų Šventojo Rašto skaitinių reikėtų išrinkti pačius „kiečiausius“ žodžius (kurių sunku klausytis), moterys tikriausiai išrinktų Laiško efeziečiams eilutę: „Jūs, moterys, būkite klusnios vyrams, lyg kad Viešpačiui, nes vyras yra žmonos galva. Ir kaip Bažnyčia klauso Kristaus, taip moterys visame kame teklauso...
- [Vienintelis maistas](https://homilijos.kristoteka.lt/vienintelis-maistas/): Brangūs broliai ir seserys, ketvirtoje psalmėje, kurią mes giedame per Naktinę, parašyta: „Daugelis sako: Kas parodys mums gėrybių? Tu įdėjai į mano širdį daugiau džiaugsmo, negu [jų, pagonių, netikinčiųjų] grūdų derlius ir jauno vyno gausa“ (8 eil.). Komentuodamas šią eilutę Rabis Jehošua ben Levi (3 amžiuje gyvenęs Talmudo rašytojas) pasakė: „Tai primena palyginimą apie iškeliantį...
- [Atpirkimo slėpinio bendradarbė](https://homilijos.kristoteka.lt/atpirkimo-slepinio-bendradarbe/): Tikime, kad Mergelė Marija savo žemiškosios kelionės pabaigoje su kūnu ir siela buvo paimta į dangaus garbę. Šį slėpinį popiežius Pijus XII 1950 m. suformulavo ir paskelbė kaip dogmą. Žinoma, popiežius neišrado šios dogmos. Visiška Petro įpėdiniui priklausančia galia jis tiesiog patvirtino tiesą, kuri nuo pradžios numanomai glūdėjo dieviškajame Apreiškime, pasiekusiame mus per Kristų, per...
- [Nepasiduoti murmėjimo nuostatai](https://homilijos.kristoteka.lt/nepasiduoti-murmejimo-nuostatai/): Praėjusią savaitę iš šv. Jono evangelijos pradėjome skaityti ilgą Jėzaus kalbą apie gyvenimo duoną. Vienu metu atrodė, kad jo klausytojai Kafarnaumo sinagogoje atsiveria aukštesnės išminties, laisvės ir šviesos žiniai. Tolesnėje ištraukoje, kurios neapima sekmadienio Mišių skaitinys, Jėzus priekaištauja savo klausytojams dėl tikėjimo stygiaus. Jie regėjo jo stebuklus, taip pat duonos padauginimą, bet vis dar netiki....
- [Dieviškosios išminties ir aukos duona](https://homilijos.kristoteka.lt/dieviskosios-isminties-ir-aukos-duona/): Jei turėtume tik Jono evangeliją, nežinotume, kad Eucharistija buvo įsteigta per Paskutinę vakarienę. Kristaus Kūno ir Kraujo sakramento įsteigimas aprašomas trijose sinoptinėse evangelijose ir šv. Pauliaus Pirmojo laiško korintiečiams 11 skyriuje. Kita vertus, tik Jono evangelijoje randame plačią Viešpaties kalbą apie gyvenimo duoną: tai tekstas, kuris mums iš esmės apreiškia Eucharistijos slėpinį. Kai kurie Biblijos...
- [Dievo braižas](https://homilijos.kristoteka.lt/dievo-braizas/): Yra dalykų, iš kurių mes atpažįstame žmogų, nors to žmogaus nėra šalia. Pavyzdžiui, raštas, rašysena. Atpažįstam savo draugų, artimųjų raštą. Bet ne tik rašysena ir veikimas turi savitą braižą. Pasauliui kosmopolitėjant ir vienodėjant yra kraštų, kurie išlaiko savo unikalumą. Pavyzdžiui, Japonija. Vienas karininkas pasakojo, kad japonas, kad ir ką darytų, padarys kažkaip savaip – net...
- [Jis moko daugelio dalykų, nes mes Jam rūpime](https://homilijos.kristoteka.lt/jis-moko-daugelio-dalyku-nes-mes-jam-rupime/): Kaip kiekvienam mums svarbu su kuo nors pasikalbėti apie gyvenimą. Vienas būtiniausių žmogiškosios egzistencijos momentų išsikalbėti su patikimu žmogumi, tikru draugu, sutuoktiniu, kunigu, o šiais laikais ir psichologu. Tai būtina. Kaip sekėsi arba nesisekė, kas pavyko arba nepavyko, kaip gera arba bloga, kitaip sakant, kalbėtis su tuo, kam rūpi, kas supranta, kam esi svarbus. Apaštalai...
- [Drąsos liudyti](https://homilijos.kristoteka.lt/drasos-liudyti/): Viešpats rūpinasi, kad jo mokinys neliktų vienišas. Į misijas mokiniai siunčiami po du. Tai jau bendruomenės pradžia, kurioje galima paliudyti tarnaujančią, kantrią meilę, sulaukti patarimo ir palaikymo. Išsiuntimas reiškia, kad mokiniai neina patys vieni, o neša Dievo žinią apie Jo artumą, atlieka užduotį, kuri kyla iš paties Viešpaties. Mokinių išsiuntimas po kelis išlieka paraginimu mums...
- [Jis mūsų žemę padarė savo tėvyne](https://homilijos.kristoteka.lt/jis-musu-zeme-padare-savo-tevyne/): Joks pranašas nepriimamas savo tėviškėje.“ Mes ne nazariečiai. Su Jėzumi neturime jokio giminiško ryšio pagal kūną. Šiuo požiūriu galime pagalvoti, kad ši Evangelijos ištrauka mūsų neliečia. Tačiau tai būtų rimta klaida. Amžinasis Tėvo Sūnus, pranašų Karalius atėjo pas mus. Tapdamas žmogumi, jis mūsų žemę padarė savo tėvyne. Visi žmonės tapo jo broliai. „Pas savuosius atėjo,...
- [Per ligą ir net mirtį – į gyvenimą](https://homilijos.kristoteka.lt/per-liga-ir-net-mirti-i-gyvenima/): Du stebuklai, tarsi suaugę į vieną istoriją. Mirštanti mergaitė ir kraujoplūdžiu serganti moteris – jos abi beprarandančios savo gyvybę. Kraujo praradimas – tai gyvybės netekimas. Dvylika metų sirgti reiškia patirti didžiulę grėsmę Dievo dovanotam gyvenimo apstumui. Skaičius dvylika primena laiko pilnatvę ir tautos visumą; skaičiuojame dvylika mėnesių per metus ir dvylika Izraelio giminių per tikėjimo...
- [Evangelinio džiaugsmo šauklys](https://homilijos.kristoteka.lt/evangelinio-dziaugsmo-sauklys/): Iš pirmo žvilgsnio Jonas Krikštytojas gali atrodyti gana paradoksali asmenybė. Jis yra laikomas evangelinio džiaugsmo šaukliu ir Kristaus pirmtaku. Gali taip pat atrodyti, kad jo griežtas gyvenimas dykumoje neturėjo žmogiško džiaugsmo, o jo skelbimas apie galingą Mesiją, kuris ateis iš karto teisti žmonių, kirviu iškirsdamas neduodančius gerų vaisių medžius, vėtykle išvalydamas kluoną, sudegindamas pelus neužgesinama...
- [Grūdo likimas](https://homilijos.kristoteka.lt/grudo-likimas/): Dangaus Tėvyne, laime amžinoji, / Tave atminęs su skausmu kartoju: / Ar teks išvysti Šventąją Trejybę / Visoj grožybėj. Tokiais žodžiais galutinį mūsų gyvenimo tikslą apgieda šermenų giesmė. Šios dienos Evangelijoje Jėzus kalba apie kelią į tą tikslą – į Dangų. Su Dangaus Karalyste yra kaip su sėkla ar grūdu. Jėzus nesiunčia gražių palyginimų apie...
- [Leiskime Jam strateguoti](https://homilijos.kristoteka.lt/leiskime-jam-strateguoti/): Dievo veikimo strategija. Kokia ji ir kaip vykdoma? Žmogus visada žiūri savo žvilgsniu ir vertina pagal savo supratimą. Mes visi esame pašaukti ieškoti Dievo Karalystės, skelbti ją ir gyventi tos Karalystės tikrovės viltimi. Reikia pripažinti, tai tikrai nelengva užduotis. Panašu, kad tikintieji šiais pažangos, didžiulių mokslinių laimėjimų laikais atrodo tarsi pamišę. Iš pirmo žvilgsnio pasaulio...
- [Susitikti su Kristumi Eucharistijoje įvairiais būdais](https://homilijos.kristoteka.lt/susitikti-su-kristumi-eucharistijoje-ivairiais-budais/): Mes ką tik girdėjome Eucharistijos įsteigimo pasakojimą Mato evangelijoje. Tai buvo, pasak evangelisto, pirmąją Neraugintos duonos dieną, kai aukojamas Velykų avinėlis. Mes žinome, kad Jono evangelijoje viskas atsitiko vieną dieną anksčiau, negu numatyta tuometinio žydų kalendoriaus, o pagal tris sinoptinės evangelijas Kristaus Paskutinės vakarienės data tiksliai sutapo su žydų Velykų vakariene. Pirmą Neraugintos duonos dieną,...
- [Švenčiausioji Trejybė – mūsų viltis ir džiaugsmas](https://homilijos.kristoteka.lt/svenciausioji-trejybe-musu-viltis-ir-dziaugsmas/): Dievo kaip Trejybės apsireiškimas yra aukščiausias ir kartu mums artimiausias krikščionių religijos slėpinys. Krikšto dėka mes dalyvaujame Švenčiausiosios Trejybės gyvenime. Šventosios Dvasios įkvėpti, Kristaus, Dievo amžinojo Žodžio, apšviesti, vienybėje su juo galime nuolat šaukti Abba – vadindami Dievą savo Tėvu. Be to, kiekvieną dieną ir valandą beveik kiekvienoje maldoje, po kiekvienos psalmės ir kiekvienu kryžiaus...
- [Šiandien su apaštalais džiūgaukime](https://homilijos.kristoteka.lt/siandien-su-apastalais-dziugaukime/): Mišių pradžios maldoje mes ką tik prašėme: „Visagali Dieve, užtvindyk mūsų širdis šventu džiaugsmu ir nuoširdžiausiu dėkingumu.“ Kristaus Žengimas į dangų yra tikrai džiaugsminga šventė. Nes šiandien – hodie visa to žodžio prasme, reiškiančia praeito įvykio sudabartinimą, mes švenčiame ne tik Viešpaties, bet ir mūsų pergalės dieną; tą garbę, kurią pasiekė Kristus – mūsų galva...
- [Ar patikėsime meile?](https://homilijos.kristoteka.lt/ar-patikesime-meile/): Kunigas Juozas Zdebskis teiginį: „Dievas yra meilė“ formulavo kaip dogmą. Kažin ar dogmų sąraše tikrai rastume taip lakoniškai ir tiksliai nusakytą Dievo esmę. Kai kurie tikėjimo teiginiai niekada nebuvo iškilmingai paskelbti atskiro Bažnyčios Susirinkimo kaip dogmos. Jiems neiškilo tokių išmėginimų kaip Jėzaus prigimties ar valios klausimui. Nors ir nedogmatizuoti, tačiau esantys pačiame Apreiškimo šaltinyje –...
- [Svarbiausia neatsiskirti...](https://homilijos.kristoteka.lt/svarbiausia-neatsiskirti/): Vynmedis – ypatingas augalas, kilęs iš Artimųjų Rytų, Kaspijos jūros sričių. Žinomas Egipte prieš 6000 metų. Žmonės šį augalą augina dėl itin vertingų vaisių, iš kurių kartų kartos spaudžia vyną, ruošia įvairių rūšių razinas, valgo šviežiai nuskintas vynuoges. Augalas pusantro meto aukščio, ir svarbiausia jo priežiūroje – genėjimas vėlyvą rudenį ar žiemos pradžioje. Štai toks...
- [Gerojo Ganytojo pašaukimas](https://homilijos.kristoteka.lt/gerojo-ganytojo-pasaukimas/): Jei kam nors teko kada nors paklysti, tas puikiai prisimena nežinios, bejėgiškumo, nerimo, blaškymosi patirtį. Tai byloja, kad taip dažnai mums reikia vedlio, kuris padėtų pasiekti kelionės tikslą. Žmogaus gyvenime Dievas siunčia įvairius pasiuntinius, kurie turi misiją rodyti kelią. Biblijoje tokie vadovai buvo Mozė, Samuelis, Dovydas, Izaijas, Jeremijas, Ezekielis ir daug kitų iškilių asmenybių. Žemdirbiškoje...
- [Prisikėlęs Jėzus laimina žmonių bendrabūvį](https://homilijos.kristoteka.lt/prisikeles-jezus-laimina-zmoniu-bendrabuvi/): Kol esame žemėje, mums egzistuoja šiaurė, pietūs, rytai ir vakarai – mūsų buvimo vieta gali būti tiksliai nustatyta pasaulio šalių atžvilgiu. Bet jei pakylame į kosmosą, žemės mastai ir pasaulio šalys mūsų nebesaisto. Kol Jėzus gyveno žemėje, jo buvimą taip pat apibrėžė tam tikra konkreti vieta. Nors apie kai kuriuos šventuosius pasakojama, kad jie galėdavo...
- [Velykų slėpinys apreiškia Dievo gailestingumą](https://homilijos.kristoteka.lt/velyku-slepinys-apreiskia-dievo-gailestinguma/): Šiandien Mišių Evangelijoje girdėjome Kristų sakant ką tik palietusiam Jo žaizdas Tomui: „Tu įtikėjai, nes pamatei.“ Tuoj pat po to Viešpats pridūrė: „Palaiminti, kurie tiki nematę!“ Gal kai kurie iš jūsų spontaniškai galvojate, kad Kristus čia turi omenyje mus visus, kurie nesame matę Jėzaus, bet tikime į jį remdamiesi apaštalų žodžiais ir liudijimu. Žinoma, tai...
- [Esame Kristuje prisikėlę žmonės](https://homilijos.kristoteka.lt/esame-kristuje-prisikele-zmones/): Buvo naktis! Būtų beveik įmanoma, brangūs broliai ir seserys, pritaikyti prie tos paskutinės nakties, kai Jėzus gulėjo kape, giesmę iš Išminties knygos, kurią giedame per Kalėdas: „Dum medium silentium… – Kai visa buvo apgaubusi tyla ir naktis buvo įpusėjusi, tavo visagalis Žodis žengė iš dangaus, nuo karališkojo sosto.“ Tai buvo tikra naktis – Palestinoje ir...
- [O felix culpa!](https://homilijos.kristoteka.lt/o-felix-culpa/): Evangelijos skaitinio pabaiga keista. Šventos moterys, Kristaus mokinės, atėjusios su juo iš Galilėjos, pašauktos būti apaštalų apaštalėmis, pamatė Jėzaus kapą tuščią ir angelą, skelbiantį prisikėlimo žinią. Bet „išėjo, skubiai nubėgo ir nieko niekam nepasakė. Nes jos buvo persigandusios“. Ir viskas. Taškas! Taip baigiasi Morkaus autentiškas tekstas, kuris tikriausia mums perduoda apaštalo Petro Romoje išdėstytą katechezę....
- [Vienintelis motyvas – meilė](https://homilijos.kristoteka.lt/vienintelis-motyvas-meile/): Ilga Verbų sekmadienio pasija prasideda pasakojimu apie tai, kas vyksta Betanijoje, Simono Raupsuotojo namuose, pietų ar vakarienės metu. Šią istoriją įrėmina aukštųjų kunigų ir Rašto aiškintojų sprendimas nužudyti Jėzų ir Judo pasiryžimas Jį išduoti. Jėzui sėdint už stalo, ateina moteris ir pradaužusi indelį brangaus nardo tepalo išpila jį Jėzui ant galvos. Galbūt neatkreiptume dėmesio į...
- [Gyvenkime taip, kad gyventume...](https://homilijos.kristoteka.lt/gyvenkime-taip-kad-gyventume/): Gavėnios meto dovana tikėjimo kelionėje tikėjimo bendrakeleiviams – pagalba susivokiant, kas mes tokie esame. Susivokti labai nelengva. Iššūkis šių dienų visuomenėje – tapatybė. Norintiems suvokti esmę tai yra sudėtinga užduotis. Ypač sunku įvardyti savo tapatybę. Artėjant prie Prisikėlimo rytmečio džiaugsmo patirties, esame pakviesti sustoti ir dar kartą ieškoti atsakymo į klausimą, kas mes tokie esame...
- [Žmogaus neištikimybės ir Dievo gailestingumo susitikimas](https://homilijos.kristoteka.lt/zmogaus-neistikimybes-ir-dievo-gailestingumo-susitikimas/): Žmogus labai nori, kad kiti išliktų ištikimi, bet pats taip dažnai savo ištikimybę ir duotus pažadus pamina. Lengvai sulaužoma ne tik šeimos ištikimybė, bet ir nusigręžiama nuo paties Dievo į stabus, pasikliaujama savo jėgomis. Bet kokios neištikimybės pasekmės būna labai skaudžios, nes nukrypstama į melą, apgaulę, egoizmą ir puikybę. Neištikimybė visada veda į atsitraukimą nuo...
- [Šventyklų atstatymo metas](https://homilijos.kristoteka.lt/sventyklu-atstatymo-metas/): Jėzus Kristus. Kas jis? Koks? Evangelijos, o ir Senasis Testamentas jį apibūdina kaip nešaukiantį, nerėkiantį, gatvėje nesigirdi jo balso. Rusenantis dagtis nebus jo užgesintas, o linguojanti nendrė nenulaužta. Jėzus Kristus gydo, meiliai žvelgia į žmones, jam gaila vaikų ir našlių, jis rūpinasi, kad alkani žmonės nenusilptų pakeliui į savo namus. Jis gelbsti apaštalus, kad jie...
- [Kalnas – susitikimo su Dievu vieta](https://homilijos.kristoteka.lt/kalnas-susitikimo-su-dievu-vieta/): Lietuva – lygumų kraštas. Neturime kalnų, snieguotomis viršūnėmis siekiančių debesis ir atkartojančių visas gamtines zonas. Tačiau mūsų protėviai, dar būdami pagonys, ieškodami dievybės ir garbindami ją, stengėsi pakilti aukščiau lygumų, kur vyko įprastinis gyvenimas. Jie pylė kalnus – piliakalnius, kurių viršūnės tarnavo kaip susitikimo su dievybe vieta. Šventajame Rašte yra ne viena susitikimo su Dievu...
- [Išsilaisvinti nuo pasaulietiškų prisirišimų](https://homilijos.kristoteka.lt/issilaisvinti-nuo-pasaulietisku-prisirisimu/): Pirmojo gavėnios sekmadienio tradicinė tema yra Viešpaties pasninkas dykumoje, taip pat trys jo patirti gundymai. Pasninkas ir trys gundymai išsamiau aprašyti Mato ir Luko evangelijose. Šie evangelijų autoriai pažymi, kad pasninkas tęsėsi 40 dienų, o per tą laiką Jėzus nevalgė jokio maisto. Tai primena pasakojimą apie Mozę, kuris ant Sinajaus kalno nieko nevalgė ir negėrė...
- [Dievas duoda jėgų judėti pirmyn](https://homilijos.kristoteka.lt/dievas-duoda-jegu-judeti-pirmyn/): Anot garsaus JAV kovotojo už juodaodžių teises Martyno Liuterio Kingo, žmogus pašauktas skristi, jeigu negali skristi – jam tenka bėgti, jeigu negali bėgti – reikia eiti, o jeigu negali eiti – belieka šliaužti ir visada, nepaisant nieko, judėti pirmyn. Tokį judantį pirmyn žmogų šiandien sutinkame evangelisto Morkaus pasakojime. Šį sekmadienį mums pasakojama apie beviltiška liga...
- [Jėzui pažįstamas žmogaus gyvenimo dramatiškumas](https://homilijos.kristoteka.lt/jezui-pazistamas-zmogaus-gyvenimo-dramatiskumas/): Kam nepažįstamas gyvenimo trapumas ir laikinumas? Visi susiduriame su savo ar kitų žmonių ligomis. Kiekvienam toks pažįstamas maudžiantis skausmas dėl kokio nors trūkumo ir niekaip nenumaldomas poreikis, užduotis ar įpareigojimas dirbti, keliantis samdinio, vergo, darbininko dalios pojūtį. Jobo knygoje žmogaus gyvenimas lyginamas su vėjo dvelkimu (plg. Job 7, 7) – tai, kas labai nepastovu, laikina...
- [Veikli Jėzaus žodžio galia](https://homilijos.kristoteka.lt/veikli-jezaus-zodzio-galia/): „Žodis žeidžia, žodis gydo,“ – ne kartą daugeliui girdėta patarlė primena mūsų žodžių galią. Taip esame kviečiami žodžius tarti su atsakomybe ir gerai apsvarstę. Tačiau girdėdami daug žodžių ir kalbų kartais visai nekreipiame dėmesio. Įprantame gintis nuo informacijos lavinos, nuo melagingo, lengvabūdiškai ištarto žodžio, kuris skiriasi nuo skelbiančiojo nuostatų ir veiklos. Toks žodis neįtikina, lieka...
- [„Atėjo metas...“](https://homilijos.kristoteka.lt/atejo-metas-2/): Kai šioje planetoje pragyveni kelias dešimtis metų ir apsipranti su visais jos stebuklais, imi niekuo nebesistebėti. Kas rytą saulė pateka rytuose ir kas vakarą nusileidžia vakaruose. Ir, anot Koheleto, „po saule nėra nieko nauja!“ (Koh 1, 9b). Nieko nauja ir gyvenime, kai jis nusistovi vienodu ritmu. Jėzaus žodžiai: „Atėjo metas, prisiartino Dievo Karalystė“ skirti ne...
- [Avinėlio slėpinys](https://homilijos.kristoteka.lt/avinelio-slepinys/): Kalėdų laikas oficialiai pasibaigė Kristaus Krikšto švente praėjusį sekmadienį (arba pirmadienį). Tačiau šiandienos liturgija mus toliau kviečia apmąstyti Dievo Sūnaus Įsikūnijimo bei Apsireiškimo slėpinius ir visus jų didžiulius išganingus padarinius. Šių Mišių įžangos giesmė, paimta iš 65 psalmės, ragina visą žemę garbinti ir šlovinti Dievą, tapusį žmogumi, kaip tai padarė išminčiai Apsireiškimo dieną: „Tesilenkia, o...
- [Ecce advenit Dominus Dominator](https://homilijos.kristoteka.lt/ecce-advenit-dominus-dominator/): Kalėdų metu liturgija neapsiriboja vien tik džiaugsmingu Jėzaus gimimo šventimu. Ji stengiasi ir kontempliuoti Įsikūnijimo slėpinį, kuris yra visos žmonijos išganymo šaltinis. Vienu tiksliu istorijos momentu amžinasis Dievo Sūnus tapo žmogumi. Šitai į pasaulį įvedė naują Dievo buvimo pavidalą, naują būdą, kuriuo Dievas siūlo žmonėms savo tiesą ir meilę. Ši ekonomija plačiai pasireikš sulig Kristaus...
- [Pradėti metus svarstant širdyje](https://homilijos.kristoteka.lt/pradeti-metus-svarstant-sirdyje/): Marija – Dievo Motina, Dievo Gimdytoja. Ji tampa mums mokytoja pradedant Naujuosius – Viešpaties mums dovanotus metus. Marija mus moko stebėti aplinką, analizuoti Dievo veikimą mūsų gyvenime ir viską svarstyti savo širdyje. Evangelinis pasakojimas pateikia mums nemažai svarbių detalių iš Šventosios Šeimos gyvenimo – gimęs Kūdikis paguldytas ėdžiose, juos lanko piemenys, o Marija viską svarsto...
- [Dievo ir mūsų gera valia](https://homilijos.kristoteka.lt/dievo-ir-musu-gera-valia/): Garbė Dievui Aukštybėse, o žemėje ramybė geros valios žmonėms – Pax hominibus bonae voluntatis.“ Šis himnas, su džiaugsmu giedamas kasdien šv. Mišiose per visą Kalėdų savaitę, prasideda žodžiais, kuriuos giedojo angelai, pirmą kartą paskelbę Išganytojo gimimą Betliejuje. Šių žodžių prasmė iš tikrųjų labai turtinga. Šv. Lukas, vartodamas posakį „gera valia“, kalba ne apie žmonių gerą...
- [Iš kur kilo Jėzus Kristus?](https://homilijos.kristoteka.lt/is-kur-kilo-jezus-kristus/): Švęsdama Kalėdas, Bažnyčia trokšta ne tik priminti Kristaus gimimą kaip istorinį įvykį ir jo skurdžias, nuolankias, švelnias ir stebuklingas aplinkybes. Ji taip pat siekia mus vesti nuo prakartėlės į amžinojo Dievo Sūnaus Įsikūnijimo slėpinio kontempliaciją. Šiandien Bažnyčiai ypač rūpi štai toks klausimas: iš kur kilo Jėzus Kristus? Savo evangelijos pradžioje kiekvienas iš keturių evangelistų pateikia...
- [Dievas pasistato sau būstą tarp žmonių](https://homilijos.kristoteka.lt/dievas-pasistato-sau-busta-tarp-zmoniu/): Ištaigūs kedriniai karaliaus Dovydo rūmai – pirmas vaizdas, iškylantis prieš akis skaitant skaitinį iš 2-osios Samuelio knygos. Karalių tarsi graužia sąžinė: aš gyvenu kedriniuose rūmuose, o Dievo skrynia – Sandoros skrynia, įkūnijanti Dievo artumą, stovi palapinėje. Pranašas Natanas, galime atspėti, nudžiunga supratęs, kad karalius rengiasi ir Dievui pastatyti ne prastesnius rūmus, negu savieji. Tačiau, kad...
- [Ieškant krikščioniško džiaugsmo...](https://homilijos.kristoteka.lt/ieskant-krikscionisko-dziaugsmo/): Pirmą kartą sutiktas žmogus, paprašytas prisistatyti, pasako savo vardą, profesiją ar užsiėmimą. Paklaustas Jonas Krikštytojas prisistato kaip tyruose šaukiančiojo balsas. Skelbėjas pakartoja pranašo Izaijo žodžius (Iz 40, 3), kuriais raminama dėl savo neištikimybės nuodėmės į Babilonijos nelaisvę ištremtoji tauta. Kaip kadaise pranašas Izaijas, tautai netekus savos žemės, karaliaus ir šventyklos, kvietė prisiminti negalimų dalykų Viešpatį...
- [Ieškantiems kelio į Dievą](https://homilijos.kristoteka.lt/ieskantiems-kelio-i-dieva/): Kelias visais laikais turėjo būti lengvai praeinamas ir pravažiuojamas. Nuo to priklauso, kaip greitai pasieksime kelionės tikslą. Šventojo Rašto skaitiniai kviečia tiesti kelią pačiam Dievui. Nejaugi Visagaliam Dievui reikia pagalbos nutiesti kelią? Juolab tiesti per dykumą ir tyrus, per kuriuos gali keliauti skersai ir išilgai, tik reikia žinoti teisingą kryptį. Dievo žodis primena, kad Viešpats...
- [Budrumas – pasirengimas Dangaus Karalystei](https://homilijos.kristoteka.lt/budrumas-pasirengimas-dangaus-karalystei/): Skaitant šiandienos apmąstymui skirtą Evangelijos tekstą, prieš akis iškyla aiški Dievo pozicija – įsakmumas dėl žmogaus ateities. Liepiamąja nuosaka sakoma: žiūrėkite, budėkite, būkite budrūs. Taip, Dievui rūpi jo kūriniai ir jų ateitis. Kitaip sakant, mūsų dabartis ir ateitis. Būti budriems yra rimta užduotis, bene pati svarbiausia. Žmogus linkęs viską atidėti rytdienai – vėliau, kitąkart, palūkėsiu,...
- [Vargšo ranka veda į Dievo Karalystę](https://homilijos.kristoteka.lt/vargso-ranka-veda-i-dievo-karalyste/): Net ir garsūs, didingi karaliai kadaise buvo maži vaikai. Bet kai tapo stiprūs ir galingi, pamiršo silpnuosius. Ne taip su Kristumi, kuris skelbė apie savo Karalystės atėjimą ir pats yra vadinamas karaliumi. Per Įsikūnijimą Jėzus tapo mažutėlis ir bejėgis. Jis pats savo gyvenime pažino, kas yra silpnumas, alkis, troškulys, nelaisvės pavojus, kelionių iššūkiai, drabužių trūkumas....
- [Ko iš tikrųjų stokojo tarnas, gavęs vieną talentą?](https://homilijos.kristoteka.lt/ko-is-tikruju-stokojo-tarnas-gaves-viena-talenta/): Tikintis žmogus įpratęs Dievą vadinti gražiais, malonybiniais žodžiais. Šventasis apaštalas Paulius susitikimą su Dievu prilygina vagies įsilaužimui (1 Tes 5, 1). Vagis ateina grėsmingai, klastingai, nelauktai, netikėtai, kai žmogus nė truputėlio nesitiki, bet jaučiasi saugiai įsitvirtinęs, atsipalaidavęs, mėgaujasi gyvenimo laikinumu, pamiršta apie tokios negandos galimybę. Kad Viešpaties diena – amžinojo gyvenimo prieangis, akistata su gyvuoju...
- [Mūsų pojūčiai nebus palikti už durų](https://homilijos.kristoteka.lt/musu-pojuciai-nebus-palikti-uz-duru/): Palyginimai – Jėzaus mėgstamas būdas kalbėti apie Dievo Karalystę. Sykiu tai paveikus kalbėjimas, nes neduoda „sukramtyto“ atsakymo, o priverčia patį klausytoją mąstyti ir ieškoti tiesos. Jėzaus palyginimams nestinga paradokso, netikėtumo, intrigos. Skaitant šiandienos palyginimą kyla klausimas, kodėl tokie skaičiai: penkios ir penkios mergaitės. Arba kodėl paikosios mergaitės neįleidžiamos į puotą? Kas ta alyva, kurios negalima...
- [„Tartum kūdikis motinos prieglobsty“](https://homilijos.kristoteka.lt/tartum-kudikis-motinos-prieglobsty/): Jėzaus žodžiai gali paaiškinti Jo mirtį. Taip pat – juos užrašiusio evangelisto Mato ir jo krikščionių bendruomenės santykį su sinagoga. Evangelija pagal Matą parašyta apie 80 metus. Numalšintas žydų sukilimas, sugriauta Jeruzalės šventykla, Dievo garbinimo kultas su gyvulių atnašavimu sustabdytas. Kunigai nebegali eiti savo kunigiškų pareigų. Vis dėlto fariziejai ragina, kad žmonės gyventų kaip kunigiška...
- [Bėkime mums paskirtu keliu į šventumą](https://homilijos.kristoteka.lt/bekime-mums-paskirtu-keliu-i-sventuma/): Šitokio debesies liudytojų apsupti, džiaukimės visa širdimi. Šventojo Benedikto Regula ragina mus visa siela trokšti amžinojo gyvenimo. Kristus savo Aukščiausiojo kunigo maldoje, Jono evangelijoje, sako savo Tėvui: „Amžinasis gyvenimas – tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo siųstąjį Jėzų – Mesiją.“ Krikšto malonės dėka mes jau priėmėme į savo širdį amžinojo gyvenimo sėklą. Tačiau...
- [Pakeliui į Dievo Karalystę](https://homilijos.kristoteka.lt/pakeliui-i-dievo-karalyste/): Prisimena egzaminas prieš pirmąją Komuniją, per kurį vienu atsikvėpimu mokėjom išpyškint Didįjį Dievo įsakymą, vainikuojantį Dekalogą: „Mylėk Viešpatį savo Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis. […] Mylėk savo artimą, kaip save patį“ (Mt 12, 30–31). Tas pirmasis gyvenime egzaminas užtvirtino pačias svarbiausias žinias. Gyvenimas bėgo, keitėsi, o Jėzaus žodžiai ir Dievo...
- [Ar atiduodu tai, kas Dievo, – Dievui?](https://homilijos.kristoteka.lt/ar-atiduodu-tai-kas-dievo-dievui/): Šiandien aptariamas klausimas – mokėti ar nemokėti mokesčius okupantei Romai? Jo kontekste įdomu prisiminti, kad Evangelijos pagal Matą autorystė siejama su buvusiu muitininku, rinkusiu mokesčius Romai, – Matu, vadinusiu save Leviu. Reikšminga ir Evangelijos parašymo data – maždaug 80-ieji mūsų eros metai, dešimtmetis po 66–70 metų žydų sukilimo prieš Romą numalšinimo. Sudaužytos viltys būti laisviems...
- [O koks mano vestuvinis drabužis?](https://homilijos.kristoteka.lt/o-koks-mano-vestuvinis-drabuzis/): Tikrovė. Kasdienybė. Šventės: religinės, asmeninės, bendruomeninės. Apie tai šį sekmadienį kalbama Evangelijos ištraukoje. Vestuvės, ne bet kokios, o karališkos. Svečiai, ne bet kokie, o kviestiniai – rinktiniai. Vaišės – ypatingos. Viskas surengta, kad būtų gera, linksma, iškilminga. Daug išlaidų, pastangų, daug išmonės, daug nuovargio, pasiaukojimo, daug… Ir štai – niekas neatvyksta. Nusivylimas, nerimas, pyktis, įtūžis,...
- [Ar taip neatsitiks ir su mumis?](https://homilijos.kristoteka.lt/ar-taip-neatsitiks-ir-su-mumis/): Vėl Jėzaus Kristaus palyginimas. Jų daug ir įvairių – Evangelijos jais nenustoja mums pasakoti apie Dievą, pasaulį, žmogų, Dangaus Karalystę, santykius, gyvenimą, mirtį, amžinybę, Dangų ir pragarą. Šiandien ir vėl kalbama apie gyvenimą ir gyvenimo kūrybą. Sumanus ir darbštus žmogus įveisė vynuogyną: sunkus, atsakingas ir svarbus darbas, nešantis didžiulę naudą ne tik savininkui, bet ir...
- [Dėkingai priimti Dievo gailestingumą](https://homilijos.kristoteka.lt/dekingai-priimti-dievo-gailestinguma/): Kaip teigia šiandienos Mišių pradžios malda, Dievas labiausiai parodo savo visagalybę pasigailėdamas ir atleisdamas. Kartais mes klaidingai žvelgiame į Dievo visagalybę, įsivaizduodami ją kaip beasmenę, tironišką jėgą, kuri galėtų tik apriboti ir slėgti žmogaus laisvę. O yra priešingai, Viešpaties visagalybė, susitapatinusi su dieviškąja prigimtimi, egzistuoja ir veikia vienybėje su Dievo išmintimi ir meile, stipriai ir...
- [Bendras denaro atlygis](https://homilijos.kristoteka.lt/bendras-denaro-atlygis/): Palyginimas apie darbininkus vynuogyne yra originalus. Jį randame tik Mato evangelijoje, be jokių paralelių kitur. Tačiau Šventasis Raštas gana dažnai mini vyną, vynmedžius ir vynuogynus, kartais suteikdamas šiems artimai susijusiems dalykams gilias simbolinės prasmes. Šiandienos tekstas sudaro šių temų naują bei įspūdingą variantą. Vynininkas, arba vynuogyno savininkas, yra pats Dievas Tėvas. Vynuogyne visos iniciatyvos kyla...
- [Atleidimo iššūkis](https://homilijos.kristoteka.lt/atleidimo-issukis/): Jėzus dosniu gailestingumo požiūriu viršija bet kokias Senojo Testamento judaizmo nuostatas. Septyni – nuo seno galiojęs pakankamas atleidimo kartų skaičius. Tarsi limitas, kurį išnaudojęs, gali širdį užverti troškimui atleisti. Jėzus, minėdamas septyniasdešimt septynis atleidimo kartus, primena būtinybę nuolat, visada, be galo laikytis gailestingumo nuostatos. Tokio kelio pagrindinis motyvas – viskas tau yra padovanota, atleistos daug...
- [Išsiskyrimas – priešiškumas ar pagarba?](https://homilijos.kristoteka.lt/issiskyrimas-priesiskumas-ar-pagarba/): Gerus žodžius išgirsti visiems labai miela. Kai komplimentai žeriami kitiems girdint, susigėsta, nepatogiai jaučiasi nebent kuklus žmogus. Visai kas kita, kai išsakoma kritika, pabarimas, neigiamas įvertinimas. Kitiems klausant išsakyti kartūs, nemalonūs žodžiai tampa dar rūstesni, užgauna žmogaus ambicijas, mažina savivertę, griauna motyvaciją veikti ir gesina iniciatyvumą. Reikia didelės brandos ir išminties tiek kritiką išsakyti, tiek...
- [Negi bus ir atlygis?](https://homilijos.kristoteka.lt/negi-bus-ir-atlygis/): Leistų man – tuojau padaryčiau tvarką! Ne kartą tenka išgirsti tokią poziciją. Tvarką Jėzaus Kristaus gyvenime norėjo padaryti ir apaštalas Petras. Jis patarinėja Jėzui Kristui – Mesijui, Dievui! Ne jis vienas. Net ir tvirto tikėjimo žmonės linkę analizuoti Dievo veiklą ir, neabejodami savo kompetentingumu, patarti, kaip Jis turėtų veikti. Ne vienas iš mūsų esame pagalvojęs...
- [Į ką Jis panašus?](https://homilijos.kristoteka.lt/i-ka-jis-panasus/): Kuo žmonės laiko Žmogaus Sūnų? (plg. Mt 16, 13). Kas gi mums yra Jėzus Kristus? Klausimas esminis ir į jį būtina atsakyti. Jėzus klausia, kaip yra žmonių vertinamas. Negi nekeista? Argi Jam turėtų rūpėti žmonių nuomonė? Dievui rūpi žmonės, todėl rūpi ir jų santykių kūrimas. Santykių kūrimas su kitu – Dievu bei žmonėmis, esminis žmogaus...
- [Dievo ilgesys – mažutėlių kelias](https://homilijos.kristoteka.lt/dievo-ilgesys-mazuteliu-kelias-2/): Kokiais skirtingais keliais sutinkamas Viešpats! Išrinktajai Dievo tautai tikėjimo nuostata – tai prisiminimas, ką Viešpats nuveikė per istoriją, nuolat aktualus pasirinkimas laikytis ištikimybės ir teisingumo pagal Dievo paliktą teisę. Ateiviai ir pagonys Dievą suranda girdėdami apie Jo darbus ir patirdami Jo veikimą. Apie Jėzaus galingus darbus, stebuklus bei pagydymus išgirdo ir iš pagonių kilusi kanaanietė...
- [Bažnyčios amžinojo išaukštinimo paveikslas](https://homilijos.kristoteka.lt/baznycios-amzinojo-isaukstinimo-paveikslas/): „Visos Bažnyčios amžinojo išaukštinimo pradžia ir paveikslas, o žemės keleiviams tikrosios vilties ir paguodos žvaigždelė.“ „Pasirodė danguje didingas ženklas; moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas. Ji buvo nėščia ir dejavo kentėdama sąrėmius bei gimdymo sopulius.“ Šioje Apreiškimo knygos aprašytoje moteryje, kuri skausmingai gimdo Mesiją ir kitus Dievo vaikus,...
- [Eiti vandeniu – tai įveikti mirtį](https://homilijos.kristoteka.lt/eiti-vandeniu-tai-iveikti-mirti/): Šventojo Rašto skaitiniai kalba mums apie Dievą, kuris nenuspėjamas, neaprėpiamas, bet toks artimas. Senojo Testamento pranašas Elijas, užkopęs ant kalno, suprato, kad didžiosiose audrose ir žemės drebėjime nebuvo Viešpaties. Tik padvelkus švelniam vėjui, Elijas užsidengė veidą, pajutęs jaudinantį Dievo artumą. Paradoksas – Dievas prisiartina, o žmogus slepiasi: mat niekas negali matyti Viešpaties ir likti gyvas....
- [Atmerkite savo akis dieviškajai šviesai](https://homilijos.kristoteka.lt/atmerkite-savo-akis-dieviskajai-sviesai/): Šešios ar aštuonios dienos prieš ką tik girdėtą atsimainymo epizodą Evangelijoje Kristus buvo taręs mokiniams gan slėpiningą žodį: „Iš tiesų sakau jums, kai kurie iš čia stovinčių neragaus mirties, kol pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį su savo karalyste.“ Galbūt kai kurie iš klausytojų klaidingai suprato šį sakinį, manydami, kad Jėzus buvo pažadėjęs galutinai įkurti Dievo Karalystę...
- [Mano pastangos dėl Dievo Karalystės](https://homilijos.kristoteka.lt/mano-pastangos-del-dievo-karalystes/): Lobis, perlas – tai, kas žmogišku vertinimu brangu ir verta pastangų. Toks šio sekmadienio Evangelijos žinios raktas. Brangus, išskirtinis, vertinamas turtas. Čia Jėzus Kristus pasakoja, kaip svarbu negailėti pastangų, išlaidų, neišsigąsti nepatogumų dėl Dangaus Karalystės. O jų neišvengiamai yra, buvo ir bus. Lobis rastas dirbamoje dirvoje, o tai reiškia liejamą prakaitą, patirtą nuovargį, išgyventus nepatogumus....
- [Kviečiai ar raugės?](https://homilijos.kristoteka.lt/kvieciai-ar-rauges/): Palyginimai – Kristaus metodas aiškinant itin svarbius ir iki galo sunkiai suvokiamus dalykus. Šį sekmadienį prieš mūsų akis iškyla javų – kviečių laukas su tarp kviečių įsiterpusiomis piktžolėmis – raugėmis arba svidrėmis. Kodėl jos čia minimos? Juk iš šio augalo, skirtingai nei iš kviečių, nei duonos, nei pyragų, deja, neiškepsi, jų nesumalsi ir naudos neturėsi....
- [Kantrusis sėjėjas](https://homilijos.kristoteka.lt/kantrusis-sejejas/): Visą gyvenimą žmogus ko nors laukia. Vaikas laukia, kol užaugs, taps savarankiškas. Suaugęs viliasi džiaugtis savo darbų vaisiais, laukia geresnių laikų, naudingų pasikeitimų. Pasenęs dažnai neramiai laukia, kada teks užbaigti šią kelionę ir stoti Viešpaties akivaizdon. Dievas taip pat laukia, kol Jo tartas Žodis pasieks žmogaus širdį, sudygs tai, kas dosniai įvairiausiomis aplinkybėmis buvo sėjama,...
- [Dievo ilgesys – mažutėlių kelias](https://homilijos.kristoteka.lt/dievo-ilgesys-mazuteliu-kelias/): Žmogus nori būti išmintingas, apsukrus, išsisukantis iš visų situacijų, galingas ir įtakingas. Šventasis Raštas negiria tokio nusistatymo. Dievo žvilgsniui meilesni mažieji. Mažutėliai – tai turintys vargdienio dvasią, visa ko laukiantys iš Viešpaties. Tiesos kelią randantis žmogus pripažįsta savo bejėgiškumą, už patirtas dovanas dėkoja Dievui, tada leidžia veikti Viešpaties valiai. Išmintingi ir gudrieji pernelyg pasikliauja savo...
- [Nešti savo kryžių ir sekti Kristumi](https://homilijos.kristoteka.lt/nesti-savo-kryziu-ir-sekti-kristumi/): „Kas neima savo kryžiaus ir neseka paskui mane – nevertas manęs.“ Šie žodžiai yra dalis nurodymų, kuriuos šv. Mato evangelijoje Jėzus davė dvylikai apaštalų tuoj po to, kai juos pašaukė, prieš pasiųsdamas į pirmąją misiją. Čia Viešpats savo viešojoje tarnystėje pirmą kartą užsimena apie kryžių. Tik vėliau trimis skirtingomis progomis Jėzus paskelbė apie savo kančią,...
- [„Nebijokite tų, kurie žudo kūną“](https://homilijos.kristoteka.lt/nebijokite-tu-kurie-zudo-kuna/): Gavėnios ir Velykų laikotarpiu išgyvenome dieviškojo atpirkimo darbo didžiuosius metinius minėjimus, po to du sekmadienius buvome kviečiami kontempliuoti bei garbinti Švenčiausiąją Trejybę ir Kristaus buvimą Eucharistijoje – slėpinius, apreikštus mums per Viešpaties Jėzaus gyvenimą, mirtį ir prisikėlimą. Šiandien grįžtame į vadinamųjų eilinių sekmadienių seką. Šis pats ilgiausias iš visų liturginių laikotarpių laikas nėra tik blanki,...
- [Šventoji puota](https://homilijos.kristoteka.lt/sventoji-puota/): Ketvirtadienį, savo mirties išvakarėse, Paskutinės vakarienės su apaštalais metu, Viešpats Jėzus įsteigė Eucharistijos sakramentą, įsakydamas savo mokiniams jį išsaugoti kaip jo kančios ir prisikėlimo atminimą. Kiekvieną Didįjį ketvirtadienį Bažnyčia švenčia šį pirmosios Eucharistijos metinį minėjimą vakaro Mišiomis ir Švenčiausiojo Sakramento procesija arba Eucharistijos likučio perkėlimu. Tačiau šis šventimas, atveriantis Velykų tridienį, yra tik dramatiškos kelionės...
- [„Jame gyvename, judame ir esame“](https://homilijos.kristoteka.lt/jame-gyvename-judame-ir-esame/): Tikime į vieną Dievą – Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, Dievui, kuris yra, kuris buvo ir kuris ateina per amžius. Brangūs broliai ir seserys, neretai manoma, kad kalbėti apie Švenčiausiąją Trejybę yra ne tik sudėtinga ir nelengva, bet ir pavojinga bei rizikinga užduotis. Neseniai vienas kunigas...
- [Asmuo – meilė](https://homilijos.kristoteka.lt/asmuo-meile/): Kaip žinome, Sekminių dieną ypatingai garbinama Šventoji Dvasia. Bet gal reikėtų paklausti, kas iš tikrųjų yra ši Dvasia? Žinoma, nesame panašūs į tuos šv. Pauliaus Efeze sutiktus vyrus, kurie, jau įtikėję Kristų, dar nežinojo, kad yra Šventoji Dvasia. Ji mums yra duota, ji gyvena mumyse. Mes galime pajusti jos artumą ir įkvėpimus. Bet kartais mūsų...
- [Žengimas į Dangų stiprina tikėjimą, viltį ir meilę](https://homilijos.kristoteka.lt/zengimas-i-dangu-stiprina-tikejima-vilti-ir-meile/): Kartais pagalvojame, negi Kristus negalėjo pasilikti žemėje? Vos prisikėlęs iš numirusių, argi negalėjo fiziškai pasilikti tarp mūsų? Galėtume gyvai su Jėzumi pasitarti, jam pasiguosti, paprašyti jo pagalbos. Atsakymas į šiuos klausimus yra tas, kad Kristus, įžengęs į dangų, yra kur kas labiau su mumis. Jo buvimas jau neapribotas teritorija ir laiku, jis dabar yra tarp...
- [Tiesos Dvasia](https://homilijos.kristoteka.lt/tiesos-dvasia/): Kiekvienas žmogus norėtų gyventi ramiai, laimingai ir džiaugsmingai, be problemų, sunkumų ir rūpesčių. Tai vienas didžiausių mūsų širdies troškimų. Atrodo, daug dedame pastangų, kad gyventume laimingai. Tačiau mūsų gyvenimas pažymėtas ir nerimo: ką mums atneš prasidėjusi diena, atėję naujieji metai, būsimi susitikimai su naujais žmonėmis? Kuomet viskas vyksta pagal mūsų planą ir atitinka mūsų lūkesčius,...
- [„Tegul neišsigąsta jūsų širdys!“](https://homilijos.kristoteka.lt/tegul-neissigasta-jusu-sirdys/): Mano Tėvo namuose daug buveinių. „Einu jums vietos paruošti!“ Kiekvienas trokštame jaukios, gerumo ir meilės kupinos vietos. Tokia vieta žemėje gali būti tėvų namai, kur gyvena mūsų šeima. Tokia vieta gali būti namai, kuriuose mes gyvename, kur visada traukia sugrįžti. Tačiau ne visada šis poreikis būna patenkintas: ne visi turi savo namus, kai kurių žmonių...
- [14 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/14-eilinis-sekmadienis/): Brangūs Broliai ir Seserys, Šiandienos Evangelija mums pristato vieną iš Jėzaus gyvenimo ir misijos epizodų, kuriame išryškėja keletas pamokančių detalių. Pirmiausia – tai kas yra paviršutiniškas Jėzaus arba aplamai kito asmens pažinimas, po to, žmogaus tikėjimas ir Jėzaus atliepas į jį, ir galiausiai – koks turi būti atsakas į nesėkmę. Šis Morkaus Evangelijos pasakojimas apie...
- [15 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/15-eilinis-sekmadienis/): Brangūs broliai ir seserys, šiañdienos Mišų pradžiojè, põ garbė̃s hìmno, kùnigas taĩp mel̃džiasi: „Dieve, sàvo tiesà tù apšvietì klýstančius, kàd jiẽ grį̃žtų į̃ tìkrąjį kẽlią; padė́k tàd Bažnýčios vaikáms atmèsti visà, kàs žẽmina krikščióniško var̃dą, ir̃ laikýtis tõ, kàs jám pritiñka“. Bū́tų tikraĩ vertà atidžiaĩ pakomentúoti šį̃ garbìngą tèkstą, kurìs mùms pérduoda auteñtišką Bažnýčios tėvų̃...
- [16 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/16-eilinis-sekmadienis/): Šio sekmadienio pirmame skaitinyje kalbama apie išblaškytas, išvaikytas avis, kurių piemenys neprižiūrėjo. Šiandien taip pat daug žmonių jaučiasi apleisti, vieniši. Kai kuriems žmonėms sunku gyventi savo bendruomenėje, pavyzdžiui, šeimoje, mokykloje, darbe… O Dievui visai nereikia kentėti vienišumo todėl, kad Jį sudaro trys asmenys. Taip pat Dieve nėra nesutarimo todėl, kad Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia...
- [18 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/18-eilinis-sekmadienis/): Brangūs broliai ir seserys, šiandienos Evangelijos skaitinys pratęsia praeito sekmadienio Evangelijos epizodą. Tuomet buvo pasakojama, kad Jėzui nuvykus anapus Galilėjos, jį lydėjo gausi minia, nes ji buvo mačiusi stebuklus, kuriuos jis darė ligoniams. Po to evangelistas Jonas mums sako, kad Jėzus, dar žmonėms lūpomis neištarus jokio prašymo ar noro, pats imasi iniciatyvos padauginti duoną ir...
- [Kristaus Atsimainymo šventė](https://homilijos.kristoteka.lt/kristaus-atsimainymo-svente/): Brangūs broliai ir seserys, Atsimainymo akimirką Jėzaus kūnas ėmė spinduliuoti Dievo šlovę. Tai ta galinga šlovė, kurią Sūnus turėjo prieš pasaulio įkūrimą. Tai šlovė, kuri vėliau ne tik prikels Jėzų iš numirusiųjų trečiąją dieną, bet ir pasaulio pabaigoje pakeis mūsų vargingą kūną ir padarys jį panašų į Viešpaties Jėzaus garbingą kūną. Juk jeigu mes tampame...
- [Švč. M. Marijos ėmimas į dangų](https://homilijos.kristoteka.lt/homilija-svc-m-marijos-emimas-i-dangu/): Sulig Tradicijos mokymu, kurį nustatė Bažnyčia, mes tikime, kad Mergelė Marija, savo žemiškojo gyvenimo pabaigoje, įėjo į Dievo šlovę ne tik siela, kaip kiti šventieji, bet ir kūnu. Tuo būdu, ji jau yra Kristaus Prisikėlimo pilnatvėje, galutinėje Dievo vaikų tobulumo būklėje, – būklėje, kuri kitiems žmonėms yra paskirta laikų pabaigoje. Idant geriau suprastume šio slėpiningo...
- [20 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/homilija-20-eilinis-sekmadienis/): Brangus broliai ir seserys, ketvirtoje psalmėje, kurią mes giedame kasdien per Naktinę, parašyta: – Daugelis sako : Kas parodys mums gėrybių? (v. 8) Tu įdėjai į mano širdį daugiau džiaugsmo, negu jų (pagonių, netikinčiųjų) grūdų derlius ir jauno vyno gausa. Komentuodamas šią eilutę Rabi Yehochuoa Ben Levi (3 amžiuje gyvenęs Talmudo rašytojas) pasakė: „Tai primena palyginimą apie...
- [21 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/homilija-21-eilinis-sekmadienis/): Daugelis Jėzaus mokinių sakė: „Kieti jo žodžiai, kas gali jų klausytis!“ Juos baugino žodžiai, kuriuos girdėjome praėjusį sekmadienį: „Aš esu gyvybės duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys šią duoną, gyvens per amžius. Duona, kurią aš duosiu, yra mano kūnas už pasaulio gyvybę“ (Jn 6, 51). Anksčiau, kai Jėzus padaugino duonos kepaliukus ir pamaitino penkis tūkstančius...
- [22 Eilinis Sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/homilija-22-eilinis-sekmadienis/): Brangūs broliai ir seserys, kokie esminiai klausimai yra keliami diskusijoje tarp Jėzaus ir fariziejų bei Rašto aiškintojų ir Jėzui vėliau kalbant visai miniai apie švarumą? Aišku, kad dieviškojo apreiškimo tikslas nėra mums dėstyti higienos taisykles arba sveikos mitybos principus. Kūrėjas suteikė žmogui protą, kad jis pats sugebėtų nustatyti tuos dalykus. Juk motinai nereikia skaityti Biblijos,...
- [23 Eilinis Sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/homilija-23-eilinis-sekmadienis/): Brangūs broliai ir seserys, kas kita, jeigu ne kurtumas ir nebylumas taip izoliuoja žmogų nuo aplinkos, nuo kitų žmonių bendrystės ir leidžia patirti skaudžią vienatvę. Panašų jausmą iš dalies gali patirti kiekvienas, jeigu vienui vienas pateks į svetimą kraštą, kur jis nesupras nė žodžio to krašto žmonių kalbos, nė, kita vertus, patys to krašto žmonės...
- [Švč. M. Marijos Gimimas - Šilinė](https://homilijos.kristoteka.lt/svc-m-marijos-gimimas-siline-2/): Brangūs broliai ir seserys, liturgijoje Bažnyčia paprastai švenčia šventųjų gimimą ne žemei, o dangui, jų išėjimą iš šio pasaulio paskui Kristų dangiškosios karalystės link. Liturgija švenčia tik tris žemiškus gimimus: Kristaus gimimą, Įsikūnijusio Dievo Sūnaus, pašaukto iš motinos įsčių, pasirodymą žemėje, Jėzaus pirmtako Jono Krikštytojo gimimą ir Švenčiausiosios Mergelės Marijos gimimą, kurį švenčiame šiandien. Šventasis...
- [Kryžiaus Išaukštinimo šventė](https://homilijos.kristoteka.lt/kryziaus-isaukstinimo-svente/): Ecce lignum Crucis – Štai Kryžiaus Medis. Medis yra gamtai naudingas, gyvas, Dievo sukurtas augmuo, vienas gražiausių dalykų pasaulyje. Medis, tai ir nebegyva, bet žmonėms labai naudinga medžiaga. Tačiau iš jos mes padarėme kryžių, baisų kankinimo įrankį, norėdami jį naudoti prieš savo brolius, ir net prieš Dievo Sūnų, jeigu jis kada nors drįstų įsikišti į mūsų...
- [25 Eilinis Sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/25-eilinis-sekmadienis/): Brangūs Broliai ir Seserys, Praeito sekmadienio Evangelijoje Jėzus pirmą kartą savo mokiniams visiškai atvirai kalbėjo apie tai, kad jam reikės daug kentėti, būti seniūnų, aukštųjų kunigų bei Rašto aiškintojų atmestam, nužudytam ir po trijų dienų prisikelti iš numirusiųjų (Mk 8, 31). Šie Mokytojo žodžiai sukėlė mokinių protestą, kurį visų vardu viešai išreiškė apaštalas Petras, papriekaištaudamas...
- [28 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/28-eilinis-sekmadienis/): Šio sekmadienio skaitiniuose atskiriami regimo pasaulio turtai nuo ateinančio pasaulio turtų. Pirmieji yra laikini – tai auksas, sidabras, brangakmeniai. Išminties knygos autorius prideda sveikatą ir išvaizdą gražią. Visos šios gėrybės yra geri dalykai, Dievo dovanos. Tačiau esame tik prievaizdai tų gėrybių, kurias Dievas mums patikėjo, bet ne jų egoistiški savininkai. Neseniai apaštalas Jokūbas mums priminė:...
- [29 Eilinis Sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/29-eilinis-sekmadienis/): Brangūs broliai ir seserys, šventieji apaštalai Jokūbas ir Jonas mums duoda šiandien pažįstamą ir iš tikrųjų gana keistą maldos pavyzdį. Jėzus juos išmokė sakyti Dievui: „Teesie tavo valia“, o mes ką tik juos girdėjome sakant Kristui visai ką kita: „Mokytojau, mes norime, kad padarytum, ko prašysime.“ Jie tarsi sakė Viešpačiui: „Teesie mūsų valia, įgyvendink mūsų...
- [32 Eilinis Sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/32-eilinis-sekmadienis/): Brangūs broliai ir seserys, šiandienos Evangelijos skaitinys mums kalba apie tris žmonių kategorijas: pirmiausiai, apie Rašto aiškintojus, po to epizodas prie aukų skrynios apie turtuolius, kurių, Šventasis Raštas sako, buvo daug ir kurie aukojo gausiai, ir galiausiai apie vieną suvargusią našlę, kuri į aukų skrynią įmeta du smulkius pinigėlius. Galbūt šie trys žmonių tipai griežtai...
- [Švč. Mergelė Marija, Gailestingumo Motina](https://homilijos.kristoteka.lt/svc-mergele-marija-gailestingumo-motina/): Brangūs broliai ir seserys, vieno Solemo vienuolyno vienuolio motina turėjo 10 vaikų ir visi jautė, kad ji mylėjo kiekvieną, tarsi vienintelį pasaulyje. Ji puikiai kiekvienam mokėjo parodyti ypatingo rūpinimosi ženklų. Tai primena Mergelę Mariją, kuri yra puikiausia ir nuostabiausia iš visų krikščionių, visų žmonių ir kiekvienos tautos motina, dosniai duoda kiekvienam vaikui, kiekvienai tautai ir bendruomenei ypatingų...
- [Kristus, visatos Valdovas](https://homilijos.kristoteka.lt/kristus-visatos-valdovas/): Brangūs broliai ir seserys, šiandien švenčiame Kristaus, Visatos Valdovo arba Karaliaus iškilmę. Šią šventę tik 1925 m. įsteigė popiežius Pijus XI. Tačiau, norint pagarbinti Kristų Karalių, mums nereikia laukti šio paskutinio liturginių metų sekmadienio. Nuo senų laikų keliskart per metus Jėzus Kristus yra iškilmingai skelbiamas ir garbinamas pasaulio ir visatos Karaliumi. Advento metu mes laukiame...
- [2 Advento Sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/2-advento-sekmadienis/): Brangūs broliai ir seserys, šiandienos Evangelijos skaitinyje svarbi yra šventojo Jono Krikštytojo figūra. Evangelistas Lukas detaliai aprašo istorinį įvykio kontekstą: išvardija ano meto žemiškuosius didžiūnus, jų viešpatavimo metus ir teritorijas. Štai šios pasaulinės istorijos tėkmėje ir pasigirsta Viešpaties žodis Zacharijo sūnui Jonui dykumoje. Tiesa, Viešpats visada buvo aktyvus ir jaučiamas nuo pat žmonijos istorijos pradžios,...
- [Švč M. Marijos Nekaltasis Prasidėjimas](https://homilijos.kristoteka.lt/svc-m-marijos-nekaltasis-prasidejimas/): Aš esu Nekaltasis Prasidėjimas. Que soy era Immaculada Councepciou. Taip kalbėjo Mergelė Marija, apreikšdama save jaunai kukliai mergaitei šv. Bernadetai Lurde 1858 metais. Mergelė Marija šitaip tarsi patvirtino palaimintojo popiežiaus Pijaus IX dogmatinį apibrėžimą apie Dievo Motinos Nekaltąjį Prasidėjimą. Be to, Marija sako, kad „aš esu Nekaltasis Prasidėjimas“, o ne „aš buvau pradėta be nuodėmės“, panašu, kad...
- [Kalėdų dienos Mišios](https://homilijos.kristoteka.lt/kaledu-dienos-misios/): Brangūs Broliai ir Seserys, Kalėdų naktį ir ankstyvą rytą girdėti evangelijos skaitiniai mus nukėlė į tą praeities įvykį, nutikusį Betliejuje daugiau kaip prieš du tūkstančius metų, kada Jėzus, gyvojo Dievo Sūnus, įžengė į žmonių istoriją ir pasirodė kaip gležnas trapus žmogus – mažas vaikelis, turintis kūną ir kraują, gimęs iš Mergelės Marijos. O šiandienos mišių...
- [Švč. M. Marija, Dievo Gimdytoja](https://homilijos.kristoteka.lt/svc-m-marija-dievo-gimdytoja-2/): Brangūs broliai ir seserys, nuoširdžiai linkime kiekvienam iš jūsų gerų, šventų, dieviškojo gailestingumo pilnų Naujųjų Metų. Naujųjų Metų slenkstis kasmet kelia nerimą, nenumaldomai ir kartais skaudžiai primindamas, kad laikas bėga greitai, gyvenimas trumpas ir nepastovus, lieka nemaža dar neišpildytų troškimų ir planų, jų visų įgyvendinti veikiausiai bus neįmanoma. Šia proga visuomenė rengia daug mažai prasmingų...
- [2 sekmadienis po Kalėdų](https://homilijos.kristoteka.lt/2-sekmadienis-po-kaledu/): Brangūs Broliai ir Seserys, Galbūt jūs nustebote, ką tik per Mišias neišgirdę Trijų Karalių iškilmei skirtų skaitinių. Išties, ši iškilmė šiandien yra švenčiama parapijose, tačiau mes, sekdami sena Bažnyčios tradicija, ją švenčiame sausio 6 dieną. Tačiau vis gi, nežiūrint to, ir šiandienos mišių skaitiniuose jau yra aptinkamas žodynas ir temos, kurios yra akcentuojamos Kristaus apsireiškimo...
- [„Jie nebeturi vyno“](https://homilijos.kristoteka.lt/jie-nebeturi-vyno/): Brangūs Broliai ir Seserys, „Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; ir mes regėjome jo šlovę“. Dievo Sūnus tapo žmogumi, bet nuo pirmosios įsikūnijimo akimirkos jo šlovė, dieviškoji galinga ir išganinga jėga buvo pridengtos jo žmogystės ir tarno pavidalo. Išorėje jis tapo panašus į visus žmones. Kristus palaipsniui ir iš dalies ėmė apreikšti savo šlovę...
- [„Viešpaties Dvasia ant manęs...“](https://homilijos.kristoteka.lt/viespaties-dvasia-ant-manes/): Viešpaties Dvasia ant manęs, nes jis patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams… Brangūs broliai ir seserys, tokiais žodžiais, paimtais iš pranašo Izaijo knygos, visiems susirinkusiems Nazareto sinagogoje Jėzus apibūdina save ir savo misiją. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad Jėzus vieną šabo dieną tiesiog ateina į sinagogą ir paima Šventojo Rašto ritinį ir visai...
- [Kristaus Paaukojimas (Grabnyčios)](https://homilijos.kristoteka.lt/kristaus-paaukojimas-grabnycios/): Brangūs broliai ir seserys, ką tik girdėta Evangelijos pagal Luką ištrauka yra viena gražiausių Šventojo Rašto vietų. Šis Kristaus ankstyvo gyvenimo epizodas yra sudabartinamas šiandienine liturgija. Pagal tradiciją, vasario antrosios šventė, 40 dienų po Kalėdų, turi tris labai reikšmingus pavadinimus: Marijos Apsivalymas, Kristaus Paaukojimas arba Atnešimas į Šventyklą ir Susitikimas su Viešpačiu. Savo pasakojimo pradžioje...
- [1 gavėnios sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/1-gavenios-sekmadienis/): Brangūs broliai ir seserys, derėtų trumpai perpasakoti ką tik girdėtą Kristaus gundymo istoriją. Evangelijoje pagal Luką jau buvo aprašytas Kristaus krikšto epizodą. Jėzus tuomet girdėjo Tėvo balsą, iš dangaus sakantį: „Tu esi mano mylimasis Sūnus.“ Po to ėjo Jėzaus kilmės aprašymas: „Jėzus pradėjo veikti būdamas apie trisdešimt metų. Jis buvo laikomas sūnumi Juozapo, sūnaus Elio“,...
- [2 gavėnios sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/2-gavenios-sekmadienis/): Šitas mano išrinktasis Sūnus, jo klausykite… Brangūs broliai ir seserys, šiandienos Evangelijos skaitinys mus drauge su trimis privilegijuotais mokiniais perkelia ant švento kalno, kur Jėzus trumpam parodo, kokia dieviškumo galybė slepiasi po jo kūno apdangalu. Iš visų evangelistų tik šventasis Lukas pamini atsimainymo kontekstą – tai įvyksta Jėzui besimeldžiant. Išties, malda turi perkeičiančią galią, nes...
- [3 gavėnios sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/3-gavenios-sekmadienis/): „Štai dabar palankus metas (2 Kor 6, 2). Šventajam Pauliui rašant šiuos žodžius, gavėnios laiko dar nebuvo. Juk kiekviena metų diena yra ir išganymo diena, ir palankus metas atsiversti. Tačiau gavėnia yra ypatingas laikas, skirtas pašalinti visus praeitųjų laikų aplaidumus, rašė šventasis Benediktas. Šiandien Evangelija ragina mus naudotis laiku, kad šis duotų vaisių, atsivertimo vaisių....
- [4 gavėnios sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/4-gavenios-sekmadienis/): Brangūs broliai ir seserys, stebinantis ir paradoksalus dalykas: šiandien, gavėnios viduryje, atgailos ir kenčiančio Kristaus sekimo laikotarpio viduryje, liturgija kviečia mus džiaugtis ir linksmintis. Įžangos giesmė ragina mus tai daryti ne kiekvienam atskirai, bet visiems kartu su Jeruzale, su Bažnyčia, su Dievo angelais ir šventaisiais danguje ir su visa žemėje gyvenančia žmonija, kviečiama priimti Viešpaties...
- [5 gavėnios sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/5-gavenios-sekmadienis/): Dėl Kristaus aš ryžausi visko netekti … kad būčiau jame, nebeturėdamas nuosavo teisumo. Brangūs Broliai ir Seserys, Iš šiandienos Mišių antrojo skaitinio ir Evangelijos galime išskirti vieną esančių svarbių temų – teisumą. Dažnai gali nutikti, kad žmogaus teisumo samprata yra labai skirtinga nuo tos, kokią Dievas ją regi esant, ir, vadinasi, kokia ji yra iš...
- [Kristaus Kančios – Verbų Sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/kristaus-kancios-verbu-sekmadienis/): Šventasis Lukas, kurį mes galime vadinti Dievo gailestingumo evangelistu, pasakoja Kristaus kančios istoriją savitu būdu. Šv. Morkus ir šv. Matas pristato Jėzų daugiau kaip pasyvią visų žmonių, net ir Dievo Tėvo apleistą auką. O šv. Lukas pabrėžia kiek kitas detales. Pirmiausia jo tekste niekada neatrodo, kad Jėzus jaučiasi visiškai atskirtas nuo savo dangiškojo Tėvo. Tiesa,...
- [Velykų dienos Mišios](https://homilijos.kristoteka.lt/velyku-dienos-misios/): Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse … Brangūs Broliai ir Seserys, šiandien mes su visa Bažnyčia esame raginami džiaugtis ir su psalmininku drauge giedoti: Ši diena yra VIEŠPATIES duota, – linksminkimės ir džiūgaukime (Ps 118, 24). O džiūgavimo priežastis yra ta, kad su Velykomis yra švenčiama ir naujosios kūrinijos pradžia, žmogaus prisikėlimas...
- [2 Velykų sekmadienis (Atvelykis) Dievo gailestingumo šventė](https://homilijos.kristoteka.lt/2-velyku-sekmadienis-atvelykis-dievo-gailestingumo-svente/): Brangūs broliai ir seserys, šių Mišių evangelijoje mes girdėjome Kristų sakant Tomui, kuris ką tik buvo matęs ir palietęs prisikėlusio Kristaus žaizdas: „Tu įtikėjai, nes pamatei“ Tuoj pat po to Viešpats pridūrė Tomui: „Palaiminti, kurie tiki nepamatę.“ Gal kai kurie iš mūsų galvojame, kad Kristus čia turi omenyje mus visus, kurie nesame matę Jėzaus, bet...
- [4 Velykų sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/4-velyku-sekmadienis/): Sulaukę Velykų laiko vidurio, šiandien švenčiame Gerojo Ganytojo sekmadienį. Ezekielio knygoje Viešpats priekaištavo Izraelio ganytojams dėl jų nusikaltimų. Jie neprižiūrėjo jiems patikėtų avių. Jie paliko jas išsisklaidyti. Dėl to Viešpats paskelbė: Štai! Aš pats rūpinsiuosi savo avimis ir jų ieškosiu. (Ez 34, 11) Jėzus yra paskelbtasis gerasis ganytojas. Manosios avys klauso mano balso; … Aš...
- [5 Velykų sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/5-velyku-sekmadienis/): Dievas nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių… Brangūs broliai ir seserys, Apreiškimo šventajam apaštalui Jonui knygos pabaigoje mes išvystame naują, perkeistą Dievo kūriniją. Būdvardis „naujas“ antrajame mišių skaitinyje kartojasi keletą kartų: naujas dangus, nauja žemė, naujoji Jeruzalė, galiausiai Sėdintysis soste ištaria: „Štai aš visa darau nauja.“ Dievo išgelbėtųjų bendruomenė pasirodo išsipuošusi kaip nuotaka savo sužadėtiniui....
- [6 Velykų sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/vi-velyku-sekmadienis/): Brangūs broliai ir seserys! Ką tik girdėjome Kristų sakantį apaštalams: „Aš keliauju pas Tėvą ir vėl grįšiu pas jus. Jei mylėtumėte mane, džiaugtumėtės, kad aš keliauju pas Tėvą, nes Tėvas už mane aukštesnis“. Šiuo metu švenčiamas laikotarpis tarp Velykų ir Šeštinių, todėl šis sakinys, regis, atitinka Jėzaus ir mokinių padėtį tarp Viešpaties prisikėlimo ir žengimo...
- [7 Velykų sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/vii-velyku-sekmadienis-2/): Tėve, aš noriu, kad jie būtų su manim ten, kur ir aš; kad jie pamatytų mano šlovę… Štai mūsų pašaukimas, – būti kartu su Viešpačiu. Iš tikrųjų, jau Jis yra su mumis. Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos. Tai yra paskutiniai Jėzaus žodžiai Mato evangelijoje. Šventajai Dvasiai veikiant, Jis...
- [Sekminių homilija](https://homilijos.kristoteka.lt/sekminiu-homilija/): Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios ir pradėjo kalbėti… Brangūs broliai ir seserys, šiandien mes iškilmingai švenčiame Sekminių iškilmę, kuri vainikuoja ir užbaigia Velykų liturginį laiką. Penkiasdešimties dienų laiko tarpas nuo Prisikėlimo sekmadienio iki pat Sekminių dienos yra tarsi viena ir ta pati iškilmė, kaip viena didžioji Viešpaties diena, kai yra išliejama Šventoji Dvasia. Apaštalų darbų...
- [Švč. Trejybė](https://homilijos.kristoteka.lt/svc-trejybe/): Brangūs broliai ir seserys, atrodo, jog yra nemaža kunigų, kurie dėkoja Dievui, kad apie Švenčiausiąjį Trejybę reikia kalbėti tik vieną kartą per metus – šį sekmadienį. Iš tiesų Trejybės sekmadienio homilija dažnai laikoma liturginių metų sunkiausiu pamokslu. Manoma, kad tą dieną būtinai reikia paaiškinti vieną iš sudėtingiausių filosofinių ir teologinių sąvokų, t. y. vieno Dievo...
- [9 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/ix-eilinis-sekmadienis/): „Namai, kuriuos pastačiau yra vadinami Tavo vardu”. Saliamonas puikiai žinojo, kad šventykla, kurią jis buvo pastatęs, negalėjo sutalpinti Dievo: „Net dangus ir dangaus aukštybės negali tavęs sutalpinti.“ (1 Kar 8, 26) Jis taip pat žinojo, kad šventykla tėra tik nurodymas į tikrąją Dievo šventyklą, kad tikroji Dievo šventykla nebus pastatyta iš akmenų, bet turės ryšį...
- [11 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/xi-eilinis-sekmadienis/): Brangūs broliai ir seserys, man atrodo, kad Evangeliją pagal Luką būtų galima pavadinti ir kaip „moters reabilitacijos“ Evangelija. Senajame Testamente randame nemažai kilnių, išmintingų ir šventų moterų. Tačiau Jėzaus laikais Palestinoje požiūris į moteris buvo veikiau negatyvus. Jos buvo apskritai niekinamos. Vyrai žiūrėjo į jas visais atžvilgiais kaip į žemesnes, silpnesnes, antros eilės būtybes, manydami,...
- [12 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/xii-eilinis-sekmadienis-2/): Jėzaus tarnystės Galilėjoje viršūnė yra Atsimainymas. Kelios dienos prieš šį įvykį ir prieš Jo kančios bei šlovės apreiškimą Jėzus paklausė savo mokinius: „Kuo mane laiko žmonės?“ Evangelistas Lukas pabrėžia šio įvykio svarbumą, patikslindamas, kad Jėzus meldėsi, kaip ir prieš paskirdamas dvylika apaštalų. Petras atsakė grupės vardu, pavadindamas Jėzų Dievo Mesiju. Tai reiškia Dievo Pateptuoju. Savo...
- [Palendrių bažnyčios dedikacijos metinės](https://homilijos.kristoteka.lt/palendriu-baznycios-dedikacijos-metines/): Žmogaus Sūnus atėjo ieškoti ir gelbėti, kas buvo pražuvę … Brangūs broliai ir seserys, Šiandien mes švenčiame Palendrių vienuolyno bažnyčios pašventinimo iškilmę ir liturgija mums ta proga pamąstymui pateikia Evangeliją apie muitininkų viršininką Zachiejų. Bažnyčios dedikacijos iškilmė yra minėjimas Kristaus, kuris yra mūsų išganymo autorius, Šventosios Dvasios galia mus padarantis gyvaisiais akmenimis, tinkamais dvasinių namų...
- [13 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/xiii-eilinis-sekmadienis-2/): Brangūs broliai ir seserys, praeitą sekmadienį, klausydami Evangelijos pagal šventąjį Luką, mes girdėjome kaip Jėzus pirmą kartą pranešė apie savo kančią, ragindamas visus savo mokinius išsižadėti savęs, nešti kasdien savo kryžių ir sekti paskui jį. Kiek toliau Lukas rašo: „Visiems stebintis Jėzaus stebuklingais darbais, jis prabilo į mokinius: ‘Žmogaus Sūnus turi būti atiduotas į žmonių...
- [14 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/xiv-eilinis-sekmadienis-2/): Šiandienos mišių maldos žodžiais mes Dievą prašome mums duoti švento linksmumo ir vesti mus į amžinąjį džiaugsmą. Išties, tai neįprastas prašymas, nes mes daugiau linkę prašyti konkretesnių ir praktiškesnių dalykų, iš kurių kaip pasekmė gali gimti džiaugsmas, o patį džiaugsmą ir linksmumą bandome susiieškoti ar susikurti patys. Ir visgi, jeigu egzistuoja daugybė priemonių, leidžiančių pažinti...
- [16 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/xvi-eilinis-sekmadienis-2/): Marija išsirinko geriausiąją dalį … Brangūs broliai ir seserys, Šiandienos mišių skaitiniai kalba apie svetingumą ir apie tai, kaip per šią dorybę įvyksta žmogaus susitikimas su Dievu. Priimantis į svečius ir, išoriškai žvelgiant, duodantis bei dovanojantis, žmogus galiausiai pasirodo kaip tas, kuris pats sulaukia malonės ir gausesnių dovanų. Pirmajame skaitinyje girdime, kaip Viešpats slėpiningu pavidalu...
- [18 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/xviii-eilinis-sekmadienis/): Brangūs broliai ir seserys, nesumanaus turtuolio palyginimas yra veik vienintelė Evangelijos vieta, kurioje randame užuominas į Koheleto knygą. Šioje knygoje kelis kartus teigiama, kaip girdėjome pirmame skaitinyje, kad žmogus negauna jokios tikros naudos iš savo triūso ir iš gėrybių bei turtų, kuriuos jis susikaupia žemėje. „Tuštybių tuštybė, – sako Koheletas, arba Galvočius, – tuštybių tuštybė,...
- [21 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/xxi-eilinis-sekmadienis/): Brangūs broliai ir seserys, Jėzus keliaudamas į Jeruzalę mokė. Jo mokymas – tai Evangelija, Geroji Naujiena, apie dangaus karalystę, Naujiena, skirta visai Dievo tautai – Izraeliui ir visai žmonijai, visiems ateinantiems iš rytų, vakarų, šiaurės ir pietų. Tai Evangelija iš Tėvo, iš mūsų Dievo Gelbėtojo, kuris trokšta, kad visi žmonės būtų išganyti ir pasiektų tiesos...
- [23 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/xxiii-eilinis-sekmadienis/): Kas neneša savo kryžiaus ir neseka manimi, negali būti mano mokinys. Brangūs broliai ir seserys, Šiandienos Evangelijos skaitinyje sakoma, kad kartu su Jėzumi ėjo gausios minios. Galbūt dauguma tuomet jį sekusių žmonių spėja, kad Jėzus keliauja į Jeruzalę, tačiau tik labai mažas skaičius mokinių iš jo lūpų buvo girdėję, kad jo kelias veda į Golgotą....
- [24 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/xxiv-eilinis-sekmadienis/): Brangūs broliai ir seserys, gana dažnai, ypač gavėnios metu, liturgija mums suteikia progų skaityti ir apmąstyti sūnaus palaidūno palyginimą, kuris atskleidžia Dievo gailestingumą ir įvairius būdus, kuriais mes galime arba priimti, arba atmesti Tėvo meilę. Tačiau šiandien girdėjome visą Evangelijos pagal Luką 15-tą skyrių, kur sūnaus palaidūno istorija eina po kitų palyginimų, kurie iliustruoja tą...
- [Švč. M. Marijos Gimimas (Šilinė)](https://homilijos.kristoteka.lt/svc-m-marijos-gimimas-siline/): Brangūs broliai ir seserys, šiandien švenčiame Mergelės Marijos, Dievo ir mūsų motinos gimimo dieną. Džiaukimės! Marijos gimimas yra išganymo aušra, Kristaus Įsikūnijimo skelbimas ir Marijos prasidėjimo be gimtosios nuodėmės apreiškimas. Šiandien per būsimąją Dievo Motiną į pasaulį įžengė visiškai atstatyta Dievo vaikų laisvė, primenanti tą laisvę, kurią turėjo žmonijos pirmieji tėvai prieš gimtąją nuodėmę. Kiekvieno...
- [27 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/xxvii-eilinis-sekmadienis/): Jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį… Brangūs broliai ir seserys, šiandienos mišių skaitiniai mums kalba apie tikėjimą. Iš jų mes sužinome apie tikėjimo kilmę, apie šios dorybės prigimtį, apie tai, kad tikėjimas gali padidėti, arba, atvirkščiai, sumažėti, apie tikėjimo galią, bet ir jo neaiškumą ir, galime sakyti, dramą. Evangelijos skaitinyje mes girdėjome apaštalų prašymą: „Viešpatie,...
- [29 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/xxix-eilinis-sekmadienis/): Iš 17, 8–13: Kol Mozė laikė rankas iškėlęs, viršų ėmė izraelitaiPs 121, 1–2. 3–4. 5–6. 7–8. P.: Te mums padeda Viešpats, dangaus ir žemės Kūrėjas.2 Tim 3, 14 – 4, 2: Kad Dievo žmogus taptų tobulasLk 18, 1–8: Dievas apgins teises savo išrinktųjų, kurie jo šaukiasi Jėzus pasakė jiems palyginimą, kaip reikia visuomet melstis ir nepaliauti. Šiandienos Evangelija pateikia...
- [31 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/xxxi-eilinis-sekmadienis/): Išm 11, 22 – 12, 2: Visų tu gailingas, nes myli štai visa, kas tik egzistuojaPs 145, 1–2. 8–9. 10–11. 13cd–14. P.: Dieve, mano Valdove, aš tavo vardą garbinsiu amžiais.2 Tes 1, 11 – 2, 3a: Kristaus vardui bus garbė jumyse, o jums jameLk 19, 1–10: Žmogaus Sūnus atėjo ieškoti ir gelbėti, kas buvo pražuvę Brangūs broliai ir seserys,...
- [Visi Šventieji](https://homilijos.kristoteka.lt/visi-sventieji-3/): Apr 7, 2–4. 9–14: Regėjau milžinišką minią, kurios niekas negalėjo suskaičiuoti, iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų.Ps 24, 1–2. 3–4ab. 5–6. P.: Šitokie žmonės yra išsiilgę tavo, Viešpatie, veido.1 Jn 3, 1–3: Mes matysime Dievą tokį, koks jis yraMt 5, 1–12a: Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje Brangūs broliai ir seserys, Šiandien Bažnyčia vienu...
- [Mirties absurdas prisikėlimo šviesoje](https://homilijos.kristoteka.lt/mirties-absurdas-prisikelimo-sviesoje/): Ateinančio sekmadienio (XXXII C) šv. Mišių skaitiniai iškelia dvi svarbias žmogiškos egzistencijos dimensijas: mirtį ir prisikėlimą. Pirmasis skaitinys iš antrosios Makabiejų knygos (2 Mak 7, 1-2. 9-14) iškelia stulbinančią žmogiškos mirties priėmimo drąsą iš pagrindų gaivinamą prisikėlimo vilties, kurią jau šiame gyvenime teikia tikėjimas gyvuoju, amžinuoju, nemirtingu Dievu. Antrasis skaitinys iš Luko evangelijos (Lk 20,27-38)...
- [1 advento sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/i-advento-sekmadienis/): Brangūs broliai ir seserys, Bažnyčios vardu norėčiau jums palinkėti gerų naujų metų! Taip, jūs teisingai išgirdote. Nesuklydau. Nauji krikščionių liturginiai metai, Bažnyčios liturginis ciklas, prasideda ne sausio pirmą dieną, bet maždaug mėnesiu anksčiau, būtent šiandien, pirmąjį advento sekmadienį. Kiekvienais metais advento pradžia – tai lyg mūsų dvasinio gyvenimo kompiuterio pakrovimas. Bažnyčia mus ragina pabusti iš...
- [2 advento sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/ii-advento-sekmadienis/): Advento laikas yra ir laukimo ir atsivertimo laikas. Mes laukiame to, kuris pas mus jau atėjo silpnas kaip ir mes, ir kuris vėl ateis šlovingai prisikėlęs. Mes laukiame jo atėjimo tačiau ne pasyviai: kad žemiški rūpesčiai nesukliudytų pasitikti ateinantį tavo Sūnų, – sakė pradžios malda. Lotynų kalbos tekstas kalba apie skubėjimą: in tui occursum filii festinantes....
- [Švč. Mergelės Marijos Nekaltasis Prasidėjimas](https://homilijos.kristoteka.lt/svc-mergeles-marijos-nekaltasis-prasidejimas/): Dievas išsirinko mus Kristuje prieš pasaulio sutvėrimą … Brangūs broliai ir seserys, Šventasis Paulius laišką Efeziečiams, kurio ištrauką girdėjome antrame skaitinyje, pradeda šlovinimo himnu visa apvaizdingai tvarkančiam Dievui Tėvui ir jo visa aprėpiančiam išganingam planui, kurį glaustai galima nusakyti žodžiu „palaiminimas“, arba tiksliau – „palaiminimas Kristuje“. Dievas, anot Apaštalo žodžių, mus pažino ir pamilo nuo...
- [Šv. Kalėdų naktis](https://homilijos.kristoteka.lt/sv-kaledu-naktis/): Dievo malonė pasirodė visiems žmonėms … Brangūs broliai ir seserys, Ką tik Evangelijoje mes girdėjome angelo žodžius, skirtus piemenims ir kuriuos Bažnyčia dabar pakartoja mums: Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas. Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą vystyklais ir paguldytą ėdžiose. Angelas nepaskelbia piemenims kaip ženklo jokio įspūdingo reginio, kuris...
- [Kalėdų dienos homilija](https://homilijos.kristoteka.lt/kaledu-dienos-homilija/): Brangūs broliai ir seserys, sveikiname jus, susirinkusius kartu švęsti Kristaus, mūsų Išganytojo, gimimo šventę. Susirinkome švęsti ne tik praeities įvykį, ne tik paminėti tai, kas įvyko prieš daugiau nei 2000 metų. Susirinkome ir susitikti su Kristumi šiandien, susirinkome išgyventi jo Įsikūnijimo slėpinį šiandien, – slėpinį, kuris mus gali apšviesti naujai, atgaivinti, pamaitinti mūsų tikėjimą ir net...
- [Švč. M. Marija, Dievo Gimdytoja](https://homilijos.kristoteka.lt/svc-m-marija-dievo-gimdytoja/): Brangūs broliai ir seserys, šiandien Kristaus ir Marijos vardu, norėčiau jums palinkėti gerų Naujųjų Metų. Prieš mėnesį, mes priminėme, kad Bažnyčios metai prasideda ne sausio pirmą dieną, bet pirmą advento sekmadienį. Vis dėlto, negalime ignoruoti, kad civilinių metų pokytis, metų oficialaus skaičiaus pakeitimas, turi beveik visiems didelį psichologinį poveikį. Tada suvokiame, kad laikas trumpas, kad...
- [Pašaukimas šventumui](https://homilijos.kristoteka.lt/pasaukimas-sventumui/): 1. Brangūs broliai ir seserys, pasibaigus Kalėdų liturginiam laikui ir prasidėjus eiliniam, Bažnyčia nurodo mūsų krikščioniško gyvenimo tikslą. Mūsų girdėtiems trims bibliniams skaitiniams yra viena bendra tema – pašaukimas šventumui. Ši tema ypač atsispindi antrajame skaitinyje, kuriame Paulius save pristato kaip pašauktą apaštalauti, jis yra „Dievo valia pašauktasis Kristaus Jėzaus apaštalas“ (1 Kor 1, 1), kuris rašo...
- [Viešpaties Paaukojimas (Grabnyčios)](https://homilijos.kristoteka.lt/viespaties-paaukojimas-grabnycios/): Brangūs broliai ir seserys, Viešpaties paaukojimo šventė tobulai sudabartina ką tik girdėtą Evangelijos pagal Luką ištrauką. Viena vertus, šis Jėzaus kūdikystės epizodas primena kai kurias Senojo Testamento svarbias figūras arba atvaizdus, susijusius su šventykla ir aukomis. Kita vertus, jis simbolizuoja Kristaus išganymo darbo visišką įgyvendinimą, kuris ateis vėliau per kryžių, prisikėlimą ir Bažnyčios sukūrimą. Kristaus...
- [5 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/v-eilinis-sekmadienis/): Brangūs broliai ir seserys, praeitą sekmadienį skaitytame Evangelijos pagal Matą pamoksle ant kalno po mokymo apie palaiminimus Jėzus sako savo mokiniams du vienodai trumpus palyginimus apie druską ir šviesą. Pradėkime nuo antro palyginimo, kuris yra beveik savaime suprantamas. Kristus yra Šviesa iš Šviesos Trejybėje, Tėvo tobulas paveikslas ir atvaizdas. Jis yra pasaulio šviesa, vienintelė tikra...
- [8 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/viii-eilinis-sekmadienis/): Arba jis vieno nekęs, o kitą mylės, arba prie vieno bus prisirišęs, o kitą nieku vers. Brangūs broliai ir seserys, kai skaitau Evangelijos žodžius „Vieno ir kitą“, jaučiuosi truputį sutrikęs ir užduodu sau tokį klausimą: ką tiksliai Viešpats norėjo čia pasakyti? Apie ką Jis kalba? Viena yra aišku, kad sakydamas: „Niekas negali tarnauti dviem šeimininkams...
- [3 Gavėnios sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/iii-gavenios-sekmadienis/): Savo pontifikato pradžioje mūsų Popiežius Pranciškus rašė: „Evangelijos džiaugsmo, evangelii gaudium, prisipildo širdys ir gyvenimas visų, kurie sutinka Kristų. Tie, kurie leidžiasi būti jo išgelbėjami, yra išlaisvinami iš nuodėmės, liūdesio, vidinės tuštumos ir vienatvės. Džiaugsmas visada gimsta ir atgimsta su Jėzumi Kristumi“. Brangūs broliai ir seserys, ką tik girdėtas evangelijos pagal Joną epizodas puikiai išreiškia...
- [4 Gavėnios sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/iv-gavenios-sekmadienis/): Brangūs broliai ir seserys, šiemet gavėnios laikotarpiu liturgija mums pateikia tris ilgas ištraukas, skirtas buvusiam, šiam ir kitam sekmadieniui, iš Evangelijos pagal Joną. Šie trys epizodai sudaro pagrindines gavėnios katechezes apie krikštą. Jie yra nepakeičiamos vertės ruošiant ne tik katechumenus priimti krikštą, bet ir mus visus, Dievo tautą, Velykų naktį kartu su pakrikštijamaisiais atnaujinančius savo...
- [Velyknakčio homilija](https://homilijos.kristoteka.lt/velyknakcio-homilija/): Brangūs broliai ir seserys, Kristus prisikėlė! Mūsų Motina Bažnyčia mus užvedė į liturginių metų viršūnę. Stovėdami ant šios viršūnės, visi esame kviečiami išgyventi Kristaus mirties ir prisikėlimo slėpinį. Šis išgyvenimas yra itin svarbus, nes būtent iš jo išteka ir į jį suteka visas mūsų krikščioniškas gyvenimas. Kad tikrai tai išgyventume, mums svarbu, kad kartu su...
- [5 Velykų sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/v-velyku-sekmadienis/): „Tikite Dievą – tikėkite ir mane“. Brangūs broliai ir seserys, joks žmogiškas mokytojas, ganytojas ar pranašas negalėtų taip kalbėti. Tai būtų klaidinga pretenzija, pavojinga, beprotiška iliuzija. Tačiau, nepaisant savo menko supratimo, mokiniai instinktyviai nujautė, kad Jėzus yra vertas visiško pasitikėjimo. Dėl pačių jo darbų jie galėjo tikėti, kad Jėzus ateina iš Dievo, ir kad dangiškasis...
- [7 Velykų sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/vii-velyku-sekmadienis/): Brangūs broliai ir seserys, jūs beveik visi žinote, kad Lietuvos ir daugelio kitų šalių parapijose Kristaus Žengimo į Dangų iškilmė yra perkeliama į šį sekmadienį. O mūsų vienuolyne pagal seną visuotinės Bažnyčios praktiką bei Apaštalų darbų knygos chronologiją, atitinkančią tradiciją, šis didelis Viešpaties gyvenimo įvykis jau buvo švenčiamas praeitą ketvirtadienį, lygiai 40 dienų po Kristaus...
- [12 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/xii-eilinis-sekmadienis/): „NEBIJOKITE TŲ, KURIE ŽUDO KŪNĄ“ Brangūs broliai ir seserys, šių Mišių pirmasis skaitinys mums perteikia karštą maldą, kurią pranašas Jeremijas sukalbėjo tuo metu, kai buvo persekiojamas žiaurių bei nenumaldomų priešų. Pranašas tiesiogiai su nedorėliais nekovoja, bet prašo Viešpaties išteisinti jo bylą ir įvykdyti keršą prieš tuos, kurie stengiasi jį sunaikinti. Pilnas pasitikėjimo ir meilės, Jeremijas...
- [13 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/xiii-eilinis-sekmadienis/): Kas neima savo kryžiaus ir neseka paskui mane – nevertas manęs.“ Šie žodžiai yra dalis nurodymų, kuriuos šv. Mato evangelijoje Jėzus davė dvylikai apaštalų tuoj po to, kai juos pašaukė, prieš pasiųsdamas į pirmąją misiją. Čia Viešpats savo viešojoje tarnystėje pirmą kartą užsimena apie kryžių. Tik vėliau trimis skirtingomis progomis Jėzus paskelbė apie savo kančią,...
- [14 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/xiv-eilinis-sekmadienis/): (Mt 11, 25-30) Ši evangelijos pagal Matą ištrauka mums perteikia Jėzaus šlovinimo maldą savo Tėvui. Po maldos, Jėzus kreipiasi į savo mokinius, tai yra į mus visus, ir juos kviečia, tuo pat metu atsiskleisdamas ir mums. Pažvelkime į šiuos tris etapus, per kuriuos Jėzus nori mus mokyti. 1. Būti tiesioginiu Jėzaus maldos savo Tėvui dalyviu...
- [„Sėjėjas išsirengė sėti“](https://homilijos.kristoteka.lt/xv-eilinis-sekmadienis-sejejas-issirenge-seti/): 1. Brangūs broliai ir seserys, šiandien Bažnyčios liturginiai tekstai mūsų dėmesį kreipia į Dievo žodžio tikrovę. Pirmame skaitinyje girdėjome, kad Dievo žodis nėra tiesiog paprastas žodis, kuris išeitų iš Dievo burnos ir nukristų į tuštumą. Jis turi vidinę jėgą, vidinę dinamiką, jis turi savyje asmens savybes. Jeigu išeina iš Dievo burnos, jis nesugrįžta bergždžias, taip...
- [16 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/xvi-eilinis-sekmadienis/): „Iš kurgi atsirado raugių? Tai padarė mano priešas.“ Palyginime, kurį mums ką tik perskaitė diakonas, Jėzus nori mums atskleisti dieviško gailestingumo gelmę. Jis žino, kad šiame begaliniame gailestingume kažkas mums užkliūva. Kaip girdėtame palyginime šeimininko tarnus, taip ir mus neretai trikdo šis gailestingumas, nes jis mums primena, kad egzistuoja blogio slėpinys. Blogis, laimei, tegu ir...
- [Kristaus Atsimainymas](https://homilijos.kristoteka.lt/kristaus-atsimainymas/): Šiandien švenčiame Viešpaties Atsimainymo šventę. Jis atsimainė jų akivaizdoje. Atsimainymas pažodžiui reiškia pasikeitimas, persikeitimas. Mes gimstame keitimuisi. Mūsų gyvenimas ir bet koks gyvenimas be paliovos keičiasi. Biologiniu požiūriu gyvenimas yra lėtas keitimasis, kuris pasibaigia mirtimi. Tam tikra prasme gyventi reiškia mirti. Tačiau Viešpaties atsimainymas prideda kažką visiškai naujo. Būtent tai, kad mirti reiškia įeiti į...
- [20 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/xx-eilinis-sekmadienis/): Brangūs broliai ir seserys, šių šventųjų Mišių skaitiniai turi vieną bendrą temą – tai santykiai tarp žydų ir tikinčiųjų pagonių Dievo išganymo plane. Antrame skaitinyje iš Laiško romiečiams šventasis Paulius itin giliai apmąsto Izraelio vaidmenį išganymo istorijoje. Svarbu suprasti, kad, minėdamas Izraelio „atmetimą“ ir po to „priėmimą“, apaštalas kalba ne tiek apie individualių žydų išgelbėjimą,...
- [22 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/xxii-eilinis-sekmadienis/): Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs … Brangūs broliai ir seserys, Šiandienos Evangelijos skaitinys seka tuojau pat po praeito sekmadienio skaitinio ir yra su juo labai glaudžiai susijęs. Praeitą sekmadienį mes girdėjome, kad į Jėzaus mokiniams užduotą klausimą: „Kuo jūs mane laikote?“, apaštalas Petras visų vardu išpažino: „Tu esi Mesijas, Gyvojo Dievo...
- [30 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/xxx-eilinis-sekmadienis/): Brangūs broliai ir seserys, ką tik girdėta Evangelijos ištrauka yra trumpa, gal net per trumpa, kaip mes matysime vėliau. Vis dėlto ji be galo turtinga, nes joje, vartodamas negausius žodžius, Viešpats mums duoda du pagrindinius meilės įsakymus, kuriuos lengva išmokti atmintinai ir kurie apima visą Dievo įstatymo pilnatvę. Reikia pastebėti, kad Evangelijoje pagal Matą šis...
- [32 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/xxxii-eilinis-sekmadienis/): Brangūs broliai ir seserys, šiame paskutiniame liturginių metų etape Bažnyčia dažnai mums primena galutinį mūsų gyvenimo tikslą ir būsimą pasaulio pabaigą. Šios dienos Evangelija kreipiasi į kiekvieną iš mūsų, primindama galutinį mūsų susitikimą su Viešpačiu, kai paliksime šį pasaulį, kad įeitume į amžinybę. Tam ji panaudoja vestuvių įvaizdį. Biblijoje dažnai kalbama apie vestuves. Dažniausiai turima...
- [Šventoji Šeima](https://homilijos.kristoteka.lt/sventoji-seima-5/): Brangūs broliai ir seserys, šiandien, pirmą sekmadienį po Kalėdų, Bažnyčia švenčia ir apmąsto Šventąją Šeimą, kurią Betliejuje rado piemenys ir kurią šiandien regime šventykloje. Šiandieniai skaitiniai duoda suprasti, kad kiekviena šeima ir sykiu kiekvienas geros valios žmogus yra kviečiami įeiti į Dievo išganymo ir meilės planą visai žmonijai. Šiame išganymo plane išskirtinis vaidmuo teko pirmiausia...
- [Švč. Mergelė Marija, Dievo Gimdytoja](https://homilijos.kristoteka.lt/svc-mergele-marija-dievo-gimdytoja/): Tegu Viešpats savo veidą atgręš į tave ir suteiks tau gerovę … Brangūs broliai ir seserys, Šiandienos Evangelija ir vėl kreipia mūsų žvilgsnius į Kalėdų nakties įvykį, ragina pamaldžiai apmąstyti Dievo Sūnaus įsikūnijimo slėpinį, tik šįkart kviečia stabtelėti prie Mergelės Marijos motinystės. Išties, šiandien Bažnyčia švenčia švenčiausiosios Mergelės Marijos, Dievo Gimdytojos, iškilmę. Antrajame skaitinyje apaštalas...
- [Didysis Ketvirtadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/didysis-ketvirtadienis/): Broliai ir seserys, girdėjote pirmame skaitinyje: pirmųjų Velykų Egipte metu ir žydų Velykų apeigose, kurios yra jų atminimas, dalyviai yra budrūs. Prieš bėgant, prieš didįjį Išėjimą, prieš nusileidžiant saulei, Velykos valgomos skubant, apsiavus kurpėmis kojas, susijuosus strėnas, laikant rankoje lazdą. Jeruzalėje, paskutinės Jėzaus vakarienės su mokiniais metu, visi irgi yra budrūs. Vieta buvo laikoma paslaptyje,...
- [Didysis Penktadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/didysis-penktadienis/): Brangūs broliai ir seserys, susirinkome į Kristaus kančios pamaldas, kad mintimis, žodžiais ir gestais gyvai atmintume Kristaus kančią ir mirtį. Girdėjome Kančios istoriją to, kuris, pirmiau skelbtas Izaijo knygoje kaip Viešpaties Tarnas, tapo vyriausiasis Kunigas, aukojantis save patį Tėvui. Mūsų girdėtas pirmasis skaitinys iš Izaijo knygos apie Viešpaties Tarno kančią yra itin svarbus. Pirmieji krikščionys...
- [Šv. Benedikto iškilmė](https://homilijos.kristoteka.lt/sv-benedikto-iskilme/): Šv. Benedikto iškilmė (2018) Šiandien visa Bažnyčia, ne tik benediktinų vienuolynai, švenčia šventąjį Benediktą. Kodėl jam teikiama tokia garbė, kuri nėra suteikta daugeliui įkūrėjų? Be to, ši garbė dar didesnė Europoje. Šiandien mes dėkojame Dievui už šv. Benedikto atliktą darbą. Mąstydami apie jį, tuoj pat žvelgiame į jo didįjį vienuolinį darbą, jo Regulą ir vienuolynų...
- [Kad žmogus taptų dievu](https://homilijos.kristoteka.lt/kad-zmogus-taptu-dievu/): Brangūs broliai ir seserys, šiandien švenčiame vieną svarbiausių Mergelės Marijos liturginių švenčių – jos Ėmimą į dangų. Šios iškilmės turinys plaukia iš Katalikų Bažnyčios mokymo, teigiančio, kad Nekaltai Pradėtoji Dievo Motina, „pasibaigus jos žemiškajam gyvenimui, buvo su kūnu ir siela šlovėje paimta į dangų“. Ši šventė nuostabiai gražiai iliustruoja Bažnyčios tėvų posakį, pasiekusį mus iš...
- [Kad tikintieji taptų šventi](https://homilijos.kristoteka.lt/kad-tikintieji-taptu-sventi/): 1. Brangūs broliai ir seserys, mieli draugai, ką tik girdėjome kaip Kristus pasišaukė pas save Dvylika ir ėmė siuntinėti juos po du. Šie ragino atsiversti, išvarė demonus, gydė. Išvaryti demonus ir gydyti yra skirta tik kai kuriems, tačiau visi krikščionys vienaip ar kitaip neša savyje pašaukimą ir pasiuntinybę jau vien dėl to, kad yra krikščionys....
- [Pažvelkite į vandenį](https://homilijos.kristoteka.lt/pazvelkite-i-vandeni/): Eikite sau vieni į negyvenamą vietą ir truputį pailsėkite… Brangūs Broliai ir Seserys, praeito sekmadienio Evangelija mums pasakojo apie tai, kaip Jėzus išsiuntė savo mokinius į misiją, davęs jiems praktinių nurodymų ir suteikęs galią gydyti ligas bei išvarinėti demonus. Ši pirmoji misija mokiniams deramai pelnė teisę vadintis apaštalais, t. y. pasiuntiniais. O šiandienos Evangelijoje kalbama...
- [Gyventi tiesa](https://homilijos.kristoteka.lt/gyventi-tiesa/): 1. Brangūs broliai ir seserys, mieli draugai, ką tik girdėjome turbūt vieną sudėtingiausių Jėzaus kalbų apie gyvenimo duoną. Tačiau prieš ją antrasis šių mišių skaitinys iš laiško efeziečiams tarsi ruošia ją suprasti. „Jūs išgirdote ir išmokote, kokia yra tiesa Jėzuje“, – su nepasitenkinimu primena Paulius Efezo bendruomenės tikintiesiems. Kitaip tariant, apaštalas tarsi sako: jūs esate...
- [Jis išaukština mažuosius](https://homilijos.kristoteka.lt/jis-isaukstina-mazuosius/): Jis numeta galiūnus nuo sostų ir išaukština mažuosius … Brangūs Broliai ir Seserys, Šiandieną mes su visa Bažnyčia iškilmingai švenčiame Mergelės Marijos su kūnu ir siela ėmimą į dangaus garbę. Kaip skelbiama Vatikano II Susirinkimo dokumente apie Bažnyčią: „Apsaugota, nepalytėta jokios prigimtinės kaltės dėmės, baigusi žemiškojo gyvenimo kelią, Nekaltoji Mergelė buvo su kūnu ir siela...
- [Mes dabar gyvename nebe sau](https://homilijos.kristoteka.lt/mes-dabar-gyvename-nebe-sau/): Brangūs broliai ir seserys, jei turėtume tik evangeliją pagal Joną, nežinotume, kad Eucharistija buvo įsteigta per Paskutinę vakarienę. Kristaus Kūno ir Kraujo sakramento įsteigimas aprašomas trijose sinoptinėse evangelijose ir šv. Pauliaus Pirmojo laiško korintiečiams 11 skyriuje. Kita vertus, tik evangelijoje pagal Joną randame ilgą Viešpaties kalbą apie gyvenimo duoną: tai tekstas, kuris mums iš esmės...
- [Širdis arti Dievo](https://homilijos.kristoteka.lt/sirdis-arti-dievo/): 1. Brangūs broliai ir seserys, mieli draugai, šios dienos Mišių skaitiniai ypač kalba apie tai, kas mus iš tikrųjų suteršia. – Pirmosios Sandoros tvarka teigia: mus gali suteršti tai, kas ateina iš išorės. Pirmiausia, mus gali suteršti kiekvienas žmogus, kuris nepriklauso mūsų išrinktajai Tautai, t. y. kiekvienas pagonis, kuris garbina kitus dievus. Susilietimas su juo mus padaro...
- [Kas atveria savo širdį Marijai...](https://homilijos.kristoteka.lt/kas-atveria-savo-sirdi-marijai/): Mch 5, 1–4a: Iš tavęs kils Izraelio valdovas /Ps 80, 2ac. 3b. 15–16. 18–19. P.: O Dieve, pastatyk mus ant kojų! Tenušvinta veidas tavasis, ir mes išgelbėti būsim! /Žyd 10, 5–10: Štai ateinu vykdyti tavo valios / Lk 1, 39–45: Iš kur man ta garbė, kad mano Viešpaties motina aplanko mane? Apsilankymo evangelinis epizodas šiandien ragina mus dalyvauti Marijos ir Elzbietos susitikimo džiaugsme....
- [Iš įsčių prieš aušrą, aš pagimdžiau tave](https://homilijos.kristoteka.lt/is-isciu-pries-ausra-as-pagimdziau-tave/): Brangūs broliai ir seserys, kalėdos – tai iš esmės giesmių šventė. Daugelyje Vakarų krikščionybės šalių, giesmininkų būreliai vaikščioja kalėdų naktį po miestus ir kaimus, kad prie kiekvienų namų durų galėtų paguosti ir džiuginti gyventojų širdis giesme „Tyli Naktis“, „Sveikas Jėzau Gimusis“ arba kitomis panašiomis giesmėmis skelbiančiomis Kristaus gimimą. Šią naktį iš tikrųjų mūsų pasaulyje gimė...
- [Sekti šventosios Šeimos pavyzdžiu](https://homilijos.kristoteka.lt/sekti-sventosios-seimos-pavyzdziu/): 1. Brangūs broliai ir seserys, šiandien, pirmą sekmadienį po Kalėdų, Bažnyčia švenčia ir apmąsto šventąją Šeimą. Šiandien ją regime keliaujant į Jeruzalės šventyklą, ją paliekant ir vėl grįžtant. Tai kelionė, kuri kupina nerimo. Šiandien prašome Dievo Motinos ir šventojo Juozapo užtarimo mūsų šeimoms. Prašome malonės sekti šventosios Šeimos pavyzdžiu. Ką tik girdėtoje Evangelijos ištraukoje galime...
- [Išlaisvinti protą ir akis](https://homilijos.kristoteka.lt/islaisvinti-prota-ir-akis/): 1. Brangūs broliai ir seserys, mieli draugai, ką tik girdėti Evangelijos žodžiai apie Jėzų iš Nazareto atkreipė dėmesį į itin svarbias mūsų krikščioniškai egzistencijai tiesas: Jėzus yra Mesijas! Ant jo yra Viešpaties Dvasia, ant jo ji ilsisi, jis yra lydimas jos galios, nes yra Dievo pateptas. Jis pateptas labai svarbiai misijai – nešti Gerąją Naujieną...
- [Pertvarkyti savo prioritetus](https://homilijos.kristoteka.lt/pertvarkyti-savo-prioritetus/): Brangūs broliai ir seserys, ką tik girdėjome Šv. Luko pasakojimą apie pirmųjų Jėzaus mokinių pašaukimą. Šv. Lukas aprašo šį įvykį plačiau ir detaliau negu Morkus ir Matas, parodydamas vidinį kelią, kuriuo Petrui ir jo draugams reikėjo nueiti prieš galutinai įsipareigojant tarnauti Viešpačiui. Tie žmonės jau pažįsta Jėzų; su juo jie bendravo, klausė jo pamokymų ir...
- [Įžengti į Kristaus slėpinį](https://homilijos.kristoteka.lt/izengti-i-kristaus-slepini/): 1. Brangūs broliai ir seserys, šiandien Bažnyčia mums pateikia Evangelijos ištrauką, kuris veikiausiai glumina mus visus. Glumina todėl, kad Jėzus prašo mūsų mylėti tai, kas neįmanoma – savo priešus. Kiekvienas iš mūsų esame patyrę, kad nėra lengva daryti gera tiems, kurie mūsų nekenčia, laiminti ir melstis už tuos, kurie mus niekina. Ne vienas esame patyrę,...
- [Mt 9,14–17 Bažnyčios Tėvų paaiškinimas](https://homilijos.kristoteka.lt/mt-914-17-baznycios-tevu-paaiskinimas/): Štai sistemiška santrauka lietuviškai apie tai, kaip Bažnyčios Tėvai aiškina Mt 9,14–17, remiantis Catena Aurea: 1. Klausimo kilmė ir klaidingas priekaištas 2. Jėzaus atsakymas apie Jaunikį 3. Pasninko prasmė 4. Naujo audinio ir seno drabužio palyginimas 5. Naujas vynas ir seni vynmaišiai 6. Bendras dvasinis principas 🔑 Esminė mintis Kristus moko, kad: *Sukurta naudojant Catena Aurea ir ChatGPT.
- [Mylėkite savo priešus](https://homilijos.kristoteka.lt/mylekite-savo-priesus/): I. Šiandienos tiek pirmajame skaitinyje, tiek Evangelijoje nuskamba paraginimas būti šventais arba tobulais. Šventumas ir tobulumas šiuo atveju yra sinonimai, kurie paaiškina vienas kitą. Dievas, Kuris yra absoliučiai tobulas ir viso šventumo Šaltinis, šios dvi kokybės pilnai sutampa ir yra neatskiriamos nuo Jo prigimties paprastumo. O žmoguje tuo tarpu, šventumas bus tik dovana, kuri yra laikoma trapiame moliniame inde. Ištraukoje iš Kunigų knygos, Dievas per savo tarpininką Mozę, greičiau paliepia negu paragina izraelitus, išrinktosios tautos žmones, būti šventais: Būkite šventi, nes aš, Viešpats, jūsų Dievas, esu šventas. Kadangi izraelitas savo prigimtimi visų pirma yra labai praktiškas asmuo, Dievas keliais konkrečiais nurodymais apibūdina, kaip kasdienėje praktikoje yra įgyvendinamas paliepimas būti šventais. Ta konkreti priemonė žmogui šventėti, o […]
- [9 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/9-eilinis-sekmadienis/): Brangūs broliai ir seserys : šiandien Lietuvos parapijose švenčiama Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmė, kurią mes vienuolyne šventėme praėjusį ketvirtadienį pagal visuotinės Bažnyčios tradicija. Sekminių dieną mes gavome Šventąją Dvasią, kad geriau „pažintume Dievo mums suteiktas dovanas“. Po Sekminių, liturgija mums toliau padeda apmąstyti tas dovanas ir jas giliau suvokti. Praeito sekmadienio tema buvo Švenčiausioji Trejybė, nes iki galo šventę velykinį slėpinį, mes jau patiriame gyvą su trimis dieviškaisiais asmenimis meilės bendrystę, kuri yra amžinojo gyvenimo pradžia. O šios savaitės ypatinga šlovinimo tema yra gyvoji ir gyvybę dovanojanti duona. Eucharistija, kurią Viešpats įsteigė Didįjį Ketvirtadienį prieš kentėdamas už mūsų išganymą ant […]
- [Švč. Jėzaus Širdis](https://homilijos.kristoteka.lt/svc-jezaus-sirdis/): Brangūs broliai ir seserys : Izaijo Knygoje, ketvirtoje Dievo Tarno giesmėje parašyta : „Visi mes pakrikome lyg avys, kiekvienas eidamas savo keliu“. Iš tikrųjų, kaip Paulius dažnai tvirtina savo laiškuose, visi žmonės yra nusidėjėliai, visi stokoja Viešpaties malonės, visiems reikia atsiversti, visiems reikia Dievo gailestingumo. Ir todėl Izaijas tęsia sakydamas: „Viešpats užkrovė ant jo (ant savo kenčiančio tarno Mesijo) mūsų visų kaltę“. Jeigu taip yra, kas galėtų būti tie devyniasdešimt devyni teisieji, apie kuriuos ką tik kalbėjo Kristus, ir kuriems nereikia atsiversti? Pirmiausia priminkime, kad čia Jėzus pasakė palyginimą. O palyginimuose, nebūtinai reikia alegoriškai įprasminti kiekvieną istorijos elementą. Arba galima kartais […]
- [Šv. Petras ir Paulius](https://homilijos.kristoteka.lt/sv-petras-ir-paulius/): Šiandien mes džiaugsmingai švenčiame šventuosius apaštalus Petrą ir Paulių. Rytmetinėje, su Benedictus giesme, mes giedojome šį labai gražų priegiesmį : Gloriosi principes terrae – „Garbingi žemės kunigaikščiai, kaip juodu gyvenimo metu mylėjo vienas kitą, taip ir mirtyje nėra atskirti“. Iš tikrųjų, Petras ir Paulius yra laikomi apaštalų vadovais bei kunigaikščiais. Tarp apaštalų, jie užima svarbiausią vietą. Iš Naujojo Testamento visumos išsiskiria ryškūs ir detalūs šių vyrų portretai, kuriuose galime matyti du labai skirtingus, bet vienas kitą papildančius apaštalų tipus. Petras, Galilėjos žvejys, paprastas ir neišsilavinęs žmogus, tarsi apima savyje pirmosios apaštalų grupės patirtį. Jis vaikščiojo su Jėzumi nuo pat pradžios ir gana anksti išpažino jį […]
- [14 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/14-eilinis-sekmadienis-2/): Anaĩs laikaĩs, skaĩčiams bùvo priskiriamà simbòlinė reikšmė̃. Jė́zus, kaĩp paprastaĩ, kalbė́jo palýginimais. Jõ ištartuosè žõdžiuose, skaičiùs dvýlika skélbė Izraèlio karalỹstę, pastatýtą añt dvýlikos apãštalų, kuriuõs jìs išsiriñko. Jìs skélbė, kàd teĩs dvýlika Izraèlio giminių̃. Šiañdien, šveñtojo Lùko evangèlijos tèkstas pateĩkia nuródymus, kuriuõs Išganýtojas dúoda septýniasdešimt dviems mokiniáms. Šiuõs jìs siuñčia eĩti pìrmą jõ. Šiẽ nuródymai yrà skirti nè tìk Izraèlio taũtai. Anõ mẽto žmonė́ms, septýniasdešimt dù réiškė pagónių tautų̃ skaĩčių. Kaĩp tìk jóms septýniasdešimt dù mokiniaĩ bùvo paskìrti, kàd šiẽ eĩtų į̃ vìsą pasáulį ir̃ skélbtų gẽrąją tikė́jimo, kurìs čià simbolizúojamas pjūtiẽs vaĩzdiniu, naujíeną. Taĩgi, Jė́zus naudója ir̃ kìtą – pjūtiẽs […]
- [Šv. Benediktas Nursietis](https://homilijos.kristoteka.lt/sv-benediktas-nursietis/): „Aš esu jūsų tarpe kaip tas, kuris patarnauja“ Šį žodį, Viešpaties ištartą apaštalams savo mirties išvakarėse, šv. Benediktas iš tikrųjų pats įgyvendino. Norėdamas įkurti Viešpaties tarnystės mokyklą jis tapo savo vienuolių tarnu. Šv. Benediktas, kurio vardas reiškia „palaimintas“, „Dievo palaimintasis“, yra vienuolių tėvas: jis perdavė Romiečiams ir Barbarams Rytų Tėvų palikimą padarydamas jį pritaikomu jų būdui. Jo Regula, diskretiškumo ir dvasinio gyvenimo pavyzdys, sucentruota apie Kristų ir pilnai atitinkanti Evangelijos mokymą, suformavo ištisas kartas šventųjų. Jo mokiniai troško kuo labiau gyventi Evangelija, atkartoti, kiek tai įmanoma, Kristaus ir ankstyvosios Bažnyčios gyvenimą. Šventoji Regula juos mokė tarnauti Viešpačiui ir gyventi su broliais. […]
- [15 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/15-eilinis-sekmadienis-2/): Kartu su įstatymo mokytoju, mes klausiame Jėzų : „Kas yra mano artimas ?“: Kas tas žmogus, kuriam turiu atlikti meilės įsipareigojimą ?. Kuriai asmenų grupei turiu pritaikyti etiketę „artimi“? Be to, su šio Dievo žodžio žinovu, žinome, kad reikia būti atsargiam : Siracido knygoje yra parašyta (29, 20) : „Laiduok už artimą pagal savo išgales, bet žiūrėk, kad pats neįpultum į skurdą”. Iš tikrųjų Jėzus atsakydamas apgręžia klausimą. Palyginimo pabaigoje, Jėzus pateikia tikrą klausimą: „kam aš esu artimas?“ tiksliau sakant: „Kokiu būdu aš pats tampu artimu?“ Palyginimas pasakoja apie mūsų kelionę gyvenimo keliu. Jėzus išaiškina savo mokymą pristatydamas samarietį, tai yra […]
- [16 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/16-eilinis-sekmadienis-2/): Mes visi esame vienu ar kitu metu išgyvenę patirtį priimti ką nors į svečius. Toks įvykis ne improvizavimui. Reikia paruošti meniu, nupirkti, kas reikalinga, iš anksto paruošti patiekalus, neužmirštant sutvarkyti, nuo vieno galo iki kito, namus. Sulig tuo, kiek mes numatome tų dalykų atlikimą, mes turime mažiau įtampos paskutinę minutę. Taip mes esame labiau nusiteikę priimti tuos ar tas, kurie mus aplanko. Priešingai, kai kas nors atvyksta netikėtai, tai mus gali sugluminti, nes mes neturime laiko pasiruošti. Tokioje situacijoje mes lengvai galime pasijusti susirūpinę ar skubantys, nes mes nesame pasiruošę taip, kaip norėtume. Šio sekmadienio skaitiniuose mums pristatomos kaip tik tokios […]
- [17 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/17-eilinis-sekmadienis/): Brangūs broliai ir seserys: Mes ką tik evangelijoje pagal Luką girdėjome Kristaus mokymą apie vadinamą „Viešpaties Maldą“. Lyginant su šv. Matu, Šv. Lukas mums perduoda trumpesnį tos maldos variantą sudarytą tik iš penkių, vietoje septynių, prašymų. Matas iš tikrųjų buvo pateikęs mokymą apie Viešpaties maldą gana abstrakčiai, kruopščiai redaguoto pamokslo ant kalno kontekste. Kita vertus, Šventasis Lukas išdėsto viską konkrečiose Jėzaus gyvenimo su mokiniais aplinkybėse. Be to, nors pas Luką pati maldos formulė trumpesnė, sekantis komentaras, kuriame Kristus naudoja gyvus vaizdingus pavyzdžius, yra žymiai ilgesnis negu pas Matą. Pirmojoje Evangelijoje Kristus trumpai paaiškino tik prašymą atleisti nuodėmes su būtina sąlyga atleisti […]
- [18 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/18-eilinis-sekmadienis-2/): Ko gi nepadarytum dėl aukso! Auksu prieš tave virsta duona, vynas sustingsta į auksą, vilna auksu nusidažo. Kiekvienas sandėris, kiekvienas sumanymas tau neša aukso. Auksas pats save gimdo, dauginamas palūkanų. Ir vis negana, vis nėra galo godumui! Rajiesiems vaikams dažnai leidžiame persivalgyti trokštamo maisto, kad jis jiems taptų atgrasus. Bet su gobšuoliu yra kitaip: kuo daugiau jis prisipildo, tuo daugiau trokšta. „Jei būsite pertekę turtais, neatiduokite jiems savo širdies“ (Ps 61, (62) 11). Bet tu sulaikai tekančius turtus ir užtveri jiems visus išėjimus. Tačiau ką tau padarys tie sulaikyti ir patvinę turtai? Būdami per prievartą uždaryti, tvindami jie sulaužo užtvaras ir […]
- [19 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/19-eilinis-sekmadienis/): Mūsų mirtis yra tiesiog apsisprendimo akimirka. Šioje akimirkoje susitelkia visas žmogaus gyvenimas, šią akimirką viskas mūsų gyvenime tampa tvirtu ir galutiniu, mirtyje mūsų laikas ir mūsų gyvenimas tampa amžinybe. Arba taip, arba taip. Mirtyje kalba Dievas ir žmogus, abu ištaria savo paskutinį žodį, kuris lieka ir niekada nesibaigia, bet išlieka ausyse ir širdyje, dabar ir amžinai. Ar mes turėsime malonę šią akimirką padaryti malda, didžia kunigiška mūsų gyvenimo, viską paaukojančio ir viską atiduodančio, malda, kuri visa tai, kas mes esame ir buvome, ką darėme ir nuo ko kentėjome, iškelia į Dievo šviesą ir panardina Jo gailesčio bedugnėje? Ar mes mirsime žinodami […]
- [20 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/20-eilinis-sekmadienis/): Brangūs broliai ir seserys: Sekti paskui Jėzų Kristų ir tapti jo mokiniu – tai sunku, ar lengva ? Kartais Šventasis Raštas mums kelia įspūdį, kad tai gali būti gana lengva. Pavyzdžiui, kai Jėzus kartoja mokiniams tokius raminančius žodžius kaip : „Aš esu, nebijokite“, arba „ramybė jums“, arba „aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos.“ Taip pat, kai Kristus švelniai ir maloniai kreipiasi į visus žmonės sakydamas: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir aš jus atgaivinsiu. Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies. Mano jungas švelnus […]
- [21 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/21-eilinis-sekmadienis/): „Nežinau, iš kur jūs esate“ Pasakyk man, kas begali būti kvailiau už žmogų, kuris nepaklūsta Dievui ir nesistengia įgyti Jo įsūnystės? Juk tas, kuris tiki, kad Dievas yra, įsivaizduoja Jį esant kažką didingo, nes jis žino, kad tik vienas Dievas yra visa ko Valdovas, Kūrėjas ir Viešpats ir kad Jis yra nemirtingas, amžinas, nesuvokiamas, neapsakomas, nenykstantis, ir Jo karalystei nebus galo. Tad kaipgi tas, kuris žino Dievą tokį esant, Jo netrokš? Kaipgi nesistengs net ir gyvybę atiduoti dėl Jo meilės, kad būtų vertas tapti, nesakau sūnumi ir įpėdiniu, bet nors vienu iš tikrųjų Jo tarnų, kurie laikosi arti Jo? Kiekvienas, kuris […]
- [22 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/22-eilinis-sekmadienis/): „Pasikviesk vargšų, paliegėlių, luošų ir aklų, tai būsi palaimintas, nes jie neturi kuo atsilyginti…“ Štai „mažas palaiminimas“, kuris prisideda prie Kalno Pamokslo „didžiųjų palaiminimų“. „Pasikviesk vargšą, eik pasitikti vargšo, tuomet būsi laimingas“. Pats Dievas davė mums tokį pavyzdį : „būdamas turtingas, dėl mūsų tapo vargdieniu, kad mes taptume turtingi per jo neturtą“ (plg. 2 Kor 8, 9). Jis ne tik praturtino mus kūrinijos gerybėmis, bet ir, „turėdamas Dievo pavidalą, …apiplėšė pats save, priimdamas tarno išvaizdą“. Dievas atėjo pasitikti vargšo, mūsų vargdienių, „kad mes taptume turtingi per jo neturtą“ (plg. 2 Kor 8,9). „Pasikviesk vargšą, eik pasitikti vargšo…“. Ar tai nėra kvietimas […]
- [24 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/24-eilinis-sekmadienis/): Brangūs broliai ir seserys, Gana dažnai, ypač Gavėnios metu, liturgija mums pateikia progų skaityti ir apmąstyti sūnaus palaidūno palyginimą, kuris atskleidžia Dievo gailestingumą ir įvairius būdus, kuriais mes galime arba priimti, arba atmesti Tėvo meilę. Tačiau šiandien perskaitėme visą Šv Luko evangelijos 15-tą skyrių. Jame Sūnaus palaidūno istorija eina po dviejų kitų palyginimų, kurie iliustruoja tą pačią dieviškojo gailestingumo temą. Lyginant šių palyginimų istorijas galima įžvelgti tris vienas kitą papildančius Dievo atpirkimo darbo aspektus. Jie, tiksliau sakant, mums rodo, kaip Trejybės dieviškieji asmenys nuolat bendradarbiauja mūsų išganymui. Pirmuosiuose dviejuose palyginimuose mes galime kontempliuoti Dievo Sūnų ir Šventąją Dvasią, šiuos du asmenis, […]
- [25 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/25-eilinis-sekmadienis-2/): Meditacija Mylinčio Dievo dar vieno sumanymo dėka mūsų dvasinė pažanga tiesiogiai susieta su Viešpaties šlovinimu. Tad norėdami dar labiau įtikinti save praktikuoti padėkos maldą, galime apmąstyti tą dvasinę naudą arba nuopelnus, kurių įgyjame praktikuodami šią maldos formą. Tapti šventesniam – tai patirti nuolat ant mūsų beriamas naujas malones, vainikuojančias kiekvieną atsiliepimą į mums jau suteiktas malones. Ir, kaip žinia, niekas taip nepagausina malonių, niekas labiau neskatina Dievo plačiai atverti savo lobyno durų, kaip pamaldi padėka. Ir tai nėra vienintelis būdas, kuriuo ji mums padeda šventėti. Reikia pastebėti, kad ji keičia ir mūsų mąstyseną. Daugelį besistengiančių dvasiškai tobulėti žmonių tarsi sulaiko nematoma […]
- [26 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/26-eilinis-sekmadienis/): „Siek tikėjimo, meilės…Kovok šauniąją tikėjimo kovą, užsikariauk amžinąjį gyvenimą “. Šiais tikėjimo metais, šie Pauliaus žodžiai ypatingai liečia mus. Apie tikėjimo vaisių, Jėzus savo kalboje apie gyvybės duoną, jau buvo paskelbęs : „kas tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą“. (Jn 6,47) Aplamai mums sunku tikėti, jeigu nesame akivaizdžiai įtikinti.. Taip kaip turtuolis palyginime, mes norėtume matyti nuo dangaus nužengusį ženklą, stebuklą. Kartu su žydais Kafarnaumo sinagogoje, ir kartu su daugeliu mūsų amžininkų, norime paklausti Dievą :„Kokį padarysi ženklą, kad pamatytume ir tave įtikėtume“. Turtuoliui palyginime apie Lozorių, Abraomas atsako : „Tai nepatikės, jei kas ir iš numirusių prisikeltų“. Taip Jėzus atsako į savo […]
- [„Turėkite savyje druskos“ (Mk 9, 49-50)](https://homilijos.kristoteka.lt/turekite-savyje-druskos-mk-9-49-50/): „Kiekvienas bus pasūdytas ugnimi. Turėkite savyje druskos ir taikiai sugyvenkite tarp savęs (Mk 9, 49-50). Taip pat Kalno pamoksle, Jėzus kalbėdamas savo mokiniams sakė: „Jūs žemės druska“ (Mt 5, 13). Pamąstyme šiandien, ką reiškia turėti druskos, arba būti pasūdytam ugnimi? Pirmiausia, žemės druska Jėzus vadina ne save, bet savo mokinius, mat būtent jiems Jis patiki pratęsti savo darbą žemėje. Pats Jėzus apie savo misiją sako : Aš atėjau įžiebti žemėje ugnies ir taip norėčiau, kad ji jau liepsnotų! (Lk 12, 49) Būti pasūdytam ugnimi puikiai nusako apaštalo, mokinio, vienuolio ar tikinčiojo misiją, pašaukimą šioje žemėje. Jėzus atėjo į žemę įžiebti savo […]
- [27 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/27-eilinis-sekmadienis-2/): Meditacija Reikia ir tau kartu su apaštalais sakyti: „Viešpatie, pridėk mums tikėjimo“ (Lk 17, 5), nes kai ką turi pats iš savęs, bet daug gauni ir iš Jo. Juk tikėjimas, nors ir turi vieną vardą, gali būti skirstomas į dvi rūšis. Viena tikėjimo rūšis yra susijusi su mokymu, sielai pripažįstant kokią nors tiesą. Ji yra naudinga sielai. Juk Viešpats sako: „Kas klauso mano žodžių ir tiki mane siuntusįjį, tas turi amžinąjį gyvenimą ir nepateks į teismą“, ir dar: „Kas tiki Sūnų, tas nebus pasmerktas, nes iš mirties yra perėjęs į gyvenimą“(Jn 5, 24 ir 3, 18) O, Dievo gerumo didybė! Teisiesiems […]
- [28 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/28-eilinis-sekmadienis-3/): Meditacija Svetimtaučio atsidėkojimai Dar ir šiandien matome, kaip dažnas įžūlokai prašo dalykų, kurių manosi stokojąs; tačiau labai retą pažįstame, kas dėkotų už gautas malones. Galima suprasti, kodėl nuolatos atkakliai prašome; tačiau prašymo poveikį visiškai nuneigiame, pasirodydami nedėkingi. Nors kartais gailestingumas ir reiškiasi tuo, kad nedėkingiesiems neduodama to, ko jie prašo, teneatsitiks mums taip, kad būtume tuo rūsčiau teisiami už nedėkingumą, kuo nedėkingesni už gautas dosnias malones būtume pasirodę. Vadinasi, šiuo atveju gailestingumą reiškia gailestingumo nesuteikimas. Laimingas tasai samarietis, kuris žinojo neturįs nieko, ko nebūtų gavęs; todėl jis išsaugojo jam patikėtą brangenybę ir dėkodamas grįžo pas Viešpatį. Laimingas, kas gavęs atskirų malonės […]
- [Abraomo tikėjimas: nebijoti paaukoti savo tėvystės](https://homilijos.kristoteka.lt/abraomo-tikejimas-nebijoti-paaukoti-savo-tevystes/): Senajame Testamente, Dievas bando žmogų tam, kad galėtų pažinti jo širdį, kad galėtų žinoti, kas yra jo sielos gelmėje. Pakartotame Įstatyme Mozė bylojo savo tautai: „Atsimink tą ilgą kelią, kuriuo tave vedė VIEŠPATS, tavo Dievas, per tuos keturiasdešimt metų dykumoje, idant padarytų tave nuolankų, bandydamas sužinoti, kas bus tavo širdyje, ar tu laikysiesi jo įsakymų, ar ne“. Taigi Dievas išmėgina Abraomą, kad galėtų pažinti ir atskleisti tiesą apie jo širdį. Visas Abraomo gyvenimas buvo pažymėtas nuolatiniu peržengimu savęs ir neprisirišimu nei prie krašto, nei prie gimtų namų ar artimųjų. Jo žvilgsnis ir ausis buvo nuolat nukreipti į Dievą. Po savo tėvo […]
- [29 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/29-eilinis-sekmadienis-2/): Brangūs broliai ir seserys, ką tik girdėtame Evangelijos skaitinyje, Jėzus ragina mus visuomet ir be paliovos melstis, šaukiantis Dievo per dienas ir naktis. Norėdamas pailiustruoti šią būtinybę, Viešpats pasakė palyginimą apie du Šventajame Rašte neretai minimus personažus: neteisingąjį teisėją ir vargingą, neginamą našlę. Psalmėse randame nemaža griežtų ir stiprių kaltinimų prieš neteisingus teisėjus. Tai rodo, kad senovės Izraelyje teismo sistema gana plačiai kentėjo nuo korupcijos. Sunku įsivaizduoti, kad padėtis buvo geresnė Jėzaus laikais, vadovaujant pavergėjams romėnams ir Karaliui Erodui. Vargingiausi žmonės – tarp jų našlės ir našlaičiai – dažnai tapdavo tos neteisingos sistemos ypatingomis aukomis. Kita vertus, psalmėse dažnai skelbiama, kad […]
- [30 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/30-eilinis-sekmadienis-2/): Šaukia mums, broliai, dieviškasis Raštas, bylodamas: „Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas.“ Taigi, tai sakydamas Raštas mums nurodo, kad bet koks savęs aukštinimas yra puikybės rūšis. Šito saugodamasis pranašas skelbia tardamas: „Viešpatie, mano širdis nėra išdidi, ir mano žvilgsnis neišpuikęs. Nėjau didybės ir mane pranokstančių nepaprastų dalykų keliu.“ Bet kodėl? „Nes jei nuolankiai nemąstyčiau, jei išaukštinčiau savo sielą, tu su ja pasielgtum, kaip su kūdikiu, kurį nujunko nuo jo motinos.“ (Ps 130 (131), Vulg.) Todėl, broliai, jei norime įkopti į visiško nusižeminimo viršūnę ir greitai pasiekti tą dangiškąjį išaukštinimą, kuris pasiekiamas šio gyvenimo nusižeminimu, savo […]
- [„Zachiejau, greit lipk žemyn! Lk 19, 1–10](https://homilijos.kristoteka.lt/zachiejau-greit-lipk-zemyn-lk-19-1-10/): Brangūs broliai ir seserys, Jėzus savo mokiniams pasakė: „ Iš tiesų sakau jums: jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip vaikai, neįeisite į Dangaus karalyste.“ Panašiai ir Nikodemui: „Jei kas neatgims iš aukštybės, negalės regėti Dievo Karalystės“. Praeitą penktadienį mes šventėme Visų Šventųjų Iškilmę. O šiandien ką tik girdėta evangelija pasakoja apie vieno Abraomo sūnaus atgimimą, apie žmogų kuris staiga, vieną akimirką, iš nusidėjėlio tapo šventuoju. Zachiejus buvo muitininkų viršininkas. Muitininkai, kaip minėta praėjusį sekmadienį, tarnavo okupantams romėnams. Dėl to, žydai jų bijojo ir kartu giliai smerkė, laikydami juos išdavikais. Be to, rinkdami vyriausybės nustatytus mokesčius, muitininkai dažnai piktnaudžiaudavo savo autoritetu. Štai kodėl jie […]
- [Pasiruoškime sekmadienio Šv. Mišioms](https://homilijos.kristoteka.lt/pasiruoskime-sekmadienio-sv-misioms/): Ateinančio (XXXII) sekmadienio liturginiuose šv. Mišių tekstuose galima įžvelgti tris temas, kurios padeda pasiruošti šventimui. Jos yra tokios: 1) Prašymas Dievo apsaugoti nuo dabartinio gyvenimo pavojų, 2) Dievo išklausymas ir 3) jau įgyta amžinojo gyvenimo viltis. Prašymas Dievo apsaugoti nuo dabartinio gyvenimo pavojų Šv. Mišių pradžioje psalmistas prašo, kad jo malda pasiektų Dievą ir kad šis išgirstų jo „graudųjį šauksmą”. Šventimas prasideda prašymu būti išklausytam Dievo (Įž. prieg.). Toliau visa Bažnyčia prašo Dievą „pašalinti kliūtis iš išganymo kelio“ (Pradž. mald.). Ypač daug prašymų išreiškia atliepiamoji psalmė. Psalmistas prašo Viešpaties paklausyti jo – „tiesiojo skundo“, pamatyti, kaip jis „maldauja“, įsakmiai prašo, kad Dievo ausys jo maldą išgirstų, jis […]
- [„Aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną“ (Jn 6, 54)](https://homilijos.kristoteka.lt/as-ji-prikelsiu-paskutiniaja-diena-jn-6-54/): Mielì bróliai ir̃ sẽserys, pirmame šių̃ mišių̃ skaitinyje, antràsis ìš septynių̃ brólių niekìngam karãliui sãko: „Tù àtimi mùms dabartìnį gyvẽnimą; tačiaũ pasáulio Karãlius mùs, mìrusius dė̃l Dievo įstãtymų, prikel̃s amžinájam gyvẽnimui“. Šìtokiu būdù, kártu sù sàvo mótina ir̃ bróliais jìs patvìrtina sàvo tikė́jimą prisikėlimù. Dár priẽš Jė́zaus prisikėlìmą daũg žỹdų tikė́jo mìrusiųjų prisikėlimù taĩp, kàd galė́jo atidúoti sàvo gyvýbę kankinỹstės būdu. Tačiaũ nè visì žỹdai tuõ tikė́jo. Taĩ paródo sadukiejai, kuriẽ prasimanė móters sù septyniaĩs výrais istòriją, kàd išjuõktų jų̃ neĩgiamą tikė́jimą. Tuõ tárpu mẽs netrùkus giedósime: „Tikiù kū́no ìš numìrusiųjų prisikėlìmą“. Mẽs tìkime, kàd Diẽvas prikė́lė sàvo Sū́nų ìš numìrusių, […]
- [„Savo ištverme jūs išsaugosite savo gyvybę“ (Lk 21, 19)](https://homilijos.kristoteka.lt/savo-istverme-jus-issaugosite-savo-gyvybe-lk-21-19/): Brangūs Broliai ir Seserys, šiandieną mes švenčiame XXXIII eilinio laiko sekmadienį, kuris yra priešpaskutinis šio liturginio laiko sekmadienis, kurį kitą savaitę apvainikuos Kristaus Karaliaus, Visatos Valdovo iškilmė. Jeigu kiekvieno sekmadienio skaitiniai leidžia išskirti vieną ar kitą pagrindinę, juos apvienijančią, mintį, taip apie šio sekmadienio skaitinius galima pasakyti, jog jie siekia atskleisti ir parodyti pasaulio istorijos kryptingumą ir tikslingumą, o kartu ir jos didžiojo etapo pabaigą, kuri sutaps su antruoju Kristaus atėjimu. Tokiu būdu tarp liturginio laiko ir pasaulio istorijos yra glaudus ryšys: kaip liturginiai metai baigiasi Kristaus Karaliaus iškilme, taip ir šis dabartinis visų laikų žmonijos istorijos etapas baigsis, pranašo žodžiais […]
- [1 advento sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/1-advento-sekmadienis-2/): Šiandien prasidėda nauji liturginiai metai. Šį pirmąjį Advento sekmadienį Bažnyčia kviečia mus stoti į kelią. :„Ateikite! Mes žengiame į Viešpaties kalną“. Jau aštuntame amžiuje prieš Kristų pranašas Izaijas skelbė mesijinius laikus. Šie prasidėjo gimus Jėzui, nusižeminusiam Emanueliui, kuris yra „Dievas su mumis“. Tai reiškia, kad Viešpats jau atėjo : kaip tik šį įvykį švęsime per Kalėdas. Bet Viešpats ateina į mūsų tarpą ir šiandien, „čia ir dabar“, kaip Jis pažadėjo savo mokiniams : „Štai esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mt 28, 20). O Izaijo pranašystė pilnai išsipildys laikų pabaigoje, kai Žmogaus Sūnus grįš šlovėje „spręsti ginčus tarp […]
- [„Atsiverskite, nes prisiartino dangaus karalystė...“](https://homilijos.kristoteka.lt/atsiverskite-nes-prisiartino-dangaus-karalyste/): Naujieji liturginiai metai, kurių antrąjį sekmadienį mes šiandien švenčiame, prasideda paraginimu budėti. Praeitos savaitės evangelijoje Kristus į mus kreipėsi žodžiais: „Būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite“ (Mt 24, 44). Šiandienos evangelijoje Jonas Krikštytojas dar primygtiniau ragina: „Atsiverskite, nes prisiartino dangaus karalystė … Štai po manęs jau ateina tas, kurio rankoje vėtyklė, ir jis išvalys savo kluoną. Kviečius surinks į klėtį, o pelus sudegins neužgesinama ugnimi“. Tokios temos kaip „budrus laukimas“, „dangaus karalystės prisiartinimas“, „Kristaus atėjimas“ ir kitos turi labai glaudų ryšį su tais skaitiniais, kuriuos mes girdėjome liturginių metų pabaigoje, todėl net galima teigti, kad nuo liturginių metų pabaigos […]
- [Švč. Mergelės Marijos Nekaltasis Prasidėjimas](https://homilijos.kristoteka.lt/svc-mergeles-marijos-nekaltasis-prasidejimas-2/): Šiandien, dauguma mokslininkų mano, kad mūsų dabartinis pasaulis yra vadinamo „big bang“, didžiulio pradinio sprogimo rezultatas. Pagal šią teoriją, labai karštas ir tankiai sukoncentruotas medžiagos branduolys sprogo prieš maždaug 13 milijardų metų. Nuo tada sprogimo stumiamos dalelės sparčiai tolsta nuo savo kilmės vietos, sukeldamos visatos plėtimąsi erdvėje. Iš to palaipsniui atsirado visos žvaigždės, planetos, ir tarp jų, žinoma, mūsų žemė, kurioje įvyko visų gyvųjų medžiagų vystymasis, nuo pirmųjų vienos ląstelės augalų bei gyvūnų iki žmogaus kūno. Reikia pabrėžti, kad ši teorija neturėtų būti laikoma „būdo, kuriuo Dievas sukūrė pasaulį“ paaiškinimu. Kita vertus, ji visai neprieštarauja dogmai, pagal kurią Dievas yra pasaulio […]
- [„Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok..."](https://homilijos.kristoteka.lt/juozapai-dovydo-sunau-nebijok/): Brangūs broliai ir seserys, penktadienį mes girdėjome Švento Luko pasakojimą apie Apreiškimą Marijai, o šiandienos liturgijoje ką tik išgirdome Švento Mato pateiktą Apreiškimą Juozapui. Kartais sakoma, kad pirminis Švento Luko pasakojimo šaltinis yra pati Marija, tuo tarpu Matas tiesiogiai remiasi Juozapo liudijimu. Jeigu tai tiesa, šių dviejų epizodų palyginimas leidžia suprasti, kad Marija ir Juozapas neaptarinėjo vienas su kitu Apreiškimo šiam įvykus, ir dar bent keletą mėnesių po to. Tai išskirtinai svarbus faktas: Marija ir Juozapas turėjo atskirai priimti iš Dievo Įsikūnijimo slėpinį ir kiekvienas atskirai turėjo atlikti tikėjimo aktą. Būtent šis tikėjimo aktas sutvirtins jųdviejų santuokinę sąjungą ir pakels ją […]
- [Mums kūdikis gimė, Sūnus mums duotas](https://homilijos.kristoteka.lt/mums-kudikis-gime-sunus-mums-duotas/): „Mums kūdikis gimė, Sūnus mums duotas“. Šiandien su šventuoju Pauliumi mes sušunkame iš džiaugsmo : „Ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo, kas žmogui į mintį neatėjo, tai paruošė Dievas tiems, kurie jį myli“ (1 Ko. 2,9). Taip, kas buvo neįsivaizduojama, tai tikrai įvyko Judėjos Betliejuje, prieš du tūkstančius metų. Viešpats Dievas, visatos Karalius, dangaus ir žemės Kūrėjas tapo vienu iš mūsų. „Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų“. Šiandien švenčiame gimimą to, kuris yra antrasis Šventosios Trejybės Asmuo, nuo amžių Dievas iš Dievo, kuris dabar sėdi Tėvo dešinėje, ir tuo pačiu metu pasilieka Bažnyčioje besimeldžiančioje ir švenčiančioje Eucharistiją. Šis kūdikis yra […]
- [Švč. M. Marija, Dievo Gimdytoja](https://homilijos.kristoteka.lt/svc-m-marija-dievo-gimdytoja-3/): Šią pirmąją Naujųjų Metų dieną mes švenčiame Švenčiausiosios Mergelės Marijos, Dievo Motinos iškilmę. Mišių skaitiniai leidžia mums pamąstyti apie Įsikūnijusį Dievo Žodį, gimusį iš Mergelės Marijos, tikrąjį Dievą ir tikrąjį žmogų, kuris savo gimimu atneša visai žemei Dievo palaiminimą. Tepalaimina ir tesaugo tave Viešpats … tegu Viešpats savo veidą atgręš į tave ir suteiks tau ramybę – tokie yra palaiminimo žodžiai kuriuos mes girdėjome pirmame skaitinyje. Palaiminimas ir ramybės palinkėjimas geros valios žmonėms nuskamba Kalėdų naktį, kada pirmieji gerosios naujienos skelbėjai – Dievo angelai, praneša piemenims apie Mesijo gimimą Betliejuje. Piemenys savo ruožtu atpasakoja kitiems, kas jiems buvo angelų pranešta apie […]
- [Kodėl Dievas tapo žmogumi?](https://homilijos.kristoteka.lt/kodel-dievas-tapo-zmogumi/): Brangūs Broliai ir Seserys, šį sekmadienį Lietuvos parapijose jau švenčiama Viešpaties Apsireiškimo iškilmė. Palendriuose mes ją švęsime rytoj, sausio 6-tą dieną, kuri yra jos oficiali bei tradicinė data. Šiandien mes džiaugiamės švęsdami gana retą 2 Kalėdų sekmadienio liturgiją. Joje trečią kartą per paskutines dešimt dienų skaitomas Jono Evangelijos Prologas, kuris be abejo yra viena iš dieviškojo apreiškimo viršūnių. O dabar mes galime apmąstyti didingą ir nuolankų Kristaus Įsikūnijimo slėpinį. Būtų naudinga užduoti sau tokį klausimą: Ar Sūnaus Dievo Įsikūnijimas buvo tikrai reikalingas ? Arba, tariant žinomais šventojo Anzelmo lotyniškais žodžiais : Cur Deus homo ? Kodėl Dievas tapo žmogumi ? Tikėjimo Išpažinimas mums […]
- [Kristaus Krikštas](https://homilijos.kristoteka.lt/kristaus-krikstas/): Jėzus iš Galilėjos atėjo prie Jordano pas Joną krikštytis. Jono krikštas buvo paruošimas ir ženklas. Jis ruošė žydus Dievo karalystės, atneštos jo Mesijo, Dovydo sūnaus, atėjimui. Jono krikštas buvo atsivertimo ženklas. Kas prašo krikšto, prisipažįsta esąs nusidėjėlis, atgailauja už savo nuodėmes, prašo atleidimo, trokšta atsiversti. Jėzui atėjus pasikrikštyti, Jonas nesupranta ir ima atsisakinėti: „Aš, nusidėjėlis, turėčiau būti tavo pakrikštytas, o tu ateini pas mane krikštytis!“. Bet Jėzui Jono krikštas irgi yra pasiruošimas ir ženklas. Dievo Sūnus atėjo prisiimti nusidėjusio žmogaus prigimties su visomis jo pasekmėmis, kančia ir mirtimi. Būti pakrikštytam tarp nusidėjėlių yra ženklas, kad Jėzus, neturėdamas jokios nuodėmės, nori nešti […]
- [Štai Dievo Avinėlis!](https://homilijos.kristoteka.lt/stai-dievo-avinelis/): Kas gi yra Jėzus iš Nazareto ? Per visą evangeliją nuolat keliamas šis klausimas. Šiandien jis mums irgi pateikiamas. Prieš Jėzaus gimimą, Dievo apvaizda pateikė eilę gairių, kurios paruošė atsakymą į šį klausimą. Paskutinė iš tų gairių yra Jonas Krikštytojas. Šventosios Dvasios įkvėptas, matydamas ateinantį Jėzų, Jonas atpažįsta jį ir sako : „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę“. Tas teigimas primena kenčiantį Dievo tarną, apie kurį rašė pranašas Izaijas : burnos nepravėręs, leidžiasi „vedamas pjauti“, ir ant savo pečių neša daugelio nuodėmę (Iz 53,7 ir 12). Pats Jėzus susitapatina su Izaijo paskelbtuoju tarnu. Tai Jis įvykdo Nazareto sinagogoje, savo viešojo gyvenimo […]
- [Dangaus Karalystės skelbimas](https://homilijos.kristoteka.lt/dangaus-karalystes-skelbimas/): Šiandienos Evangelijos skaitinio keletas temų mus glaudžiai susieja su Advento ir su Kalėdų laiku. Tai visų pirma Kristaus paraginimas atsiversti, kuris lydi karalystės Evangelijos skelbimą, o antra – šviesos tema, kuri buvo ypatingai akcentuojama Kalėdų metu. Išties, evangelistas Matas mums pasakoja, kad Jėzus, po Jono Krikštytojo suėmimo, savo ruožtu pradeda Gerosios Naujienos skelbimą žodžiais: Atsiverskite, nes dangaus karalystė čia pat. Tokiu pat paraginimu Advento pradžioje ir Jonas Krikštytojas kreipėsi į tautą. Jono žodžiai anuomet buvo kvietimas pasiruošti pasitikti ateisiantį Mesiją. Tačiau šis identiškas Jėzaus ir Jono paraginimas kiekvienam nuolatos atsiversti dangaus karalystės akivaizdoje dar nereiškia, kad Jėzus pratęsia Jono Krikštytojo misiją, […]
- [Kristaus paaukojimas](https://homilijos.kristoteka.lt/kristaus-paaukojimas/): Brangūs broliai ir seserys: šiandienos Šventė nebėra oficialiai laikoma Kalėdų laiko pabaiga. Tačiau primindama prasmingus, šventojo Luko papasakotus įvykius, kurie atsitiko 40 dienų po Jėzaus gimimo, ji sudaro tarsi Kalėdų ir Velykų slėpinių jungiamąją grandį. Ji yra vadinama Viešpaties Paaukojimo, Marijos apsivalymo, susitikimo su Viešpačiu ir Grabnyčių švente, kiekvienam pavadinimui išreiškiant skirtingą šios dienos aspektą. Per Kalėdas mes šventėme Viešpaties įsikūnijimą. Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų. Kartu su piemenėliais ir išminčiais, mes išpažinome Jėzų kaip į pasaulį atėjusią amžinąją Dievo šviesą, Emanuelį, Dievą su mumis. O dabar, pagal Įstatymo reikalavimus kūdikis Jėzus paaukojamas šventykloje. Tai tarsi jo atpirkimo misijos […]
- [„Jūs – pasaulio šviesa“](https://homilijos.kristoteka.lt/jus-pasaulio-sviesa/): Meditacija Šio sekmadienio Evangelijoje Jėzus ragina savo mokinius būti žemės druska ir pasaulio šviesa. Nesunku suprasti, kad šios dvi tikrovės negali kilti iš žmogaus nuopelnų; negalima iš savęs pasūdyti kitus, negalima iš savęs ir šviesti pasauliui. Tai parodo, kad krikščionybė nėra tiesiog moralinio gyvenimo idealas, kurį pasiekti sunku, tačiau įmanoma. Ji nėra tiesiog praktika ar idėja. Krikščionybė yra netgi vienintelė religija pasaulyje, kuri reikalauja neįmanomo dalyko. Negana to, ji neretai iškyla kaip nežmogiška tam, kuris siekia vaduotis iš gyvenimo sunkumų iš savęs, vien tik savo jėgomis, per save. Ir priešingai, ji tampa įmanoma ir autentiška tam, kuris iš pagrindų ima suvokti, kad išvadavimas ateina […]
- [Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo](https://homilijos.kristoteka.lt/nemanykite-jog-as-atejes-panaikinti-istatymo/): Iš ko galima pažinti tikrą Izraelitą ? Jis buvo atpažįstamas iš konkretaus klusnumo Įstatymui ir Izraelio Pranašams. Tačiau šios dienos evangelija, kurios moko Jėzus ant kalno, regis, prieštarauja Dievo Mozei apreikštam Įstatymui. Betgi ši prieštara tarp Jėzaus mokymo ir Mozės Įstatymo yra galimybė geriau pažinti Jėzų. Jėzus sako: „Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti“. Apie Įstatymą sprendžiama iš to, kaip jis atliekamas: „kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidelė ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, viskas išsipildys“. Jėzus primygtinai tvirtina, kad jo mokymas atitinka Mozės Įstatymą. Bet, ar Jėzus reikalauja vien tik […]
- [Būkite šventi, nes aš, Viešpats, jūsų Dievas, esu šventas](https://homilijos.kristoteka.lt/bukite-sventi-nes-as-viespats-jusu-dievas-esu-sventas/): Šiandienos tiek pirmajame skaitinyje, tiek Evangelijoje nuskamba paraginimas būti šventais arba tobulais. Šventumas ir tobulumas šiuo atveju yra sinonimai, kurie paaiškina vienas kitą. Dieve, kuris yra absoliučiai tobulas ir viso šventumo šaltinis, šios dvi kokybės pilnai sutampa ir yra neatskiriamos nuo jo prigimties paprastumo. O žmoguje tuo tarpu, šventumas bus tik dovana, kuri yra laikoma trapiame moliniame inde. Ištraukoje iš Kunigų knygos, Dievas per savo tarpininką Mozę, greičiau paliepia negu paragina izraelitus, išrinktosios tautos žmones, būti šventais: Būkite šventi, nes aš, Viešpats, jūsų Dievas, esu šventas. Kadangi izraelitas savo prigimtimi visų pirma yra labai praktiškas asmuo, Dievas keliais konkrečiais nurodymais apibūdina, […]
- [„Apleido mane Viešpats, užmiršo mane Dievas“](https://homilijos.kristoteka.lt/apleido-mane-viespats-uzmirso-mane-dievas/): „Apleido mane Viešpats, užmiršo mane Dievas“ Brangūs broliai ir seserys, šiandien taip pat daug žmonių jaučiasi apleisti taip, kaip ir metais to pranašo, kuris yra pirmojo skaitinio autorius. Štai ką rašė lenkas žydas, Yossel Rashover, 1943 m., Varšuvos geto sukilimo metu. Tai skaitoma ant lapo, kurį jis paslėpė butelyje prieš miršdamas kartu su penkiasdešimt tūkstančių numalšinto maišto aukų. „Net atmestas toli nuo Jo, vis tiek ėjau paskui Dievą. Net jei Tu kankinsi mane, vis tiek tikėsiu Tave. Tai mano paskutiniai žodžiai, mano įniršęs Dieve. Tau nepavyks priversti mane Tavęs išsiginti. Tu viską padarei, kad aš įpulčiau į abejones, tačiau aš mirštu […]
- [Nieko labiau nevertinti už Kristaus meilę](https://homilijos.kristoteka.lt/nieko-labiau-nevertinti-uz-kristaus-meile/): Jūsų Ekscelencija, Brangūs broliai ir seserys, Visų šventojo Benedikto vienuolyno brolių vardu norėčiau jums padėkoti už kvietimą dalyvauti šiose pamaldose. Mums yra tikrai didelis džiaugsmas būti čia kartu su jumis. Sekdami mūsų pašaukimu ir Solesmes Kongregacijos tradicija mes retai paliekame vienuolyną, kuriame meldžiamės, dirbame ir priimame visus, atvykstančius ieškoti ramybės, susikaupti ir melstis. Tačiau yra išimčių. Palikę savo klauzūrą šiandien mes mielai atvykome pas jus į Panevėžį, miestą, iš kurio kilo mūsų Prioras Tėvas Kazimieras. Mes žinome, kad Panevėžio miestui šiais metais suteiktas Lietuvos kultūros sostinės vardas. Mano manymu, tai reiškia, kad šis miestas įsipareigoja ne tik skatinti ir skleisti kultūrą, […]
- [Šventasis Kazimieras, Lietuvos globėjas](https://homilijos.kristoteka.lt/sventasis-kazimieras-lietuvos-globejas/): Brangūs broliai ir seserys : Šiandien Mišių pradžioje kunigas meldėsi sakydamas Dievui: Tau tarnauti – tai karaliauti. Ši liturginė ištarmė gali duoti raktą, padedantį suprasti ne tik šventojo Kazimiero gyvenimą, bet ir visą žmonijos istoriją. Galima pastebėti, kad egzistuoja du skirtingi karaliavimo tipai. Vienas yra kilnus, geras ir autentiškas, nes kyla iš Dievo, pačiame Dieve turėdamas savo aukščiausią pavyzdį. Kitas tėra melaginga viešpatavimo karikatūra, nes kyla iš Šėtono, melo Tėvas. Dievas, vienintelis Šventasis, yra ir vienintelis tikrasis Karalius, švelniai ir stipriai vesdamas visatą meile. Būdamas dosnus ir nesavanaudiškas Dievas kviečia žmones dalyvauti jo šventume ir viešpatavime. Nuo pradžios, Adomas ir Ieva […]
- [Jėzus buvo Dvasios nuvestas į dykumą](https://homilijos.kristoteka.lt/jezus-buvo-dvasios-nuvestas-i-dykuma/): Brangūs broliai ir seserys, Pirmasis gavėnios sekmadienis yra palankaus meto pradžia iš arčiau sekti Kristų ir kartu su juo kopti Velykų link. Šiandieną aš norėčiau trumpai pakomentuoti šios dienos mišių maldą. Lotyniškai, maldos žodžiai skamba taip: Concéde nobis, omnípotens Deus, ut, per ánnua quadragesimális exercítia sacraménti, et ad intellegéndum Christi proficiámus arcánum, et efféctus eius digna conversatióne sectémur. Lietuviškas mišiolo vertimas tekstą supaprastina ir pateikia žodžiais: Visagali Dieve, tegul pradėtoji metinė gavėnios atgaila atskleidžia mūsų protui Kristaus išminties gelmes ir padeda elgesiu sekti jo darbais. Vertimas visados bus tik interpretacija ir nori nenori vertime visados reikės kažką paaukoti. Pati malda lotyniškame tekste pasižymi […]
- [Mokytojau, kaip gera mums čia būti](https://homilijos.kristoteka.lt/mokytojau-kaip-gera-mums-cia-buti/): Brangūs broliai ir seserys, Šiandien Mišių pradžioje mes giedojome jaudinančius žodžius paimtus iš 26-tosios psalmės seno lotyniško vertimo : „Mano širdis tau pasakė: Ieškojau tavo veido. Tavo veido, Viešpatie, aš visada ieškosiu; neslėpk nuo manęs savo veido“. „Tibi dixit cor meum, quæsivi vultum tuum, vultum tuum Domine requiram; neavertes faciem tuam a me“. Tai yra tarsi įžadas. Ši eilutė išreiškia pamaldaus žydo bei kiekvieno religingo žmogaus nenumaldomą norą pamatyti Dievo veidą amžinojo gyvenimo šviesoje. Maldininkas čia pateikia Viešpačiui savo giliausią širdies troškimą, ryžtingai žadėdamas visada ieškoti Dievo veido. Iš tikrųjų pats Dievas, kuris mus pirmasis pamilo ir išsirinko, įdiegia šį troškimą […]
- [Viešpatie, duok man to vandens, kad aš nebetrokščiau](https://homilijos.kristoteka.lt/viespatie-duok-man-to-vandens-kad-as-nebetroksciau/): Brangūs broliai ir seserys, Trečiojo gavėnios sekmadienio liturgija mums atskleidžia Kristų, kaip galintį numalšinti giliausią žmogaus troškulį gėriui, tiesai ir grožiui. Šiandienos evangelija mums parodo Kristų nuvargusį iš kelionės, sėdintį vieną palei šulinį. Pirmieji žodžiai, kuriuos jis ištaria samarietei moteriai yra: „Duok man gerti“. Šis paveikslas iš toli simbolizuoja ir pranašauja kitą sceną, kur iškankintas Jėzus, kybodamas ant kryžiaus, tuo tarpu kai jo mokiniai buvo jį apleidę, prabilo: „Aš trokštu.“ Jėzus, prašymo žodžiais samarietei „Duok man gerti“, išreiškia daugiau negu paprasčiausią vandens troškimą. Tai greičiau gilus Dievo troškimas gelbėti kiekvieną žmogų, o kartu ir jame pačiame sužadinti troškimą amžinajam gyvenimui. Kaip […]
- [Viešpaties Apreiškimas](https://homilijos.kristoteka.lt/viespaties-apreiskimas-2/): Šiandien mes su džiaugsmu minime didžiausią gyvenimo slėpinį. Šiame slėpinyje susitinka laikas ir amžinybė, kūrėjas ir kūrinys, Dievas ir žmogus. Dievas siuntė angelą Gabrielių pas Mariją, jauną mergelę. Jis jai paskelbė, kad ji pradės savo įsčiose ir pagimdys Sūnų. Kiekvieno vaiko pradėjimas ir gimimas yra Dievo dovana duota per angelą, net jei daugelis to ir nežino. Tačiau angelo paskelbimas Marijai nėra įprastinis. Jos vaikas gaus Jėzaus vardą, o tai reiškia „Dievas išgelbsti“. Angelas yra pasiųstas pas Mariją, kad jai paskelbtų, jog jos vaikas yra vienatinio Dievo Sūnaus Įsikūnijimas veikiant Šventajai Dvasiai. Dievo Sūnus tapo Žmogaus Sūnumi Mergelės Marijos įsčiose. Žodis tapo […]
- [Tikiu Viešpatie!](https://homilijos.kristoteka.lt/tikiu-viespatie/): Praėjus pusei gavėnios laikotarpio, šiandien Bažnyčia ragina mus džiaugtis, „Džiaukis“ „Laetare“ : taip giedojome mišių pradžioje. Tai džiaugsmo sekmadienis ir taip pat šviesos sekmadienis. Būtent saulės šviesos, kurią išvydo neregys, tikėjimo šviesos, kuria jis priešinasi fariziejams, ir šviesos, kuria tapo tikintieji pagal šventojo Pauliaus žodžius, antrame skaitinyje: „…dabar esate šviesa Viešpatyje“. Pasakojimas apie neregio išgydymą yra ir įvaizdis, ir pavyzdys žengimo į tikėjimo šviesą. Pirmiausiai pats neregio gydymas yra krikšto įvaizdis. Jėzus naudojasi purvu pagydyti aklą. Tuo primenama kaip Viešpats Dievas „padarė žmogų iš žemės dulkių“ pagal pradžios knygą. (Pr 2, 7). Krikštas taip pat padarė mus naujais kūriniais. Velyknaktį, vėl […]
- [5 gavėnios sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/5-gavenios-sekmadienis-3/): Perskaičius apaštalo laišką ir žvelgiant į Evangelijos stebuklinguosius dalykus, prieš mus tuojau pat iškyla grįžtantis iš požemio karalystės Lozorius, mums atnešdamas nugalėtinos mirties pirmavaizdį, rodydamas prisikėlimo pavyzdį. Tad jeigu jums priimtina, prieš brisdami į skaitinio jūrą, prieš pasiekdami klausimų bangas, dar prieš tai, kai įsigilinsime į šio įvykio gelmę, kontempliuokime vien tik šio prisikėlimo vaizdą, nes regime, kad tai visų ženklų ženklas, visų žygdarbių žygdarbis, pats stebuklų stebuklas. Viešpats buvo prikėlęs ir Jairo, sinagogos vyresniojo, dukterį, tačiau numirėlei vis dar šiltai esant, mirčiai dar tik įpusėjus, kūnui vis dar čia tebesant, dar žmogui tarp žmonių užtrunkant, jos dvasiai vis dar klajojant, […]
- [Velyknakčio homilija](https://homilijos.kristoteka.lt/velyknakcio-homilija-3/): Brangūs broliai ir seserys, šių pamaldų pradžioje, mūsų diakonas, nešdamas velykinę žvakę, tris kartus skelbė „Lumen Christi“ – Kristaus šviesa. Tai mums šviečianti prisikėlusio Kristaus šviesa. Tai ir tikėjimo šviesa, Šventosios Dvasios šviesa mūsų širdyse. Jos dėka, šią naktį, skaitydami įvairius biblijos skaitinius, mes galėjome giliai pajausti visą išganymo istoriją. Šios šviesos dėka, mes suprantame, kad Dievas sukūrė pasaulį žmogui ir kad žmogus buvo sukurtas pagal Kristaus, Dievo Sūnaus paveikslą. Adomo nuodėmė tapo prasminga ir laiminga kalte. O felix culpa! Dievas, gerbdamas žmogaus laisvą valią, leido jam nusidėti, nes gailestingai numatė jį atpirkti ir išgelbėti Kristuje Jėzuje. Mes suprantame, kad Izaoko aukojimas […]
- [Velykų homilija](https://homilijos.kristoteka.lt/velyku-homilija/): Stulbinantis dalykas! Išaušus pirmajai savaitės dienai po Jėzaus nukryžiavimo, pirmajai krikščioniškų Velykų dienai, tai dienai, kurią Viešpats padarė, kad visi galėtume joje amžinai linksmintis ir džiūgauti, Jonas, Petras ir kiti mokiniai dar netikėjo, kad jų mokytojas gali prisikelti, jie dar nesuprato, kad Jėzus turėjo prisikelti iš numirusių. Šiandien mes švenčiame su dideliu džiaugsmu Velykų dieną.Mūsų tikėjimas Viešpaties prisikėlimu ateina iš apaštalų ir remiasi pirmųjų mokinių liudijimu. Vis dėlto, šiandien, stovint su jais prie Viešpaties tuščio kapo, mums galbūt sunku išvengti įspūdžio, kad bent laikiniai (tarsi stovintys ant milžino pečių nykštukai), mes žinome daugiau apie prisikėlimą negu apaštalai, galime žvelgti giliau ir […]
- [„Palaiminti, kurie tiki nematę!“](https://homilijos.kristoteka.lt/palaiminti-kurie-tiki-nemate/): Brangūs broliai ir seserys, šiandien popiežius Pranciškus skelbia šventaisiais popiežius Joną dvidešimt trečiąjį ir Joną Paulių antrąjį, du apaštalo Petro įpėdinius, kuriems ypač tinka Jėzaus žodžiai: „Palaiminti, kurie tiki nematę !“ Šie prisikėlusio Jėzaus žodžiai apaštalui Tomui kreipiasi ne į jį, bet į visus, kurie nebuvo kaip jis prisikėlimo liudininkai. Juk mums šiandien Jėzus linki laimės tikėti nemačius. Iš tiesų, tikėjimas yra ankstesnis už regėjimą. Jeigu netikime, kad egzistuoja tai, ko neregime, niekada to nepamatysime ir neregėsime. Palaimintas, kuris tiki nematęs, nes yra tikras, jog pamatys. „Jeigu tikėsi, pamatysi Dievo šlovę“, sakė Jėzus Mortai. Apaštalai mums pateikia kitų pavyzdžių, kur reikia pasirinkti […]
- [„Apie ką kalbate ir ginčijatės, eidami keliu?“](https://homilijos.kristoteka.lt/apie-ka-kalbate-ir-gincijates-eidami-keliu/): Brangūs broliai ir seserys, šiandienos mišių malda prasideda žodžiais: Tegul visados džiaugiasi, Dieve, tavieji žmonės (Semper exsultet populus tuus, Deus …). Paraginimu džiaugtis ši malda tiksliai atkartoja Velyknakčio šlovinimo įžangą, kuri prasideda žodžiu – Exsultet, Tedžiūgauja dangaus angelų minios! Tebūna džiaugsmingai švenčiamos dieviškos paslaptys. Velykų laikas, arba galima sakyti, visas krikščioniui suteiktas laikas, yra skirtas džiaugsmo ir dėkingumo paliudijimui. O to mūsų džiaugsmo priežastys, pasak maldos žodžių, yra Dievo meilė, kuri nugali mirtį ir kuri mumyse visa padaro nauja, tai yra: mums sugrąžina Dievo vaikų garbę, suteikia sielai jaunatvę dėka ko, širdyje gimsta viltis, kad ir mumyse vieną gražią dieną suspindės […]
- [Aš - avių vartai!](https://homilijos.kristoteka.lt/as-aviu-vartai/): „Kas iš jūsų trokšta gyvenimo ir..laimės?“ klausia psalmistas. Vėliau šventasis Benediktas, pirmame savo regulos puslapyje pakartoja šį klausimą. Brangūs broliai ir seserys, mes visi trokštame tikro gyvenimo ir tikros laimės. Psalmistas duoda atsakymą į savo klausimą. Taip pat ir Jėzus turtingam jaunuoliui klausančiam apie amžinajį gyvenimą pateikė lygavertį atsakymą sakydamas: „ Žinai įsakymus: Nežudyk, nesvetimauk, nevok ir t.t.“ Mk 10. 19 Šiandien sakydamas:„Aš atėjau,kad žmonės turėtų gyvenimą, kad apsčiai jo turėtų“, Viešpats siūlo ne tik gyvenimą bet ir apstumą. Taigi kartu su Šventojo Petro klausytojais, klausiame: „Ką mums daryti?“ Pirmiausiai „Atsiverskite“ sako apaštalas, tai yra nusigręžkite nuo nuodėmingo kelio, kuriuo ėjote iki […]
- [„Tikite Dievą – tikėkite ir mane“](https://homilijos.kristoteka.lt/tikite-dieva-tikekite-ir-mane/): Brangūs Broliai ir Seserys, Joks gryniai žmogiškas mokytojas, ganytojas ar pranašas negalėtų taip kalbėti. Tai būtų klaidinga pretenzija, pavojinga, beprotiška iliuzija. Tačiau mokiniai toli gražu ne viską suprasdami, instinktyviai jautė, jog gali vis dėlto Jėzumi pasitikėti. Dėl pačių jo darbų, jie gali tikėti, kad Jėzus ateina iš Dievo, kad dangiškasis Tėvas pilnai veikia jame. Gyvendamas žemėje, Jėzus padarė darbų, kurių niekas kitas nėra daręs. Jis atleido žmonėms jų nuodėmes, jis prikėlė mirusius, paskutinės vakarienės metu jis jau davė mokiniams savo kūną ir kraują, kuriuos jis aukos ant kryžiaus už visų žmonių išganymą. Norėdamas vesti mokinius į dar pilnesnį Dievo slėpinio supratimą […]
- [Krikščionių vienybės malda](https://homilijos.kristoteka.lt/krikscioniu-vienybes-malda/): Brángūs bróliai ir̃ sẽserys ìš Kaũno ir̃ Šiaulių̃ Metodìstų bendrúomenių, ìš Kel̃mės beĩ Šaukė́nų katalìkų parãpijų ir̃ ìš kitur̃. Esame labai laimingi galėdami jus tradiciškai priimti, bendrauti ir melstis kartu už krikščionių vienybę. Šiandienis mūsų susitikimas vyksta ne tą pačią metų, bet lygiai tą pačią liturginio kalendoriaus dieną kaip prieš metus. Vienuolyne praeitą ketvirtadienį, 40 dienų po Velykų dienos, mes šventėme Viešpaties žengimo į dangų iškilmę, kuri Lietuvos parapijose yra švenčiama šį sekmadienį. Per šias devynias pasiruošimo sekminėms dienas, prisimindami Viešpaties pažadą apaštalams, sekdami pavyzdžiu, kurį jie mums perdavė savo malda aukštutiniame kambaryje kartu su Marija ir kitomis moterimis, mes laukiame […]
- [O amžinasis gyvenimas – tai pažinti Tave](https://homilijos.kristoteka.lt/o-amzinasis-gyvenimas-tai-pazinti-tave/): O amžinasis gyvenimas – tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą ir tavo siųstąjį Jėzų – Mesiją. Brangūs broliai ir seserys, Šventojo Augustino žodžiai, kad žmogaus širdis nerami bus tol, kol ji nesuras ramybės ir atilsio tik Dievuje, yra giliai įrašyti kiekvieno žmogaus širdyje. Toks troškimas, iš tikrųjų, yra būties pilnatvės, tobulumo ir autentiško gyvenimo troškimas. Galima sakyti, kad troškimas būti ir gyventi yra giliai įsišaknijęs visoje kūrinijoje, toks troškimas yra įdiegtas pačioje būtybių prigimtyje, nes pasak švento Rašto: tam, kad būtų, Dievas sukūrė visa. Visi pasaulio kūriniai savaime yra sveiki, jie neturi mirtinų nuodų, pragaras žemėje neviešpatauja (Išm 1, 14). Kūrinija, […]
- [Šventosios Dvasios atsiuntimas - Sekminės](https://homilijos.kristoteka.lt/sventosios-dvasios-atsiuntimas-sekmines/): „Imkite Šventąją Dvasią“. Velykų vakare, prisikėlęs Jėzus atneša Šventąją Dvasią į žemę, kaip buvo pažadėjęs prieš savo kančią: „jums geriau, kad aš iškeliauju, nes jei neiškeliausiu, pas jus neateis Globėjas“ (Jn 16,7) Sekminių dieną, Jėzus gausiai atsiunčia Šventosios Dvasios. Šią dieną, Bažnyčia, kuri kilo „iš mirusio ant kryžiaus Kristaus šono“ (šv. Aug. in Ps 138), yra pakrikštyta Šventoje Dvasioje, ir, tam tikra prasme, apreikšta pasaulio tautoms. Gimus Viešpats, išminčiai atkeliavę iš Rytų šalies Jo pagarbinti, reiškė „visas tautas po dangumi“. Taip, Sekminių dieną, minia subėgusi klausyti mokinių reiškė įvairias tautas, kuriose vėliau aidės evangelijos geroji naujiena. Galime paklausti: ką Šventoji Dvasia […]
- [Švč. Kristaus Kūnas ir Kraujas - Devintinės](https://homilijos.kristoteka.lt/svc-kristaus-kunas-ir-kraujas-devintines/): Jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite jo kraujo, neturėsite savyje gyvybės. Brangūs broliai ir seserys, Šiandieną mes švenčiame Švenčiausiojo Sakramento – Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmę. Šis liturginis šventimas mus perkelia į Didžiojo Ketvirtadienio vakarą, kada Kristus, paskutinės vakarienės metu, įsteigė šį sakramentą dar prieš kentėdamas Kryžiaus kančią. Tokiu būdu šiandienos iškilmė yra Didžiojo Ketvirtadienio slėpinio atkartojimas, bet kartu ir naujas jo išgyvenimas, prisikėlusiojo Kristaus šviesoje. Išties, Didįjį Ketvirtadienį, paskutinės vakarienės metu, vien tik nedidelis apaštalų būrelis iš Kristaus priima Eucharistiją, o šiandienos iškilmė siekia pabrėžti, kad Kristus, tikrai esantis Švenčiausiame Sakramente, yra skirtas visiems ir kiekvienam, ir sudaro Bažnyčios […]
- [Šv. Petro ir Pauliaus iškilmė](https://homilijos.kristoteka.lt/sv-petro-ir-pauliaus-iskilme/): Šiandien džiaugsmingai švenčiame šventuosius apaštalus Petrą ir Paulių. Turbūt naudinga užduoti sau esminį klausimą : Kodėl reikėjo, kad Kristus paskirtų apaštalus? Kartais žmonės sako: “Norėtume būti betarpiškai Kristaus mokomi, norėtume turėti su juo išskirtinius bendrystės ryšius, kad nereikėtų naudotis apaštalų ir ant apaštalų pastatytos Bažnyčios tarpininkavimu. Nes Kristus yra Dievo Sūnus, vienintelis tobulas mokytojas. O apaštalai – vargšai nusidėjėliai, silpni ir riboti žmonės, kaip ir mes. Bijome, kad užuot buvę malonės įrankiais, jie galėtų tapti kliūtimi ir papiktinimu mūsų tikėjimo kelyje.” Tačiau, ar Viešpats nepasirinko šių silpnų žmonių dėl to, kad apreikštų juose savo malonės galią ir įtikintų mus, kurie esame […]
- [Nes aš romus ir nuolankios širdies](https://homilijos.kristoteka.lt/nes-as-romus-ir-nuolankios-sirdies/): Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies … Brangūs broliai ir seserys, Šiandienos pirmasis skaitinys prasideda paraginimu džiaugtis: Džiaugsmingai šūkauk, Siono dukra! Džiūgauk, Jeruzalės dukra! (Zch 9, 9) To džiaugsmo priežastis, pasak pranašo Zacharijo žodžių, yra tuojau būsiantis karaliaus atkeliavimas. Svarbus, išties, yra karaliaus pasirodymas, bet dar didesnę viltį ir džiugesį sukelia pati jo asmenybė. Iš tiesų, į akis krenta to karaliaus bruožai: jis teisingas, gelbstintis ir romus. Šis karalius neatitinka pranašo Samuelio duoto karaliaus apibūdinimo. Kai izraelitai jį primygtinai prašė duoti jiems karalių, kad jis juos valdytų, kaip tai buvo kaimyninėse […]
- [Iš kurgi atsirado raugių?](https://homilijos.kristoteka.lt/is-kurgi-atsirado-raugiu/): Brangūs broliai ir seseris, šio sekmadienio trys palyginimai seka paskui palyginimą apie sėjėją, kurį girdėjome praėjusį sekmadienį. Šie trys palyginimai pabrėžia dangaus Karalystės paradoksalius bruožus. Dievas yra vienas… didis ir galingas.. visiems viešpatauja. Dangaus Karalystė yra vieta, kur vyrauja Dievo viešpatavimas. Tačiau šioje karalystėje tai, kas bloga, būtent nuodėmė, eina kartu su tuo, kas gera. Blogis yra aplink mus nuo pradžios, nuo sėjimo meto. Mt 13, 19 Blogis yra išorinis, nuodėmė yra aplink mus. Mūsų broliai nėra tobuli, ir mes nesame tobuli. „Palikite abejus augti iki pjūties“. Mums, laikas „iki pjūties“ yra laikas iki mūsų mirties. Tai yra Dievo atleidimo laikas: […]
- [Duonos padauginimas](https://homilijos.kristoteka.lt/duonos-padauginimas/): Savo viešosios veiklos metu, skelbdamas Evangeliją minoms, Jėzus labai intensyviai dirbo. Tačiau jam teko neretai sustoti, padaryti pauzes, pasiekus kokią nors mėgiamą dykvietę ne tik ilgiau melstis savo Tėvui, bet ir pailsėti bei atsipalaiduoti su apaštalais. Tokios sakykim „atostogos“ arba „rekolekcijos“ buvo ypač svarbios apaštalams, kurie buvo pašaukti ne tik bendradarbiauti su Jėzumi žmonių tarpe, bet ir paprastai „būti“ su juo. Jiems reikėjo visur ir visada bendrauti su savo mokytoju kasdienybėje, jie turėjo giliai patirti koks yra bendravimas su Dievo Sūnumi ir dviem kitais Švenčiausiosios Trejybės Asmenimis. Nes vienas svarbiausių jų davinių bus liudyti būtent tą bendravimą ir jį perduoti mums […]
- [Bet Viešpats nebuvo vėtroje](https://homilijos.kristoteka.lt/bet-viespats-nebuvo-vetroje/): Šiandienos mišių skaitinius galima būtų apibendrinti vienu žodžiu: „tikėjimas“. Skaitiniai mums pristato tris biblinius personažus: pranašą Eliją ir apaštalus Paulių bei Petrą, kurie skirtingai ir papildydami vienas kitą atskleidžia tikėjimo dorybės prigimtį. Pirmasis skaitinys, paimtas iš Karalių knygos, kalba apie Dievo apsireiškimą pranašui Elijui, kitaip tariant, jis pristato mūsų tikėjimo objektą, arba tiksliau – asmenį – patį Dievą ir jo giliausią prigimties bruožą. Norint gerai suprasti Dievo apsireiškimo ženklus ir tikrąją jo esatį, reikia sugretinti pranašo Elijo charakterio bruožus ir paminėti, kaip jis atsidūrė ant Horebo kalno. Prieš ateidamas ant šio kalno, jis buvo subūręs visus dievaičio Baalo pranašus ant Karmelio […]
- [Tu mane suvedžiojai, Viešpatie...](https://homilijos.kristoteka.lt/tu-mane-suvedziojai-viespatie/): „Tu mane suvedžiojai, Viešpatie, aš leidausi suvedžiojamas.“Pirmasis šio sekmadienio skaitinys prasideda kaip meilės istorija. Taigi Dievo Žodis suvedžiojo Jeremiją, kuris rašė: „Kai tavieji žodžiai buvo man duoti, juosius ryte prarijau, – tavasis žodis atnešė man džiaugsmą ir širdies linksmybę“ (Jer 15, 16). Šv. Petrą taip pat suvedžiojo Viešpats. Vėliau šv. Paulius irgi buvo Jėzaus pagautas (Fil 3, 12). Iš tikrųjų visi šventieji yra Jėzaus pagauti. Ar mes patys suntinkame, kad Viešpats pagautų mus? Grįžkime prie Petro. Jo istorija prasideda prie Galilėjos jūros. Kartu su savo broliu Andriejumi jis priėmė Mokytojo kvietimą: „Eikite paskui mane! Aš padarysiu jus žmonių žvejais“ (Mk 1, 17). […]
- [Jei tavo brolis nusikalstų](https://homilijos.kristoteka.lt/jei-tavo-brolis-nusikalstu/): „Jeigu tu neperspėtum kaltojo, tai aš iš tavęs pareikalaučiau ataskaitos už jo kraują.“ Brangūs broliai ir seserys, Pirmasis šiandienos Mišių skaitinys mums atskleidžia nepavydėtiną pranašų misiją, kurią jiems paveda Dievas. Galima būtų pagalvoti, kad išskirtinė Dievo meilė ir pašaukimas, kuriais jis apdovanoja pavienį žmogų be jokių jojo išankstinių nuopelnų ir jį iškelia į pranašų ar apaštalų rangą, žmogui tampa nuolatinio džiaugsmo, ramybės ir saugumo garantu. Tačiau toli gražu taip nėra. Praeito sekmadienio Mišių skaitinyje mes girdėjome pranašo Jeremijo skundą: „Kada tik kalbu, turiu rėkti, turiu šaukti: „Smurtas ir skriauda!“ VIEŠPATIES žodis man atnešė nuolatinę užgaulę ir pajuoką.“ (Jer 20, 8). Šiandienos […]
- [Šventojo Kryžiaus Išaukštinimas](https://homilijos.kristoteka.lt/sventojo-kryziaus-isaukstinimas/): Šiandien vietoj eilinio sekmadienio – Viešpaties dienos liturgijos – mes švenčiame Šventojo Kryžiaus Išaukštinimą. Šią šventę sudaro ne tik sakralaus daikto – relikvijos, kokia brangi ji bebūtų, garbinimas. Šiandien ypač švenčiamas nukryžiuotas ir iš numirusių prisikėlęs Jėzus Kristus. Kryžius yra skausminga ir kartu šlovinga tikrovė. Kristui jis buvo žiaurus, pažeminantis mirties įrankis, bet ir jo pergalės trofėjus, jo garbės sostas, nuo kurio jis nepaliaujamai žmonijoje spinduliuoja savo gailestingos meilės dovanomis. Labai svarbu niekada neatskirti vieno nuo kito šių skausmingo ir šlovingo kryžiaus aspektų. Kiekvienas evangelistas pristato kryžių, aprašydamas, nutapydamas nukryžiuoto Kristaus paveikslą savaip. Lyginant evangelijas galima pastebėti tam tikrą laipsnišką kitimą. […]
- [27 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/27-eilinis-sekmadienis/): Viešpats įveisė vynuogyną. Jis viską padarė gerai: pasodino kokybišką vynmedį į atidžiai išrinktą vietą, tai yra derlingą kalvos atšlaitę, jis kruopščiai paruošė žemę. Taigi, padarė viską, kad vynmedis duotų rinktinį vyną. „Galybių Viešpaties vynuogynas yra Izraelio namai“, – sako pranašas Izaijas pirmame skaitinyje. Be to, Šv. Paulius išvardijo malones, kuriomis izraelitai galėjo naudotis: „Jie yra turintys įvaikystę, garbę, sandoras, įstatymų leidybą, Dievo garbinimą ir pažadus.“ „Jis išnuomojo vynuogyną vynininkams ir iškeliavo į svetimą šalį.“ Evangelijos palyginime ne vynmedis, bet vynininkai yra Izraelio vaizdinys. „Atėjus vaisių metui, jis siuntė tarnus pas vynininkus atsiimti savosios vaisių dalies.“ Dievo pasiuntiniai buvo pranašai. Deja, juos lydėjo […]
- [28 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/28-eilinis-sekmadienis-2/): Daug pašauktųjų, bet maža išrinktųjų… Brangūs broliai ir seserys, šio sekmadieninio Evangelijos skaitinys pratęsia Jėzaus mokymą apie Dangaus karalystę ir yra glaudžiai susijęs su praeitos savaitės Evangelija, kuri kalbėjo apie Viešpaties vynuogyną ir nedorus vynininkus, kurie norėjo pasisavinti vynuogyną ir jo vaisius. Anas palyginimas buvo labiau nutaikytas prieš aukštuosius kunigus ir Izraelio tautos vadovus, kuriems Jėzus pasako Dievo nuosprendį: Dievas išnuomos vynuogyną kitiems vynininkams, kurie atėjus metui duos vaisių. Ir jis priduria: Sakau jums: Dievo karalystė bus iš jūsų atimta ir atiduota tautai, kuri duos vaisių (Mt 21, 43). O šiandienos palyginimo žodžiai yra skirti visiems – ne vien tik ano […]
- [30 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/30-eilinis-sekmadienis/): Brangūs broliai ir seserys, ką tik girdėjome trumpą Evangelijos ištrauką, trumpą, bet be galo turtingą, nes joje negausiais žodžiais cituodamas Senojo Testamento tekstus Viešpats mums duoda du pagrindinius meilės įsakymus, kuriuos lengvai galima įsiminti. Jie apima visą Dievo įstatymo pilnatvę. Reikia pastebėti, kad šventojo Mato evangelijoje šis mokymas yra aprašomas audringai konfrontuojant Jėzui ir fariziejams. Ne visi fariziejai buvo piktai nusiteikę, bet šiame epizode beveik visi pasiryžo prieštarauti Jėzui iki galo ir jį pasmerkti. Matas sako, kad jie „susirinko draugėn“, – synekthesan epi tuo avton – convenerunt in unum, – su priešišku ketinimu, kaip kad žemės karaliai prieš Mesiją antroje psalmėje, […]
- [Visų Šventųjų iškilmė](https://homilijos.kristoteka.lt/visu-sventuju-iskilme/): Šiandien, dangaus gyventojų džiaugsmas yra taip pat mūsų džiaugsmas. Todėl šių Šventų Mišių pradžioje giedojome Gaudeamus in Domino...Džiaukimės Viešpatyje… Su visais dangaus angelais ir visais šventaisiais mes taip pat garbiname Viešpatį : Amen! Palaima ir šlovė, ir išmintis, ir dėka,… mūsų Dievui per amžių amžius! Amen! Iš kur kyla šventųjų džiaugsmas? Jie džiaugiasi garbe, regėdami vieną Dievą trijuose asmenyse aiškiai tokį, koks jis yra. (LG 49) Visi jų troškimai traukia juos šio labai mylinčiojo Dievo link, o Dievas patenkina visus jų troškimus be saiko. Kiekvienas iš jų jaučiuosi esąs kažkaip Dievo labiausiai mylimas ir kiekvienas džiaugiasi jam paskirta ir jo nusipelnyta vieta. […]
- [Mirusiųjų diena](https://homilijos.kristoteka.lt/mirusiuju-diena/): Brangūs broliai ir seserys, Vakar mes šventėme Visų Šventųjų iškilmę, o šiandien, Vėlinių dieną, mūsų dėmesys ir malda ypatingu būdu apglėbia mūsų tikėjimo brolius ir seseris, kurie jau užbaigė savo žemiškąją kelionę. Labai nuosekliai liturginis šventimas ir maldos nuotaika iš iškilmingos Dievo adoracijos ir šventųjų pagerbimo pereina į užtarimo maldą už tuos, kurie mūsų priešakyje iškeliavo į amžinybę. Tačiau nežiūrint to, kad skiriasi liturginio drabužio spalva ir nuotaika, vis gi, tiek vakar, tiek šiandien mes gyvai išreiškiame mūsų tikėjimą į šventųjų bendravimą. „Šventųjų bendravimas“, kurį mes tikėjimo simbolyje išpažįstame, yra mus supanti ir nuolatos besivystanti tikrovė, kuri pasieks savo tobulumą tuomet, […]
- [Kristus – visatos Valdovas](https://homilijos.kristoteka.lt/kristus-visatos-valdovas-2/): „Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę.“ Brangūs broliai ir seserys! Mes žinome, kad nuo amžinybės, dar prieš pasaulio sukūrimą, Dievas Tėvas paskyrė mus tapti įvaikiais jo vieninteliame mylimajame Sūnuje. Nuo pat pradžios dangaus karalystė mums yra paruošta. Visi žmonės yra pašaukti įžengti į ją. Amžinoji ugnis yra prirengta ne mums, bet tik šėtonui ir jo angelams, dvasinėms būtybėms, kurios pradžioje puikybe ir pavydu atmetė Dievo, kuris nusprendė pakviesti žmoniją dalyvauti jo gyvenime, užmojį. Nuo pasaulio sukūrimo numatyta karalystė yra statoma po truputį per žmonijos istoriją iki laikų pabaigos, kai visi Dievo vaikai bus surinkti dangiškoje Jeruzalėje. […]
- [1 advento sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/1-advento-sekmadienis/): Budėkite, nes nežinote, kada grįš namų šeimininkas. Brangūs broliai ir seserys, šiandieną mes pradedame naujus liturginius metus. Ir vėl. Galima pagalvoti, jog buvo teisus vienas Senojo Testamento įkvėptųjų autorių, Koheletas, kuris kalbėjo: Kas buvo, vėl bus; kas įvyko, vėl įvyks. Po saule nėra nieko nauja! (Koh 1, 9) Tačiau iš tikrųjų tokie Koheleto žodžiai yra tik slaptas provokuojantis klausimas: koks yra tavo gyvenimas: ar jis tėra tik uždaras nuolatos pasikartojantis ciklas, ar jis turi prasmę, kryptingumą ir tokiu būdu pažadina viltį? Krikščioniui laikas nėra įkalinantis cikliškumas, uždaras nesibaigiantis ratas, bet jis turi kryptį, taip pat turi savo palankius momentus, savo pilnatvę […]
- [Švč M. Marijos Nekaltasis Prasidėjimas](https://homilijos.kristoteka.lt/svc-m-marijos-nekaltasis-prasidejimas-2/): Brangūs broliai ir seserys, šiandien su dideliu džiaugsmu mes švenčiame Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmę. Minime dieną, kai Marijos siela buvo Dievo rankų sukurta, kai ji buvo pradėta, kaip Joakimo ir Onos – dviejų nuolankių Viešpaties varguolių izraeliečių – žmogiškos meilės vaisius. Marijai atėjus į pasaulį, ji buvo tobulai graži ir šventa „tota pulchra“, kaip giedame liturgijoje. Ją matydami, jos tėvai ir artimieji tikriausiai buvo nustebę ir susižavėję, bet negalėjo suvokti išskirtinio kūdikio šventumo ir gražumo priežasties. Kai mergaitei sukako 13 ar 14 metų ir kai ji buvo susižadėjusi su šv. Juozapu, angelas ja aplankė ir apreiškė jai slėpinį. Ką tik […]
- [4 advento sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/4-advento-sekmadienis/): Viešpats tau praneša, kad pats tau namus pastatysiąs … Brangūs broliai ir seserys, šiandienos pirmasis Mišių skaitinys, paimtas iš Samuelio knygos, mus skatina susimąstyti apie Dievo išganingąjį planą istorijoje, apie karaliui Dovydui duotąjį Dievo pažadą, kuris atveria duris vilčiai, ir apie Dievo buveinę, arba dar kitaip – jo palapinę tarp žmonių. Ir iš kitos pusės, karaliuje Dovyde mes regime žmogaus pastangas ir troškimus įtikti Dievui, jam tarnauti ir nuolatos jį turėti šalia. Anot karaliaus Dovydo, yra labai ryškus skirtumas tarp jo karališkų rūmų, pastatytų iš kedro, ir Susitikimo palapinės, kurioje buvo laikoma Dievo skrynia. Toji Dievo skrynia buvo regimas neregimojo Dievo […]
- [Kalėdų nakties Mišios](https://homilijos.kristoteka.lt/kaledu-nakties-misios-3/): Kalėdų nakties mišios Tauta, gyvenusi tamsoje, išvydo didžią šviesą. Imperatoriaus Augusto laikais, Izaijo išpranaušauta šviesa sušvito Betliejaus danguje. O Viešpaties šlovės šviesos liudytojai buvo tik paprasti piemenys, kurie pakaitomis budėdami, sergėjo savo bandą…. Šiąnakt, mes taip pat atvykome budėti ir švęsti gimimą to, kuris yra žmonių šviesa, Mesijas, mūsų Išganytojas ir Viešpats. Šiandien, artėjant šventėms visur žiba daug šviesų. Tačiau atrodo, kad daugybė žmonių, kaip skaitome Pakartoto Įstatymo knygoje, net vidudienį eina apgraibomis kaip aklas tamsoje, bet savo kelio nesuranda. (Įst. 28, 28) Karo ir bado tamsa, gaubia daugelį pasaulio šalių. Alkoholio, narkotikų, atmetimo, vienišumo jungai dar slegia daugybę žmonių. Šiam […]
- [Kalėdų dienos Mišios](https://homilijos.kristoteka.lt/kaledu-dienos-misios-2/): Šiandien mums gimė kūdikis! Brangūs broliai ir seserys, per piemenėlių ir Kalėdų Ryto Mišias mes džiaugsmingai ir švelniai priėmėme Kristaus gimimą kaip istorinį įvykį. O dabar, Kalėdų dienos Mišiose, bažnyčia siekia mus vesti į Viešpaties Įsikūnijimo slėpinio širdį. Nuostabi šios dienos įžangos giesmė „Puer natus est nobis“, paimta iš Izaijo knygos, kartu su kitais šių Mišių tekstais puikiai rodo, kad naujasis Jėzaus Kristaus gimimas kūne, atskleidžia jo kilmę kaip Dievo Sūnaus Trejybėje, ir jo misiją mus apreikšti savo Tėvą ir vesti mus į tobulą bendrystę su Juo. Puer natus est nobis – „Mums gimė kūdikis, ir Sūnus mums yra duotas; jo […]
- [Kalėdų nakties Mišios](https://homilijos.kristoteka.lt/kaledu-nakties-misios-2/): Giedokite Viešpačiui naują giesmę – Cantate Domino canticum novum. Brangūs broliai ir seserys, Kristus yra šios naujos giesmės įsikūnijimas, pagrindinis jos kantorius bei mokytojas. Šią naktį mūsų pasaulyje gimė Amžinasis Dievo Sūnus tapęs žmogumi, mūsų Viešpats Jėzus Kristus. Jis yra mūsų gelbėtojas, naujasis Adomas, naujasis žmogus. Su juo gimė ir nauja giesmė, kuri iki tol niekada nebuvo girdėta žemėje. Amžinybėje, Švenčiausiosios Trejybės viduje, Tėvas ir Sūnus nuolat gieda vienas kitam meilės, šlovės bei gyvybės giesmę. Ši giesmė nuolat giedama Šventojoje Dvasioje, kuri jai duoda jos ritmą. Bet dabar toji dangiška, dieviška, neapsakoma giesmė aidi žemėje Kristaus kūne, kur ji gražiai ir […]
- [2 sekmadienis po Kalėdų](https://homilijos.kristoteka.lt/2-sekmadienis-po-kaledu-2/): Brangūs broliai ir seserys, šį sekmadienį Lietuvos parapijose švenčiama viena iš svarbiausių liturginių metų švenčių – Viešpaties Apreiškimo arba Trijų Karalių Iškilmė. Palendriuose mes ją švęsime ateinantį antradienį, sausio 6 dieną, kuri yra šios šventės oficiali bei tradicinė data.Tikiuosi, kad nei vienas iš jūsų, kurie atvykote pas mus šįryt nesijaučia dėl to nusivylęs, tarsi būtumėte praleidę svarbią šventę. Per visą šv. Kalėdų laikotarpį mes nuolat turime prieš akis Įsikūnijusį Dievo Sūnų. Tikėjimo šviesoje mes galime jį kontempliuoti ir garbinti, kaip kadaise tai darė iš Rytų atvykę Išminčiai. Ir nors mūsų tikėjimas, tikriausiai, nėra uolesnis už Išminčių tikėjimą, mūsiškis yra aiškesnis ir […]
- [2 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/2-eilinis-sekmadienis/): Brangūs broliai ir seserys, Kalėdų laikas oficialiai pasibaigė Kristaus Krikšto švente praėjusį sekmadienį. Tačiau šiandienos liturgija mus toliau kviečia apmąstyti Dievo Sūnaus Įsikūnijimo slėpinį ir tai, ką jis atnešė. Šiandien įžangos ir atnašų giesmės, paimtos iš 65 psalmės, ragina visą žemę garbinti ir šlovinti Dievą, tapusį žmogumi. Beveik visos pirmų penkių eilinių savaičių Mišių choralo giesmės, sukurtos laikui „po Viešpaties Apreiškimo“, sudaro puikų Viešpaties garbinimo ir šlovinimo koncertą. Gimdamas iš Mergelės Marijos neregimas Dievo Sūnus prisiėmė sukurtą žmogiškąją prigimtį į savo asmens vienybę ir tapo regimu žmogumi. Štai kodėl nebijodami stabmeldystės galime jį pagarbinti, šlovinti ir vaizduoti tapyboje. Jėzus Kristus yra […]
- [3 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/3-eilinis-sekmadienis/): Šio sekmadienio skaitiniai kalba apie tris skirtingus pasaulius. Šv. Paulius kalba apie praeinantį šio pasaulio pavidalą. Tai yra regimasis pasaulis – Dievo įkurta visata su visa žmonija. Apie šį pasaulį Jėzus kalba prašydamas Tėvą dėl mokinių: Aš neprašau, kad juos paimtum iš pasaulio… Šis pasaulis toks, kokį jį matome, praeis. Dangūs suirs liepsnose ir elementai sutirps iš karščio! Skaitome antrame Petro laiške. Pirmame skaitinyje pranašas Jona aprašo kitą pasaulį. Ninevė vaizduoja nuodėmės pasaulį, tai yra pasaulį, kuris atmeta Dievą ir persekioja su neapykanta Kristų ir jo mokinius. Tai Šėtonui pajungtasis pasaulis. Šiandienos evangelija pristato trečią pasaulį – Dievo Karalystę, kurią skelbti ir […]
- [Kristaus paaukojimas - Grabnyčios](https://homilijos.kristoteka.lt/kristaus-paaukojimas-grabnycios-2/): Broliai ir seserys, šių Mišių evangelijos ištrauka yra ilga, pažįstama ir mylima. Kunigo iš Mišiolo perskaitytas paraginimas ją pakankamai paaiškina, o žvakių šventinimo apeigos ir procesija sudabartina jos slėpinį. Tačiau manęs paprašė trumpai priminti, kad Popiežius Pranciškus paskelbė šiuos metus pašvęstojo gyvenimo metais ir, kad šiandien ypatingai mes švenčiame pašvęstojo gyvenimo dieną. Tai gyvenimas pagal tris evangelinius patarimus: skaistybę, klusnumą ir neturtą. Pašvęstajame gyvenime šie patarimai tapo įžadais, duodančiais jų gyvenimui struktūrą, leidžiančią pamažu išsilaisvinti iš žemiškų rūpesčių, radikaliau mylėti Dievą ir tarnauti artimui. Vienuoliai nėra geresni arba stipresni už kitus žmones. Tačiau jų pastanga ištikimai įgyvendinti savo įžadus, padedant Kristaus […]
- [5 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/5-eilinis-sekmadienis/): Brangūs broliai ir seserys, savo viešosios veiklos pradžioje, pirmą kartą įžengęs į Kafarnaumo sinagogą šabo dieną, Jėzus paskelbė Dievo žodį su stebinančia galia ir išvadavo vieną žmogų iš demono nelaisvės. Po pamaldų su savo pirmais neseniai išrinktais mokiniais Viešpats atėjo į Petro namus. Kristus atėjo į namus to, ant kurio tikėjimo jis ketino pastatyti savo namus – savo Bažnyčią, Dievo vaikų, gyvenančių bendrystėje su Tėvu, buveinę. Tai buveinė, kuriai buvo lemta tapti maldos ir vilties namais visoms tautoms. Izraelyje, šabo dieną vyrams grįžus iš sinagogos, paprastai žmonos arba namų šeimininkės jiems tarnaudavo, pateikdamos geresnius savaitės pietus, kurie žydų buvo laikomi svarbia […]
- [1 gavėnios sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/1-gavenios-sekmadienis-2/): Brangūs Broliai ir Seserys, senovės patarlė sako: „Kai tau viskas gerai sekasi ir tu esi laimingas, aplink tave yra didelis draugų būrys, bet jeigu tave užklumpa nelaimė ir niūrūs laikai, tuomet tu pasilieki vienas.“ Šią patarlę aš norėčiau pritaikyti kiekvieno mūsų santykiui su Dievu, su Kristumi. Iš tiesų, yra lengva būti su Jėzumi tuomet, kada jis stebuklingai paverčia vandenį vynu per vestuvių pokylį Galilėjos Kanoje, linksma klausytis jo žodžių už vaišių stalo drauge su muitininkais, taip pat ir valgyti jo padaugintą duoną, už kurią nereikėjo dirbti, gera būti šalia Jėzaus ant Taboro kalno, kur suspindi jo dieviškumas, kur yra aiškiai girdimas […]
- [2 Gavėnios sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/2-gavenios-sekmadienis-2/): Brangūs broliai ir seserys, Atsimainymo akimirką Jėzaus kūnas ėmė spinduliuoti Dievo šlovę. Tai ta galinga šlovė, kurią Sūnus turėjo prieš pasaulio įkūrimą. Tai šlovė, kuri vėliau ne tik prikels Jėzų iš numirusiųjų trečiąją dieną, bet ir pasaulio pabaigoje pakeis mūsų vargingą kūną ir padarys jį panašų į Viešpaties Jėzaus garbingą kūną. Juk jeigu mes tampame dabar panašūs į Kristaus tarnus, nuolat sekame Jėzų jo klusnumo, nusižeminimo ir nesavanaudiškos meilės pavyzdžiu, amžinajame gyvenime būsime Kristaus šlovingi nariai, kurie regėjimo ant Taboro kalno metu buvo pavaizduoti su dieviškosios šviesos atmainytais Viešpaties drabužiais. Aprašydamas Atsimainymo epizodą, šventasis Morkus pabrėžia stipriau negu kiti evangelistai, kad […]
- [4 Gavėnios sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/4-gavenios-sekmadienis-2/): Maldauti su ašaromis ir džiūgauti Šventojoje Dvasioje – tokia turi būti visą laiką, ir ypač per Gavėnią, mūsų dvasinio gyvenimo nuostata. Gavėnia yra atsivertimo, apsivalymo ir dvasinės šviesos kelionė dykumoje. Kasmet šis šventas liturginių metų laikas, sakytumėm, dabartinio gyvenimo atvaizdas ir simbolis, primena mūsų žmogiškos egzistencijos tikrovę – šiame pasaulyje mes išgyvename tremtį, ir sykiu nurodo pagrindinį tikslą – atgaila ir dideliu ilgesiu keliaujame paskui savo vadovą ir Išganytoją Jėzų iki jo Kryžiaus mirties ir prisikėlimo. Prislėgti žmogiškos silpnybės ir pasaulio nuodėmės pasekmių, apsupti visokių išbandymų, gundymų ir kovų, mes keliaujame ne tik į Velykų liturginę šventę, bet ir į Amžinąsias […]
- [5 Gavėnios sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/5-gavenios-sekmadienis-2/): Brangūs broliai ir seserys, šiandienos visi Mišių skaitiniai mums kalba apie mirtį, prisikėlimą ir gyvenimą, tačiau kiekvienas skaitinys tai daro iš skirtingos perspektyvos. Ištrauka iš pranašo Ezechielio knygos anuometiniame kontekste tiesiogiai nekalbėjo apie mirusiųjų prisikėlimą, bet paaiškino pranašo turėtą viziją. Išties dvasioje jis regėjo slėnį, pilną perdžiūvusių kaulų, kurie po to atgyja, kada Dievas į juos įpučia savo dvasią. Viešpats išaiškina Ezechieliui matytą viziją, sakydamas, kad tie išdžiūvę kaulai vaizdžiai simbolizavo visus Izraelio namus. Tuomet dažnų sukrėtimų ir išbandymų prislėgtos Dievo tautos gyvenimas labiau panašėjo negyvėlio, kuriam nėra jokios vilties, būklę. O Dievas, kuris iš nebūties pašaukia daiktus į būtį, duoda […]
- [Kristaus Kančios (Verbų) sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/kristaus-kancios-verbu-sekmadienis-2/): Brangūs Broliai ir Seserys, šiandien mes išgyvename dvi paskutines Viešpaties Jėzaus keliones šioje žemėje. Pirmoji buvo lengva ir džiaugsminga, patraukusi daug sekėjų. Antroji – sunki, net be galo skausminga, atlikta vien tik Jėzaus. Iškilmingas įžengimas į Jeruzalę, kurį mes sudabartinome liturgijos pradžioje, įvyko didelio entuziazmo bei vilties atmosferoje. Po ilgio laiko, kai Jėzus drausdavo visiems skelbti, kad jis yra Mesijas, Viešpats pagaliau ėmė atvirai reikštis Izraelio pateptuoju Karaliumi ir leisti kitiems tai viešai pripažinti. Kai pasiekus kelionės galą Jeruzalės šventykloje vaikai ėmė sveikinti Viešpatį šaukdami: „Osana Dovydo Sūnui“, Jėzus tai patvirtino ir gynė juos. Papiktintų kunigų ir Rašto aiškintojų akivaizdoje, jis […]
- [Didysis ketvirtadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/didysis-ketvirtadienis-2/): Šiandieną, Didžiuoju Ketvirtadieniu, mes pradedame Velykų tridienį, kuris tikrovėje gali būti suprastas kaip viena diena – „Viešpaties diena“, apie kurią pranašavo Senojo Testamento pranašai. Šis Velykų tridienis, iš tiesų, yra mūsų atpirkimo slėpinio plėtotė laike, išganymo įvykių sulėtintas pristatymas, kadangi šis slėpinys pranoksta žmogaus supratimą ir kasdienę patirtį. Šių šventų dienų įvykiai yra tokie žadą atimantys, kad kiekvienam tikinčiajam, o kartu ir visai Bažnyčiai tinka Jėzaus žodžiai pasakyti Petrui: Tu dabar nesupranti, ką aš darau, bet vėliau suprasi. Dėl to šis laikas ir yra apvaizdingai skirtas tam, kas mes drauge su Bažnyčia stengtumėmės, su Dievo pagalba, labiau įsigilinti į Jėzaus veiksmus […]
- [Velyknakčio homilija](https://homilijos.kristoteka.lt/velyknakcio-homilija-2/): Evangelijos skaitinio pabaiga keista. Šventos moterys, Kristaus mokinės, atėjusios su juo iš Galilėjos, pašauktos būti apaštalų apaštalais, pamatė Jėzaus kapą tuščią, pamatė ir angelą, girdėjo jį skelbiant prisikėlimo žinią. Bet „išėjo, skubiai nubėgo ir nieko niekam nepasakė. Nes jos buvo persigandusios“. Ir viskas. Taškas! Taip baigiasi Morkaus autentiškas tekstas, kuris tikriausia mums perduoda apaštalo Petro Romoje išdėstytą katechezę. Regis, ūmai dingo Evangelii Gaudium, dingo džiaugsmas, drąsa ir pasitikėjimas skelbti Evangeliją. Visgi Geroji Naujiena apie Kristaus prisikėlimą yra nuo pradžios iki pabaigos šių Velynakčio pamaldų leitmotyvas. Kai buvo uždegta Velykinė Žvakė, mes tarsi matėme ir pajutome širdyje prisikeliančio Kristaus šviesą. Dėkingai atsiliepdami į […]
- [3 Velykų sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/3-velyku-sekmadienis/): Brangūs broliai ir seserys, šiandienos Mišių skaitiniai mums leidžia iš arčiau pažvelgti ir apmąstyti tikėjimo dorybės prigimtį, jos kilmę ir vaisius žmogaus gyvenime. Evangelijos skaitinys mums nupiešia pabūgusių apaštalų sceną, kaip jie visi susirinkę draugėn aptarinėjo visus netolimos praeities įvykius: jiems netikėtą Jėzaus, jų Mokytojo, kančią ir mirtį, po to – tuščią jo kapą, moterų liudijimus Kristų regėjus prisikėlusį, galiausiai, pasakojimą sugrįžusių iš Emauso mokinių, kurie tvirtino atpažinę Jėzų, kai jis laužė duoną. Tačiau, regis, kad iš visų šių įvykių ir pasakojimų, sudėtų į vieną krūvą, apaštalams nepajėgia užsižiebti tikėjimo kibirkštis. Negana to, apaštalai, kaip pamaldūs žydai, turėjo gerai išmanyti Šventąjį […]
- [4 Velykų sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/4-velyku-sekmadienis-2/): „Štaĩ Diẽvo Avinė̃lis“, – sãko kùnigas kiekvíeną diẽną Mišiosè priẽš komùniją. Õ Krìstus sãko: „Àš esù geràsis piemuõ, geràsis arbà gražùsis ganýtojas.“ Jė́zus yrà ir avinė̃lis, ir̃ piemuõ. Ir̃ mẽs, brángūs bróliai ir̃ sẽserys, būdamì Krìstaus mokiniaĩ, ẽsame rãginami juõ sèkti, tapti nè tìk avinė̃liais, bèt kiekvíenas savù būdù ir̃ piemenimìs sàvo bróliams ir̃ seserims. Senajamè Testamentè Diẽvas pažadė́jo pasių̃sti mesijiniais laikaĩs ištìkimą ganýtoją ìš Dóvydo giminė̃s, kurìs ganýtų taũtą teisingumù. Jė́zus bùvo vieniñtelis, kurìs galė́jo tóbulai atlìkti šį̃ vaĩdmenį. Kaĩp jìs pàts sãko Evangèlijoje: „Àš esù geràsis arbà gražùsis (graĩkiškas žõdis kalos tùri abì prasmès) piemuõ.“ Kadángi jìs yra Diẽvo […]
- [7 Velykų sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/7-velyku-sekmadienis/): Kristaus Žengimo į dangų iškilmė, kurią mes vienuolyne šventėme praeitą ketvirtadienį ir kuri yra švenčiama šiandien Lietuvos parapijose, veda mus į paskutinį išganymo istorijos etapą žemėje. Kaip teigia Apaštalų darbų knyga, 40 dienų po Velykų sekmadienio Jėzus, kaip žmogus, po prisikėlimo daugelį kartu savo mokiniams pasirodęs gyvas, yra galutinai paimtas į Dievo šlovę, atsisėdo Tėvo dešinėje ir yra vainikuotas dangiškąja garbe. Pasiekęs dieviškuosius debesis, jis dingo iš mokinių akių ir paprastu kūnišku pavidalu jis nebebendraus su jais. Nuo šiol jis pasirodys tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, šv. Pauliui su visa savo galinga šlove. Tačiau Kristus neapleido savo mokinių. Dangaus šventykloje jis nuolat […]
- [Švč. Trejybės sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/svc-trejybes-sekmadienis/): Tikime į vieną Dievą, Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią. Garbė Dievui Tėvui, ir Sūnui ir Šventajai Dvasiai, Dievui, kuris yra, kuris buvo, ir kuris ateina per amžius. Brangūs Broliai ir Seserys, neretai manoma, kad kalbėti apie Švenčiausiąją Trejybę yra ne tik sudėtinga, bet ir pavojinga bei rizikinga užduotis. Neseniai vienas kunigas pasakė : „Neišvengiamai reikia kalbėti apie Švenčiausiąją Trejybę bent kartą per metus, Trejybės sekmadienį, ir tai visų metų pats sunkiausias pamokslas. Viena vertus, bandydamas kažkaip paaiškinti, kad trys skirtingi dieviškieji asmenys yra vienas Dievas, bijai papiktinti teologus, netyčia nenukrisdamas į kokią ereziją. Kita vertus, esi įsitikinęs, nesvarbu ką besakytum, eiliniai […]
- [Švč. Trejybė](https://homilijos.kristoteka.lt/svc-trejybe-2/): Drauge su žydais ir musulmonais mes skelbiame, jog Abraomo, mūsų tėvo, Dievas yra vienintelis: mes tikime į vieną Dievą. Bet mes taip pat tikime, kad Jėzus Kristus, Viešpats, yra Dievo Sūnus, „tikras Dievas iš tikro Dievo; gimęs, bet ne sukurtas, esantis vienos prigimties su Tėvu“, ir tikime „į Šventąją Dvasią, Viešpatį Gaivintoją, kylančią iš Tėvo ir Sūnaus, su Tėvu ir Sūnumi garbinamą ir šlovinamą“. Visas krikščionio gyvenimas, nuo krikšto iki mirties, yra paženklintas Švenčiausiosios Trejybės antspaudu. Tėvas, Sūnus ir Dvasia gyvena jame. Todėl šventieji gyveno drebėdami ne iš baimės, bet iš pagarbos, meilės ir džiaugsmo Gyvojo Dievo akivaizdoje, tuo pat metu […]
- [Šv. Jono Krikštytojo gimimas](https://homilijos.kristoteka.lt/sv-jono-krikstytojo-gimimas/): Brangūs broliai ir seserys : iš pirmo žvilgsnio Jonas Krikštytojas gali atrodyti gana paradoksali asmenybė. Jis yra laikomas evangelinio džiaugsmo šaukliu ir Kristaus pirmtaku. Gali taip pat atrodyti, kad jo griežtas gyvenimas dykumoje neturėjo žmogiško džiaugsmo, o jo skelbimas apie galingą Mesiją, kuris ateis iš karto teisti žmones, kirviu iškirsdamas neduodančius gerų vaisių medžius, vėtykle išvalydamas kluoną, sudegindamas pelus neužgęsinama ugnimi, skiriasi nuo švelnios, nuolankios širdies mokytojo, bei gerojo ganytojo Jėzaus, kuris ateis ne pasmerkti pasaulio, bet kad per jį pasaulis būtų išgelbėtas. Neaišku, ar Jonas priklauso Senajam ar Naujajam Testamentui. Jis krikštija Jėzų nenoromis, giliai jausdamas, kad nėra vertas tai […]
- [13 eilinis sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/13-eilinis-sekmadienis/): Brangūs Broliai ir Seserys, šie Išminties knygos žodžiai kontrastuoja su Evangelijos skaitiniu, kuris mums pristato visiškai kitokią žmogaus ir visos žmonijos būklę. Išties Evangelijoje kalbama apie jau dvylika metų sergančią moterį, ir netiesiogiai užsimenama apie žmonių visišką bejėgiškumą jai padėti – dar daugiau, yra konstatuojama, kad tokios žmonių pastangos tik pasiglemžė visą jos nuosavybę ir sveikatą. Raštas sako: ji nė kiek nepasitaisė, bet dar ėjo blogyn ir blogyn. Bet svarbiausia – Evangelijos skaitinys pasakoja apie jaunos mergaitės, kurios amžius galėtų simbolizuoti patį gyvenimą ir viltį, sunkią ligą ir galiausiai jos mirtį. Ir pastarasis dalykas yra didžiausias dvasinis išbandymas ir net papiktinimas […]
## Pages
- [5 gavėnios sekmadienis (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/5-gavenios-sekmadienis-b/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [4 gavėnios sekmadienis (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/4-gavenios-sekmadienis-b/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [3 gavėnios sekmadienis (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/3-gavenios-sekmadienis-b/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [2 gavėnios sekmadienis (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/2-gavenios-sekmadienis-b/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [1 gavėnios sekmadienis (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/1-gavenios-sekmadienis-b/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [Kristaus Krikštas (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/kristaus-krikstas-2-sekmadienis-po-kaledu-b/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [Šventoji Šeima (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/sventoji-seima-b/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [4 advento sekmadienis (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/4-advento-sekmadienis-b/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [3 advento sekmadienis (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/3-advento-sekmadienis-b/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [2 advento sekmadienis (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/2-advento-sekmadienis-b/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [1 advento sekmadienis (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/1-advento-sekmadienis-b/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [Kristus, Visatos Valdovas (A)](https://homilijos.kristoteka.lt/kristus-visatos-valdovas-a/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [33 eilinis sekmadienis (A)](https://homilijos.kristoteka.lt/33-eilinis-sekmadienis-a/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [32 eilinis sekmadienis (A)](https://homilijos.kristoteka.lt/32-eilinis-sekmadienis-a/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [31 eilinis sekmadienis (A)](https://homilijos.kristoteka.lt/31-eilinis-sekmadienis-a/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [30 eilinis sekmadienis (A)](https://homilijos.kristoteka.lt/30-eilinis-sekmadienis-a/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [29 eilinis sekmadienis (A)](https://homilijos.kristoteka.lt/29-eilinis-sekmadienis-a/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [28 eilinis sekmadienis (A)](https://homilijos.kristoteka.lt/28-eilinis-sekmadienis-a/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [27 eilinis sekmadienis (A)](https://homilijos.kristoteka.lt/27-eilinis-sekmadienis-a/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [26 eilinis sekmadienis (A)](https://homilijos.kristoteka.lt/26-eilinis-sekmadienis-a/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [25 eilinis sekmadienis (A)](https://homilijos.kristoteka.lt/25-eilinis-sekmadienis-a/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [24 eilinis sekmadienis (A)](https://homilijos.kristoteka.lt/24-eilinis-sekmadienis-a/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [23 eilinis sekmadienis (A)](https://homilijos.kristoteka.lt/23-eilinis-sekmadienis-a/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [22 eilinis sekmadienis (A)](https://homilijos.kristoteka.lt/22-eilinis-sekmadienis-a/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [21 eilinis sekmadienis (A)](https://homilijos.kristoteka.lt/21-eilinis-sekmadienis-a/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [20 eilinis sekmadienis (A)](https://homilijos.kristoteka.lt/20-eilinis-sekmadienis-a/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [19 eilinis sekmadienis (A)](https://homilijos.kristoteka.lt/19-eilinis-sekmadienis-a/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [18 eilinis sekmadienis (A)](https://homilijos.kristoteka.lt/18-eilinis-sekmadienis-a/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [17 eilinis sekmadienis (A)](https://homilijos.kristoteka.lt/17-eilinis-sekmadienis-a/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [16 eilinis sekmadienis (A)](https://homilijos.kristoteka.lt/16-eilinis-sekmadienis-a/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [15 eilinis sekmadienis (A)](https://homilijos.kristoteka.lt/15-eilinis-sekmadienis-a/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [14 eilinis sekmadienis (A)](https://homilijos.kristoteka.lt/14-eilinis-sekmadienis-a/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [13 eilinis sekmadienis (A)](https://homilijos.kristoteka.lt/13-eilinis-sekmadienis-a/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [12 eilinis sekmadienis (A)](https://homilijos.kristoteka.lt/12-eilinis-sekmadienis-a/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [11 eilinis sekmadienis (A)](https://homilijos.kristoteka.lt/11-eilinis-sekmadienis-a/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [10 eilinis sekmadienis (A)](https://homilijos.kristoteka.lt/10-eilinis-sekmadienis-a/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [9 eilinis sekmadienis (A)](https://homilijos.kristoteka.lt/9-eilinis-sekmadienis-a/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [8 eilinis sekmadienis (A)](https://homilijos.kristoteka.lt/8-eilinis-sekmadienis-a/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [Švč. Kristaus Kūnas ir Kraujas (Devintinės) (A)](https://homilijos.kristoteka.lt/svc-kristaus-kunas-ir-kraujas-devintines/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [Švenčiausioji Trejybė (A)](https://homilijos.kristoteka.lt/svenciausioji-trejybe-a/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [Šventosios Dvasios Atsiuntimas (Sekminės)](https://homilijos.kristoteka.lt/sventosios-dvasios-atsiuntimas-sekmines-2/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [7 Velykų sekmadienis - Šeštinės (A)](https://homilijos.kristoteka.lt/7-velyku-sekmadienis-sestines-a/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [6 Velykų sekmadienis (A)](https://homilijos.kristoteka.lt/6-velyku-sekmadienis-a/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [5 Velykų sekmadienis (A)](https://homilijos.kristoteka.lt/5-velyku-sekmadienis-a/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [4 Velykų sekmadienis (A)](https://homilijos.kristoteka.lt/4-velyku-sekmadienis-a/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [3 Velykų sekmadienis (A)](https://homilijos.kristoteka.lt/3-velyku-sekmadienis-a-2/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [2 Velykų sekmadienis - Atvelykis (A)](https://homilijos.kristoteka.lt/2-velyku-sekmadienis-atvelykis-a/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [Didysis ketvirtadienis - Paskutinė vakarienė](https://homilijos.kristoteka.lt/didysis-ketvirtadienis-ir-paskutine-vakariene/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [Kristaus Prisikėlimas - šv. Velykos](https://homilijos.kristoteka.lt/kristaus-prisikelimas-sv-velykos/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [Kristaus Kančios (Verbų) sekmadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/kristaus-kancios-verbu-sekmadienis/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [5 gavėnios sekmadienis (A)](https://homilijos.kristoteka.lt/5-gavenios-sekmadienis/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [4 gavėnios sekmadienis (A)](https://homilijos.kristoteka.lt/4-gavenios-sekmadienis/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [3 gavėnios sekmadienis (A)](https://homilijos.kristoteka.lt/3-gavenios-sekmadienis/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [2 gavėnios sekmadienis (A)](https://homilijos.kristoteka.lt/2-gavenios-sekmadienis-a/): Homilijos
- [1 gavėnios sekmadienis (A)](https://homilijos.kristoteka.lt/1-gavenios-sekmadienis-a/): Homilijos
- [7 eilinis sekmadienis (A)](https://homilijos.kristoteka.lt/7-eilinis-sekmadienis-a/): Homilijos
- [6 eilinis sekmadienis (A)](https://homilijos.kristoteka.lt/6-eilinis-sekmadienis-a/): Homilijos
- [5 eilinis sekmadienis (A)](https://homilijos.kristoteka.lt/5-eilinis-sekmadienis-a/): Homilijos
- [Kristaus paaukojimas](https://homilijos.kristoteka.lt/kristaus-paaukojimas/): Homilijos
- [Po šv. Mišių](https://homilijos.kristoteka.lt/po-sv-misiu/): ŠVENTOJO TOMO AKVINIEČIO MALDA Dėkoju Tau, šventasis Viešpatie, visagali Tėve, amžinasis Dieve, kad mane, nusidėjėlį, to visai nevertą ir nenusipelniusį, vien tiktai iš savo gailestingumo teikeisi pasotinti savo Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus brangiausiuoju Kūnu ir Krauju. Tesunaikina manyje ydas ir silpnybes, tesutramdo aistras. Teugdo meilę ir kantrumą, nusižeminimą, klusnumą ir visas kitas dorybes. Tesaugo...
- [Prieš šv. Mišias](https://homilijos.kristoteka.lt/pries-sv-misias/): MALDA Maloningasis Viešpatie Jėzau Kristau! Ne savo nuopelnais pasikliaudamas, bet tik Tavo gailestingumu bei gerumu pasitikėdamas, aš, nusidėjėlis, su baime ir virpuliu einu prie Tavo mieliausios puotos stalo. Juk savo širdį ir kūną sutepęs esu daugeliu nuodėmių, o savo minčių ir žodžių rūpestingai nesaugojęs. Skaudu man dėl to, be galo didis ir geras Dieve. Todėl,...
- [Visos homilijos](https://homilijos.kristoteka.lt/visos-homilijos/)
- [4 eilinis sekmadienis (A)](https://homilijos.kristoteka.lt/4-eilinis-sekmadienis-a/): Homilijos
- [3 eilinis sekmadienis (A)](https://homilijos.kristoteka.lt/3-eilinis-sekmadienis-a/): Homilijos
- [Visi šventieji](https://homilijos.kristoteka.lt/visi-sventieji/): Homilijos
- [Vėlinės](https://homilijos.kristoteka.lt/velines/): Homilijos
- [2 eilinis sekmadienis (A)](https://homilijos.kristoteka.lt/2-eilinis-sekmadienis-a/): Homilijos
- [Kristaus Krikštas](https://homilijos.kristoteka.lt/kristaus-krikstas/): Homilijos
- [Kristaus Apsireiškimas - Trys karaliai](https://homilijos.kristoteka.lt/kristaus-apsireiskimas-trys-karaliai/): Homilijos
- [Švč. Mergelė Marija - Dievo gimdytoja (Naujieji metai)](https://homilijos.kristoteka.lt/svc-mergele-marija-dievo-gimdytoja-naujieji-metai/): Homilijos
- [Kristaus gimimas - Šv. Kalėdos](https://homilijos.kristoteka.lt/kristaus-gimimas-sv-kaledos/): Homilijos
- [4 Advento sekmadienis (A)](https://homilijos.kristoteka.lt/4-advento-sekmadienis-a/): Homilijos
- [3 Advento sekmadienis (A)](https://homilijos.kristoteka.lt/3-advento-sekmadienis-a/): Homilijos
- [21 eilinis sekmadienis (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/_sekmadienio-sablonas/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [Šventosios Dvasios atsiuntimas (Sekminės)](https://homilijos.kristoteka.lt/sventosios-dvasios-atsiuntimas-sekmines/)
- [Kristaus Žengimas į Dangų - Šeštinės (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/kristaus-zengimas-i-dangu-sestines-c/)
- [2 advento sekmadienis (A)](https://homilijos.kristoteka.lt/2-advento-sekmadienis-a/): Homilijos
- [1 advento sekmadienis (A)](https://homilijos.kristoteka.lt/1-advento-sekmadienis-a/): Homilijos
- [Išmalda](https://homilijos.kristoteka.lt/ismalda/): „Jokia kita tikinčiųjų auka Viešpaties labiau nepradžiugina kaip ta, kuri skirta jo varguoliams; kur jis atranda gailestingumo pastangas, ten atpažįsta savo gerumo atvaizdą.Nereikia būgštauti, neva šitokioms išlaidoms pritrūksią išteklių, nes jau pats gerumas yra didžiulis turtas, ir negali pritrūkti dosnumui atsargų ten, kur maitina ir maitinamas Kristus. Į kiekvieną šį darbą įsikiša ranka, kuri laužydama...
- [33 eilinis sekmadienis (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/b-xxxiii-eilinis-sekmadienis/)
- [Pradžia](https://homilijos.kristoteka.lt/): Sekmadienių Pamokslai (homilijos) Pasiruoškite homilijoms lengviau, greičiau ir patogiau. Dirbtinio intelekto įrankiai homilijoms Įrankiai Apie mus Pasiruošimas homilijoms Visi įrankiai vienoje vietoje Geresni įrankiai leidžia mums geriau pasiruošti. Geresnės homiljos padeda žmonėms geriau tikėti, geriau melstis ir tapti geresniais žmonėmis. Skaitiniai Nuorodos į atitinkamo sekmadienio skaitinius Biblija Susijusios Biblijos eilutės kiekvienam skaitiniui Katekizmas Nuorodos į Homiletikos vadovo...
- [About](https://homilijos.kristoteka.lt/about/)
- [Contact](https://homilijos.kristoteka.lt/contact/)
- [Dirbtinio intelekto įrankiai homilijoms](https://homilijos.kristoteka.lt/dirbtinio-intelekto-irankiai-homilijoms/)
- [2 sekmadienis po Kalėdų](https://homilijos.kristoteka.lt/2-sekmadienis-po-kaledu/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [Paieška](https://homilijos.kristoteka.lt/paieska/): Paieškos rezultatai:
- [Švč. Kristaus Kūnas ir Kraujas (Devintinės) (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/svc-kristaus-kunas-ir-kraujas-devintines-c/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [Švenčiausioji Trejybė (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/svenciausioji-trejybe-c/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [7 Velykų sekmadienis - Šeštinės (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/7-velyku-sekmadienis-sestines-c/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [Kristaus Kančios (Verbų) sekmadienis (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/kristaus-kancios-verbu-sekmadienis-c/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [2 Velykų sekmadienis – Atvelykis (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/2-velyku-sekmadienis-atvelykis-c/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [3 Velykų sekmadienis (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/3-velyku-sekmadienis-c/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [4 Velykų sekmadienis (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/4-velyku-sekmadienis-c/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [5 Velykų sekmadienis (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/5-velyku-sekmadienis-c/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [6 Velykų sekmadienis (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/6-velyku-sekmadienis-c/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [Kristus, visatos valdovas (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/kristus-visatos-valdovas-c/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [33 eilinis sekmadienis (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/33-eilinis-sekmadienis-c/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [32 eilinis sekmadienis (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/32-eilinis-sekmadienis-c/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [31 eilinis sekmadienis (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/31-eilinis-sekmadienis-c/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [30 eilinis sekmadienis (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/30-eilinis-sekmadienis-c/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [29 eilinis sekmadienis (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/29-eilinis-sekmadienis-c/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [28 eilinis sekmadienis (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/28-eilinis-sekmadienis-c/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [27 eilinis sekmadienis (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/27-eilinis-sekmadienis-c/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [26 eilinis sekmadienis (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/26-eilinis-sekmadienis-c/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [25 eilinis sekmadienis (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/25-eilinis-sekmadienis-c/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [24 eilinis sekmadienis (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/24-eilinis-sekmadienis-c/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [23 eilinis sekmadienis (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/23-eilinis-sekmadienis-c/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [22 eilinis sekmadienis (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/22-eilinis-sekmadienis-c/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [20 eilinis sekmadienis (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/20-eilinis-sekmadienis-c/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [19 eilinis sekmadienis (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/19-eilinis-sekmadienis-c/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [18 eilinis sekmadienis (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/18-eilinis-sekmadienis-c/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [17 eilinis sekmadienis (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/17-eilinis-sekmadienis-c/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [16 eilinis sekmadienis (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/16-eilinis-sekmadienis-c/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [15 eilinis sekmadienis (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/15-eilinis-sekmadienis-c/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [14 eilinis sekmadienis (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/14-eilinis-sekmadienis-c/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [13 eilinis sekmadienis (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/13-eilinis-sekmadienis-c/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [12 eilinis sekmadienis (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/12-eilinis-sekmadienis-c/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [11 eilinis sekmadienis (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/11-eilinis-sekmadienis-c/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [Šventoji Šeima (A)](https://homilijos.kristoteka.lt/__trashed/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [10 eilinis sekmadienis (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/10-eilinis-sekmadienis-c/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [9 eilinis sekmadienis (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/9-eilinis-sekmadienis-c/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [8 eilinis sekmadienis (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/8-eilinis-sekmadienis-c/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [7 eilinis sekmadienis (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/7-eilinis-sekmadienis-c/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [6 eilinis sekmadienis (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/6-eilinis-sekmadienis-c/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [5 eilinis sekmadienis (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/5-eilinis-sekmadienis-c/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [4 eilinis sekmadienis (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/4-eilinis-sekmadienis-c/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [3 eilinis sekmadienis (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/3-eilinis-sekmadienis-c/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [2 eilinis sekmadienis (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/2-eilinis-sekmadienis-c/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [Kristaus Krikštas (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/kristaus-krikstas-c/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [5 gavėnios sekmadienis (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/5-gavenios-sekmadienis-c/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [4 gavėnios sekmadienis (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/4-gavenios-sekmadienis-c/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [3 gavėnios sekmadienis (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/3-gavenios-sekmadienis-c/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [33 eilinis sekmadienis (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/33-eilinis-sekmadienis-b/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [32 eilinis sekmadienis (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/32-eilinis-sekmadienis-b/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [31 eilinis sekmadienis (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/31-eilinis-sekmadienis-b/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [30 eilinis sekmadienis (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/30-eilinis-sekmadienis-b/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [29 eilinis sekmadienis (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/29-eilinis-sekmadienis-b/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [28 eilinis sekmadienis (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/28-eilinis-sekmadienis-b/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [27 eilinis sekmadienis (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/27-eilinis-sekmadienis-b/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [26 eilinis sekmadienis (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/26-eilinis-sekmadienis-b/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [25 eilinis sekmadienis (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/25-eilinis-sekmadienis-b/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [24 eilinis sekmadienis (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/24-eilinis-sekmadienis-b/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [23 eilinis sekmadienis (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/23-eilinis-sekmadienis-b/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [22 eilinis sekmadienis (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/22-eilinis-sekmadienis-b/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [21 eilinis sekmadienis (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/21-eilinis-sekmadienis-b/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [20 eilinis sekmadienis (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/20-eilinis-sekmadienis-b/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [19 eilinis sekmadienis (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/19-eilinis-sekmadienis-b/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [18 eilinis sekmadienis (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/18-eilinis-sekmadienis-b/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [17 eilinis sekmadienis (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/17-eilinis-sekmadienis-b/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [16 eilinis sekmadienis (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/16-eilinis-sekmadienis-b/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [15 eilinis sekmadienis (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/15-eilinis-sekmadienis-b/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [14 eilinis sekmadienis (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/14-eilinis-sekmadienis-b-2/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [12 eilinis sekmadienis (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/12-eilinis-sekmadienis-b/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [13 eilinis sekmadienis (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/13-eilinis-sekmadienis-b/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [11 eilinis sekmadienis (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/11-eilinis-sekmadienis-b/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [10 eilinis sekmadienis (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/10-eilinis-sekmadienis-b/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [9 eilinis sekmadienis (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/9-eilinis-sekmadienis-b-2/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [8 eilinis sekmadienis (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/8-eilinis-sekmadienis-b/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [7 eilinis sekmadienis (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/7-eilinis-sekmadienis-b/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [6 eilinis sekmadienis (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/6-eilinis-sekmadienis-b/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [5 eilinis sekmadienis (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/5-eilinis-sekmadienis-b/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [4 eilinis sekmadienis (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/4-eilinis-sekmadienis-b/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [3 eilinis sekmadienis (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/3-eilinis-sekmadienis-b/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [2 eilinis sekmadienis (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/2-eilinis-sekmadienis-b/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [2 gavėnios sekmadienis (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/2-gavenios-sekmadienis-c/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [1 gavėnios sekmadienis (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/1-gavenios-sekmadienis-c/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [Šventoji Šeima (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/sventoji-seima-c/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [4 advento sekmadienis (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/4-advento-sekmadienis-c/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [3 advento sekmadienis (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/3-advento-sekmadienis-c/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [2 advento sekmadienis (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/2-advento-sekmadienis-c/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [1 advento sekmadienis (C)](https://homilijos.kristoteka.lt/1-advento-sekmadienis-c/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [Kristus, Visatos Valdovas (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/kristus-visatos-valdovas-b/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [Švč. Kristaus Kūnas ir Kraujas (Devintinės) (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/svc-kristaus-kunas-ir-kraujas-devintines-b/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [Švenčiausioji Trejybė (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/svenciausioji-trejybe-b/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [7 Velykų sekmadienis – Šeštinės (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/7-velyku-sekmadienis-sestines-b/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [6 Velykų sekmadienis (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/6-velyku-sekmadienis-b-2/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [6 Velykų sekmadienis (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/6-velyku-sekmadienis-b/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [5 Velykų sekmadienis (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/5-velyku-sekmadienis-b/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [4 Velykų sekmadienis (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/4-velyku-sekmadienis-b/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [3 Velykų sekmadienis (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/3-velyku-sekmadienis-b/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [2 Velykų sekmadienis - Atvelykis (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/2-velyku-sekmadienis-atvelykis-b/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [Didysis penktadienis](https://homilijos.kristoteka.lt/didysis-penktadienis/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
- [Kristaus Kančios (Verbų) sekmadienis (B)](https://homilijos.kristoteka.lt/kristaus-kancios-verbu-sekmadienis-b/): Homilijos Pagalbinė medžiaga
## Optional
- [Agent (MCP protocol)](websites-agents.hostinger.com/homilijos.kristoteka.lt/mcp)
[comment]: # (Generated by Hostinger Tools Plugin)